- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- 2A-695-392/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01186-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- K. V.
- Ieškovas
- „Bobutės paskola“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo akcinės bendrovės AB „Bobutės paskola“ (dabar BnP Finance, AB) ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės K. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas akcinė bendrovė (toliau – AB) „Bobutės paskola“ (dabar pavadinimas - BnP Finance, AB) pareikštu ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė teismo priteisti iš atsakovės K. V. 1 378,74 Eur kredito, 313,39 Eur kredito mokesčio, 38,61 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1 – 2)
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2015-05-12 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai: ieškovui iš atsakovės priteisė 1730,71 Eur skolą, kurią sudaro 1378,74 Eur negrąžinto kredito dalis, 313,36 Eur kredito mokestis, 38,61 Eur sutartinės palūkanos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 131,13 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l. 26 – 27).
Atsakovė K. V. pateikė teismui prieštaravimą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-12 preliminaraus sprendimo, kuriuo prašė preliminarų sprendimą panaikinti, nesutiko su ieškovo paskaičiuotu 313,36 Eur kredito mokesčiu (palūkanomis) bei išlaidų už procesinių dokumentų parengimą dydžiu. Nurodė, jog sutartyje nustatytas 1 575,53 Eur kredito mokestis akivaizdžiai neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų, lyginant su suteiktos kredito sumos 1 448,10 Eur dydžiu. Teigė, jog ieškovas, pasinaudodamas savo dominuojančia padėtimi, nustatė atsakovei neprotingas 56,20 procentų metines palūkanas. Taip pat 105,13 Eur priteista suma už ieškinio parengimą yra per didelė ir prieštarauja sąžiningumo, teisingumo principams bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijams (b. l. 29 – 31).
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Bobutės paskola“ (dabar pavadinimas - BnP Finance, AB) atsiliepimu į prieštaravimus prašė palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-12 preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad kredito mokestis apskaičiuotas taikant 56,20 proc. metinę palūkanų normą. Atsakovė, sudarydama sutartį, turėjo galimybę apsispręsti dėl sutarties sąlygų tinkamumo. Pažymėjo, kad neprašė teismo priteisti viso neapmokėto kredito mokesčio pagal sutartį, o tik 313,36 Eur, paskaičiuotų už faktiškai kreditu naudotą laiką iki kreipimosi į teismą dienos. Taip pat, ieškovo nuomone, 105,13 Eur suma už ieškinio parengimą nėra didelė, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-20 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomenduojamų maksimalių advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose dydžių (toliau – Rekomendacijos) bei neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (b. l. 34 – 36).
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2015-06-25 nutartimi paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b. l. 39).
Byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį neatvyko.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2015-10-05 sprendimu paliko Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-12 preliminarų sprendimą nepakeistą bei priteisė iš atsakovės 4,06 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas vertino, jog atlikdama 0,01 Lt mokėjimą ieškovui, atsakovė kartu patvirtino vartojimo kredito sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo galimybę ir pakankamai laiko susipažinti su sutarties sąlygomis ir su jomis sutiko. Atsakovę tenkino vartojimo kredito sąlygos, ji jų nekeitė ir neginčijo. Šias aplinkybes patvirtino tai, kad atsakovė keturis mėnesius iš eilės mokėjo ieškovui pagal grafiką nustatyto dydžio įmokas. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju, sutartyje nustatyta metinė palūkanų norma (56,20 procentai) neviršija Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyto 200 procentų dydžio, todėl padarė išvadą, kad atsakovė laisva valia sudarydama sutartį turėjo matyti ir įvertinti prisiimamų įsipareigojimų dydį bei įvertinti savo galimybes grąžinti paskolą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Toks dydis yra daug mažesnis (daugiau nei 3 kartus) už nustatytąjį Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, todėl, nesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumą, teismas neturėjo pagrindo jį mažinti, kartu mažinant šalių sutartyje nustatytą palūkanų normą. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovė ieškovo nesąžiningumo dėl sutarties sudarymo neįrodė. Be to, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti ieškovo sąžiningumu ar pasipelnymu iš sutarto kredito mokesčio, juolab, kai ieškovas, įvertindamas susidariusią situaciją bei vienašališkai nutraukęs sutartį su atsakove, prašo priteisti kredito mokestį tik už faktinį naudojimosi kreditu laiką – 313,36 Eur. Konstatavo, jog atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė ir įsiskolino ieškovui 1 730,71 Eur. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį, atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas, nustatęs, jog ieškovas už ieškinio parengimą UAB „Skolų valdymo biuras“ sumokėjo 105,13 Eur ir įvertinęs suteiktų teisinių paslaugų pobūdį bei maksimalius priteistinus užmokesčio dydžius už tokias teisines paslaugas (ieškovo sumokėtas atlygis už ieškinio parengimą beveik 17 kartų mažesnis už Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį), konstatavo, jog ieškovo užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-12 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Vertino, jog visi kiti byloje esantys įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą jų neanalizavo ir nevertino. (b. l. 50 – 54).
Šalies argumentai
Apeliantė K. V. apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2015-10-05 sprendimą dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą, sumažinant priteistinų kredito mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų sumų dydžius. Nurodė šiuos nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus: 1) sudarant sutartį neturėjo jokios galimybės įtakoti ieškovo padiktuotų sutarties sąlygas. Pažymėjo, kad ieškovas, suteikdamas kreditą nesidomėjo, ar apeliantė pajėgi sutartį įvykdyti, nesąžiningai pasinaudojo silpnesniosios šalies padėtimi; 2) 56,20 proc. metinės palūkanos yra nesąžiningos ir neprotingai didelės, nes suteikto kredito suma yra 1 448,10 Eur, o kredito mokestis – 1 575,53 Eur. 2) 105,13 Eur už ieškinio parengimą suma prieštarauja sąžiningumo, protingumo, realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijams (b. l. 66 - 69).
Atsiliepimas
Ieškovas AB BnP Finance (buvęs pavadinimas - AB „Bobutės paskola“) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, jog iki sutarties sudarymo apeliantė galėjo pamatyti visas sutarties sąlygas bei apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Specialiosiose sutarties sąlygose numatyta, jog mokėjimo palūkanos apskaičiuojamos taikant 56,20 proc. palūkanų metinę normą, papildomi mokesčiai netaikomi. Atsakovė keturis mėnesius tinkamai mokėjo įmokas, tačiau sutartis buvo nutraukta nuo 2015-03-23 bei priskaičiuotas kredito mokestis už faktiškai kreditu naudotą laikotarpį – penktąją – devintąją įmokas. Kadangi ieškovas nėra teisines paslaugas teikianti įmonė, nesispecializuoja skolų išieškojimo srityje, todėl šias paslaugas perka iš UAB „Skolų valdymo biuras“, kuris, nagrinėjamu atveju, ir parengė ieškinį bei už suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurią ieškovas apmokėjo (b. l. 75 – 78).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Nustatyta, kad ieškovė AB „Bobutės paskola“ (sutarties sudarymo metu ? UAB „Bobutės paskola“, dabar pavadinimas - AB BnP Finance) ir atsakovė K. V. elektroninėmis ryšio priemonėmis sudarė 2014-05-23 vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. xd8j74v2 (toliau - 2014-05-23 sutartis) (b. l. 7-18). Ieškovas į atsakovės nurodytą banko sąskaitą 2014-05-23 pervedė 5 000 Lt (b. l. 20). Pagal 2014-05-23 sutarties Specialiosios dalies mokėjimų grafiką atsakovė privalėjo 36 mėnesius mokėti po 290 Lt (b. l. 13). Atsakovė keturis mėnesius mokėjo įmokas: 2014-06-08 – 83,99 Eur, 2014-07-03 – 83,99 Eur, 2014-09-08 - 83,99 Eur, 2014-11-10 – 57,92 Eur, 2014-11-14 – 26,07 Eur (b. l. 25). Susidarius įsiskolinimui, ieškovas 2015-03-04 raginimu paprašė atsakovės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir įspėjo apie 2014-05-23 sutarties nutraukimą (b. l. 21). Ieškovei sutartinių įsipareigojimų nevykdžius, 2014-05-23 sutartis nutraukta 2015-03-23 (b. l. 22). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl kredito skolos priteisimo, 313,36 Eur kredito mokesčio, procesinių palūkanų už naudojimąsi kreditu, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl vartotojo teisių apsaugos
Apeliantė teigia, jog sutartį pasirašė pagal ieškovo padiktuotas sąlygas; jai, kaip vartotojai, buvo sudaryta nepalanki situacija, t. y. pasirašyti kredito sutartį pagal ieškovo pateiktas sutarties sąlygas arba jos nepasirašyti ir kreditas nesuteiktinas.
Kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kad atsakovė K. V. patvirtino savo tapatybę, registracijos duomenis bei Sutarties bendrąsias sąlygas, pervesdama ieškovui 0,01 Lt dydžio registracijos mokestį (b. l. 19, 20). Taigi, atlikdama 0,01 Lt mokėjimą ieškovui, atsakovė kartu patvirtino vartojimo kredito sutarties Bendrąsias ir Specialiąsias sąlygas. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su vartojimo kredito sutarties sąlygomis ir su jomis sutiko. Atsakovę tenkino vartojimo kredito sąlygos, ji jų nekeitė ir neginčijo, o po sutarties sudarymo atsakovė keturis mėnesius iš eilės mokėjo ieškovui pagal grafiką nustatyto dydžio įmokas. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgys, kokias – praras. Todėl apeliantės argumentas, jog pasirašė sutartį pagal ieškovo „padiktuotas“ sąlygas vertintinas kritiškai, kadangi sutarties pasirašymas „ditktuojant“, esant asmeniui raštingam, išprususiam, nepaveiktam alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat prieš asmenį nenaudojant jėgos, gali būti vertintinas tik kaip sąmoningas galimų neigiamų pasekmių prisiėmimas.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad papildoma apsauga vartotojui nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Bylos duomenimis apeliantė yra atlikusi šiuos mokėjimus: 2014-06-08 – 83,99 Eur, 2014-07-03 – 83,99 Eur; 2014-09-08 – 83,99 Eur; 2014-11-10 – 57,92 Eur; 2014-11-14 – 26,07 Eur, t. y. yra visiškai padengusi pirmas keturias mėnesines įmokas. 2014-06-08 mokėjimu padengta pirmosios įmokos 16,17 Eur vartojimo kredito, 67,82 Eur kredito mokesčio; 2) 2014-07-03 mokėjimu padengta antrosios įmokos 16,92 Eur vartojimo kredito, 67,07 Eur kredito mokesčio; 3) 2014-08-05 mokėjimu pratęstas trečiosios įmokos grąžinimo terminas; 4) 2014-09-08 mokėjimu padengta trečiosios įmokos 17,72 Eur vartojimo kredito, 66,27 Eur kredito mokesčio; 5) 2014-10-20 mokėjimu pratęstas ketvirtosios įmokos grąžinimo terminas; 6) 2014-11-10 ir 2014-11-14 mokėjimais padengta ketvirtosios įmokos 18,54 Eur vartojimo kredito, 65,45 Eur kredito mokesčio. Iš 2015-03-04 raginimo matyti, jog atsakovės skola buvo 267,31 Eur bei nustatytas 14 kalendorinių dienų terminas skolai padengi (b. l. 21). Skolos nepadengus, 2015-03-23 pranešimu kredito sutartis buvo nutraukta (b. l. 22). Atsižvelgiant į tai, kad iš byloje esamų įrodymų matyti, kad skolininkė (apeliantė) sistemingai laiku prievolių pagal mokėjimo grafiką nevykdė, teismas turėjo teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus (ieškovo) reikalavimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.
Dėl kredito mokesčio
Kredito mokestį ieškovas paskaičiavo už faktiškai kredito sumos naudotą laiką iki kreipimosi į teismą dienos, už nepadengtas penktąją (64,58 Eur), šeštąją (63,67 Eur), septintąją (62,71 Eur), aštuntąją (61,72 Eur) bei devintąją (60,68 Eur) mėnesines įmokas, iš viso 313,36 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 ir kt.).
Apeliantė nesutinka su ieškovo priskaičiuotu 313,36 Eur kredito mokesčiu, kadangi kredito suma sudaro 1 448,10 Eur, o kredito mokestis 1 575,53 Eur, taip pat 56,20 proc. metinės palūkanos neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.
Sprendžiant dėl pelno (mokėjimo) palūkanų dydžio bei siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies, vartotojo, interesus atsižvelgtina į Vartojimo kredito įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2011-04-01 (šiam ginčui taikytinas, nes vartojimo kredito sutartis sudaryta 2014-05-23), 21 straipsnio nuostatą, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 procentų. Iš 2014-05-23 sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, jog ieškovas suteikė apeliantei 1 448,10 Eur (5 000 Lt) kreditą 36 mėnesių laikotarpiui (grąžinimo data – 2017-05-23); kreditas turėjo būti grąžinamas pagal mokėjimo grafiką, 36 mėnesius mokant po 83,99 Eur (290 Lt) įmokų, susidedančių iš grąžintinos kredito dalies ir palūkanų (b. l. 13 – 14). 2014-05-23 sutarties Specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl metinio kredito mokesčio (palūkanų) 1 575,53 Eur (5 440 Lt,) dėl metinės palūkanų normos 56,20 %. (b. l. 13). Taigi, šalių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) ir pagal Vartojimo kredito įstatymą, sutartyje numatytos 56,20 procentų metinės palūkanos negali būti laikytinomis neprotingomis, nepagrįstomis ar nesąžiningomis.
Vien pagrindinės prievolės ir prašomų priteisti palūkanų dydžio santykis (reikalaujamų palūkanų sumai ženkliai viršijant paskolos dydį) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstamas pakankamu pagrindu teismui sumažinti priteistinų palūkanų sumą vadovaujantis CK 1.5 straipsniu ir CK 6.37 straipsnio 4 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005). Ginčo atveju pagrindinė prievolė yra 1 448,10 Eur, iš kurios nesugrąžintas kreditas sudaro 1 378,74 Eur, o prašomos priteisti palūkanos - 313,36 Eur, kurios susidarė už apeliantės nepadengtas penktąją – devintąją mėnesines įmokas pagal mokėjimų grafiką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog nėra pagrindo abejoti ieškovo sąžiningumu ar pasipelnymu iš sutarto kredito mokesčio, kadangi reikalaujamų 313,36 Eur palūkanų suma neviršija 1 448,10 Eur paskolos dydžio.
Apeliantė, teigdama, kad vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, ir pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą teismui nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), Tai reiškia, jog apeliantė nepaneigė Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintos bendros vartojimo kredito kainos atitikties įtvirtintiems reikalavimams prezumpcijos. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė prisiimtų prievolių nevykdė tinkamai, dėl ko kredito sutartis buvo nutraukta, todėl šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo mažinti sutartines palūkanas.
Pirmosios instancijos teismas ex officio įvertino vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai konstatavo, jog atsakovę vartojimo kredito sąlygos tenkino (keturis mėnesius iš eilės mokėjo ieškovui pagal grafiką nustatyto dydžio įmokas), kredito sąlygų ji nekeitė ir neginčijo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, tai šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pvz., CK 6.223, 6.228 straipsnius ir kt.), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Nagrinėjamu atveju toks prašymas byloje pareikštas nebuvo.
Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė priteisti 313,36 Eur kredito mokestį už faktinį naudojimosi kredito suma laikotarpį, todėl apeliacinis skundas dalyje, dėl kredito mokesčio nepagrįstumo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Skolų valdymo biuras“ nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferą, byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas suteikė advokatas arba advokato padėjėjas. Dėl to ieškovas neturi teisės į aptariamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 3 straipsnio 8 dalis).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai tenkino ieškovo AB „Bobutės paskola“ prašymą dėl 105,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su UAB „Skolų valdymo biuras“ ieškinio parengimu, priteisimo, todėl šioje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2015-10-05 sprendimas šioje dalyje keistinas.
Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 14 Eur (b. l. 63) ir 42 Eur žyminio mokesčio (b. l. 72). CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad visose bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių, vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra tiesiogiai susijęs su vartojimo teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimu. Ginčo atveju teisme nagrinėjami reikalavimai, kylantys iš vartojimo teisinių santykių, todėl apeliantės sumokėtas 56 Eur (14 Eur + 42 Eur) žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą jai grąžinamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. preliminarų sprendimą pakeisti iš dalies.
Priteisti ieškovo BnP Finance, AB (buvęs pavadinimas – UAB „Bobutės paskola“) (j. a. k. 302447985; Ulonų g. 5, Vilnius) naudai iš atsakovės K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 730,71 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. už 1730,71 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Eur bylinėjimosi išlaidas “.
Grąžinti apeliantei K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 56 Eur žyminio mokesčio: 14 Eur žyminio mokesčio, sumokėto per Swedbank, AB, 2015-11-05 mokėjimo kvitu ir 42 Eur žyminio mokesčio, sumokėto per Swedbank, AB, 2015-11-23 mokėjimo kvitu.