Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-16396-868/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
e2YT-16396-868/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11190-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Pareiškėjas
V. S.
Suinteresuotas asmuo
J. G., D. B., VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-16396-868/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11190-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys J. G., D. B., VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos sutuoktinis S. S., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) Gyvenant santuokoje sutuoktiniai įgijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini)registruotą V. S. ir D. B. vardu. Dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, kadangi pareiškėja nežinojo, jog jai reikia teisiškai priimti paveldėjimą kreipiantis į notarą. Po sutuoktinio S. S. mirties pareiškėja toliau rūpinosi ir prižiūrėjo turtą, mokėjo mokesčius. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. S. po sutuoktinio S. S. mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydama.

Atsiliepimas

Suinteresuotasis asmuo J. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotasis asmuo D. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo S. S. palikimo perėjimą valstybei. Pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 str. 5 d. str.). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas visiškai tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal S. S. mirties metu ((duomenys neskelbtini)) galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos sutuoktinis S. S.. Duomenų, kad palikėjas būtų sudaręs testamentą, nėra, todėl paveldėjimas vyksta pagal įstatymą. Po S. S. mirties pas notarą paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Iš santuokos liudijimo matyti, kad V. S. ir S. S. (duomenys neskelbtini)buvo sudarę santuoką, todėl V. S. yra įpėdinė, paveldinti kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinių paveldėjimo teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 5.13 straipsnis). Iš byloje pateikto gimimo liudijimo matyti, kad suinteresuotieji asmenys J. G., D. B. yra pareiškėjos V. S. ir mirusio S. S. vaikai, todėl jie yra pirmos eilės įpėdiniais (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjos V. S. ir D. B. vardu, įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėja, vadovaudamasi CK 5.51 straipsniu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė S. S. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėja nurodė bei pateikė teismui duomenis, kad iš karto po savo sutuoktinio S. S. mirties (duomenys neskelbtini)bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės registruotos V. S. ir D. B. vardu, liko gyventi, mokėjo mokesčius. Per visą laikotarpį nuo S. S. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad V. S. pradėjo mirusio savo sutuoktinio S. S. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl mirusio S. S. teisės paveldėti jos sutuoktinio S. S. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, įskaitant ir Lietuvos valstybę atstovaujančias institucijas.

Pareiškėja V. S., pradėjusi valdyti ir rūpintis sutuoktinio S. S. turtu iškart po jo mirties (duomenys neskelbtini), nepraleido palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti. Iš aukščiau nurodytų faktų daroma išvada, kad pareiškėja V. S. pradėdama faktiškai valdyti turtą, likusį po sutuoktinio S. S. mirties, priėmė palikimą Lietuvos Respublikos CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, 587 straipsnio 2 dalyje nurodytu būdu. Šis juridinę reikšmę turintis faktas reikšmingas, sprendžiant turto, likusio po S. S. mirties, paveldėjimo klausimą. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti turto, likusio po sutuoktinio S. S. mirties, palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos V. S. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)priėmė palikimą, per 6 mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto, likusio po S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo reikalu.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo patvirtintą kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska