Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (b. l. 41).

Į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (b. l. 43).

Tretysis suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepimo į pareiškėjo G. K. skundą nepateikė. Į teismo posėdį tretysis suinteresuotas asmuo neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl neteisėtų valstybinės valdžios institucijos veiksmų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011-07-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-575-2388/2011 panaikinus Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-04-21 sprendimą Nr. (1. 10.)-APS-55-10 „Dėl advokato pakeitimo“ ir įpareigojus Tarnybą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, jis patyrė neturinę žalą. Taigi, ginčo objektas yra dėl neteisėto valstybinės valdžios institucijos sprendimo patirtos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos nustatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 6.245-6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytus valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad 2011-07-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-575-2388/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš dalies patenkino pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą ir pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-11-05 sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip „Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (1.10.)-APP-57-10 „Dėl advokato pakeitimo“ panaikinti ir įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pareiškėjo 2010 m. balandžio 16 d. prašymą Nr. (1.10.)-APP-57-10 išnagrinėti iš naujo. Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti“ (iš LITEKO duomenų bazės nutartis pridėta į bylą, b. l. 44-49). Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad Tarnyba netinkamai išsprendusi jo prašymą pakeisti advokatą, sukėlė jam neatstatomus praradimus ir nepatogumus ir šiais veiksmais jam buvo padaryta moralinė žala.

Iš byloje esančio 2011-08-19 Tarnybos sprendimo Nr. (1.-10.)-APS-81-11 matyti, kad pareiškėjui buvo pakeistas advokatas E. Š. paskiriant advokatę Virginiją Rasimavičienę toliau teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2009-10-28 sprendimą Nr. (1.10.)-S-2540-09 (b. l. 17-22). Šiame sprendime Tarnyba iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo G. K. 2010-04-16 prašymą atsižvelgdama į jau minėtą LVAT nutartį, naujai paaiškėjusias aplinkybes, vėliau gautus dokumentus, tokius kaip G. K. 2011-08-17 pareiškimą, advokato E. Š. 2011-08-16 paaiškinimą, Lietuvos advokatūros 2010-11-30 išvadą (duomenys neskelbtini) ir kt. Iš minėto sprendimo turinio matyti, kad jame iš naujo buvo įvertinta advokato E. Š. darbo kokybė, darbo krūvis, dėl advokato civilinės atsakomybės draudimo ir nustatyta, kad pareiškėjo 2010-04-16 prašyme išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo pakeisti advokatą E. Š. kitu advokatu. Minimame sprendime buvo nustatyta ir tai, „kad tarp advokato E. Š. ir pareiškėjo G. K. susiklosčiusi situacija rodo, kad tarp advokato ir pareiškėjo nebėra pasitikėjimo santykių, kuriais grindžiamas atstovavimo institutas“. Nurodyta, kad „iš turimos ir naujai surinktos medžiagos, pareiškėjas ne tik kad nepasitiki advokatu, inicijuodamas advokato veiklos tyrimą Lietuvos advokatūroje, bet ir bylinėjasi prieš jį, skųsdamas Lietuvos advokatūros išvadą teismui <...> . G. K. šiuo metu visiškai nebendradarbiauja su advokatu ir toliau kategoriškai atsisako tai daryti“. Tarnyba mano, kad tokia situacija Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies taikymo aspektu sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti , jog egzistuoja kitos aplinkybės (nesusijusios su interesų konfliktu), dėl kurių advokatas E. Š. negali toliau teikti pareiškėjui teisinės pagalbos ir privalo būti pakeistas kitu advokatu.

Taigi, Tarnyba priėmė naują sprendimą ištyrusi visas aplinkybes, kurios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-28 nutartyje buvo nurodytos kaip neištirtos, o, būtent, kad Tarnyba nebuvo atlikusi visapusiško, išsamaus ir objektyvaus pareiškėjo prašyme išdėstytų aplinkybių tyrimo ir nustatė, kad pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas formaliai. Tačiau, atlikus išsamų tyrimą, matyti, kad pareiškėjo argumentai nepasitvirtino.

