- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-1854-467/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01648-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A.S.
- Atsakovas
- N.L.
- Kategorijos
- 3.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A.S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės A.S. ir atsakovo N.L. sudarytą taikos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A.S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N.L. dėl išlaikymo nepilnametei šalių dukrai K.L. priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo. Šalys teismui pateikė 2020 m. birželio 4 d. sudarytą taikos sutartį. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė.
2. 2020 m. rugsėjo 25 d. teisme buvo gautas atsakovo N.L. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės A.S. ir atsakovo N.L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas N.L. nurodė, kad ieškovė nuo pat taikos sutarties sudarymo momento nesilaiko numatytos bendravimo su vaiku tvarkos, neleidžia dukteriai matytis su tėvu ir taip akivaizdžiai pažeidžia tiek tėvo, tiek nepilnametės dukros teises. A.S. iš pradžių į skambučius atsakydavo, bet realiai susitikti su vaiku ar pakalbėti telefonu dėl įvairiausių priežasčių neleisdavo. Ieškovė yra užblokavusi atsakovą socialiniuose tinkluose Facebook ir Messenger, į skambučius neatsako. Pereinamojo laikotarpio bendravimas yra absoliučiai pažeistas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė A.S. prašė teismo netenkinti atsakovo prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nes N.L. klaidina teismą dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo. Jis pats taikos sutarties sąlygų nevykdo visiškai: pinigų nuo pat sutarties sudarymo įsigaliojimo nepervedė, su dukra nei akis į akį, nei skambučiais nė karto iniciatyvos susitikti neparodė, pereinamojo laikotarpio sąlygų vykdymo nepradėjo. Taigi, pats N.L. nevykdo taikos sutarties sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies - laikė tikslinga teismo iniciatyva patikslinti 2020 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos ir šių patikslintų sąlygų pagrindu išdavė atsakovui vykdomąjį raštą.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien tai, jog atsakovas nesilaiko taikos sutarties sąlygų dėl vaiko išlaikymo, nėra pagrindas netenkinti jo prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovei 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties nevykdymo, t. y. dėl išlaikymo ir įsiskolinimo išieškojimo priverstine tvarka. Teismas patikslino šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo tvarkos vykdymo datas, iš esmės nekeisdamas taikos sutarties esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovė A.S. atskiruoju skundu prašo teismo persvarstyti taikos sutarties sąlygų pertvarkymą, kadangi sąlygų nevykdymo situacija nepasikeis. Ieškovės nuomone, atsakovas taip siekia sumažinti kas mėnesį dukrai skiriamų lėšų sumą.
8. Apeliantė nurodo, kad teismo patikslintos sutarties sąlygos fiziškai nebus įvykdytos, kadangi atsakovas, ieškovės žiniomis, yra išvykęs į užsienį, be to, jis taikos sutarties sąlygų nevykdė ir būdamas Lietuvoje, kuomet tam turėjo visas sąlygas. Ji atsakovą socialiniuose tinkluose užblokavo dėl įžeidinėjimų ir šmeižto ieškovės atžvilgiu. Iš atsakovo pusės nuo pat taikos sutarties įsigaliojimo nebuvo jokios iniciatyvos bendrauti su dukra, jis nesidomėjo kaip dukrai sekasi darželyje, kokia jos fizinė sveikata. Be to, atsakovas ir jo aplinkos asmenys nėra pakankamai adekvatūs bendrauti su dukra ir ją auklėti.
Atsiliepimas
9. Atsakovas N.L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
10. Atsakovas nurodo, kad tarp jo ir ieškovės 2020 m. birželio 4 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kurią teismas patvirtino, sutartyje buvo išreikšta ieškovės valia, ieškovė neskundė teismo nutarties, kuria taikos sutartis buvo patvirtinta. Ieškovė nuo pat sutarties sudarymo momento nesilaikė numatytos atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkos, t. y. neleido tėvui matytis ar kalbėtis su dukra. Teikdamas prašymą teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovas jokių naujų reikalavimų nekėlė, siekė tik, kad būtų vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Mano, kad teismas pagrįstai nusprendė atsakovui išduoti vykdomąjį raštą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
12. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis išklotinę, taip pat 2020 m. kovo 12 d. administracinio nusižengimo protokolą. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantė teikiamus naujus įrodymus galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos įrodymus iškilo vėliau, ir kodėl ji jų neteikė pirmosios instancijos teismui. Be to, iš teismui pateikto susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis nėra galimybės identifikuoti, tarp kokių asmenų šis susirašinėjimas vyko, bei kokią įtaką teikiami įrodymai turi, nagrinėjant vykdomojo dokumento išdavimo klausimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pagrindo priimti apeliantės teikiamus naujus įrodymus nėra.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyręs bylos medžiagą, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir vertinimo pagrįstumo, todėl nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apskųstąją teismo nutartį.
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtino ieškovės A.S. ir atsakovo N.L. sudarytą taikos sutartį, kuria, be kita ko, buvo nustatyta N.L. bendravimo su dukra K.L. tvarka. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 16 d., o jau 2020 m. rugsėjo 25 d. N.L. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nurodydamas, kad A.S. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovė, iš esmės neneigdama, kad ji nurodytų taikos sutarties sąlygų nevykdo, procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad pats atsakovas nesilaiko taikos sutarties sąlygų dėl išlaikymo mokėjimo, o taip pat ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Taigi, akivaizdu, jog abi byloje dalyvaujančios šalys iš esmės pripažįsta, kad jų geranoriškai sudarytos taikos sutarties sąlygos (šiuo atveju konkrečiai - dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos) nėra vykdomos ir dėl to kaltina viena kitą.
16. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šiuo atveju tokį prašymą padavė atsakovas, kuris yra akivaizdžiai suinteresuotas taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, vykdymu.
17. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos išdavė, prieš tai patikslinęs šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo tvarkos vykdymo datas. Taigi, įstatyminis pagrindas išduoti vykdomąjį dokumentą šiuo atveju buvo.
18. Pagal kasacinio teismo praktiką taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).
19. Pažymėtina ir tai, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (CK 6.983 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Taigi, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Šiuo atveju šalių 2020 m. birželio 4 d. sudaryta ir įsiteisėjusia Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra nenuginčyta, galiojanti ir turi būti vykdoma.
20. Nagrinėjamos taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos, nesiedami šios sutarties sąlygos su kitų taikos sutarties sąlygų vykdymu. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas galimai nevykdo kitų sutarties sąlygų (išlaikymo mokėjimo ar pan.), pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teismo patvirtinta taikos sutartis nustatytomis sąlygomis nėra vykdoma, pagrįstai nutarė išduoti atsakovui vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties dalies. Pažymėtina, kad, kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovei 2020 m. rugpjūčio 24 d. taip pat buvo išduotas vykdomasis raštas dėl kitos taikos sutarties sąlygos nevykdymo, t. y. dėl išlaikymo ir įsiskolinimo išieškojimo priverstine tvarka.
21. Nors apeliantė prašo persvarstyti taikos sutarties sąlygų pertvarkymą (reikėtų suprasti dalyje dėl teismo iniciatyva patikslintų 2020 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos), tačiau konkrečiai nenurodo, kaip šių sąlygų pakeitimas pažeidžia jos ir/ar nepilnamečio vaiko interesus, ir/ ar kaip jos turėtų būti pakeistos kitaip, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas taikos sutarties sąlygas, iš esmės jas patikslino ieškovės ir nepilnamečio vaiko naudai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dar kartą peržiūrėti pirmosios instancijos teismo jau konstatuotas aplinkybes.
22. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis dalyje dėl bendravimo tvarkos nėra vykdoma, pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą ir tokie teismo veiksmai atitinka teisinį reglamentavimą. Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės neneigia, jog šioje dalyje 2020 m. birželio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis nėra vykdoma, t. y. nevyksta atsakovo ir šalių nepilnametės dukters bendravimas, deklaratyviai nurodydama, kad dėl to kaltas pats atsakovas.
23. Apeliantės argumentai, kad vykdomasis raštas atsakovui negali būti išduodamas, nes jis pats nevykdo šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų ir toliau jų nevykdys, atmestini kaip neatitinkantys teisinio reglamentavimo ir faktinės aplinkybės, jog būtent atsakovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo tam, kad nagrinėjama sąlyga galėtų būti vykdoma priverstine tvarka. Pati apeliantė nesikreipė į teismą ir neprašė keisti susitartą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, todėl privalo vykdyti taikų susitarimą ir leisti bendrauti su vaiku taip, kaip susitarė su vaiko tėvu, geranoriškai pasirašydama taikos sutartį (CK 6.983 straipsnis, CPK 646 straipsnio 3 dalis).
24. Apeliantės argumentai dėl atsakovo nesugebėjimo pasirūpinti vaiku, atsakovo išvykimo gyventi į užsienį ar neadekvačių atsakovo veiksmų ieškovės atžvilgiu šiuo atveju nėra įrodyti ir aktualūs, nes nėra sprendžiamas klausimas dėl šalių susitartos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (nagrinėjama tik dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo), todėl teismas yra saistomas ribojimo peržiūrėti taikos sutarties sąlygas ir pakeisti jas taip, kad būtų pakeista šalių susitarimo esmė.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Nyderlandų Karalystė).
26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą dėl teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, taigi, pirmosios instancijos teismo nutartis išduoti atsakovui vykdomąjį raštą priimta nepažeidžiant proceso teisės normų. Atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.