Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-6111-402/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-04
Bylos Nr.: eI3-6111-402/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00908-2023-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: V. J.
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: A. M., I. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos

Administracinė byla Nr. eI3-6111-402/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00908-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 17.7; 55.1.1; 55.1.3; 57.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjai V. J.,atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei E. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. M., I. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2023-03-23 sprendimą Nr. 04-2-283 „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini) Kaunas)“ (toliau – Administracijos 2023-03-23 atsakymas);

2) pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijai nagrinėti pareiškėjos 2023-02-10 skundą „Dėl neteisėto butų (duomenys neskelbtini), Kaune, remonto (amalgamacijos)“ (toliau – 2023-02-10 skundas) ir priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu visiškai palaikydama skundą paaiškino, kad 2023-02-10 dieną ji kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su skundu „Dėl neteisėto butų (duomenys neskelbtini), Kaune, remonto (amalgamacijos)“. Skunde nurodė, kad atliekant 7 (7A) ir 8 butų remontą, buvo atlikta butų amalgamacija, negavus privalomos pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį, kad nebuvo atskirtos šių butų šildymo sistemos, kad šie butai naudojami neįregistravus įvykdytų pakeitimų Nekilnojamojo turto registre ir kad dėl to galimai pažeidžiami jos, kaip ir kitų kaimynų, interesai.

Skunde Kauno miesto savivaldybės administracijos, kaip statinių naudojimo valstybinę priežiūrą atliekančio subjekto, prašė:

1) kreiptis į viešojo administravimo ir kitus subjektus (vykdančius statybos, namo techninę priežiūrą, šilumos tiekimą ir kt.) dėl susijusios ir būtinos visapusiškam bei objektyviam tyrimui atlikti informacijos gavimo;

2) esant būtinybei, atlikti patikrinimą vietoje, dalyvaujant kitiems, susijusiems su patikrinimu, subjektams;

3) administraciniame sprendime nurodyti nustatytus pažeidimus (neapsiribojant šiame skunde nurodytais pažeidimais);

4) savo įgaliojimų ribose taikyti butų savininkams administracinę atsakomybę (surašyti protokolus) dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso atitinkamų nuostatų pažeidimų;

5) savo įgaliojimų ribose įpareigoti butų savininkus pašalinti nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) ir kitų teisės aktų pažeidimus;

6) jeigu Kauno miesto savivaldybės administracija pagal kompetenciją negali spręsti skunde išdėstytų klausimų ar tam tikro klausimo, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos persiųsti jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir ją apie tai informuoti.

2023-03-12 buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos raštas, kuriuo pareiškėja informuota, kad dėl buto savininkės nurodytų objektyvių priežasčių buvo nuspręsta butų apžiūrą nukelti iš 2023-03-09 į 2023-03-22.

2023-03-23 buvo gautas Centro seniūnijos administracinis sprendimas Nr. 04-2-283 „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini), Kaunas)“, kuriuo buvo atsisakyta skundą nagrinėti remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Sprendime rašoma: „2023-03-20 paaiškėjo, kad dėl butuose (duomenys neskelbtini), atliktų statybos darbų teisėtumo klausimų patikrinimus yra atlikęs, sprendimus priėmęs bei atsakymus pateikęs viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Inspekcija)“. Pažymėjo, jog 2023-02-10 skunde / prašyme keliami klausimai papildomai nenagrinėtini iki bus gautas galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje dėl Inspekcijos atsakymų išsamumo ir pagrįstumo nagrinėjant skundus, kuriuose, Centro seniūnijos žiniomis, pareiškėja kėlė tapačius klausimus kaip ir 2023-02-10 skunde / prašyme, teiktame Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su atsakovės sprendimu. Pažymėjo, kad, vadovaujantis teismų praktika, administraciniam subjektui pateiktas skundas turi būti nagrinėjamas ne pagal jo pavadinimą, o pagal jo turinį. Iš skundo turinio matyti, kad skunde keliamas klausimas ne tik dėl remonto (butų amalgamacijos) teisėtumo, bet ir klausimai, tiesiogiai susiję su patalpų naudojimu po butų perdalinimo (amalgamacijos), galimai pažeidžiant trečiųjų šalių (kaimynų), tuo pačiu ir jos, teisėtus interesus.

Statybos teisėtumo patikra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – Priežiūros įstatymas; 11 straipsnis) yra priskirta Inspekcijos kompetencijai, o Statybos įstatyme (49 straipsnio 3 dalis) savivaldybės administracijai yra priskirta pastatų naudojimo valstybinė priežiūra, kurią šiuo atveju vykdo Kauno m. sav. Centro seniūnija. 2023-02-10 skunde keliami klausimai yra tiesiogiai susiję su patalpų naudojimo priežiūra, kadangi butų amalgamacija buvo įvykdyta negavus pažymos apie galimybę naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) naudoti pagal paskirtį, dėl to laikytina, kad skundas Savivaldybei buvo pateiktas pagal kompetenciją ir turėjo būti nagrinėjamas.

2023-04-21, atsakant į 2023-04-13 raštą „Dėl neteisėto butų (duomenys neskelbtini), Kaune, remonto (amalgamacijos)“, buvo gautas Kauno m. sav. administracijos raštas Nr. (33.205 Mr) R-1093, kuriame nurodyta, kad statinių valstybinę priežiūrą vykdo Inspekcija, tačiau nenurodyta, kad Savivaldybė į Inspekciją kreipėsi dėl statybos darbų, kuriais buvo įvykdyta amalgamacija, teisėtumo. Šiame rašte, kaip ir skundžiamame sprendime, nenurodyta, iš kur buvo gauta informacija apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) bylą Nr. eI3-5225-428/2022 ir jos dalyką, kuria grindžiamas skundžiamas Centro seniūnijos sprendimas.