Taigi, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus Tarnybos sprendimą ir įpareigojus pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo, savaime nesudaro pagrindo neturtinei žalai atsirasti. Minimoje 2011-07-28 LVAT nutartyje, be kita ko, nurodyta, „kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog minėtais VGTPT sprendimais buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės. Priešingai, matyti, kad šiais sprendimais įforminti Vilniaus VGTPT veiksmai buvo atliekami pareiškėjo interesais“.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-01-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-116/2008 nurodė, kad administravimo subjekto sprendimo panaikinimas formaliais pagrindais nesuteikia teisės pareiškėjui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Kiekvienu atveju sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą būtina vertinti CK 6.271 straipsnio 4 dalies sąlygą atskirai, nes administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas atsakomybės pagrindas. Ne kiekvienu atveju viešojo administravimo subjekto veika, kuriai nepritarė teismas panaikindamas sprendimą, gali būti pripažinta neveikimu prieštaraujančiu įstatymui ir pakankamu pagrindu pripažinti, kad dėl to galėjo atsirasti neturtinė žala. Šiuo konkrečiu atveju, pripažinus, kad VGTPT sprendimas panaikintas ir atsakovė įpareigota priimti naują sprendimą dėl to, kad nebuvo visapusiško, išsamaus ir objektyvaus pareiškėjo prašymo ištyrimo, o iš naujo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus pareiškėjo 2010-04-16 pareiškime keliamus klausimus – jie nepasitvirtino, o advokatas pakeistas kitais pagrindais, negali būti laikomas pakankamu pagrindu administravimo subjekto veiksmus laikyti neteisėtais ir atitinkamai konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.

Be to, pareiškėjas, grįsdamas jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą, nurodė, kad jis dėl Vilniaus VGTPT neteisėto sprendimo patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dėl neatstatomo praradimų kasaciniame procese, iš kausčiusio jį nerimo ir nežinios, kad gali likti be advokato teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. A2-2383/2010, kurios baigtis dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teisme 2010-10-07 nutarties sprendžiasi apeliacinės instancijos teisme, dėl to, kad sutriko miegas ir pablogėjo sveikata, patyrė moralinį nepasitenkinimą, pasijuto institucijos suklaidintas dėl žinomai neteisėtų, gerai moralei prieštaraujančių Tarybos įvykdytų veiksmų; patyrė nepatogumų ir t. t. , nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad jis pats minėtoje civilinėje byloje atsisakė advokato teisinės pagalbos (b. l. 22, 23-24), o Lietuvos Advokatūra, ištyrusi advokato E. Š. profesinę veiklą 2010-11-30 raštu (duomenys neskelbtini) atsakė pareiškėjui, kad „jokie Advokatūros įstatymo ar Lietuvos advokatų etikos kodekso pažeidimai advokato E. Š. profesinėje veikloje nebuvo nustatyti, nėra duomenų apie nekokybišką, nekvalifikuotą, neefektyvų advokato darbą, nėra objektyvių duomenų ar įrodymų apie pagrindžiančių pareiškėjo pareiškime išdėstytus teiginius“ (b. l. 25).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-06 nutartyje Nr. A-662-2265/2011 pažymėta, kad „teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.“. Paminėtoje byloje taip pat buvo sprendžiamas pareiškėjo G. K. neturtinės žalos atlyginimo klausimas, kur pareiškėjas buvo nurodęs tas pačias pasekmes tik dėl kito atsakovo panaikinto sprendimo. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad vien pareiškėjo paaiškinimų apie jo patirtą neturtinę žalą nepakanka. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kuriais grindžia pasekmes dėl atsakovo priimto sprendimo, o tik savo paaiškinimus, darytina išvada, kad, nepateikus jokių įrodymų, vien paaiškinimų nepakanka.

ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Teismas objektyviai ir visapusiškai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasis paminėtais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, šio teismo praktika, nustatė, kad ginčo atveju byloje nėra aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą. Teismo nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-28 nutartimi panaikinus Tarnybos sprendimą, kad būtų išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirtas, o tai atlikus – nepasitvirtino pareiškėjo reikštos pretenzijos advokatui, negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių, suteikiančių teisę reikalauti iš valstybės žalos atlyginimo.

Be kita ko, pareiškėjas 2011-12-05 pateikė teismui dokumentą, pavadintą patikslintu skundu, nors jame nenurodė jokių papildomų reikalavimų, tik plačiau išdėstė savo samprotavimus, nurodė mažesnį neturtinės žalos dydį, t. y. 500 Lt. bei pridėjo 6 Lt vertės transporto išlaidas. Toks patikslintas skundas prijungtas prie bylos 2011-12-05 nutartimi ir nagrinėtas kartu su skundu. Kadangi dėl pateiktų į bylą 6 Lt vertės transporto bilietų jokių reikalavimų pareiškėjas nepareiškė, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro pagrįstą išvadą, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos bei žalos. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Teismas konstatuoja, kad nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujančios Tarnybos. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.