- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- AN2-201-468/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01802-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities VPK Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-02 nutarties, kuria iš dalies tenkintas G. S. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2021-06-30 nutarimo ir sutrumpintas paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G.S. 2020-12-14, 22.57 val., vairuodamas transporto priemonę su galine varančiąja ašimi, viešoje automobilių stovėjimo aikštelėje, Vilniuje, Geležinio Vilko g. 6A, iš chuliganiškų paskatų ir siekdamas atkreipti aplinkinių dėmesį, priverstinai keldamas variklio veleno apsisukimų skaičių (akceleruodamas) ir taip priversdamas automobilio galinius ratus buksuoti, susuko automobilio vairą į karę, bei taip privertė automobilio galinę ašį slysti važiuojamąja kelio danga, slysdamas automobilis, nenutrūkstamai, mažiausiai tris kartus apsisuko aplink savo slydimo ašį, dėl ko kėlė pavojų sau, kitiems asmenims bei saugiam eismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos 2021-06-30 nutarimu G.S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta nuobauda – 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių. Nesutikdamas su priimtu nutarimu G.S. pateikė skundą apylinkės teismui.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-02 nutartimi G.S. skundas tenkintas iš dalies ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sutrumpintas paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, terminas iki 9 mėnesių. Teismas nurodė, kad G.S. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą. Nesutikdamas su priimta nutartimi G.S. atstovas advokatas D.Dargevičius pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto G.S. atstovas advokatas D.Dargevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-02 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki 3 mėnesių.
5. Nurodo, kad priimti sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, paremti prielaidomis, nei nutarime, nei nutartyje nėra nurodomi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimai, kuriuos padarė G.S. Pažymi, kad be policijos pareigūno nutarimo ir jo manymo, kad G.S. tyčia keldamas variklio veleno apsisukimo skaičių tris kartus apsisuko aplink savo ašį, jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina asmens kaltės. Nurodo, kad apklaustas policijos pareigūnas R.R. patvirtino, jog šiame administraciniame procese nors ir buvo prašoma pateikti byloje vaizdo įrašą, tačiau į bylą jis pateiktas nebuvo. Pažymi, kad policijos pareigūnas nurodė, jog stovėjo degalinėje, esančioje už 300 metrų nuo pažeidimo vietos, ir viską matė, tokie parodymai, atstovo vertinimu, yra neįtikinami, kadangi degalinės aikštelėje stovi automobiliai ir matomumas nėra geras. Nurodo, kad teismo posėdžio metu pareigūnas minėjo, jog degalinėje šnekučiavosi su sutiktais pažįstamais asmenimis, tad, atstovo vertinimu, stebėti automobilių stovėjimo aikštelės už 300 m neturėjo objektyvios galimybės.
6. Pažymi, jog G.S. nėra kaltinamas sukėlęs avarinę situaciją, dėl ko kiti vairuotojai privalėtų keisti važiavimo kryptį, jo veiksmais nebuvo apgadinta kelio danga ar kiti automobiliai, jis nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams ar sau, nes aplinkui nebuvo jokių automobilių, buvo vėlus nakties metas, jis nesiekė sumenkinti moralės normų. Atstovo vertinimu, G.S. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas turėtų būti sutrumpintas iki 3 mėnesių. Pažymi, kad G.S. nesukėlė avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai dėl chuliganiško vairavimo nekilo, jo važiavimo greitis nebuvo didelis, manevravimas neagresyvus, padarytas nakties metu, kai aplinkui nebuvo jokių transporto priemonių ar asmenų, truko labai trumpą laiko tarpą, pažeidimo padarymo metu G.S. buvo blaivus, nebuvo sutrikdytas eismas. Nurodo, kad G.S. anksčiau nėra baustas už chuliganišką vairavimą, ilgam laikui atėmus teisę vairuoti transporto priemones tai apsunkintų visos šeimos padėtį bei darbo funkcijas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas Vladas Minius prašo skundą atmesti.
8. Nurodo, kad policijos pareigūnas, apklausiamas tyrimo metu, nurodė, kad G.S. automobilis sukosi aplink savo ašį ne mažiau kaip tris kartus, aikštelėje buvo ir kitų automobilių, ši aikštelė nėra uždara, į ją bet kada gali įvažiuoti automobiliai, taigi bet kuriuo momentu galėjo įvykti eismo įvykis. Pažymi, kad G.S. nesaugus vairavimas kėlė pavojų pačiam vairuotojui ir kitam aplinkui buvusiam turtui, chuliganiškas vairavimas atkreipė degalinės aikštelėje esančių policijos pareigūnų dėmesį. Atstovo vertinimu, nežymus automobilio slystelėjimas nebūtų atkreipęs pareigūno dėmesio.
Žemesnės instancijos teismas
G.S. atstovo advokato D.Dargevičiaus apeliacinis skundas netenkinamas
9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. G.S. atstovo advokato D.Dargevičiaus skunde yra ginčijamas G.S. veiksmų kvalifikavimas ir paskirtos administracinio poveikio priemonės dydis. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, laikydamiesi ANK reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus (apklaustų asmenų parodymus, byloje surinktus rašytinius duomenis) tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginę tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedami juos į vientisą loginę grandinę ir pagrįstai G.S. pripažinto kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam tinkamas poveikio priemones.
Žemesnės instancijos teismas
10. Priešingai nei nurodoma skunde, iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas išsamiai išanalizavo teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, byloje surinktus rašytinius duomenis, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek ir bendrame kontekste, nei vienam jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės ir padarė motyvuotas išvadas dėl G.S. kaltės ir jam skirtinų poveikio priemonių, nenustatyta jokių svarbių ar pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, kurios leistų kitaip vertinti G.S. veiksmus. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš esmės visi G.S. atstovo advokato D.Dargevičiaus apeliaciniame skunde nurodyti argumentai jau buvo aptarti skundžiama teismo nutartimi, o į skunde nurodomas aplinkybes, dėl kurių G.S. turėtų būti skirtina trumpesnio termino nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė, jau buvo atsižvelgta bylą nagrinėjant apylinkės teisme ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl jas vertinti pakartotinai ir dar labiau švelninti taikomas poveikio priemones nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Dėl kaltės
11. Institucijos nutarimu G.S. pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad viešoje automobilių stovėjimo aikštelėje, siekdamas atkreipti aplinkinių dėmesį, privertė automobilio galinę ašį slysti važiuojamąja kelio danga ir apsisuko mažiausiai tris kartus aplink savo ašį, tokius veiksmus prilyginant chuliganiškam vairavimui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G.S. neneigia, kad jo automobilis slydo kelio važiuojamąja dalimi, apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad išvažiuodamas davė „šiek tiek gaziuko“ ir mašina truputį slystelėjo, baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad spustelėjo ir mašiną apsuko, tačiau, jo teigimu, nenorėjo chuliganiškai vairuoti. Siekiant nustatyti, ar tokie G.S. veiksmai laikytini chuliganišku vairavimu, ar ne, būtina nustatyti esant chuliganiškas paskatas.
12. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienu iš chuliganiško vairavimo požymių. Toks veiksmas vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-511/2018).
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G.S. veiksmuose nebuvo tyčios, slydimo veiksmai atlikti nesąmoningai, dėl prastų oro sąlygų ar kitų aplinkybių, t. y. nesant chuliganiškų paskatų, vis dėlto, kaip ir nurodė apylinkės teismas, tokie argumentai laikytini G.S. gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykį užfiksavęs vyriausiasis patrulis R.R. 2020-12-14 tarnybiniame pranešime nurodė, kad apie 22.57 val. pamatė automobilį BMW, kuris viešojoje automobilių stovėjimo aikštelėje akceleruodamas ir taip priversdamas automobilio galinę ašį slysti važiuojamąja danga, apsuko automobilį mažiausia keturis kartus. Aplinkybes nurodytas tarnybiniame pranešime patvirtina teisminio nagrinėjimo metu teisėsaugos pareigūno duoti parodymai, kurie yra aiškūs, nuoseklūs, neprieštaringi ir sutampantys su įvykio aplinkybėmis, nurodytomis tarnybiniame pranešime, administracinio nusižengimo protokole. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R.R. parodė, kad Ergo aikštelė, kurioje įvyko įvykis, buvo visą laiką jų matymo zonoje, būdami lauke išgirdo automobilio variklio garsų garsą ir atsisukę į kairę pamatė automobilį BMW, kuris nenutrūkstamai slydo aplink savo ašį kelis kartus, buvo tamsus paros metas, galimai buvo sniego, aikštelėje buvo automobilių, G.S. veiksmai kėlė pavojų turtui, kadangi slystantis automobilis gali būti nevaldomas, toks automobilio vairuotojo elgesys atkreipė pareigūnų dėmesį, jis išsiskyrė iš bendro eismo srauto.
14. Nors skunde nurodoma, kad liudytojo R.R. parodymai yra nepatikimi, byloje nenustatyta, kad nurodytas liudytojas su administracinėn atsakomybėn patrauktu G.S. būtų susijęs asmeniniais ryšiais, jis parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Apylinkės teismas, taip pat ir apygardos teismas, nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti šio liudytojo tarnybos metu surašytu tarnybiniu pranešimu bei duotais jį patvirtinančiais parodymais, ar dėl kurių jis būtų suinteresuotas apkalbėti ar pakenkti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui G.S., būtų šališkas ir neobjektyvus, taigi laikytina, kad nesama pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusio pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotais parodymais bei teismo posėdžio metu nurodytomis įvykio aplinkybėmis. G.S. atstovo vertinimu, apylinkės teismas turėjo nustatyti, kaip liudytojas R.R. galėjo matyti, ar G.S. vairavo chuliganiškai, kadangi stovėjo už 300 m, kalbėjo su kolegomis, vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad G.S. veikė nakties metu, beveik 23 val., jo automobilis kėlė didelį triukšmą, todėl neabejotinai galėjo būti pastebėtas kitų asmenų, šiuo atveju, policijos pareigūnų, iš bylos aplinkybių matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje kitų važiuojančių, judančių automobilių nebuvo, nenustatyta, kad egzistavo aplinkybės, dėl kurių liudytojui R.R. būtų apribotas matomumas. Būtent dėl aiškiai matyto pažeidimo jis pasivijo G.S. vairuotą automobilį ir surašė tarnybinį pranešimą dėl administracinio nusižengimo protokolo neturėdamas jokio suinteresuotumo dėl konkretaus asmens nubaudimo, todėl nėra pagrindo abejoti liudytojo nurodytomis įvykio aplinkybėmis.
15. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad nepagrįstai nebuvo gautas įvykio dieną patruliavusių ir G.S. sustabdžiusių pareigūnų fiksuotas vaizdo ir garso įrašas, kuris, G.S. atstovo nuomone, buvo ypač reikšmingas šioje byloje, galėjęs paneigti jo atstovaujamojo kaltę. Išnagrinėjęs bylos medžiagą apygardos teismas pažymi, jog šie teiginiai yra prielaidų pobūdžio, vaizdo įrašas yra neišlikęs ir jį peržiūrėti nėra galimybės, be to, byloje ir be šio įrašo yra pakankamai G.S. kaltumą pagrindžiančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra tik institucijos ar teismo, nagrinėjančių administracinio nusižengimo bylą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad apylinkės teismas padarė tokias pačias išvadas kaip ir Institucija ir priėmė tokį pat sprendimą, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
16. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad G.S. sąmoningai sukeltas automobilio slydimas šonu ir daugkartinis apsisukimas rodo asmens norą bei siekį tokius veiksmus atlikti, t. y. veiksmų tyčią, o nesaugus, pavojingas manevravimas tenkinant išskirtinai savo interesus, o taip pat ir kelių eismo saugumo taisyklių sąmoningas ignoravimas yra chuliganiško vairavimo požymiai. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nusižengimas padarytas žiemą, tamsiu paros metu, staigiai keičiant automobilio važiavimo kryptį ir sudarant situaciją, kai vairuotojo galimybės suvaldyti slystantį automobilį yra itin ribotos. G.S. tokius veiksmus atliko be jokios pateisinamos priežasties, siekdamas atkreipti dėmesį, sukeldamas triukšmą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G.S. elgesys buvo nulemtas chuliganiškų paskatų, noro pasirodyti. Atsižvelgiant į tai, pritartina apylinkės teismo išvadoms, jog G.S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
Dėl specialiosios teisės atėmimo
17. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų. Apylinkės teismas, spręsdamas, kokios trukmės administracinio poveikio priemonė skirtina G.S., konstatavo, kad padaryto nusižengimo pavojingumą atitinka 9 mėnesių specialiosios teisės atėmimas.
18. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas sutrumpindamas G.S. taikytinos administracinio poveikio priemonės terminą atsižvelgė į tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę neturėjimas pasunkintų G.S. šeimos padėtį, nors jis yra baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, pažeidimas padarytas vėlų vakarą, kai aikštelėje nebuvo jokių kitų eismo dalyvių, truko labai trumpą laiko tarpą, nesukėlė jokių žalingų padarinių. Būtent šias analogiškas aplinkybes – jog pažeidimas truko neilgai, nesukėlė padarinių, padarytas nakties metu, kai aplinkui nebuvo jokių transporto priemonių ar asmenų, G.S. anksčiau nėra baustas už chuliganišką vairavimą, ilgam laikui atėmus teisę vairuoti transporto priemones tai apsunkintų šeimos padėtį bei darbo funkcijas, apeliaciniame skunde vėl nurodo ir G.S. atstovas, tačiau, apygardos teismo vertinimu, pakartotiniam jų vertinimui siekiant dar labiau švelninti taikomas poveikio priemones nėra pagrindo.
19. Pažymėtina, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Būtent tai ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju G.S. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju buvo nustatytos tam tikros aplinkybės, rodančios, jog net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonė už padarytą administracinį nusižengimą G.S. būtų neproporcinga, vis dėlto, vien todėl, kad egzistuoja tam tikros išskirtinės, itin atsakomybę švelninančios aplinkybės, savaime nereiškia, kad skirtinos poveikio priemonės turi būti kiek įmanoma mažesnės.
20. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatytos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vis dėlto, paskirtų poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusižengimą padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti nuobaudos tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
21. Kaip matyti iš ANK 420 straipsnio 5 dalies sankcijos, G.S. buvo skirta mažesnė už minimalų galimą dydį atitinkanti administracinio poveikio priemonė. Apygardos teismo vertinimu, dar švelnesnių priemonių taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, kadangi jomis nebūtų užtikrinami administracinės nuobaudos tikslai, toks specialiosios teisės atėmimas nesukeltų žymių neigiamų pasekmių ir neatgrasytų administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo nusižengimų darymo ateityje. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
22. G.S. atstovas skunde nepateikia jokių naujų, dar teismui nežinomų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima kitaip kvalifikuoti G.S. veiksmus ar daryti išvadą, kad būtina dar labiau švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-02 nutartis yra paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-02 nutartį nepakeistą ir administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis yra neskundžiama.