Kauno miesto savivaldybės administracijai pagal kompetenciją priskirtina nagrinėti 2023-02-10 skunde keliamus klausimus, susijusius su galimybe amalgamacijos būdu naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus (patalpą (-as) ar statinius) naudoti pagal paskirtį, ir Centro seniūnija neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsisakyti nagrinėti skundą remdamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis.

Tai, kad prieš vykdant butų amalgamaciją privaloma gauti pažymą apie galimybę naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus (patalpą (-as) ar statinius) naudoti pagal paskirtį (Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971, (toliau – STR 1.07.03:2017) 118.5 papunktis, 113–114, 122 punktai), suponuoja, jog negavus šios pažymos, amalgamacijos būdu naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų naudoti negalima. Dėl to, kad Centro seniūnijos pareigūnas 2020-09-15 patikrinimo metu pažeidimų nenustatė, daugiau nei dvejus metus, t. y. nuo 2021 metų pradžios, naujai suformuoti butai buvo naudojami neatskyrus jų šildymo sistemų (kaip matyti iš pareiškėjos 2023-02-10 skunde pateiktų įrodymų). Dėl to buvo sudarytos prielaidos ilgalaikiam trečiųjų asmenų teisėtų interesų pažeidimui. Su 2023-02-10 skundu gavus dokumentinį įrodymą, kad nebuvo gauta minima pažyma (kurią išduoda pati savivaldybė), Centro seniūnijos sprendimas nenagrinėti 2023-02-10 skundo tol, kol bus priimtas teismo sprendimas byloje Nr. eI3-5225-428/2022 (dėl kitų, nors ir susijusių, klausimų), reiškia, kad jos teisėti interesai galimai bus pažeidinėjami dar ilgą laiką. Tai prieštarauja gero administravimo, efektyvumo ir draudimo bloginti pareiškėjo padėtį principams, nustatytiems Viešojo administravimo įstatyme. Tai taip pat prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir sveiko proto principams.

Atsiliepimas

Atsakovė su skundu nesutinka. Jos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad į atsakovę dėl gretimų butų, juose vykdomos veiklos, vykdomų statybos darbų, pareiškėja kreipėsi jau ne vieną kartą ir jai buvo pateikti atsakymai ir suteikta informacija. Pareiškėja su 2020-07-24, 2020-08-11 ir 2021-09-10 skundais kreipėsi į Inspekciją dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, trečiojo aukšto 7 ir 8 butuose atliktų statybos remonto darbų neteisėtumo. Pareiškėja Inspekcijos raštus skundė teismui, o Regionų apygardos administracinis teismas 2022-12-12 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5225-428/2022.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2023-02-10 kreipėsi į Centro seniūniją ir prašė:

2) esant būtinybei, atlikti patikrinimą vietoje, dalyvaujant kitiems, susijusiems su patikrinimu, subjektams;

3) administraciniame sprendime nurodyti nustatytus pažeidimus (neapsiribojant šiame skunde nurodytais pažeidimais);

4) savo įgaliojimų ribose taikyti butų savininkams administracinę atsakomybę (surašyti protokolus) dėl Administracinių nusižengimų kodekso atitinkamų nuostatų pažeidimų;

5) savo įgaliojimų ribose įpareigoti butų savininkus pašalinti nustatytus Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus.

Centro seniūnija, gavusi 2023-02-10 pareiškėjos raštą, 2023-02-24 raštu Nr. 04-2-183 kreipėsi į butų savininkus pranešdama apie planuojamą patikrinimą, kuris buvo numatytas 2023-03-09. Tuo pačiu raštu Centro seniūnija apie numatomą patikrinimą informavo ir UAB Mano Būstas Kaunas. 2023-02-27 raštu Nr. 04-9-13 informacijos buvo paprašyta ir iš Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus. Visiems šiems asmenims buvo nurodyta iki patikrinimo pateikti pareiškėjos keltų klausimų tyrimui reikalingą informaciją ir dalyvauti patikrinime. Butų 7 ir 7A savininkė 2023-03-07 paprašė nukelti planuojamos apžiūros laiką. Centro seniūnija šį prašymą patenkino ir apžiūros laiką atidėjo 2023-03-22. Apie pasikeitusį apžiūros laiką informavo suinteresuotus asmenis. Dėl šių aplinkybių ginčo šioje byloje pareiškėja nekelia. 2023-03-21 butų 7 ir 7A savininkė pateikė Centro seniūnijai Regionų apygardos administracinio teismo 2022-12-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5225-428/2022, taip Centro seniūnijai paaiškėjo, kad Inspekcija jau nagrinėjo pareiškėjos keltus klausimus.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėja nurodo, kad Centro seniūnijos atsakyme nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Akcentuotina, kad skundžiamame sprendime nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindai. Paminėtina, kad tokia atsakovės pozicija grindžiama teisės aktų reglamentavimu, kuris numato, jog asmens prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (VAI 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas); arba jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas (VAI 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Toks imperatyvus VAI reglamentavimas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad valdžios institucijos negali nagrinėti tapačių faktinių aplinkybių ir klausimų, dėl kurių vyksta ginčas teisme, arba sprendimą jau yra priėmusi kita institucija.

Pareiškėja taip pat teigia, kad 2023-02-10 rašte seniūnijai buvo keliami klausimai, tiesiogiai susiję su patalpų naudojimo priežiūra. Kadangi savivaldybės administracija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 49 straipsniu, vykdo statinių naudojimo priežiūrą bei, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsniu, nagrinėja asmenų skundus dėl teisėtų interesų pažeidimo, prašo per VAĮ nustatytus terminus išnagrinėti skundą, gavus visą susijusią informaciją, atlikti būtiną tyrimą ir nustatyti Statybos įstatymo ir teisės aktų pažeidimus, susijusius su butuose (duomenys neskelbtini), Kaune, atliktais remonto darbais, kurie apėmė šių butų sujungimą ir padalinimą (amalgamaciją).

Statinių naudojimo priežiūra ir jos tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. Dl-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtintame statybos techniniame reglamente.

