- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-475-817/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35685-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- M. G.
- Civilinis ieškovas
- O. L. S.
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka
- Kategorijos
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant įkalinimo įstaigoje.
Bausmės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo M. G. suėmimo vykdant šį nuosprendį dienos.
Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – palikta M. G. iki bausmės vykdymo pradžios, toliau taikant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartyje nustatytus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi paliktus įpareigojimus, o pradėjus bausmės vykdymą, ši kardomoji priemonė naikintina.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas M. G. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 m. vasario 27 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Byla dalyje dėl civilinės ieškovės O. L. S. pareikšto 1 400 Eur civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. G. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2022 m. gegužės 18 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į namo vidinį kiemą, sutiko O. L. S. (gimusią (duomenys neskelbtini)) ir ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo melagingai teiraudamasis jos kelio į Vilniaus oro uostą ir artėdamas savo kūnu link nukentėjusiosios bei tokiu būdu ją privertė eiti link automobilio, kuriuo jie atvyko, pravertų galinių durelių. O. L. S. priėjus prie automobilio ir atsisėdus ant galinės sėdynės, įkėlė jos kojas ir užtrenkė automobilio dureles, tokiu būdu atėmė jai galimybę priešintis ir įbaugino, sukėlė nerimą bei saugumo trūkumą, liepė nurodyti jos gyvenamąjį adresą. Atvykus prie O. L. S. namo (duomenys neskelbtini), ji, būdama įbauginta, įleido M. G. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytą asmenį į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Abiem vyrams įsibrovus į buto vidų, ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo, ribodamas O. L. S. judėjimą, artėdamas prie jos ir priversdamas ją atbulomis trauktis, reikalavo atiduoti pinigus, gintaro dirbinius ir senovinius daiktus. Kambaryje esančioje sekcijoje suradus 700 Eur vertės gintaro luitą, 500 Eur vertės gintaro karolius, taupyklėje 120 Eur monetomis, koridoriuje rastoje piniginėje 80 Eur banknotais visus šiuos daiktus ir pinigus pagrobė, tai yra bendrais veiksmais pagrobė O. L. S. priklausantį turtą 1 400 Eur vertės.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. G. gynėjas advokatas Jurijus Kovalenko prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendį, išteisinti M. G. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
3. Apelianto vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.
4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens pagrindines atsakomybės nuostatas (BK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis), pagal kurias asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino M. G. kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnis), nes nevertino visų į bylą pateiktų įrodymų bei nurodytų argumentų, nepasisakė dėl jų, padarydamas išvadas, neatitinkančias nustatytų faktinių aplinkybių.
6. Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, jog teismas neturi pagrindo netikėti O. L. S. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs ir logiški, neprieštaraujantys byloje surinktiems rašytiniams įrodymams bei juos papildantys. Apeliantas nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 17 d. ikiteisminio tyrimo metu O. L. S. parodė, jog „2022 m. gegužės 18 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į vidinį kiemą, du jai nepažįstami asmenys, veikdami bendrai, iš kurių vienas panaudodamas fizinį smurtą, t. y. abejomis rankomis stumdamas ją į krūtinės sritį ir laikydamas už pečių, įstūmė ją į nenustatytą, tamsios spalvos lengvąjį automobilį, neteisėtai suvaržydami jos laisvę. Po ko, grasindami fiziniu susidorojimu, kai ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jie įgyvendins savo grasinimus, privertė pasakyti savo gyvenamąjį adresą – (duomenys neskelbtini). Kartu nuvykus į jos namus, vienas iš vyriškių jos bute, svetainėje, naudodamas fizinę prievartą, t. y. laikydamas ją abejomis rankomis prispaudęs prie spintos, dėl ko jai buvo atimta galimybė priešintis, reikalavo atiduoti visus turimus pinigus, brangenybes, senovinius daiktus. Palaužus jos valią, ją įbauginus ir išgąsdinus, vienas iš vyrų, iškraustydamas bute esančias spinteles, pagrobė jose esančius 120 Eur monetomis, gintaro dirbinius, kurių vertė 1 200 Eur. Taip pat pavogė piniginėje buvusius 80 Eur. Pagrobus minėtus daiktus, vienas iš asmenų, grasindamas ateityje ją surasti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą, liepė apie įvykį niekam nepasakoti ir nesikreipti į policiją. Įvykio metu jai buvo padaryta bendra 1 300 Eur turtinė ir psichologinė žala. Asmenys bute paliko dvi dėžes su virtuviniais peiliais ir stalo įrankių servizą.“ 2022 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu O. L. S. parodė, jog „Nei mašinoje, nei bute vyrai manęs nelietė ir fiziškai nesmurtavo, tačiau bute įsakmiai reikalavo atiduoti senovinius daiktus, gintaro dirbinius pinigus, reikalavo tikslios pinigų sumos – 690 Eur.“ „Įvykio dieną sužalojimų nepatyriau, į medikus neteko kreiptis.“ Teismo posėdžio metu O. L. S. parodė, jog „Kai atvažiavo iki jos namų, ji atidarė lauko duris, kaltinamasis su kitu asmeniu įnešė 3 dėžes – vieną didelę ir dvi mažas plokščias. Ji nežino, kas buvo tose dėžėse. Vyrai įėjo į kambarį su ja, kitas vyras nešė didelę dėžę. Pirmiausia jie užėjo į miegamąjį ir padėjo ant lovos tas dėžes, o vienas vyras į didįjį kambarį atėjo ir pradėjo reikalauti pinigų. Parašė ant popieriaus 710 Eur ir padėjo ant stalo. Ji pasakė, kad neturi tokių pinigų, tada jai pasakė, kad duotų senovinius daiktus, gintaro reikalavo. Kaltinamasis pats atidarinėjo sekcijos stalčius, kilnojo laikrodžius, bet jie jam netiko, todėl padėjo atgal. Sekcijoje buvo gintaro luitas, kaltinamasis pats atidarė sekciją ir pasiėmė gintarus, susidėjo juos į kišenę. Ji turėjo 120 Eur monetomis, kurias jis paėmė ir susipylė sau į kišenę, o dėžutę atgal pastūmė į sekciją. Paskui prie kitos lentynos gulėjo gintaro gabalas, suvenyrinis, kuris buvo jos mamos dovana, tai šio gabalo ji neatidavė. Iš jos pinginės vyrai pasiėmė 70 Eur popieriniais ir 10 Eur monetomis, dar pinigų reikalavo, sakė, kad neturi pinigų bilietui nusipirkti. Ji neturėjo senovinių daiktų ir daugiau pinigų, todėl vyrai supykę išėjo, pasiėmė su savimi didelę dėžę, bet paliko dvi mažas. Vyrai pas ją paliko plastikinių juodų peilių rinkinį, o kitoje paliktoje didesnėje dėžutėje buvo pietų stalo komplektas, šaukštai, peiliai. Visą laiką vyrai liepė jai prisiekinėti, kad niekam nesakys, jai buvo daromas psichologinis spaudimas. Dėl to ji ilgą laiką nieko niekam nesakė, labai bijojo, dėl patirtų baimių pakriko jos sveikata. Tik po kurio laiko sūnui papasakojo, nežinojo, kur dėti tas paliktas dėžes, nes jų jai nereikėjo. Ji nekalbėjo su vyrais apie jokį daiktų pirkimą ir nesinaudojo jų paliktais daiktais. <...> Žala jai buvo atlyginta, bet gaila daiktų, nebegali jų atgauti, jai buvo padaryta turtinė ir moralinė žala. Pretenzijų kaltinamajam neturi, tik nori ramybės, todėl pasirašė taikos sutartį.“ Taigi, apelianto vertinimu, O. L. S. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs bei neprieštaraujantys vieni kitiems. Apeliantas akcentuoja, jog remiantis teismų praktika, kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama vien tik nukentėjusiojo parodymais, ją turi patvirtinti ir kiti byloje esantys įrodymai, kurių analizė nepaliktų abejonių dėl kaltinamojo kaltumo, nes to reikalauja esminis teisės in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas. Taip pat turi būti laikomasi svarbios įrodymų vertinimo sąlygos – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P- 221/2008, 2K422/2013, 2K-34-303/2015).
7. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju labai svarbus baudžiamosios teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų (administracinės, civilinės). Baudžiamoji teisė, kaip paskutinė priemonė (ultima rado), taikytina tik tuomet, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikloje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. Nagrinėjamu atveju kaukazietiškų bruožų asmenys reikalavo/prašė iš O. L. S. 690 Eur už kartoninėse dėžėse buvusių įrankių įsigijimą ir tikėtina, kad jie sutarė su O. L. S., kad ši su jais atsiskaitys namuose, todėl būtent dėl šių priežasčių O. L. S. įsėdo į automobilį ir važiavo iki savo namų, o privažiavus prie namų, pati išlipo iš automobilio bei nusivedė namo kaukazietiškų bruožų asmenis. Taigi, šiuo atveju, apelianto vertinimu, nuo pat pradžių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, t. y. vieni iš jų siūlė įsigyti per pus pigiau įrankius, nes neva trūksta pinigų bilietams namo, o kiti susidomėjo siūlomais įrankiais dėl neva ypatingai mažos kainos ir priimtinų sąlygų atsiskaityti už įrankius pinigais, gintaru ar kitais daiktais. Atsižvelgiant į tai, kad O. L. S. kreipėsi į policiją dėl 2022 m. gegužės 18 d. įvykio tik po 3-4 mėnesių, nors turėjo galimybę tai padaryti iš karto po įvykio ar praėjus kur kas trumpesniam laikotarpiui, galima daryti išvadą, kad O. L. S. buvo patenkinta įvykusiais civiliniais santykiais iki tol, kol pas ją atvyko jos sūnus, kuriam galimai pasirodė, jog įrankių vertė yra kur kas mažesnė nei 690 Eur. Dėl to jie privalėjo vadovautis civilinės teisės normomis ir reikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, dėl sutarties įvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo, daiktų keitimo ir gražinimo ir kt., tačiau to nedarė ir nesikreipė dėl savo pažeistų teisių į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir/ar į teismą civilinio proceso tvarka. Išdėstytos aplinkybės neduoda jokio pagrindo manyti, kad buvo ar galėjo būti padaryta kokia nors BK numatyta nusikalstama veika. Be to, pažymėtina tai, kad M. G., nepriklausomai nuo civilinio proceso metu nustatytos kaltės ar kitų įsipareigojimų pažeidimo ar nevykdymo, kuo skubiau nutraukė šiuos civilinius bei kitus santykius su O. L. S., 2023 m. sausio 20 d. atlygindamas ir pašalindamas turtinę ir neturtinę žalą O. L. S., kuri patvirtino, kad ji neturi jokių turtinių ir/ar neturimų, ir/ar kitokio pobūdžio pretenzijų M. G. ir kitiems asmenims dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos ir/ar kitos žalos bei prašė nutraukti baudžiamąjį persekiojimą.
Šalies argumentai
8. Apeliantas pabrėžia, jog BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad plėšimas yra tuomet, kai tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį, kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Pagal teismų praktiką grasinimas turi būti realus, t. y. jis turi egzistuoti tikrovėje ir negali apsiriboti vien nukentėjusiųjų asmenų suvokimu. Taigi svarbu nustatyti ne tik tai, ar prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ir tai, ar smurtas buvo panaudotas siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Pažymėtina, kad plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą pagrobti svetimą turtą, kuris gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-139/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantui akivaizdu, jog byloje nėra nustatyta, kad O. L. S. atžvilgiu buvo naudojamas smurtas bet kokiomis jo formomis, šį faktą patvirtino ir pati O. L. S.. Šiuo atveju pagrįstai manytina, kad O. L. S. daiktus ir pinigus atidavė savo valia, siekdama atsiskaityti už įrankius.
9. Apelianto teigimu, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad be nukentėjusios ir liudytojų parodymų, kaltinamojo M. G. kaltę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – nukentėjusios O. L. S. protokolas – pareiškimas, įvykio registracijos duomenys, specialistų išvados, BPC garso įrašas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys įrodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas tik išvardino juos, bet dėl jų plačiau nepasisakė. Taigi, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas išskirtinai tik O. L. S. parodymais, kuri 2023 m. sausio 20 d. sudarė ir pasirašė taikos sutartį su M. G. dėl susitaikymo, pretenzijų bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje O. L. S. yra asmeniškai suinteresuota, todėl jos parodymai turi būti vertinami labai atsargiai, atsižvelgiant ir į kitus byloje esančius įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės bei galimybės, tačiau nepavyko surinkti neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad padaryti veiksmai atitinka plėšimo kvalifikaciją. Nenustačius šių nusikalstamai veikai inkriminuoti reikšmingų aplinkybių, turėtų būti pripažinta, kad M. G. veiksmuose nėra nustatyti būtinieji nusikalstamos veikos požymiai, o vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
10. Apeliantas pabrėžia, jog remiantis teismų praktika, nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013,2K-153-942/2016,2K-413-895/2016,2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018).
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
12. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. G. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. G. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinis skundas tenkintinas.
13. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, pakartotinai išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajų ir esamų akivaizdžių prieštaravimų, todėl pripažindamas M. G. kaltu padarė neteisingas, byloje surinktais įrodymais nepagrįstas išvadas dėl M. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, naikintinas, dėl šios veikos jis išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
15. BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė plėšimo sudėtis, t. y. baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią nuteistas M. G., įtvirtinta kvalifikuota plėšimo sudėtis. Pagal šią dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą. Pažymėtina, kad plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Remiantis teismų praktika, įsibrovimas į patalpą yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių, tačiau prieš patalpų savininko ar teisėto naudotojo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153/2007, 2K-55/2012).
16. Nuteistasis M. G. viso proceso metu nuosekliai (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme) teigė, kad nukentėjusioji susidomėjo jo pasiūlytomis prekėmis (peilių, indų rinkiniais), tačiau neturėdama pinigų už prekes sumokėti, pati pasiūlė važiuoti pas ją į namus ir už norimas įsigyti prekes sutiko atsiskaityti bute buvusiais pinigais ir gintaro dirbiniais, taip pat, kad jie nukentėjusios nebaugino, negrasino ir nemušė, nieko neteisėto nedarė, pati nukentėjusioji atidavė pinigus ir gintarą, o jie tik vykdė prekybinę veiklą.
17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu bei byloje surinktais duomenimis, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad lemiamas ir iš esmės vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas pripažino M. G. kaltu padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, yra nukentėjusiosios O. L. S. parodymai, todėl šio asmens parodymų patikimumui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
18. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio 2022 m. rugsėjo 17 d. O. L. S. protokolo – pareiškimo, jame užfiksuota, kad 2022 m. gegužės 18 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į vidinį kiemą, du jai nepažįstami asmenys, veikdami bendrai, iš kurių vienas panaudodamas fizinį smurtą, t. y. abejomis rankomis stumdamas ją į krūtinės sritį ir laikydamas už pečių, įstūmė ją į nenustatytą tamsios spalvos lengvąjį automobilį, neteisėtai suvaržydami jos laisvę. Po ko, grasindami fiziniu susidorojimu, kai ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jie įgyvendins savo grasinimus, privertė pasakyti savo gyvenamąjį adresą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu nuvykus į jos namus, vienas iš vyriškių jos bute, svetainėje, naudodamas fizinę prievartą, t. y. laikydamas ją abejomis rankomis prispaudęs prie spintos, dėl ko jai buvo atimta galimybė priešintis, reikalavo atiduoti visus turimus pinigus, brangenybes, senovinius daiktus. Palaužus jos valią, ją įbauginus ir išgąsdinus, vienas iš vyrų, iškraustydamas bute esančias spinteles, pagrobė jose esančius 120 Eur monetomis, gintaro dirbinius, kurių vertė 1200 Eur. Taip pat pavogė piniginėje buvusius 80 Eur. Pagrobus minėtus daiktus, vienas iš asmenų, grasindamas ateityje ją surasti ir sunkiai sutrikdyti jai sveikatą, liepė apie įvykį niekam nepasakoti ir nesikreipti į policiją. Įvykio metu jai buvo padaryta bendrai 1300 Eur turtinė ir psichologinė žala. Asmenys bute paliko dvi dėžes su virtuviniais peiliais ir stalo įrankių servizą (b. t. 1, b. l. 11-12).
19. 2022 m. rugsėjo 17 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. L. S. parodė, kad 2022 m. gegužės 18 d., apie 13.00 val., ties (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į vidinį kiemą, du jai nepažįstami asmenys, veikdami bendrai, iš kurių vienas panaudodamas fizinį smurtą, t. y. abejomis rankomis sugriebęs ją už pečių bei stumdamas ją į krūtinės sritį, įstūmė ją į nenustatytą, tamsios spalvos lengvąjį automobilį, neteisėtai suvaržydami jos laisvę bei sukeldami jai fizinį skausmą. Įstūmus ją į automobilį, ji matė dvi dideles kartonines dėžes. Po ko, grasindami fiziniu susidorojimu, kai ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jie įgyvendins savo grasinimus, privertė pasakyti savo gyvenamąjį adresą – (duomenys neskelbtini). Kartu nuvykus į jos namus, ji atrakino buto duris, vyrai įėjo iš paskos su dėžėmis. Užėjusi į koridorių, ji pasidėjo savo rankinuką koridoriuje ant kėdės. Vienas iš vyriškių jos bute, svetainėje, naudodamas fizinę prievartą, t. y. laikydamas ją abejomis rankomis prispaudęs prie spintos, dėl ko jai buvo atimta galimybė priešintis, reikalavo atiduoti visus turimus pinigus, brangenybes, senovinius daiktus. Ji labai išsigando ir susitingo. Palaužus jos valią, ją įbauginus ir išgąsdinus, vienas iš vyrų, iškraustydamas bute esančias spinteles, pagrobė jose esančius: neapdirbtą gintaro gabalą, kurio vertė 700 Eur, gintaro karolius, kurių vertė 500 Eur, bei dėžutę su joje esančiomis 120 Eur monetomis. Galiausiai vyras iškraustė jos rankinę ir joje esančią piniginę bei iš jos paėmė 80 Eur kupiūromis. Tuo metu ji nešaukė ir jokiais veiksmais nesipriešino, nes buvo įbauginta šių vyriškių. Pagrobus minėtus daiktus, vienas iš asmenų, grasindamas ateityje ją surasti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą, liepė apie įvykį niekam nepasakoti ir nesikreipti į policiją. Ji šiuos jų grasinimus priėmė rimtai, nes vyrai ją įstūmė į automobilį prieš jos valią ir panaudojo fizinį smurtą, be to, jie pagrobė iš jos pinigus ir gintarus, todėl ji pagalvojo, kad jie savo grasinimus gali įgyvendinti ir ilgai apie šį įvykį niekam nepasakojo. Asmenys bute paliko dvi dėžes su virtuviniais peiliais ir stalo įrankių servizą bei plastikinę kortelę. Šiuos daiktus ji lietė, atidarinėjo ir apžiūrėjo. Ji apie įvykį papasakojo savo sūnui tik 2022 m. rugsėjo 16 d. Sūnus apie įvykį pranešė policijai. Šio įvykio metu jai buvo padaryta bendra 1 300 Eur turtinė ir moralinė žala (b. t. 1, b. l. 145-146).
20. 2022 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. L. S. parodė, kad pasilieka prie savo pirminių parodymų, tačiau nori patikslinti tam tikrus momentus. Nei mašinoje, nei bute vyrai jos nelietė ir fiziškai nesmurtavo, tačiau bute įsakmiai reikalavo atiduoti senovinius daiktus, gintaro dirbinius pinigus, reikalavo tikslios pinigų sumos – 690 Eur. Visus dingusius daiktus ir pinigus išvardijo pirmosios apklausos metu. Įvykio dieną sužalojimų nepatyrė, į medikus neteko kreiptis (b. t. 1, b. l. 149).
21. 2023 m. sausio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. L. S. parodė, kad pasilieka prie duotų pirminių parodymų, tačiau patikslina, kad apie įvykį šeimos nariams pranešė tik po kelių mėnesių, kadangi buvo labai paveikta įvykio ir vyrų veiksmų, be to, ji prisiekė vyrams, kad tylės, t. y. jie ją įkyriai liepė prisiekti, kad niekam nieko nepasakos. Ji prisiekė, o vyrai išėjo. Ji nenorėtų būti apklausta pas teisėją, nes labai pavargo, sveikata prasta, kiekvieną sykį jai tenka išgyventi neigiamus jausmus, kai prisimena nusikaltimą. Turtinė ir neturtinė žala jai atlyginta (b. t. 1, b. l. 151-153).
22. Nukentėjusioji O. L. S. teismo posėdyje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (nuotoliniu būdu) paaiškino, kad, kai atvažiavo iki jos namų, ji atidarė lauko duris, kaltinamasis su kitu asmeniu įnešė 3 dėžes – vieną didelę ir dvi mažas plokščias. Ji nežino, kas buvo tose dėžėse. Vyrai įėjo į kambarį su ja, kitas vyras nešė didelę dėžę. Pirmiausia jie užėjo į miegamąjį ir padėjo ant lovos tas dėžes, o vienas vyras atėjo į didįjį kambarį ir pradėjo reikalauti pinigų. Parašė ant popieriaus 710 Eur ir padėjo ant stalo. Ji pasakė, kad neturi tokių pinigų, tada jai pasakė, kad duotų senovinius daiktus, gintaro reikalavo. Kaltinamasis pats atidarinėjo sekcijos stalčius, kilnojo laikrodžius, bet jie jam netiko, todėl padėjo atgal. Sekcijoje buvo gintaro luitas, kaltinamasis pats atidarė sekciją ir pasiėmė gintarus, susidėjo juos į kišenę. Ji turėjo 120 Eur monetomis, kurias jis paėmė ir susipylė sau į kišenę, o dėžutę atgal pastūmė į sekciją. Paskui prie kitos lentynos gulėjo gintaro gabalas, suvenyrinis, kuris buvo jos mamos dovana, tai šio gabalo ji neatidavė. Iš jos pinginės vyrai pasiėmė 70 Eur popieriniais ir 10 Eur monetomis, dar pinigų reikalavo, sakė, kad neturi pinigų bilietui nusipirkti. Ji neturėjo senovinių daiktų ir daugiau pinigų, todėl vyrai supykę išėjo, pasiėmė su savimi didelę dėžę, bet paliko dvi mažas. Vyrai pas ją paliko plastikinių juodų peilių rinkinį, o kitoje paliktoje didesnėje dėžutėje buvo pietų stalo komplektas, šaukštai, peiliai. Visą laiką vyrai liepė jai prisiekinėti, kad niekam nesakys, jai buvo daromas psichologinis spaudimas. Dėl to ji ilgą laiką nieko niekam nesakė, labai bijojo, dėl patirtų baimių pakriko jos sveikata. Tik po kurio laiko sūnui papasakojo, nežinojo, kur dėti tas paliktas dėžes, nes jų jai nereikėjo. Ji nekalbėjo su vyrais apie jokį daiktų pirkimą ir nesinaudojo jų paliktais daiktais. Žala jai buvo atlyginta, bet gaila daiktų, nebegali jų atgauti, jai buvo padaryta turtinė ir moralinė žala. Pretenzijų kaltinamajam neturi, tik nori ramybės, todėl pasirašė taikos sutartį.
23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nukentėjusiosios O. L. S. parodymai yra nuoseklūs ir logiški, neprieštaraujantys byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi bylos įrodymų visumą, neturi pagrindo pritarti tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams. Kaip matyti, tiek protokole – pareiškime, tiek pirmosios apklausos metu O. L. S. nurodė, kad prieš ją buvo naudojamas fizinis smurtas, siekiant ją apiplėšti, tačiau vėlesnių apklausų metu ji jau teigė, kad nei mašinoje, nei bute vyrai jos nelietė ir fiziškai nesmurtavo. Todėl akivaizdu, jog nukentėjusiosios parodymai dėl nagrinėjamoje byloje itin reikšmingų faktinių aplinkybių yra iš esmės skirtingi. Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, svarbu ir tai, kad O. L. S. į policiją su protokolu – pareiškimu dėl galimai 2022 m. gegužės 18 d. įvykdytos nusikalstamos veikos kreipėsi tik 2022 m. rugsėjo 17 d., nuo įvykio praėjus net keturiems mėnesiams, nors turėjo galimybę tai padaryti iš karto po įvykio ar praėjus kur kas trumpesniam laikotarpiui. Jokių įrodymų (vaizdo, garso įrašų, liudytojų parodymų ar kt.), patvirtinančių nukentėjusiosios parodymus, byloje nėra. Liudytojai V. R., S. I., K. Š. nagrinėjamame įvykyje tiesiogiai nedalyvavo, jo aplinkybių nematė, o apie įvykį sužinojo iš nukentėjusiosios O. L. S.. Byloje esantys įvykio registracijos duomenys, specialistų išvados, BPC garso įrašas, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys nukentėjusiosios O. L. S. parodymų apie plėšimo aplinkybes taip pat nepatvirtina.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra kategoriškai paneigta ir nuteistojo versija dėl vykimo pas nukentėjusiąją, patekimo į jos butą, siekiant parduoti jai nuteistojo nurodytas prekes. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios bute iš tiesų buvo palikta pietų įrankių dėžė “Buchmayer” ir peilių dėžė “Z.P. international”, ant kurių buvo rasti M. G. rankų antspaudai. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad “Bachmayer” stalo įrankių rinkinys vidutiniškai kainuoja nuo 33,14 Eur iki 81,06 Eur, o peilių rinkinio “Z.P. International 6PSC kitchen set” kaina yra nuo 6,64 Eur iki 15,00 Eur, tuo tarpu nukentėjusioji nurodė, kad patyrė 1400 eurų nuostolį, tai savaime nereiškia, kad M. G. baugino nukentėjusiąją, grasino jai, įsibrovė į jos butą ir prieš jos valią pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai patikrinus skundžiamą nuosprendį ir įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi išskirtinai nukentėjusiosios O. L. S. parodymais, nepasisakė dėl akivaizdžių O. L. S. duotų parodymų prieštaravimų, neįvertino aplinkybės, kad bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog M. G. būtų naudojęs smurtą, grasinimus ar bauginimus, taip įsibrovęs į O. L. S. namus ir ją apiplėšęs. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu tik tuomet, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Tuo pačiu tai reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, todėl apkaltinamasis nuosprendis dėl M. G. pripažinimo kaltu ir nuteisimo naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, M. G. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
26. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju M. G. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako ir jų nevertina.
27. Priėmus sprendimą M. G. dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių, nukentėjusiosios O. L. S. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
28. M. G. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
29. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) dėžė, kurioje yra vokas su kortele, peilių dėžė, pietų įrankių dėžė, saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, perduotina valstybės nuosavybei;
2) O. L. S. daktiloplokštelė, vokas su tyrimo objektais, vokas su tyrimo objektais, vokas su O. L. S. seilių pavyzdžiu, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, sunaikintini;
3) CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais bei išklotinėmis, esanti voke prie bylos 2-ojo tomo galinio viršelio, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo M. G. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiosios O. L. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
M. G. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) dėžę, kurioje yra vokas su kortele, peilių dėžė, pietų įrankių dėžė, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, perduoti valstybės nuosavybei;
2) O. L. S. daktiloplokštelę, voką su tyrimo objektais, voką su tyrimo objektais, voką su O. L. S. seilių pavyzdžiu, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, sunaikinti;
3) CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais bei išklotinėmis, esančią voke prie bylos 2-ojo tomo galinio viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.