- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- eI3-455-644/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02658-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei N. Y.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. J. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2022-10-25 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21R1-231 administracinėje byloje Nr. AG1-193/08-2022; 2) panaikinti 2022-09-05 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) sprendimą Nr. PLI2-941 "Dėl statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimo (duomenys neskelbtini)"; 3) įpareigoti atsakovę atlikti pilną ir objektyvų statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą (duomenys neskelbtini), ir pateikti pareiškėjai šio patikrinimo akto (-ų) su priedais originalą.
Pareiškėja skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022-07-11 Inspekcijai pateikė skundą dėl statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimo (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 11¹ straipsnio nuostatomis. Inspekcija ginčijamu 2022-09-05 sprendimu nurodė, kad pareiškėjos 2022-07-11 skundas nebuvo nagrinėjamas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11¹ straipsniu, kadangi statybos užbaigimo procedūros nėra atliktos ir nurodyti statybos užbaigimo aktai nėra surašyti. Taip pat nurodė, kad Inspekcija negali pateikti prašomo patikrinimo akto kopijos, nes toks aktas nebuvo surašytas. Pažymėjo, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) yra atjungtas nuo centrinių šildymo tinklų, o butų (duomenys neskelbtini) šildymo sistema nėra atjungta nuo centrinių šildymo tinklų. Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2022-09-05 sprendimu, jį apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (toliau – ir Komisija), tačiau jos skundas Komisijos 2022-10-25 sprendimu buvo atmestas.
Pareiškėjos teigimu, skundžiamas 2022-09-05 sprendimas, priešingai Komisijos išvadoms, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, prieštarauja teisės aktų nuostatoms, buvo priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų procedūrų, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Pareiškėja nurodė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 3 punktu daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos. Prievolė įregistruoti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, atlikus butų amalgamaciją, nustatyta STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 121 punkte. Inspekcija ir Komisija neteisingai taiko Statybos įstatymo nuostatas dėl statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, tvirtinant, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo nebaigti statiniai ir, kad buto savininkai neturėjo prievolės įregistruoti atliktų pakeitimų Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėja paaiškino, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalimi, nebaigtas statinys - statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti. Vadovaujantis Statybos įstatymo 1 straipsnio nuostatomis statyba laikoma užbaigta atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą arba surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai šie dokumentai privalomi, arba atlikus statybos darbus, kai statybos užbaigimo aktas ir deklaracija neprivalomi. Iš faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktų FAK-1722 ir FAK-1723 matyti, kad patikrinimo metu statybos darbai nebuvo nevykdomi, iš 2020-09-30 Inspekcijos sprendimo Nr. 2D-13790 matyti, jog butų amalgamacijos darbai buvo įvykdyti 2020 metais, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad butų (duomenys neskelbtini) projektuose numatyti darbai buvo įgyvendinti arba nebuvo pradėti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad butuose (duomenys neskelbtini) statybos darbai buvo baigti ir šie butai 2022-08-17 faktinių duomenų patikrinimo metu buvo baigti statiniai, todėl Statybos įstatymo 39 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikytinos ir buto savininkai turėjo prievolę atlikti privalomas statybos užbaigimo procedūras, parengti naujas kadastrinių duomenų bylas ir įregistruoti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre. Atitinkamai, Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad tai nebuvo atlikta, vadovaudamasis Statybos įstatymo, Priežiūros įstatymo ir STR 1.07.03:2017 nuostatomis galėjo vykdyti statybų užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą, privalomuoju nurodymu pavesdamas buto savininkams atlikti privalomas statybos užbaigimo procedūras, pateikti su statybos užbaigimo susijusius dokumentus ir tikrindamas gautų dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Pareiškėja pažymėjo, kad pagal bylos medžiagos duomenis 2022-08-17 faktinių duomenų patikrinimai vietoje buvo vykdomi ne tik, kad neturint naujų butų (duomenys neskelbtini) kadastrinių bylų planų, bet ir neturint senų butų planų, t. y. nėra aišku su kuo buvo lyginama esama faktinė padėtis, siekiant nustatyti ir įvertinti statybos darbais atliktus pakeitimus ir priimti sprendimą dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų buvimo arba nebuvimo.
Pareiškėjos teigimu, skundžiamame sprendime pateikta išvada, kad butas (duomenys neskelbtini) atitinka 2016-12-21 projekto, kuriam buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos pritarimas, sprendinius, prieštarauja faktinių aplinkybių akto FAK-1723 duomenims. Akte FAK-1723 pateikiamas 2016-12-21 projekto A laidos dokumentas, kuriame buto (duomenys neskelbtini) planas atitinka padėtį prieš butų (duomenys neskelbtini) amalgamaciją. Iš Inspekcijos 2020-09-30 rašto Nr. 2D-13790 bei akto FAK-1723 nuotraukų matyti, kad buto (duomenys neskelbtini) dalis buvo prijungta prie buto (duomenys neskelbtini). Buto plotas paprastojo remonto projekte atjungiant nuo centrinės šildymo sistemos (toliau – ir CŠS) yra vienas iš pagrindinių projekto sprendinių, todėl laikytina, kad skundžiamame sprendime pateikta išvada dėl buto (duomenys neskelbtini) atitikimo projekto 2016-12-21 sprendiniams, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Be to, iš faktinių duomenų patikrinimo aktų FAK-1722 ir FAK-1723 ir skundžiamame sprendime nurodytų aplinkybių yra aišku, kad butas (duomenys neskelbtini) yra tik dalinai atjungtas nuo CŠS, o tai laikytina reikšmingu pažeidimu, nes sudaro prielaidas trečiųjų asmenų teisėtų interesų pažeidimams atsirasti statinio naudojimo metu. Dėl nurodytų aplinkybių Komisijos išvada, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis neatitinka tikrovės, o skundžiamas sprendimas naikintinas kaip prieštaraujantis ir neatitinkantis faktinių aplinkybių, t. y. kaip sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad iš skundžiamo sprendimo matyti, jog atliekant 2022-08-17 faktinių duomenų patikrinimą buvo tikrinamas butų (duomenys neskelbtini) statybos vykdymo teisėtumas bei butų atitikimas 2020-12-21 ir 2021-02-02 šildymo sistemos atjungimo projektų sprendiniams, tačiau skundžiamame sprendime nepateikiama jokios informacijos apie tai, ar buvo tikrinamas 2020 metais įvykdytos butų amalgamacijos teisėtumas.
Vadovaujantis STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 118 ir 119 punkto nuostatomis, prieš atliekant butų amalgamaciją (butų padalinimą ir sujungimą), privaloma gauti savivaldybės administracijos įgalioto tarnautojo pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį. Kad gauti šią pažymą turėjo būti parengta ir su prašymu išduoti pažymą pateikta butų perplanavimo schema ir paprastojo remonto specifikacija (STR 1.07.03:2017 113 punktas ir 114.4 punktas). Kadangi ši statybos teisėtumui nustatyti reikšminga aplinkybė nebuvo ištirta, sprendimas dėl pažeidimų nebuvimo negali būti laikomas objektyviu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu bei atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti ir nurodė, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, Inspekcija statybos užbaigimo procedūrų teisėtumą tikrina pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų pagrindu. Inspekcijos pareigūnas, tikrinantis statybos užbaigimo procedūrų teisėtumą: 1) patikrina IS „Infostatyba“ užregistruoto statybos užbaigimo akto, deklaracijos apie statybos užbaigimą ir prie jų pridėtų dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir užbaigtos statinio statybos atitiktį projekto esminiams sprendiniams pagal pateiktus dokumentus, duomenis, informaciją; 2) patikrina, ar statybos užbaigimo komisijoje dalyvavo visi subjektai, pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus privalantys dalyvauti statybos užbaigimo komisijoje; 3) patikrina, ar nepažeisti statybos užbaigimo procedūrų terminai; 4) prireikus, nuvykęs į vietą, apžiūri statinį ir palygina statinio projekte numatytus ir faktiškai įgyvendintus sprendinius. Statybos užbaigimo aktų (toliau – SU aktai) teisėtumo tikrinimo tvarką Inspekcijoje nustato Statybos užbaigimo aktų, deklaracijų apie statybos užbaigimą ir pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Inspekcijos viršininko 2013-01-16 įsakymu Nr. 1V-10. Aprašo 2 punkte įtvirtinta, kad vadovaujantis šiuo Aprašu tikrinama pažymų, deklaracijų, SU aktų atitiktis Statybos įstatymo, Priežiūros įstatymo, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 ir kitų teisės aktų nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Priežiūros įstatymo ir Aprašo nuostatos reglamentuoja SU aktų atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarką, Inspekcija teigia, kad toks patikrinimas galimas tik tuomet, kai statybos užbaigimo procedūros yra užbaigtos SU aktu, nesant tokio SU akto neįmanomas neegzistuojančio SU akto teisėtumo patikrinimas. Todėl esant tokiai situacijai, kai dėl bute (duomenys neskelbtini)atliktų paprastojo remonto darbų SU aktas nėra išduotas, o buto (duomenys neskelbtini)paprastojo remonto projekto sprendiniai nėra net įgyvendinti, Inspekcijai nebuvo teisinio pagrindo inicijuoti Priežiūros įstatymo 11¹ straipsnio ir Aprašo nuostatose nustatytų SU akto teisėtumo patikrinimo procedūrų. Todėl pagrįstai pareiškėjos 2022-07-11 skundu prašomi atlikti veiksmai Inspekcijos pareigūno nebuvo atlikti ir apie tai pareiškėja informuota 2022-09-05 atsakymu.
Atsakovė pažymėjo, jog pareiškėja 2022-07-11 skundu Inspekcijos prašė atlikti statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą butuose (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11¹ straipsnio nuostatomis, todėl šios nagrinėjamos bylos dalykas yra Inspekcijos 2022-09-05 atsakymo, kad Inspekcija negali patikrinti statybos užbaigimo procedūrų, nes tokių procedūrų bute (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikta, teisėtumas. Inspekcijos nuomone, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas dar ir todėl, kad pareiškėja jį iš esmės grindžia argumentais ir aplinkybėmis, išeidama už nagrinėjamos bylos ginčo dalyko ir už savo 2022-07-11 skundo, teikto Inspekcijai, ribų.
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilęs dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022-09-05 sprendimo Nr. PLI2-941 (toliau - ir Inspekcijos sprendimas), o tuo pačiu ir dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022-10-25 sprendimo Nr. 21R1-231 (AG1-193/08-2022), kuriuo pareiškėjos skundas atmestas, teisėtumo bei pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2022-07-11 skundu kreipėsi į Inspekciją dėl statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimo (duomenys neskelbtini). Skunde nurodė, jog 2022-03-28 buvo gautas namo administratoriaus raštas Nr. MBK-RI-22-2697 dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų atjungtų nuo bendrosios namo šildymo sistemos. Pagal rašte nurodytą informaciją daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) yra atjungtas, o (duomenys neskelbtini) nuo bendrosios namo šildymo sistemos nėra atjungtas. Skunde pažymėjo, jog šie butai 2020 metų remonto metu buvo perplanuoti ir dalis buto (duomenys neskelbtini) buvo prijungta prie buto (duomenys neskelbtini), o vadovaujantis namo administratoriaus pateikta informacija, butas (duomenys neskelbtini) yra tik dalinai atjungtas nuo bendrosios namo šildymo sistemos. Teigė, jog pagal galiojančius teisės aktus, tai yra neteisėta, taip pat galimai pažeidžiami trečiųjų šalių (kitų namo bendrasavininkų) teisėti interesai, kadangi įstatymų nustatyta tvarka nėra nustatytas bendrosios namo šildymo sistemos įrenginiais šildomas plotas, kuris galimai yra pakitęs, ir nuo kurio priklauso šildymo sistemos apkrovimas ir tuo pačiu šildymo kaina kitiems namo bendrasavininkams. Šiuo skundu pareiškėja prašė: per 20 darbo dienų nuo visos informacijos, būtinos skundui išnagrinėti, gavimo dienos, atlikti statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą butuose (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11¹ straipsnio nuostatomis, t. y. 1) patikrinti IS „Infostatyba“ užregistruoto statybos užbaigimo akto ir prie jo pridėtų dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir užbaigto statinio statybos atitiktį projekto esminiams sprendiniams pagal pateiktus dokumentus, duomenis, informaciją; 2) pateikti buto savininkui (-ams) privalomąjį nurodymą pateikti visus su statybos užbaigimu susijusius dokumentus (projektą, atnaujintas kadastro duomenų bylas, namo techninio prižiūrėtojo rašytinį pritarimą, statybą leidžiantį dokumentą); 3) patikrinti, ar statybos užbaigimo komisijoje (jeigu ji buvo privaloma) dalyvavo visi subjektai, pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus privalantys dalyvauti statybos užbaigimo komisijoje; 4) patikrinti, ar nepažeisti statybos užbaigimo procedūrų terminai; 5) apžiūrėti butą vietoje ir palyginti statinio projekte numatytus ir faktiškai įgyvendintus sprendinius, tame tarpe ir grindų įrengimą bei remontą; 6) prireikus kreiptis į statybos užbaigimo komisijoje (jeigu ji buvo privaloma) dalyvaujančius subjektus ir kitus subjektus (jų padalinius), pateikiant privalomuosius nurodymus pateikti išvadas, ar pastatytas statinys atitinka statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus; 7) surašyti patikrinimo aktą; 8) apie atliktą patikrinimą informuoti patikrinimą inicijavusį asmenį raštu per 3 darbo dienas nuo patikrinimo akto pasirašymo dienos, pridedant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą patikrinimo akto originalą; 9) nustačius Statybos įstatymo ir techninių reglamentų pažeidimus, susijusius su statybos užbaigimo procedūra ir įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, arba nustačius, kad šios procedūros per teisės aktuose nustatytą terminą iš viso nebuvo atliktos, surašyti privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus per teisės aktuose nustatytą terminą; 10) buto savininkui(-ams) neįvykdžius privalomojo nurodymo per nustatytą terminą, kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad teisme yra nagrinėjamas skundas dėl (duomenys neskelbtini) atliktų statybos patikrinimų trūkumų, tačiau klausimas dėl statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimo nebuvo ir nėra nagrinėjamas kitose institucijose nei Inspekcijoje, nei teisme, kadangi toks skundas negalėjo būti pateiktas anksčiau nei Priežiūros įstatymas buvo papildytas 11¹ straipsnio nuostatomis.
Pareiškėja 2022-08-31 Inspekcijai pateikė prašymą „Dėl informacijos pateikimo apie statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodė, jog Inspekcija 2022-08-17 organizavo faktinių duomenų patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Priežiūros įstatymo 11¹ straipsnio 8 punktą, Inspekcijos pareigūnas atlikęs patikrinimą, ne vėliau kaip po 5 darbo dienų nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo akto pasirašymo dienos turi priimti atitinkamą sprendimą. Papildomai pažymėjo, jog pagal Priežiūros įstatymo 6 punkto nuostatas, pasirašyto patikrinimo akto kopija arba originalas per 3 darbo dienas privalo būti pateiktas skundo pareiškėjui. Šiuo prašymu pareiškėja prašė pateikti patikrinimo akto originalą ir priimto sprendimo kopiją.
Inspekcija 2022-09-05 priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame nurodė, kad patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros IS „Infostatyba“ ir Nekilnojamojo turto registrų centro duomenis, nustatyta, jog statybos užbaigimo dokumentai butams nėra išduoti. Todėl patikrinti pareiškėjos minimų statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo negalima, nes tokių procedūrų nebuvo atlikta. Pažymėjo, kad IS duomenimis butui (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracija 2016-12-21 yra išdavusi rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-21-161221-01324, kuriuo pritariama minimo buto atsijungimui nuo centrinės šildymo sistemos. Taip pat butui (duomenys neskelbtini) Savivaldybės administracija 2021-02-02 yra išdavusi statybą leidžiantį dokumentą reg. Nr. LSPR-21-210202-00007, kuriuo leidžiama butą atjungti nuo centrinės šildymo sistemos. Papildomai informavo, kad Inspekcija atliko patikrinimą butuose. Patikrinimo metu nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini) šildymo sistema nėra atjungta nuo centrinių šilumos tinklų, projekto sprendiniai neįgyvendinti. Patikrinimo metu nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) yra atjungtas nuo centrinių šildymo tinklų, darbai atlikti turint tai leidžiančius ir patvirtinančius dokumentus, vizualiai apžiūrėjus esminių nukrypimų nuo statinio projekto „Buto, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas, šildymo sistemos atjungimas“ nenustatyta. Nurodė, jog pažeidimų nenustatyta. Papildomai pažymėjo, jog atsakant į pareiškėjos 2022-08-31 paklausimą, nurodė, kad 2022-07-11 skundas nebuvo nagrinėjamas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11¹ straipsniu, kadangi minimos procedūros nėra atliktos ir nurodyti statybos užbaigimo aktai nėra surašyti, todėl pateikti prašomo patikrinimo akto kopijos negalima, nes toks aktas nebuvo surašytas. Pareiškėją informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsniu, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas.
Pareiškėja Inspekcijos 2022-09-05 sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, kuris 2022-10-25 sprendimu Nr. 21R1-231 (AG1-193/08-2022) pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas akcentuoja, kad pareiškėjos 2022-07-11 skunde, kurį išnagrinėjus buvo priimtas ginčijamas Inspekcijos sprendimas, visi suformuluoti klausimai yra susiję su statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimu butuose (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11¹ straipsniu.
Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o statybos valstybinė priežiūra, be kita ko, apima ir statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, Inspekcija statybos užbaigimo procedūrų teisėtumą tikrina pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų pagrindu. Inspekcijos pareigūnas, tikrinantis statybos užbaigimo procedūrų teisėtumą: 1) patikrina IS „Infostatyba“ užregistruoto statybos užbaigimo akto, deklaracijos apie statybos užbaigimą ir prie jų pridėtų dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir užbaigtos statinio statybos atitiktį projekto esminiams sprendiniams pagal pateiktus dokumentus, duomenis, informaciją; 2) patikrina, ar statybos užbaigimo komisijoje dalyvavo visi subjektai, pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus privalantys dalyvauti statybos užbaigimo komisijoje; 3) patikrina, ar nepažeisti statybos užbaigimo procedūrų terminai; 4) prireikus, nuvykęs į vietą, apžiūri statinį ir palygina statinio projekte numatytus ir faktiškai įgyvendintus sprendinius.
Statybos užbaigimo aktų (toliau – SU aktai), deklaracijų apie statybos užbaigimą ir pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tikrinimo tvarką Inspekcijoje nustato Statybos užbaigimo aktų, deklaracijų apie statybos užbaigimą ir pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Inspekcijos viršininko 2013-01-16 įsakymu Nr. 1V-10. Aprašo 2 punkte įtvirtinta, kad vadovaujantis šiuo Aprašu tikrinama pažymų, deklaracijų, SU aktų atitiktis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas), Priežiūros įstatymo, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 ir kitų teisės aktų nuostatoms. Statybos užbaigimo procedūros – pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ yra subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens prašymą išduoti ar patvirtinti statybos užbaigimo dokumentą (statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją apie statybos užbaigimą) ir priimant dėl to sprendimą (statybos techninio reglamento 10.1. p.).
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo patikrinimas galimas tik tuomet, kai statybos užbaigimo procedūros yra užbaigtos SU aktu, o nesant tokio SU akto, yra neįmanomas neegzistuojančio SU akto teisėtumo patikrinimas.
Byloje nustatyta, kad patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros IS „Infostatyba“ ir Nekilnojamojo turto registrų centro duomenis, statybos užbaigimo dokumentai ginčo butams nėra priimti. Todėl atsakovė ginčijamu 2022-09-05 sprendimu pagrįstai ir teisėtai V. J. nurodė, kad patikrinti pareiškėjos minimų statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo negali, nes tokių procedūrų nebuvo atlikta.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, jog statybos užbaigimo procedūros nebuvo atliktos, vadovaudamasis Statybos įstatymo, Priežiūros įstatymo ir STR 1.07.03:2017 nuostatomis galėjo vykdyti statybų užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą, privalomuoju nurodymu pavesdamas buto savininkams atlikti privalomas statybos užbaigimo procedūras.
Šie pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju teisės aktai nedraudžia statytojui naudoti ypatingojo ar neypatingojo statinio (jo dalies), jei ypatingojo ar neypatingojo statinio paprastojo remonto darbai nėra užbaigti Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismas taip pat pažymi, kad (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projekto sprendiniai (paprastasis remontas pertvarkant pastato inžinerines sistemas) iš vis nėra įgyvendinti (Patikrinimo aktas FAK-1722), todėl pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 3 punktą SU aktas Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka net negalėjo būti surašytas.
Dėl buto (duomenys neskelbtini)paprastojo remonto pažymėtina, kad paprastojo remonto projekto sprendiniai (paprastasis remontas, šildymo sistemos atjungimas) yra įgyvendinti (Patikrinimo aktas FAK-1723), tačiau SU aktas nėra surašytas. Ir nors Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra įtvirtinta statytojo pareiga šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo procedūras, tačiau, kaip jau buvo minėta, teisės aktai nedraudžia statytojui naudoti neypatingąjį statinį (jo dalį), jei neypatingojo statinio paprastojo remonto darbai nėra užbaigti Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo statytojo atžvilgiu duoti kokius nors privalomus nurodymus dėl statybos užbaigimo procedūrų atlikimo.
Sprendžiant pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstumą, pažymėtina, kad administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėja 2022-07-11 skundu Inspekcijos prašė atlikti statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo tikrinimą butuose (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11¹ straipsnio nuostatomis. Todėl įvertinus tai, kad dėl bute (duomenys neskelbtini) atliktų paprastojo remonto darbų SU aktas nėra išduotas, o buto (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projekto sprendiniai nėra įgyvendinti, Inspekcija pagrįstai ir teisėtai neinicijavo Priežiūros įstatymo 11¹ straipsnio ir Aprašo nuostatose nustatytų SU akto teisėtumo patikrinimo procedūrų, nes toks patikrinimas galimas tik tuomet, kai statybos užbaigimo procedūros yra užbaigtos SU aktu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Inspekcijos 2022-09-05 sprendimas buvo priimtas pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir suformuluotą prašymą, todėl atsakovė veikė teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad ginčijamas 2022-09-05 sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5, 6 dalyse nustatytus reikalavimus, t. y. jame išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas nustatytų aplinkybių vertinimas, jų atitikimas atitinkamų teisės aktų nuostatoms, skundžiamas sprendimas yra motyvuotas, išsamus, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Dėl šių priežasčių, pareiškėjos reikalavimas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybinės priežiūros departamento 2022-09-05 sprendimo Nr. PLI2-941 panaikinimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį skundo reikalavimą, tais pačiais pagrindais atmestinas ir reikalavimas panaikinti 2022-10-25 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21R1-231 bei išvestinis reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo išnagrinėti prašymą iš naujo.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, nėra pagrindo patenkinti jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.