Pareiškėja savo 2023-02-10 rašte kelia butų amalgamacijos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, kurio STR 1.07.03:2017 nepriskiria prie statinio naudojimo priežiūrai priskirtinų klausimų, o netgi priešingai, priežiūros vykdytojui numato pareigą, nustačius galimos neteisėtos statybos faktą, informaciją perduoti Inspekcijai. Pagal Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Seniūnija teisingai ir teisėtai skundžiamame rašte nurodė, kad Inspekcija jau tyrė statybos teisėtumo klausimą ir pateikė atsakymus, kurie yra apskųsti, todėl reikia sulaukti galutinio teismo verdikto ir išaiškinimo dėl Inspekcijos nustatytų aplinkybių.

Taigi, akivaizdu, kad Inspekcijai pradėjus tyrimą ir pateikus savo vertinimą, pareiškėjai apskundus Inspekcijos raštus, Centro seniūnija negali tinkamai ir teisingai nagrinėti pareiškėjos keliamų tapačių klausimų. Atkreiptinas dėmesys, kad jei Inspekcijos raštus LVAT panaikintų, galimai Inspekcija atliktų pakartotinius susidariusios situacijos vertinimus, faktinių duomenų tikslinimus, patikrinimus ar kitus jai priskirtinus veiksmus, prie kurių savo kompetencijos ribose galimai prisidėtų ir Centro seniūnija, jei tam būtų teisinis pagrindas. Tačiau nesant galutinai išspręsto pareiškėjos ir Inspekcijos ginčo, kaip pati pareiškėja nurodo skunde „dėl kitų, nors ir susijusių klausimų“, Centro seniūnija ne tik galimai netinkamai išspręstų keliamus klausimus, tačiau ir uždėtų neproporcingai didelę administracinę naštą ir kitiems suinteresuotiems asmenims (butų savininkams, kurių būtų reikalaujama įleisti į patalpas siekiant jas apžiūrėti, bei kitiems namo gyventojams, kai kelis kartus skirtingos institucijos dėl tapačių klausimų atliktų skirtingus patikrinimus).

Pasisakant dėl pareiškėjos keliamų amalgamacijos teisėtumo klausimų, paminėjo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje pateikiamas baigtinis sąrašas nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų, iš kurių vienas yra „atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją“. Kadastro įstatymas apibrėžia amalgamaciją kaip nekilnojamojo daikto perdalijimą, pertvarkymą, kai vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesudarant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu. Kadastro įstatymas, kaip ir Statybos įstatymas, nenumato, jog amalgamacija galima tik kapitalinio remonto metu.

Inspekcijos raštų turinys, tiesiogiai susijęs su pareiškėjos 2023-02-10 prašymu Centro seniūnijai, buvo nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-5225-428/2022, pavyzdžiui: „Minėtuose skunduose ir prašymuose pareiškėja nurodė, jog bute (duomenys neskelbtini), Kaune, griaunamos vidinės sienos, pertvaros, perdangoje klojami vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, perplanuojamos patalpos, dalį buto prijungiant prie buto (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančio tam pačiam savininkui. Be to, pareiškėja 2021-09-10 prašyme, kuriuo prašė atlikti pakartotinį statybos darbų teisėtumo patikrinimą bute (duomenys neskelbtini) Kaune, teigė, jog bute atliekami ne paprastojo remonto, o kapitalinio remonto darbai, nes durų niša iškirsta laikančiojoje sienų konstrukcijoje, o buto patalpos perplanuotos.“ Ši kitoje byloje nagrinėta aplinkybė patvirtina seniūnijos rašte nurodytą argumentą, kad tyrimą dėl pareiškėjos 2023-02-10 rašte keltų kausimų seniūnijai jau pradėjo ir atsakymus pateikė Inspekcija, o dabar juos nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą teigė, kad ji 2020-07-24 gavo pareiškėjos skundą „Dėl remonto darbų adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – 2020-07-24 skundas), kuriame, be kita ko, pareiškėja nurodė, kad, jos žiniomis, „bute Nr. 7 buvo griaunamos vidinės sienos, perdangoje buvo klojami vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, patalpos buvo perplanuotos, butas sudalintas ir dalis jo prijungta prie buto Nr. 8. Taip pat butas Nr. 7 buvo atjungtas nuo bendros šildymo sistemos“ ir kuriuo pareiškėja Inspekcijos prašė „išnagrinėti šią situaciją ir nustačius, kad buvo pažeisti Statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų reikalavimai bei trečiųjų asmenų interesai, įpareigoti pažeidėją tuos pažeidimus pašalinti“. Taip pat Inspekcija 2020-08-11 gavo pareiškėjos tos pačios dienos skundą „Dėl remonto darbų Kaune (duomenys neskelbtini)“ (toliau – 2020-08-11 skundas), kuriame buvo nurodytos beveik tos pačios aplinkybės, kaip ir 2020-07-24 skunde, ir kuriuo pareiškėja Inspekcijos vėl prašė „išnagrinėti buto Nr. 7. savininko veiksmų teisėtumą atliekant aprašytus veiksmus ir nustačius statybos teisės ir trečiųjų asmenų interesų pažeidimus pritaikyti pažeidėjui teisės aktais įtvirtintas nuobaudas ir įpareigoti pažeidėją tuos pažeidimus pašalinti“.

2020-07-24 ir 2020-08-11 skundų pagrindu Inspekcijos Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas 2020-09-15 atliko faktinių duomenų patikrinimą daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 8 bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-09-22 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1998 (toliau – 2020-09-22 patikrinimo aktas).

Ištyrusi gautus dokumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, Inspekcija 2020-09-30 raštu Nr. 2D-13790 „Dėl jūsų skundų“ (toliau – Inspekcijos 2020-09-30 atsakymas) atsakė į pareiškėjos 2020-07-24 ir 2020-08-11 skundus. Inspekcijos 2020-09-30 atsakymu pareiškėja buvo informuota, kad „vietoje patikrinome Jūsų pateiktą informaciją ir nustatėme, kad daugiabučio gyvenamojo namo bute (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – butas), nugriautos senos nelaikančiosios pertvaros, pastatytos naujos nelaikančiosios pertvaros, nelaikančiojoje pertvaroje įrengtos durys, įrengtas san. mazgas, grindyse ir sienose išvedžioti vamzdžiai (šildymo sistemos pakeitimui), išvedžiota nauja elektros instaliacija, įrengtos pakabinamos lubos, atlikti apdailos ir dažymo darbai. Tarp butų Nr. 7 ir Nr. 8 nugriauta tarpbutinė pertvara. Dalis buto Nr. 7 patalpų prijungtos prie buto Nr. 8. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punktą, atlikti statybos darbai priskiriami paprastojo remonto darbų rūšiai. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4 punkte nurodyta, kad bute, kai nekeičiama pastato išvaizda, paprastojo remonto darbams atlikti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi. Pažymime, kad statytojas dėl nugriautos tarpbutinės pertvaros tarp butų Nr. 7 ir Nr. 8 pateikė UAB „Įrąža“ eksperto išvadą, kurioje nurodyta, jog minėta pertvara nėra laikančioji ir jos nugriovimas priskiriamas prie paprastojo remonto darbų. Paaiškiname, jog dėl šildymo sistemos atsijungimo bute Nr. 7, tai namą administruojančios įmonės UAB Mano Būstas Kaunas pateiktoje išvadoje teigiama, kad butas Nr. 7 šiuo metu nėra atsijungęs nuo centralizuotos šildymo sistemos. Pažeidimų nenustatyta“.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė Inspekcijai ir kitus skundus, iš esmės nurodydama panašias aplinkybes, į kuriuos Inspekcija taip pat pateikė atsakymus.

Pareiškėja dėl Inspekcijos 2022-02-07 atsakymo panaikinimo kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau – Komisija) su 2022-02-08 skundu „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimo 2022-02-07 Nr. 2D-2384 „Dėl Jūsų skundo“ ((duomenys neskelbtini))“.

Komisija 2022-03-16 sprendimu Nr. 21R1-57 (AG1-26/10-2022) (toliau – 2022-03-16 Komisijos sprendimas) nusprendė pareiškėjos V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

LVAT administracinė byla Nr. eA-1412-1047/2023 dar neišnagrinėta.

Inspekcija 2022-07-12 gavo pareiškėjos 2022-07-11 skundą „Dėl statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimo (duomenys neskelbtini), Kaune“ (toliau – 2022-07-11 skundas).

Į pareiškėjos 2022-07-11 skundą ir 2022-08-11 paklausimą Inspekcija atsakė 2022-09-05 raštu Nr. PLI2-941 „Dėl statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo pareiškėja, be kita ko, buvo informuota, jog „patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ [toliau – IS „Infostatyba“] ir Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad statybos užbaigimo dokumentai butams nėra išduoti. Todėl patikrinti Jūsų minimų statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo negalime, nes tokių procedūrų nebuvo atlikta. <...> Atsakant į Jūsų 2022-08-31 paklausimą papildomai informuojame, kad 2022-07-11 skundas nebuvo nagrinėjamas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 111 straipsniu, kadangi minimos procedūros nėra atliktos ir nurodyti statybos užbaigimo aktai nėra surašyti, todėl pateikti prašomo patikrinimo akto kopijos negalime, nes toks aktas nebuvo surašytas“.

Komisija 2022-10-25 sprendimu Nr. 21R1- 231 (AG1-193/08-2022) pareiškėjos 2022-09-23 skundą atmetė.

Pareiškėja su 2022-11-07 skundu „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022-10-25 sprendimo Nr. 21R1-231(AG1-193/08-2022)“ (toliau – 2022-11-07 skundas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą.

Teismas 2023-02-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-455-644/2023 pareiškėjos 2022-11-07 skundą atmetė kaip nepagrįstą.

LVAT administracinė byla Nr. eA-1617-815/2023 dar neišnagrinėta.

Šalies argumentai

Pareiškėja su 2023-02-10 skundu „Dėl neteisėto butų (duomenys neskelbtini), remonto (amalgamacijos)“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, be kita ko, prašydama: „Kadangi savivaldybės administracija, vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsniu, vykdo statinių naudojimo priežiūrą bei, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsniu, nagrinėja asmenų skundus dėl teisėtų interesų pažeidimo, prašau per VAĮ nustatytus terminus išnagrinėti mano skundą, gavus visą susijusią informaciją, atlikti būtiną tyrimą ir nustatyti Statybos įstatymo ir teisės aktų pažeidimus bei trečiųjų asmenų teisėtų interesų galimus pažeidimus, susijusius su butuose (duomenys neskelbtini), atliktais remonto darbais, kurie apėmė šių butų sujungimą ir padalinimą (amalgamaciją)“.

Žemesnės instancijos teismas

Administracijos filialas Centro seniūnija, remdamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktais, 2023-03-23 atsakymu Nr. 04-2-283 „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“ nusprendė pareiškėjos 2023-02-10 skundo nenagrinėti.

Vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktais, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, arba paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas.

Kauno miesto savivaldybės administracija, remdamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktais, 2023-03-23 atsakymu nusprendė pareiškėjos 2023-02-10 skundo nenagrinėti ir nurodė, kad „dėl butuose (duomenys neskelbtini), Kaune, atliktų statybos darbų teisėtumo klausimų patikrinimus yra atlikęs, sprendimus priėmęs bei atsakymus Jums yra pateikęs viešojo administravimo subjektas – <...> Inspekcija (Inspekcijos 2020-09-30 sprendimas Nr. 2D-13790 ir 2021-11-05 sprendimas Nr. 2D-18932) ir <...> LVAT yra nagrinėjamas Jūsų 2023-01-12 apeliacinis skundas „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022-12-12 sprendimo“ administracinėje byloje Nr. eI3-5225-428/2022“.

