- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- 2-1185-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00676-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė (pirm.)
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsakovo priešieškinis laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) EDS INVEST ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo E. B. 120 884,59 Eur skolą, kurią sudaro: negrąžinta 83 117,64 Eur paskola, 22 805,77 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos ir 14 961,18 Eur delspinigiai; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2022 m. rugsėjo 5 d. teisme gautas atsakovo priešieškinis dėl prievolių pripažinimo pasibaigusiomis ir sandorių negaliojimo. Kartu su priešieškiniu, be kita ko, buvo pridėtas prašymas atidėti žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimą.
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatė terminą iki 2022 m. rugsėjo 21 d. priešieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti priešieškinio sumą (siekiamos pripažinti prievolės pasibaigusia sumą); sumokėti žyminį mokestį (už turtinį reikalavimą – nuo siekiamos pripažinti prievolės pasibaigusia sumos; už neturtinius reikalavimus) bei pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus arba pateikti prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pagrindžiančius įrodymus: dabartinei turtinei padėčiai pagrįsti (registrų išrašus, banko sąskaitų išrašus, turto deklaracijas ir kt.) bei įrodymus, leidžiančius spręsti, kad teismo sprendimo priėmimo dieną atsakovo turtinė padėtis pagerės ir leis sumokėti žyminį mokestį.
Šalies argumentai
4. Šalinant priešieškinio trūkumus, atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį bei prašymą dėl 5 499 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimo atidėjimo ir pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, priešieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovui.
6. Teismas nurodė, kad atsakovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą grindžiamas sunkia dabartine atsakovo turtine padėtimi bei galimybe ateityje žyminį mokestį sumokėti. Atsakovas pateikė teismui duomenis: Nekilnojamojo turto registro išrašus, patvirtinančius, kad atsakovas turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) administracinius aktus, patvirtinančius 5 315,37 Eur nepriemokos valstybei išdėstymą iki 2023 m. rugsėjo 25 d.; banko sąskaitos išrašą, pagal kurį vienoje atsakovo banko sąskaitoje lėšų nėra; duomenis apie 2022 m. birželio 1 d. nutrauktą patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp nuomotojo E. B. ir nuomininko. Atsakovo tvirtinimu, ateityje atsiradus nuomininkams, atsakovas gaus pajamas, iš kurių turės galimybę sumokėti žyminį mokestį arba žyminį mokestį galės sumokėti realizavęs nekilnojamąjį turtą.
7. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, laikė juos neišsamiais ir nepagrindžiančiais dabartinės atsakovo turtinės padėties. Nors atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartyje buvo išaiškinta, kad asmuo privalo pateikti išsamius duomenis apie turtą bei gaunamas pajamas, kurias, be kita ko, pagrindžia turto ir pajamų deklaracijos, šiuo atveju atsakovo pateikti duomenys yra neišsamūs, turto ir pajamų deklaracijos nepateiktos. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis neturi kitų sąskaitų bankuose bei lėšų jose (pateiktas tik vienos sąskaitos išrašas), nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas bei įsipareigojimus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis šiuo metu yra tokia sunki, kad jis neturi objektyvios galimybės sumokėti apskaičiuoto žyminio mokesčio. Todėl atsakovo prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo netenkino.
8. Atsakovui nepašalinus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatytų priešieškinio trūkumų, teismas priešieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas E. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo patenkinti; įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo spręsti priešieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovas teismui nurodė, taip pat papildomai paaiškina, jog yra įsteigęs mažąją bendriją (toliau – ir MB) „Vilniaus delta“ (veikla – apgyvendinimo paslaugų teikimas), su kuria yra sudaręs civilinę vadovavimo MB paslaugų teikimo sutartį. Pagal šią sutartį už vadovavimą atsakovui yra nustatytas 20 procentų atlygis nuo metinio pelno, juridiniam asmeniui dirbant pelningai. Pagal 2018 m. balandžio 24 d. parengtus įmonės dokumentus, įmonės pelningumas buvo 8 680 Eur (įmonė augo). Vėlesniu laikotarpiu įmonės veikla (dėl COVID-19 pandemijos) buvo ant rentabilumo ribos (įmonė valstybės pagalbos negavo, nors to prašė), dėl ko atsakovui nebuvo mokamas atlygis. Taip pat atsakovui priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios ilgą laiką buvo nuomojamos ir iš patalpų nuomos atsakovas gaudavo 650 Eur nuomos pajamų. Nuo 2022 m. birželio 1 d. minėta nuomos sutartis yra pasibaigusi, atsakovas nuomos pajamų šiuo metu negauna, tačiau deda pastangas, jog patalpos būtų išnuomotos. Atsakovas turi santaupų (pastarųjų dokumentais pagrįsti negali, bet yra deklaravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI)), taip pat valdo nekilnojamąjį turtą.
9.2. Be to, atsakovas su VMI 2021 m. lapkričio 24 d. yra sudaręs mokestinės paskolos sutartį ir pagal mokėjimo grafiką (iki 2022 m. gruodžio 25 d.) moka kas mėnesį po 425,04 Eur (plius VMI kas mėnesį nurodomas palūkanas) įmoką. 2022 m. rugsėjo 7 d. VMI sprendimu nutarė išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Iš minėto sprendimo matyti, jog atsakovui 5 315,37 Eur mokestinė nepriemoka yra išdėstyta 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį atsakovui mokant po 408,87 Eur.
9.3. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2022 m. birželio 16 d. VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką (5 170,54 Eur) iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) t. y. VMI nurodymas, kurio pagrindu atsakovo kredito institucijose esančios sąskaitos buvo areštuotos. VMI pritaikytas areštas buvo panaikintas, kuomet VMI 2022 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, t. y. po priešinio ieškinio teismui pateikimo.
9.4. Pirmosios instancijos teismas, kaip vieną iš pagrindų netenkinti atsakovo prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nurodo tai, jog atsakovas nepateikė duomenų, kad jis neturi kitų sąskaitų bankuose bei lėšų jose. Atsakovas patvirtina, jog jokių kitų nei aukščiau nurodytų bankinių sąskaitų neturi, o kreiptis į kiekvieną kredito įstaigą tam, kad atsakovas gautų pažymas, jog kitose kredito įstaigose nėra atsidaręs bankinių sąskaitų, būtų neracionalu. Be to, įvertinus tai, jog VMI tik 2022 m. rugsėjo 7 d. panaikino taikytus apribojimus atsakovo kredito įstaigose esančioms sąskaitoms (areštus), tai jei tokias sąskaitas atsakovas ir turėtų, tai piniginių lėšų jose nebūtų.
9.5. Atsakovo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad jis nėra pajėgus šiuo metu sumokėti 5 499 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į žyminio mokesčio dydį (atsakovui jis yra didelis); į tai, jog atsakovas dėl finansinių priežasčių nesinaudoja advokato paslaugomis, neturi jokio likvidaus turto, kurį realizavęs, galėtų šiuo metu sumokėti žyminį mokestį; į tai kad atsakovas teismo prašo ne atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o tik žyminį mokestį atidėti; į tai, jog teismui priėmus atsakovui nepalankų teismo procesinį sprendimą rizikos, kad atsakovas nesumokės žyminio mokesčio valstybei, nėra, nes atsakovas valdo pakankamai nekilnojamojo turto, iš kurio bus galima žyminį mokestį padengti; į tai, jog priešinio ieškinio pateikimas yra tikslingas būtent šiuo metu, o ne ateityje, kada atsakovo reiškiami reikalavimai iš esmės teisiškai nebegalės būti nagrinėjami teisme; siekiant nevaržyti atsakovo teisės į teisminę gynybą ir užtikrinant pusiausvyrą tarp asmens teisės į teisminę gynybą ir įstatymų leidėjo nustatyto žyminio mokesčio mokėjimo tikslo, yra pagrindas atsakovui atidėti 5 499 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
10. Ieškovė UAB EDS INVEST atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
10.1. Atsakovas selektyviai pasirinko duomenis, kuriais įrodinėja savo dabartinę prastą finansinę situaciją ir tariamą galimybę sumokėti žyminį mokestį iki teisminio ginčo išnagrinėjimo pabaigos. Tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, pirmosios instancijos teismas kartą nutartimi jau nurodė, kokius papildomus dokumentus atsakovas privalo pateikti. Tačiau atsakovas nusprendė ignoruoti teismo nurodymą ir pakartotinai teikia tuos pačius duomenis, dėl kurių teismas kartą jau pasisakė, laikydamas, kad šių duomenų nepakanka atsakovo prašymo patenkinimui.
10.2. Atsakovo argumentas dėl pajamų gavimo iš civilinės vadovavimo paslaugų sutarties yra mažai tikėtinas. Įvertinus MB „Vilniaus delta“ juridinio asmens išrašą, matyti, kad valstybės įmonė Registrų centras 2022 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Be to, įvertinus viešai skelbiamus ir į bylą pateiktus duomenis, prieinama prie išvados, kad MB „Vilniaus delta“ yra nepelninga bendrovė, todėl atsakovas iš šio juridinio asmens negaus jokių pajamų.
10.3. Iš atsakovo pateiktų duomenų galima daryti vienintelę išvadą, kad atsakovas su finansiniais sunkumais susiduria nuo 2021 m. lapkričio 24 d., kuomet sudarė pirmąją mokestinės paskolos sutartį. Nepaisant to, jog tuo metu vis dar galiojo atsakovo nurodytos nuomos sutartys (nurodo, kad nutrauktos tik 2022 m. birželio mėnesį), tačiau atsakovas neturėjo galimybės tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimų VMI (425,04 Eur per mėnesį). Tokia išvada daroma įvertinus atsakovo nurodytą informaciją, kad šiuo metu yra sudaryta antroji paskolos sutartis.
10.4. Skundžiama nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, kadangi teismas neturi galimybės įvertinti tikrosios atsakovo finansinės padėties ir galimų perspektyvų. Atsakovo nenoras ir siekis išvengti pareigos pateikti informaciją apie visuose bankuose atidarytas sąskaitas, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, galimai nesąžiningu siekiu išvengti pareigos sumokėti žyminį mokestį už teikiamą priešieškinį.
10.5. Atsakovo finansinė padėtis nėra gera, tačiau atsakovas jokiu būdu neįrodė, kad ateityje jo finansinė padėtis taps iš esmės geresnė, todėl ateityje galės sumokėti žyminį mokestį. Įrodinėjimo pareigos atsakovas tinkamai neįvykdė, todėl skundžiama nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus naujus rašytinius įrodymus – 2021 m. liepos 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties išrašą. Nurodė, kad šio dokumento nepateikė anksčiau, nes nelaikė, jog jis yra svarbus sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą.
13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
15. Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą ir jį pagrįsti ne deklaratyviais, o iš tiesų svariais argumentais, dėl ko jam turėtų būti taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apelianto teikiamas naujas įrodymas egzistavo (turėjo egzistuoti) priešieškinio pateikimo metu ir galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, teikiant prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
17. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, į tai, kad apeliantas nenurodė naujo įrodymo nepateikimo pirmosios instancijos teismui objektyvių ir iš tiesų svarbių priežasčių, leidžiančių taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį iš bendros taisyklės, apeliacinės instancijos teismas nepriima apelianto teikiamo naujo įrodymo.
Dėl žyminio mokesčio atidėjimo
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už priešieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
20. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė atidėti 5 499 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.
22. CPK 84 straipsnyje nurodyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pasisakyta, kad, jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).
23. Taigi, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, jog sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-516/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).
24. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo argumentus apie jo prastą finansinę padėtį ir pateiktus įrodymus sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti, sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra tokia sunki, jog jis neturi objektyvios galimybės sumokėti apskaičiuoto žyminio mokesčio. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, jog asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, taip pat įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net, jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-570-933/2022; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022). Taigi pareigą laiku pateikti tinkamus, išsamius ir aktualius duomenis, įrodančius sunkią finansinę (turtinę) padėtį, turi prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pateikęs asmuo, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė jam galimybių laiku tokius duomenis pateikti, visiškai nepagrįsti.
26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas pateikė neišsamius duomenis apie savo turtinę padėtį, kurie nėra pakankami teigiamai spręsti atsakovo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktų duomenų pakanka nustatyti, kad atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra komplikuota. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių negali įvykdyti ir šie reikalavimai pradėti vykdyti priverstine tvarka (VMI, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Mano Būstas NPC“); negauna pajamų, nes jo vadovaujama MB „Vilniaus delta“ veikia nuostolingai; atsakovas niekur kitur nedirba. Nors atsakovas turi nekilnojamojo turto, tačiau jis yra įkeistas, pajamų iš jo nuomos atsakovas taip pat negauna, kadangi nuomos sutartis yra nutraukta. Pažymėtina, kad nurodytų aplinkybių dėl konstatuotinos sudėtingos atsakovo turtinės padėties atsiliepime į atskirąjį skundą neneigia ir ieškovė UAB EDS INVEST. Nors atsakovas, savo turtinei padėčiai pagrįsti pateikė tik vienos banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad joje lėšų nėra, tačiau atsakovas nurodė, jog kitų banko sąskaitų, kuriose būtų vykdomos finansinės operacijos, neturi, todėl jas teikti nėra tikslinga. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nėra, todėl nėra pagrindo situaciją vertinti kitaip. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodyti argumentai ir įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra susidūręs su finansiniais sunkumais, kurie sudaro kliūtis sumokėti už priešieškinį mokėtiną žyminį mokestį, kurio suma laikytina didele atsakovui.
27. Dėl tikėtino asmens finansinės padėties pagerėjimo ateityje, pažymėtina, kad iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Nors šis turtas yra suvaržytas – jam taikoma hipoteka, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neužkerta kelio gauti pajamų iš šio turto nuomos, ką akcentuoja ir atsakovas. Iš dalies sutiktina, kad atsakovo pajamos iš MB „Vilniaus delta“ yra mažai tikėtinos, nes yra priimtas sprendimas dėl šios įmonės likvidavimo procedūros inicijavimo, tačiau nepaneigta aplinkybė, jog apeliantas yra pajėgus dirbti ir uždirbti vidutinio dydžio ar bent minimalias pajamas, kuriomis galėtų ateityje sumokėti žyminį mokestį.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad šiuo atveju yra pagrindas atidėti jam už priešieškinį mokėtiną žyminį mokestį. Aptarti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį suponuoja išvadą, kad šiuo metu jis yra susidūręs su finansiniais sunkumais, kliudančiais sumokėti už priešieškinį mokėtiną žyminį mokestį jo padavimo metu. Kartu šie duomenys leidžia padaryti išvadą, kad atsakovas galėtų sukaupti mokėtiną žyminio mokesčio sumą per ilgesnį laikotarpį. Tuo atveju, jeigu atsakovas būtų įpareigotas šiuo metu, neatsižvelgiant į jį ištikusius finansinius sunkumus, sumokėti žyminį mokestį, jo galimybė apginti savo pažeistas teises teisme galėtų būti reikšmingai suvaržyta ir apribota. Be to, atsakovas šiuo atveju prašo ne atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o tik atidėti mokėjimą iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Todėl, siekiant užtikrinti atsakovui teisę į teisminę gynybą, yra pagrindas patenkinti jo prašymą – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo atidėti jam terminą sumokėti už priešieškinį mokėtiną žyminį mokestį. Atitinkamai, netenkinęs šio prašymo, teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovui. Todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti ginčijamą teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą iki teismo sprendimo priėmimo atidėti jam terminą sumokėti 5 499 Eur žyminį mokestį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo priešieškinio priėmimo klausimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo E. B. prašymą ir iki tol, kol šioje byloje bus priimtas sprendimas, atidėti jam terminą sumokėti už priešieškinį mokėtiną 5 499 Eur žyminį mokestį.
Perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo priešieškinio priėmimo klausimą.