- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- e2-17999-433/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11526-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- Z. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei Z. B., trečiajam asmeniui V. K. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Tai patvirtina VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybes taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ Vilniaus miesto būstui patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.106 straipsnio 1 dalimi, patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Turto patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) Lietuvos Respublikoje yra valstybės ar savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat gali būti kiti juridiniai ir fiziniai asmenys (CK 4.107 straipsnio 1 dalis). Turto patikėjimo teisės turinys, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.109 straipsnyje numato, kad valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Atsižvelgiant į SĮ Vilniaus miesto būsto įstatus, patvirtintus 2013 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-694, SĮ Vilniaus miesto būstas pagrindinis tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis, o laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant Vilniaus miesto savivaldybės interesams, SĮ Vilniaus miesto būstas valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotu turtu bei atstovauja savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosioms patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt., reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų, dėl iškeldinimo iš savavališkai užimamų patalpų bei atstovauja kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims. Dėl skolos išieškojimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų: pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, 7 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis). Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma raštu, remiantis savivaldybės institucijos sprendimu (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, CK 6.577 straipsnis, 6.579 straipsnis). 32/100 patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, 68/100 priklausė D. K.. Pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis D. K. mirė 2009 m. sausio 25 d., palikimą priėmė V. K. nepilnamečiai vaikai. 2002 m. kovo 26 d. tarp UAB ,,Žirmūnų valda“ ir Z. B. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 31/03. Šia sutartimi Z. B. ir jos šeimos nariams išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Vilniaus gyventojų registro tarnybos duomenimis, pagrindinė buto nuomininkė Z. B. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaruoja nuo 1987 m. lapkričio 16 d. CK 6.583 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja, jog už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Pagal CK 6.584 straipsnio 1 dalį, mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, 1iftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybes ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad nuomininkas moka nuompinigius kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pažymi, kad atsakovė Z. B. pagal pasirašytą sutartį savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, t. y. nemokėjo už jai išnuomotą gyvenamąją patalpą nuomos mokesčio, todėl laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. susidarė 206,01 Eur įsiskolinimas. Pažymi, kad 2010 m. spalio 8 d. tarp UAB ,,Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ Vilniaus miesto būsto buvo pasirašyta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu šilumos tiekėjas (t. y. UAB ,,Vilniaus energija“) įsipareigojo tiekti šilumos vartotojui šilumos energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį (jei konkrečiam pastatui šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas), o šilumos vartotojas (t. y. SĮ Vilniaus miesto būstas) priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Minėtos sutarties pagrindu sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas nuo 2010 m. spalio 1 d. teikia SĮ Vilniaus miesto būstas, tačiau šių sąskaitų atsakovė neapmoka, todėl laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. už šildymą ir karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas yra susidariusi 98,01 Eur skola. CK 6.576 straipsnis reglamentuoja, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamųjų patalpų nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti jį gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pažymi, kad dėl susidariusių skolų i teismą buvo kreiptasi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą už akių, priteisė iš atsakovės susidariusias skolas. Pažymi, kad atsakovės paskutinis mokėjimas už patalpų nuomą buvo atliktas 2013 m. rugpjūčio mėnesį, už šildymą ir karštą vandenį nemokėta nuo 2010 m. lapkričio mėnesio, kai ieškovas pradėjo siųsti sąskaitas atsakovei. CK 6.610 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta, o fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų iškeldinami tik teismo tvarka. CK 6.611 straipsnis numato galimybę nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti asmenis iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkui, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį. Su atsakove bendrauja socialiniai darbuotojai, kurie rūpinasi dėl tolimesnio atsakovės apgyvendinimo, nes Z. B. nuomojamose patalpose nėra galimybės gaminti karštą maistą, būste trūksta patogumų. Gyventojai buvo pasiūlyta teikti prašymą dėl apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose, tačiau Z. B. kategoriškai atsisakė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsakovė, naudodamasi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis, perduotomis ieškovui patikėjimo teise, nemokėdama nuomos mokesčio, pažeidė ieškovo, kaip jam patikėto turto valdytojo, teises, ko pasėkoje pažeidžiami ir kitų asmenų interesai, nes Vilniaus miesto savivaldybė negali suteikti minėtų patalpų teisėtai naudotis asmenims, atitinkantiems Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytus kriterijus, kuriems esant, asmenys turi teisę į socialinio būsto nuomą. Teismo prašo nutraukti 2002 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 31103, sudarytą tarp UAB ,,Žirmunų valda“ ir Z. B.; iškeldinti Z. B. su jai priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti iš atsakovės Z. B. 206,01 Eur skolą už būsto nuomą, 98,01 Eur skolą už ši1dymą ir karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė Z. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka visiškai. Taip pat nurodė, kad atstovauja savo nepilnamečius vaikus: E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurie paveldėjo dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir valdo jį nuosavybės teise. Butas turi bendro naudojimo patalpas ir bendrus skaitiklius (vandens, elektros, dujų) su savivaldybei priklausančia kita buto dalimi ((duomenys neskelbtini)), kurioje gyvena nuomininkė Z. B.. Pažymi, kad atsakovė Z. B. pagal pasirašytą nuomos sutartį savo sutartinių įsipareigojimų nevykdo, t. y. nemoka už komunalines paslaugas, dėl ko susidarė didelės skolos. Nuo 2014-10-29 siūlė sudaryti sutartį dėl komunalinių paslaugų mokesčių ir susidariusių skolų pasidalijimo su SĮ Vilniaus miesto būstu kaip bendrasavininko Vilniaus miesto savivaldybės atstovu. Nors butų ir kitų patalpų savininkai bei nuomininkai privalo apmokėti išlaidas butui išlaikyti. Skolos už savivaldybės buto nuomininkės suvartotą vandenį bei elektros energiją šiuo metu priskiriamos nepilnamečiams vaikams. Trečiasis asmuo V. K. nurodo, kad daugelį kartų bandė kalbėti su savivaldybės nuomininke Z. B., bet ji yra nesukalbama ir atsisako mokėti pinigus už jos vienos naudojamas paslaugas. Nurodo, kad nuo 2014-06-02 buto dalyje, nuosavybės teise priklausančioje E. ir D. K., niekas negyvena. V. K. paruoštų 2015-09-23 ir 2015-10-30 susitarimų dėl atsiskaitymo už vandenį pagal vandens apskaitos prietaisų rodmenis ir SĮ Vilniaus miesto būstas ir Z. B. pasirašyti atsisakė. 2015-07-29 registruotu laišku siųstas prašymas sumokėti skolas, taip pat atsakovės buvo ignoruojamas. Nurodo, kad nepilnamečių vaikų dalyje atliko remontą: įrengė vonią, elektros instaliaciją, sutvarkė bendras komunikacijas. Tačiau bandant apdrausti turtą ir siekiant maksimaliai saugoti bei tausoti nepilnamečių vaikų turtą, draudimo bendrovė atsisakė drausti dalį ir visą butą, motyvuojant nuomininkės buvimu. Savivaldybės kambaryje elektros nėra, todėl Z. B. naudojasi žvakėmis, kas gali sukelti gaisrą, o neigiamos pasekmės bus ir nepilnamečių vaikų turtui, taip pat pažymėtina saugumo svarba, kadangi gaisras gali kilti ir esant nepilnamečiams vaikams. Kadangi buto apdrausti negalima, o atsakovė nesiima veiksmų, kad būtų užtikrintas saugus turto naudojimas, yra didžiulė rizika patirti neatlygintiną žalą, tiek saugumo prasme, tiek turtines žalos prasme. V. K. viena augina 4 nepilnamečius vaikus, pirmas sutuoktinis, E. ir D. tėvas, neturi galimybės rūpintis vaikais, nes teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, antras vyras – prieš 3 metus mirė. Teigia, kad ji su vaikais nuolat patiria psichologinį bei fizinį smurtą, užgauliojimus ir žeminimus iš Z. B.. Vaikai negali saugiai naudotis savo nuosavybe, yra pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės, užtikrinančios fizinį bei psichinį asmenybės vientisumą, t. y. teisė į fizinę ir psichinę neliečiamybę, saugią aplinką, bei tesės, užtikrinančios privataus gyvenimo – būsto – neliečiamumą. Šių teisių svarbą užtikrina ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija. Todėl šios pagrindinės žmogaus neturtinės teisės, užtikrinančios tinkamą ir visavertį gyvenimą, priskirtinos prie svarbesnių ir joms taikytinas aukštesnis gynimo laipsnis. Teismo prašo ieškovo SĮ Vilniaus miesto būsto ieškinį patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. K. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti iš esmės atsiliepime išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Taip pat nustatyta, kad UAB ,,Žirmūnų valda“ ir Z. B. 2002 m. kovo 26 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybes butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 31/03. Šia sutartimi Z. B. ir jos šeimos nariams buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Vilniaus gyventojų registro tarnybos duomenimis, pagrindinė buto nuomininkė Z. B. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaruoja nuo 1987 m. lapkričio 16 d. Pagal minėtą sutartį – nuomininkas privalo laiku ir tinkamai mokėti nuomos mokestį bei komunalinių paslaugų mokesčius.
Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei Z. B. pagal ieškovų UAB „Žirmūnų būstas“, SĮ Vilniaus miesto būsto, UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinius buvo iškeltos civilinės bylos Nr. e2-14997-807/2016, Nr. e2-39486-816/2015, Nr. 2-25392-910/2013, Nr. 2-561-235/2012 dėl skolų priteisimo, kuriose teismas ieškinius tenkino ir priteisė iš atsakovės skolas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Ieškovo teigimu, paskutinį kartą už patalpų nuomą atsakovė sumokėjo 2013 m. rugpjūčio mėnesį, o už šildymą ir karštą vandenį nemoka jau nuo 2010 m. lapkričio mėnesio. Ieškovas nurodo, kad dėl susidariusių skolų jis kreipėsi į teismą ir, kaip jau minėta – Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė iš atsakovės susidariusias skolas.
Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Nuomininkė Z. B. sutartimi įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, tačiau kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, ji naudojasi patalpomis, bet įsipareigojimų nevykdo – nuomos mokesčio nemoka, todėl nuo 2015-07-01 iki 2016-01-31 įsiskolino ieškovei 206,01 Eur. Tai patvirtina į bylą pateikta pažyma apie įsiskolinimą už buto nuomą bei mokesčių paskaičiavimo lentelės. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 206,01 Eur skolą už buto nuomą yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.583 straipsnis), todėl tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad vadovaujantis 2010-10-08 Šilumos pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta tarp šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, atsižvelgiant į tai, kad šilumos pirkimo pardavimo sutartis tarp šilumos tiekėjo ir atsakovės sudaryta nebuvo, už atsakovės nuomotam kambariui patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį moka ieškovas, o atsakovė turi pareigą sumokėti už šilumos energiją bei karštą vandenį ieškovui. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės priteistinas 98,01 Eur įsiskolinimas už šilumos energiją, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas patiektas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-01-31.
Pagal CK 6.610 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta, o fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų iškeldinami tik teismo tvarka. Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014; etc.).
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), o teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).
Taigi, byloje nustatyta, kad tarp UAB ,,Žirmūnų valda“ ir Z. B. 2002 m. kovo 26 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybes butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 31/03, pagal kurią atsakovei ir jos šeimos nariams buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti Vilniaus miesto savivaldybei. Kaip matyti iš byloje esančio nuomos mokesčio skolos paskaičiavimo, nuomos mokesčio atsakovė pradėjo nebemokėti nuo 2010 m. lapkričio mėn., Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą už akių dėl 291,13 EUR skolos už nesumokėtą nuomos mokestį, 9,40 EUR delspinigių, 386,13 EUR skolos už tiektą šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas priteisimo SĮ Vilniaus miesto būstui. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Z. B. nuomojamose patalpose nėra galimybės gaminti karštą maistą, būste trūksta patogumų; su atsakove bendrauja socialiniai darbuotojai, kurie rūpinasi dėl jos apgyvendinimo; atsakovei pasiūlyta teikti prašymą dėl apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose, tačiau atsakovė jai teiktų pasiūlymų atsisakė. Kaip minėta, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad atsakovė nemoka ir kitų mokesčių – už vandenį, namo bendrojo naudojimo patalpoms suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovą, siekdama atidėti ar išdėstyti susidariusios skolos sumokėjimą; taip pat nėra duomenų, pateisinančių ilgalaikį ir nuolatinį atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nors įsiskolinimas už buto nuomą susidarė jau nuo 2010 m. Taigi, teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, kad atsakovė vykdo sutartinius įsipareigojimus ar ėmėsi priemonių skoloms mažinti, turtinei padėčiai pagerinti, jei ji bloga, nuomos mokesčio nemokant labai ilgą laiką, negalima daryti išvados, kad šiuo konkrečiu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas ne nuomotojo teisėtiems interesams, teisei į nuosavybę, o nuomininko teisės į būstą išsaugojimui, todėl atsižvelgiant į byloje esantį įrodymų visetą bei tą aplinkybę, kad atsakovė, naudodamasi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis bei daugiau nei tris mėnesius nemokėdama nuomos mokesčio, darytina išvada, jog ji pažeidžia savo kaip nuomininkės pareigą bei ieškovo teises ir teisėtus interesus. Šis pažeidimas CK 6.611 straipsnio prasme yra vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas, kurį konstatavus – 2002 m. kovo 26 d. nuomos sutartis nutrauktina, o nuomininkė iškeldintina. Kaip minėta, šią išvadą paneigiančių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų atsakovė teismui nepateikė (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (304,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktai) yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinį patenkinus visiškai, t. y. tiek ieškovo ieškinio turtinį – 304,02 Eur sumai, už kurį mokėtinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis, tiek neturtinius reikalavimus, už kuriuos mokėtinas 138,75 Eur (108,00 Eur už reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, 30,75 Eur už reikalavimą dėl iškeldinimo) dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 7 dalis) iš atsakovės valstybei priteistinas 153,75 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus, teismo patirtos pašto išlaidos – 5,82 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011-11-11) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 5,82 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. iki 6,00 Eur.
Kiti tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti tarp UAB ,,Žirmūnų valda“, j. a. k. 121739821, ir Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2002 m. kovo 26 d. sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 31/03.
Iškeldinti atsakovę Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais iš Vilniaus miesto savivaldybei, j. a. k. 111109233, nuosavybes teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovei nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš atsakovės Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, įsiskolinimą už buto nuomą – 206,01 Eur (du šimtai šeši eurai 01 ct), skolą už šilumos energiją – 98,01 Eur (devyniasdešimt aštuoni eurai 01 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (304,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 153,75 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt trys eurai 75 ct) žyminį mokestį bei 6,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.