Žemesnės instancijos teismas

Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo Statybos įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalis). Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 49 straipsnio 6 dalis).

Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintas aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971, be kita ko, nustato: viešojo administravimo subjektų, išvardytų Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje (toliau – Subjektai), atliekamos statinių naudojimo priežiūros (toliau – Naudojimo priežiūra) tvarką, atliekant naudojimo priežiūrą rengiamų statinių naudojimo priežiūros dokumentų formas ir informacijos apie atliktą Naudojimo priežiūrą teikimo tvarką; ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką.

Statinių naudojimo priežiūros tvarka detalizuota STR 1.07.03:2017 8 skyriuje, o STR 1.07.03:2017 9 skyriuje reglamentuotas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas.

Parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į Subjektą, pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie galimybę naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus (patalpą (-as) ar statinius) naudoti pagal paskirtį, patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki STR 1.07.03:20 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo (STR 1.07.03:20 119 punktas).

Taigi, remiantis pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, statinių naudojimo priežiūra ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas nepriskirtinas Inspekcijos kompetencijai.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, ir į tai, kad statinių naudojimo priežiūra ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas nepriskirtinas Inspekcijos kompetencijai, kad byloje ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023-03-23 atsakymas, o Inspekcijai nėra reiškiama jokių reikalavimų, Inspekcija dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėja prašo:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2023-03-23 sprendimą Nr. 04-2-283 „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“;

2) pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijai nagrinėti pareiškėjos 2023-02-10 skundą „Dėl neteisėto butų (duomenys neskelbtini), remonto (amalgamacijos)“ ir priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Bylos duomenimis, 2023-02-10 dieną pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su skundu „Dėl neteisėto butų (duomenys neskelbtini), remonto (amalgamacijos)“. Skunde nurodė, kad atliekant 7 (7A) ir 8 butų remontą, buvo atlikta butų amalgamacija negavus privalomos pažymos apie galimybę naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus (patalpas) naudoti pagal paskirtį, kad nebuvo atskirtos šių butų šildymo sistemos, kad šie butai naudojami neįregistravus įvykdytų pakeitimų Nekilnojamojo turto registre ir kad dėl to galimai pažeidžiami jos, kaip ir kitų kaimynų, interesai.

Atsakovė, remdamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktais, skundžiamu 2023-03-23 atsakymu Nr. 04-2-283 „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“ nusprendė pareiškėjos 2023-02-10 skundo nenagrinėti „iki bus gautas galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje dėl Inspekcijos atsakymų išsamumo ir pagrįstumo nagrinėjant Jūsų skundus, kuriuose, Centro seniūnijos žiniomis, Jūs kėlėte tapačius klausimus kaip ir 2023-02-10 skunde / prašyme, teiktame Kauno miesto savivaldybės administracijai“. Taip pat nurodė, jog „2023-03-20 paaiškėjo, kad dėl butuose (duomenys neskelbtini), atliktų statybos darbų teisėtumo klausimų patikrinimus yra atlikęs, sprendimus priėmęs bei atsakymus Jums yra pateikęs viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (Inspekcijos 2020-09-30 sprendimas Nr. 2D-13790 ir 2021-11-05 sprendimas Nr. 2D-18932) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamas Jūsų 2023-01-12 apeliacinis skundas „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022-12-12 sprendimo“ administracinėje byloje Nr. eI3-5225-428/2022“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundą išsamiai išdėstė ginčo faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą. Ji teigė, kad 2020-07-24 gavo pareiškėjos tos pačios dienos skundą „Dėl remonto darbų adresu (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, jog „bute Nr. 7 buvo griaunamos vidinės sienos, perdangoje buvo klojami vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, patalpos buvo perplanuotos, butas sudalintas ir dalis jo prijungta prie buto Nr. 8. Taip pat butas Nr. 7 buvo atjungtas nuo bendros šildymo sistemos“. Pareiškėja 2020-07-24 skundu Inspekcijos prašė „išnagrinėti šią situaciją ir nustačius, kad buvo pažeisti Statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų reikalavimai bei trečiųjų asmenų interesai, įpareigoti pažeidėją tuos pažeidimus pašalinti“. Taip pat Inspekcija 2020-08-11 gavo pareiškėjos tos pačios dienos skundą „Dėl remonto darbų Kaune (duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo nurodytos beveik tos pačios aplinkybės kaip ir 2020-07-24 skunde ir kuriuo pareiškėja Inspekcijos vėl prašė „išnagrinėti buto Nr. 7 savininko veiksmų teisėtumą atliekant aprašytus veiksmus ir nustačius statybos teisės ir trečiųjų asmenų interesų pažeidimus pritaikyti pažeidėjui teisės aktais įtvirtintas nuobaudas ir įpareigoti pažeidėją tuos pažeidimus pašalinti“.

2020-07-24 ir 2020-08-11 skundų pagrindu Inspekcijos Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas 2020-09-15 atliko faktinių duomenų patikrinimą daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 8 bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2020-09-22 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1998.

Ištyrusi tyrimo eigoje surinktus dokumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, Inspekcija 2020-09-30 raštu Nr. 2D-13790 „Dėl jūsų skundų“ atsakė į pareiškėjos 2020-07-24 ir 2020-08-11 skundus. Inspekcijos 2020-09-30 atsakymu pareiškėja buvo informuota, jog „vietoje patikrinome Jūsų pateiktą informaciją ir nustatėme, kad daugiabučio gyvenamojo namo bute (duomenys neskelbtini), Kaune, nugriautos senos nelaikančiosios pertvaros, pastatytos naujos nelaikančiosios pertvaros, nelaikančiojoje pertvaroje įrengtos durys, įrengtas san. mazgas, grindyse ir sienose išvedžioti vamzdžiai (šildymo sistemos pakeitimui), išvedžiota nauja elektros instaliacija, įrengtos pakabinamos lubos, atlikti apdailos ir dažymo darbai. Tarp butų Nr. 7 ir Nr. 8 nugriauta tarpbutinė pertvara. Dalis buto Nr. 7 patalpų prijungtos prie buto Nr. 8“.

