Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinės bylos Nr. e2-368-790/2025 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00161-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.13; 3.3.2.6.2 (S)

2025 m. kovo 27 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 14 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės Vokietijos įmonės ,,MKU GmbH“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės Vokietijos įmonės ,,MKU GmbH“ ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

9.1. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsakovė neginčija šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl apskųstos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

11. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė nepranešęs apie klausimo nagrinėjimą atsakovei. Atsakovės įsitikinimu, tokiu būdu buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas.

12. CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, o apie tokio prašymo nagrinėjimą teismas atsakovui praneša tik tokiu atveju, kai mano, jog tai yra būtina. Nusprendęs, kad nėra būtina pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, teismas neprivalo apie tokį savo sprendimą informuoti atsakovą bei pranešti apie minėto prašymo nagrinėjimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė būti išklausytam tokiam proceso dalyviui suteikiama vėliau, t. y. jam kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir reikiamus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1474/2014).

13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik nepranešimas atsakovei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo esminės įtakos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl tai savaime nesudaro teisinio pagrindo apskųstą nutartį panaikinti. Atsakovė pasinaudojo teise būti išklausyta, realizuodama įstatymo užtikrintą teisę, nesutinkant su teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokią nutartį apskųsti. Atsižvelgus į aptartus motyvus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apie šio klausimo nagrinėjimą atsakovei, CPK bei atsakovės teisių nepažeidė.

14. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1153‑330/2021).

15. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

16. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimu, išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 32, 38 ir 39 punktai).

17. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio, tikėtiną) pagrįstumą – laikė įrodyta. Šios sąlygos egzistavimas atskiruoju skundu nėra ginčijamas.

18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nusprendė, kad tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o ieškovės reikalavimai būtų patenkinti, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl viešojo pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Atsakovės manymu, grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja, nes ieškovė turės galimybę dalyvauti naujame pirkime, o iki naujos viešojo pirkimo sutarties pasirašymo ginčas bus išnagrinėtas.

19. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pareikštais reikalavimais siekia, jog jos pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu Pirkimą. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikius ir paskelbus naują viešąją pirkimą, sudarius viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu bei pradėjus ją vykdyti, galimybė ieškovei tapti Pirkimo laimėtoja būtų paneigta, taigi byloje nepavyktų apginti ieškovės galimai pažeistų teisių ieškinyje nurodytu būdu. Be to, tokiu atveju, patenkinus ieškovės reikalavimus, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų pareikalauti papildomų laiko bei finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su galima dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoja, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog skubiai nesudarius viešojo pirkimo sutarties kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su viešuoju interesu, kitais svarbiais konstituciniais gėriais. Teismas nusprendė, kad prioritetas turi būti teikiamas viešųjų pirkimų siekiui, jog atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principų bei Pirkimu nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija. Atsakovės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą, nes Pirkimo objektas yra susijęs su aukščiausią prioritetą turinčia vertybe – valstybės ir visuomenės saugumu. Atsakovės vertinimu, ginčo atveju egzistuoja išskirtinė situacija, kuomet būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, reikia užtikrinti viešąjį interesą.

21. Teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose pasisakyta, kad viešųjų pirkimų bylose egzistuoja viešasis interesas. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

22. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė vykdo Pirkimą, kuriuo siekia įsigyti šarvines liemenes Lietuvos kariuomenei. Pirkimo Techninės specifikacijos 1 punkte nurodyta, kad šarvinė liemenė – individualiosios apsaugos priemonė, skirta apsaugoti kario gyvybiškai svarbius organus nuo šaunamųjų ginklų ir skeveldrų žalojančio poveikio, vykdant kovines užduotis. Atsakovės per 36 mėnesių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo laikotarpį minimalus planuojamų įsigyti liemenių skaičius – 12 503, maksimalus – 16 253 (Pirkimo sąlygų 2.3 papunktis). Neabejotina, kad Pirkimo objektas susijęs su viešuoju interesu – tiek Lietuvos kariuomenės karių sveikata ir gyvybe, tiek su valstybės ir visuomenės saugumu.

23. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė jau yra sudariusi pirkimo–pardavimo sutartis dėl šarvinių liemenių įsigijimo, tačiau iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog sutartys sudarytos dėl skirtingo apsaugos lygio liemenių. Atsakovė, įvykdžiusi viešąjį pirkimą ,,Šarvinės liemenės“ Nr. 445517, 2020 m. rugsėjo 21 d. sudarė šarvinių liemenių tiekimo sutartį. Iš viešojo pirkimo ,,Šarvinės liemenės“ Nr. 445517 Techninės specifikacijos matyti, kad įsigytų liemenių bazinė apsauga užtikrina III apsaugos lygį pagal Jungtinės Amerikos Valstijų Nacionalinio teisingumo instituto (National Institute of Justice) (toliau – NIJ) STD-0101.04 arba jam lygiavertį standartą; sustiprinus apsaugą balistinėmis plokštėmis, liemenės užtikrina krūtinės, nugaros ir šonų IV apsaugos lygį pagal NIJ STD -0101.04 standartą arba jam lygiavertį (2.4.1 papunktis). Taip pat nustatyta, kad atsakovė, įvykdžiusi viešąjį pirkimą ,,Šarvinės liemenės“ Nr. 594719, 2023 m. kovo 26 d. sudarė šarvinių liemenių tiekimo sutartį. Iš viešojo pirkimo ,,Šarvinės liemenės“ Nr. 594719 Techninės specifikacijos matyti, kad įsigytų liemenių apsauga užtikrina III (+) ir IV apsaugos lygį pagal JAV NIJ STD-0101.06 arba jam lygiavertį standartą (2.4.1 punktas). Ginčo Pirkimu siekiama įsigyti šarvines liemenes, kurių balistinė apsauga turi užtikrinti krūtinės, nugaros ir šonų balistinę apsaugą pagal NIJ STD-0101.06 IV lygio apsaugos standarto (arba jam lygiaverčio) reikalavimus, o krūtinės, nugaros ir šonų minkšta balistinė apsauga privalo užtikrinti apsaugą nuo potencialią grėsmę keliančių šaudmenų pagal NIJ STD‑0101.06 IIIA lygio apsaugos standarto (arba jam lygiaverčio) reikalavimus (Techninės specifikacijos 8.1, 8.4 papunkčiai). Byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovės teiginius, kad tokio tipo apsaugos liemenių, kokias siekiama įsigyti ginčo Pirkimu, Lietuvos kariuomenė neturi. Bet kuriuo atveju, atsakovės anksčiau sudarytos sutartys dėl šarvinių liemenių nepaneigia atsakovės poreikio apsaugos priemonėmis aprūpinti didesnį skaičių karių.

24. Atsakovė poreikį skubiai įsigyti Pirkimo objektą motyvuoja įtempta geopolitine situacija. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės pozicijai. Dar prieš Rusijos Federacijos pradėtą karą Ukrainoje Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. XIV‑795 patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijos redakcijoje, galiojančioje nuo 2021 m. gruodžio 22 d., nurodyta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui. Rusijos Federacija intensyviai vysto puolamuosius karinius pajėgumus, toliau tęsia agresiją valstybių kaimynių atžvilgiu, pažeidžia tarptautinės teisės normas ir principus. Vakarų karinėje apygardoje vykdoma intensyvi kariuomenės modernizacija, didinamas karinis kontingentas Kaliningrado srityje, vykdomos plataus masto puolamojo pobūdžio pratybos, grindžiamos konflikto su NATO (North Atlantic Treaty Organization) valstybėmis scenarijais ir skirtos pasirengimo kariniams veiksmams laikui trumpinti. Rusijos Federacija taip pat deklaruoja pasirengimą ir valią naudoti karinę jėgą siekdama savo tikslų, neatmesdama branduolinio ginklo panaudojimo galimybės prieš jo neturinčias valstybes, todėl karinėms grėsmėms Lietuvos Respublika turi ir toliau skirti daug dėmesio. Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą (14–16 punktai).

25. Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. kovo 2l d. nutarimu Nr. XIV- 2505 patvirtintoje Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje nurodoma, kad Rusijos Federacijos plataus masto agresija prieš Ukrainą, Baltarusijos Respublikos karinė integracija su Rusijos Federacija, kitų autoritarinių valstybių agresyvi laikysena, toliau blogėjanti saugumo situacija regione ir pasaulyje reikalauja greitesnio po 2014 m. įvykių jau prasidėjusio Lietuvos kariuomenės gynybos potencialo augimo, efektyvesnio atgrasymo ir pasirengimo kartu su sąjungininkais užtikrinti šalies gynybą (4 punktas). Lietuvos geografinė padėtis ir dabartinė geopolitinė saugumo situacija, ypač 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus neišprovokuotai Rusijos Federacijos plataus masto invazijai i Ukrainą, įpareigoja maksimaliai efektyviai išnaudoti valstybės gynybai stiprinti turimus resursus (11 punktas). Vienas iš krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros siekių – kuo spartesnis Lietuvos kariuomenės ginkluotės, įrangos ir technikos įsigijimas (8 punktas).

26. Remdamasis pirmiau nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Pirkimo objektas yra ypatingos svarbos, susijęs su valstybės ir visuomenės saugumu. Lietuvos geopolitinė padėtis, Rusijos agresija ir toliau blogėjanti saugumo situacija regione bei pasaulyje lemia poreikį imtis neatidėliotinų ir skubių veiksmų užtikrinant Lietuvos kariuomenės aprūpinimą modernia įranga, be kita ko, apsaugos priemonėmis. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kiltų grėsmė skubiai neįgyvendinti Pirkimo objektu siekiamų tikslų, susijusių su valstybės ir visuomenės interesais stiprinti valstybės gynybą ir aprūpinti Lietuvos kariuomenės karius moderniomis apsaugos priemonėmis, kurie šiuo atveju laikytini svarbesniais nei privatus ieškovės interesas. Valstybės ir visuomenės galimi praradimai, atidėjus Pirkimo įgyvendinimą, susiję su valstybės ir visuomenės saugumu bei Lietuvos karių sveikata ar gyvybe, būtų didesni nei ieškovės galimi turtiniai praradimai. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės gali viršyti jų teikiamą naudą.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi argumentai dėl ilgų Pirkimo procedūros terminų ir prieš tai atsakovės vykdytų pirkimų nutraukimo nepaneigia skubos įsigyti Pirkimo objektą. Iš bylos duomenų matyti, kad Pirkimo procedūros vykdytos pagal VPGSSĮ nustatytus atskirų pirkimo etapų terminus. Atsižvelgiama ir į tai, kad kartu su pasiūlymais turėjo būti pateikti laboratorijos bandymų protokolai arba lygiaverčiai dokumentai, patvirtinantys atitiktį Pirkimo dokumentų reikalavimams, todėl pateiktų pasiūlymų ir bandymų protokolų įvertinimui atsakovė turėjo skirti pakankamai laiko ir resursų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad rinkoje yra galimybė užsakyti Pirkimu siekiamų įsigyti specifinių prekių skubesnį pristatymą, nei per viešojo pirkimo sutarties projekte nurodytus terminus – 6 ar 8 mėnesius. Be to, viešojo pirkimo sutarties projekte aptarti prekių pristatymo terminai nustatyti, be kita ko, atsižvelgus ir į tai, jog liemenių gamybą leidžiama pradėti tik atsakovei patvirtinus darbinį pavyzdį, o atsakovė iš pasirinktos prekių partijos tikrins prekių kokybę bei atliks prekių laboratorinius bandymus (Techninės specifikacijos 6.1, 6.6 papunkčiai). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė nutraukė anksčiau paskelbtus viešuosius pirkimus dėl šarvinių liemenių Nr. 672430 ir Nr. 634464 dėl esminių klaidų pirkimo dokumentuose ir nenumatytų faktinių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti pirkimo paskelbimo metu. Šiuo aspektu pažymima, kad atsižvelgus į Pirkimo objekto ir jo kokybės reikšmę, svarbu ne tik paskelbti apie pirkimą ir vykdyti pirkimo procedūras, bet ir kuo tiksliau ir aiškiau nustatyti Pirkimo sąlygų reikalavimus, siekiant įsigyti kuo labiau Lietuvos kariuomenės poreikius atitinkančias ir kokybiškas apsaugos priemones. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų delsusi įsigyti Pirkimo objektą dėl savo kaltės, o ne dėl poreikio atlikti įprastas ir teisėtas viešojo pirkimo procedūras. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju dar labiau prailgintų Pirkimo objekto įsigijimo laikotarpį.

28. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad šiuo atveju susiklosčiusi situacija reikalauja užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, neįvertino visų bylos aplinkybių, reikšmingų klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti. Dėl to Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, ieškovės Vokietijos įmonės ,,MKU GmbH“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovės Vokietijos įmonės ,,MKU GmbH“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos skelbti naują šarvinių liemenių viešąjį pirkimą ir sudaryti šarvinių liemenių pirkimo sutartį, o bylos nagrinėjimo metu atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atnaujinus viešojo pirkimo „Lietuvos kariuomenės šarvinės liemenės“ Nr. 703912 procedūras, uždrausti atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos šiame pirkime sudaryti viešojo pirkimo sutartį – atmesti.