Inspekcijos departamentas 2021-09-10 gavo pareiškėjos tos pačios dienos skundą „Dėl remonto darbų (duomenys neskelbtini) butuose, Kaune“, kuriame buvo nurodyta, jog 7 ir 8 butus skiriančioje laikančioje sienoje iškirsta niša yra durų. Inspekcija 2021-11-05 raštu Nr. 2D-18932 „Dėl jūsų prašymo“ atsakė į pareiškėjos 2021-09-10 skundą.

Inspekcija 2022-01-10 gavo pareiškėjos tos pačios dienos skundą „Dėl patikrinimų 2020-09-15 ir 2021-10-22 butuose (duomenys neskelbtini), Kaune, trūkumų“, o 2022-01-11 – iš esmės identišką pareiškėjos tos pačios dienos skundą „Dėl pareigūno veiksmų (neveikimo)“. 2022-01-10 skundu pareiškėja Inspekcijos prašė panaikinti ankstesnius Inspekcijos nutarimus (2020-09-30 Nr. 2D- 3790 ir 2021-11-05 Nr. 2D-18932) ir atlikti kitus veiksmus.

Į pareiškėjos 2022-01-10 ir 2022-01-11 skundus Inspekcija atsakė 2022-02-07 raštu Nr. 2D-2384 „Dėl jūsų skundų“. 2022-02-07 atsakymu pareiškėja buvo informuota, kad „<...> remiantis Taisyklių nuostatomis, Departamento raštais priimti sprendimai dėl butuose (duomenys neskelbtini), Kaune, atliktų paprastojo remonto darbų, skundžiami tiesiogiai teismui“.

Pareiškėja dėl Inspekcijos 2022-02-07 atsakymo panaikinimo kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių su 2022-02-08 skundu „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimo 2022-02-07 Nr. 2D-2384 „Dėl Jūsų skundo“ ((duomenys neskelbtini))“.

Komisija 2022-03-16 sprendimu Nr. 21R1-57 (AG1-26/10-2022) nusprendė pareiškėjos V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nesutikdama su 2022-03-16 Komisijos sprendimu, pareiškėja su 2022-05-11 skundu „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022-03-16 sprendimo Nr. 21R1-57 (AG1-26/10-2022)“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą. Teismas 2022-12-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5225-428/2022 pareiškėjos 2022-05-11 skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja, nesutikdama su Regionų apygardos administracinio teismo 2022-12-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5225-428/2022, 2023-01-12 pateikė apeliacinį skundą. LVAT administracinė byla Nr. eA-1412-1047/2023 dar neišnagrinėta.

Inspekcija 2022-07-12 gavo pareiškėjos 2022-07-11 skundą „Dėl statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimo (duomenys neskelbtini), Kaune“, kuriuo ji Inspekcijos prašė per 20 darbo dienų nuo visos informacijos, būtinos skundui išnagrinėti, gavimo dienos atlikti statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą 7 ir 8 butuose, vadovaujantis Priežiūros įstatymo (suvestinės redakcijos nuo 2022-05-01) 11¹ straipsnio nuostatomis.

2022-08-31 Inspekcija gavo pareiškėjos tos pačios dienos paklausimą „Dėl informacijos pateikimo apie statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą (duomenys neskelbtini)“, kuriuo Inspekcijos prašė „nedelsiant <...> pateikti patikrinimo akto originalą ir priimto sprendimo kopiją“. Inspekcijos 2022-10-05 raštu Nr. 2D-18122 „Dėl Jūsų prašymo“ pareiškėjai buvo atsakyta į jos 2022-09-08 prašymą ir pateiktos patikrinimo akto Nr. FAK-1722 bei patikrinimo akto Nr. FAK-1723 iš dalies nuasmenintus nuorašus.

Pareiškėja su 2022-09-23 skundu „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimo 2022-09-05 Nr. PLI2-941 „Dėl statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimo (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Komisiją. Ši 2022-10-25 sprendimu Nr. 21R1-231 (AG1-193/08-2022) pareiškėjos 2022-09-23 skundą atmetė. Pareiškėja su 2022-11-07 skundu „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022-10-25 sprendimo Nr. 21R1-231(AG1-193/08-2022)“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą. Teismas 2023-02-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-455-644/2023 pareiškėjos 2022-11-07 skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja, nesutikdama su Regionų apygardos administracinio teismo 2023-02-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-455-644/2023, 2023-03-17 apeliaciniu skundu LVAT priimtą sprendimą apskundė. LVAT administracinė byla Nr. eA-1617-815/2023 dar neišnagrinėta.

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, pareiškėja 2023-02-10 skundu „Dėl neteisėto butų (duomenys neskelbtini), remonto (amalgamacijos)“ kreipėsi į atsakovę, be kita ko, prašydama: „Kadangi savivaldybės administracija, vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsniu, vykdo statinių naudojimo priežiūrą bei, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsniu, nagrinėja asmenų skundus dėl teisėtų interesų pažeidimo, prašau per VAĮ nustatytus terminus išnagrinėti mano skundą, gavus visą susijusią informaciją, atlikti būtiną tyrimą ir nustatyti Statybos įstatymo ir teisės aktų pažeidimus bei trečiųjų asmenų teisėtų interesų galimus pažeidimus, susijusius su butuose (duomenys neskelbtini), atliktais remonto darbais, kurie apėmė šių butų sujungimą ir padalinimą (amalgamaciją)“.

Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija, remdamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktais, 2023-03-23 atsakymu Nr. 04-2-283 „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“ nusprendė pareiškėjos 2023-02-10 skundo nenagrinėti „iki bus gautas galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje dėl Inspekcijos atsakymų išsamumo ir pagrįstumo nagrinėjant Jūsų skundus, kuriuose, Centro seniūnijos žiniomis, Jūs kėlėte tapačius klausimus kaip ir 2023-02-10 skunde / prašyme, teiktame Kauno miesto savivaldybės administracijai“. Taip pat nurodė, jog „2023-03-20 paaiškėjo, kad dėl butuose (duomenys neskelbtini), atliktų statybos darbų teisėtumo klausimų patikrinimus yra atlikęs, sprendimus priėmęs bei atsakymus Jums yra pateikęs viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (Inspekcijos 2020-09-30 sprendimas Nr. 2D-13790 ir 2021-11-05 sprendimas Nr. 2D-18932) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamas Jūsų 2023-01-12 apeliacinis skundas „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022-12-12 sprendimo“ administracinėje byloje Nr. eI3-5225-428/2022“.

Priežiūros įstatymas nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises. Remiantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o statybos valstybinę priežiūrą apima:

1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą;

2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą;

3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą;

4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą;

5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą;

6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą ir jų teisėtumo tikrinimą;

7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą;

8) statomų statinių avarijų tyrimą;

9) asmenų prašymų, skundų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą;

10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą;

11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių;

12) pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo tikrinimą;

13) pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teisėtumo tikrinimą;

14) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

Kaip jau minėta, pareiškėja 2023-02-10 skundu kreipėsi į atsakovę, be kita ko, prašydama: „Kadangi savivaldybės administracija, vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsniu, vykdo statinių naudojimo priežiūrą bei, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsniu, nagrinėja asmenų skundus dėl teisėtų interesų pažeidimo, prašau per VAĮ nustatytus terminus išnagrinėti mano skundą, gavus visą susijusią informaciją, atlikti būtiną tyrimą ir nustatyti Statybos įstatymo ir teisės aktų pažeidimus bei trečiųjų asmenų teisėtų interesų galimus pažeidimus, susijusius su butuose (duomenys neskelbtini), atliktais remonto darbais, kurie apėmė šių butų sujungimą ir padalinimą (amalgamaciją)“.

Kauno miesto savivaldybės administracija, remdamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktais, 2023-03-23 atsakymu nusprendė pareiškėjos 2023-02-10 skundo nenagrinėti ir nurodė, kad „dėl butuose (duomenys neskelbtini), atliktų statybos darbų teisėtumo klausimų patikrinimus yra atlikęs, sprendimus priėmęs bei atsakymus Jums yra pateikęs viešojo administravimo subjektas – <...> Inspekcija (Inspekcijos 2020-09-30 sprendimas Nr. 2D-13790 ir 2021-11-05 sprendimas Nr. 2D-18932) ir <...> LVAT yra nagrinėjamas Jūsų 2023-01-12 apeliacinis skundas „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022-12-12 sprendimo“ administracinėje byloje Nr. eI3-5225-428/2022“.

LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnis) (LVAT 2018-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018).

Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 55 dalimi, statinio naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, atitinkamai vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 60 dalimi, statinio priežiūra – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių ir viešojo administravimo priemonių visuma vykdant statinio techninę priežiūrą ir statinio naudojimo priežiūrą.

Statinių naudojimo priežiūros tvarka detalizuota STR 1.07.03:2017 8 skyriuje, o STR 1.07.03:2017 9 skyriuje reglamentuotas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas.

Remiantis STR 1.07.03:2017 118.1 ir 118.3 papunkčiais, STR 1.07.03:2017 119–122 punktuose nustatytos procedūros atliekamos šias atvejais: padalijant ar atidalijant patalpą į dvi ar daugiau patalpų, jas formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų patalpų paskirtis tokia pati, kaip ir buvusios prieš padalijimą ar atidalijimą patalpos paskirtis; sujungiant dvi ar daugiau besiribojančių patalpų į vieną patalpą, ją suformuojant kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą, kai po sujungimo patalpos paskirtis tokia pati, kaip ir sujungiamų patalpų paskirtis. Parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į Subjektą, pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie galimybę naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus (patalpą (-as) ar statinius) naudoti pagal paskirtį, patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki STR 1.07.03:20 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo (STR 1.07.03:20 119 punktas)

Taigi, remiantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, statinių naudojimo priežiūra, ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas nepriskirtinas trečiojo suinteresuoto asmens – Inspekcijos – kompetencijai.

Kaip jau minėta, pareiškėja, vadovaudamasi Statybos įstatymo 49 straipsniu, su 2023-02-10 skundu „Dėl neteisėto butų (duomenys neskelbtini), Kaune, remonto (amalgamacijos)“ kreipėsi į atsakovę. Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Taigi, atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo kompetencijos ribose privalėjo išnagrinėti pareiškėjos skundą ir pateikti jai atsakymą, kadangi Inspekcija nagrinėjo jai pateiktus skundus savo kompetencijos ribose, o statinių naudojimo priežiūra ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas nepriskirtinas Inspekcijos kompetencijai ir minėtų skundų išnagrinėjimas neturės įtakos skundo daliai, kurią pagal kompetenciją privalo nagrinėti atsakovė.

Analizuodamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, LVAT nuolat akcentuoja iš šio straipsnio kylančius motyvuotumo ir aiškumo imperatyvus. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį (pagal galiojusią iki 2020-11-01 redakciją, 8 VAĮ straipsnis atitinka šiandien galiojantį VAĮ 10 straipsnį, todėl ta pati LVAT praktika turi būti taikoma ir aiškinant VAĮ 10 straispnio nuostatas), LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011 išaiškino, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

LVAT 2016-04-05 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2804-146/2016 yra išaiškinęs, kad individualaus administracinio akto motyvai pagal įstatymą (VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalys) turi būti nurodyti priimtame administraciniame akte. Kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nebuvo nurodyti, ar papildymas naujais motyvais) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr. LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013).

Kaip matyti iš pareiškėjai pateikto ir šioje byloje ginčijamo atsakymo, jos skundas nenagrinėtas VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto tvarka, kadangi ginčas nagrinėjamas teisme. Kitų teisės normų nurodyta nebuvo. Tačiau teismui pateiktame atsiliepime atsakovė ginčo klausimą išnagrinėjo išsamiai, nurodė daugybę ginčą reglamentuojančių teisės normų, aiškiai išdėstė savo motyvus ir paaiškinimus. Kaip jau nurodyta pirmiau paminėtoje teismų praktikoje, kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Priėmus aiškų ir motyvuotą sprendimą, tikėtina, ginčas teismo nepasiektų.

Pareiškėja skundą pateikdama atsakovei išdėsto savo argumentus, motyvus ir ginčo teisinį reglamentavimą, kuriuos taip pat išdėstė ir pateikdama teismui skundą. Kaip jau ir minėta prieš tai, ir nurodyta pačios atsakovės priimtame sprendime, atsakovė pareiškėjos skundo nenagrinėjo, todėl ginčijamame sprendime į pareiškėjos prašyme iškeltus argumentus neatsakyta, ginčo teisinis reglamentavimas neišdėstytas. Vadinasi, tokį sprendimą laikyti teisėtu ir atitinkančiu VAĮ reikalavimus nėra pagrindo. Tai, kad atsakovė praplėtė ginčijamo sprendimo motyvus ir teisinį reglamentavimą atsiliepime, nedaro atsakovės priimto ir šioje byloje ginčijamo sprendimo teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių aplinkybių ginčijamas sprendimas naikintinas ir teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų skundo argumentų ar motyvų, kadangi viešojo administravimo subjektas jų nėra išnagrinėjęs ir dėl jų sprendimo nepriėmė. Tokią susidariusią teisinę situaciją nėra pagrindo laikyti teisėta ir atitinkančia gero viešojo administravimo principus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir atsižvelgdama į visumą pirmiau nurodytų argumentų, padarė išvadą, jog ginčijamas sprendimas priimtas nesilaikant tokiems sprendimams priimti taikytinos tvarkos, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų nuostatų draudimus, o tokie pažeidimai yra esminiai, leidžia suabejoti priimto dokumento objektyvumu. Sprendime turi būti išsamiai nurodytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės ir motyvai, argumentai ir teisinės nuostatos, kuriomis vadovautasi priimant sprendimą.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (ABTĮ 10, 23 ir 56 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui ABTĮ nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų (administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1 punktas); neteisėtas dėl to, jog jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (2 punktas); neteisėtas dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (3 punktas).), kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (ABTĮ 10 ir 23 straipsniai, LVAT 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1610/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Pasak teismo, kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1605/2012, 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-2045/2012, 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-801/2014). VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015).

Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Viešojo administravimo įstatymo normas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis).

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis). Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr. LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-2220/2012, 2015 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015, 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-686/2010, „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis“, Nr. 20, 2010).

Be to, Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šios chartijos nuostatos skirtos Europos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, bei valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę. Todėl jie turi gerbti teises, laikytis principų ir juos taikyti pagal turimus atitinkamus įgaliojimus, nepažeisdami Sąjungos įgaliojimų, suteiktų jai Sutartimis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendimai, kuriuos valstybių narių institucijos priima reglamentų pagrindu, patenka į Europos Sąjungos teisės, įskaitant ir Chartiją, taikymo apimtį. Europos Sąjungos teismų praktikoje gero administravimo principas traktuojamas kaip bendrųjų teisės principų dalis (šiuo aspektu žr. 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014 ir joje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju, vertinant ginčo situacijos teisinį pagrindą, darytina išvada, kad ginčijamas administracinis aktas (raštas) priimtas pažeidžiant teisės aktų normas ir procedūrinius reikalavimus, t. y. pareiškėjai adresuotas raštas (sprendimas) nepagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), yra neaiškus, priimtas nenurodžius ginčo teisinio reglamentavimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas visa apimtimi, ginčijamas sprendimas naikintinas, o Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-02-10 skundą.

Pareiškėja pateikė prašymą atlyginti 225,00 Eur dydžio jos patirtas išlaidas ir 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Pažymėjo, kad ji nėra samdoma darbuotoja, vykdo kvalifikuoto architekto ir projektų vadovo veiklą pagal individualios veiklos pažymą, taip pat yra mažosios bendrijos direktorė ir jos gaunamų pajamų dydis nėra pastovus. Savo negautų pajamų (dėl skundų teismui ir Institucijai rengimo) dydį grindžia 2022 m. IV ketvirčio Lietuvos vidutinio atlyginimo dydžiu, kuris yra lygus 1 184,40 Eur (neto). Skundo rašymą, susipažinimą su atsakovės pateiktais dokumentais ir teismo posėdžiui skirtą laiką prilygina 4 dienų atlyginimui, todėl prašo priteisti 225,00 Eur patirtų išlaidų ir 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos skundas buvo tenkintas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja turi teisę gauti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Pareiškėja, prašydama priteisti jai 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kartu su prašymu nepateikė jokių nurodytas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, iš kurių matytųsi, kad būtent tokias išlaidas ji patyrė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja šiuo atveju nepateikė teismui įrodymų, prašomoms 225,00 Eur patirtoms išlaidoms pagrįsti, prašymas šioje dalyje netenkintinas.

ABTĮ 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Paduodant teismui skundą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja už skundo pateikimą sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, todėl iš atsakovės pareiškėjos naudai priteisiamos jos patirtos 23 Eur bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2023-03-23 sprendimą Nr. 04-2-283 „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2023-02-10 skundą „Dėl neteisėto butų (duomenys neskelbtini), remonto (amalgamacijos)“.

Priteisti pareiškėjai V. J. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė