Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-180-463/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-10-25
Bylos Nr.: eI-180-463/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00378-2015-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas: akcinės bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“
Atsakovas: Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-180-463/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03594-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 30.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudmilos Zaborovskos ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos atstovams D. K. ir E. R., atsakovo atstovui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja akcinė bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“ (buvusi AB LESTO; toliau – ir pareiškėja, bendrovė, LESTO) skunde teismo prašo:

1. panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. O3-351 „Dėl AB LESTO reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas) kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priimtą praleidus Komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 patvirtintų Sankcijų skyrimo taisyklių (toliau – ir Sankcijų skyrimo taisyklės) 15 punkte įtvirtintą 6 mėnesių naikinamąjį terminą;

2. jeigu teismas netenkintų skundo dėl Nutarimo panaikinimo, vadovaujantis Lietuvos respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36⁸ straipsnio 6 dalimi, prašo pakeisti Komisijos Nutarimą dėl sankcijos skyrimo ir:

a) neskirti pareiškėjai Komisijos Nutarimo 3.1 punkte nurodytos piniginės baudos arba ją sumažinti iki, LESTO manymu, pagrįsto ir protingo dydžio – 41.075,36 Eur;

b) neskirti pareiškėjai Komisijos Nutarimo 3.2.2 punkte nustatyto įpareigojimo.

Pareiškėja skunde nesutiko su Nutarimu, kuriuo jai skirta 300 000 Eur bauda bei įpareigojimas iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. ištaisyti reguliuojamų sąnaudų ataskaitas už 2011– 2013 metus, atsižvelgus į Komisijos nutarime Nr. O3-947 (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-947) patvirtintus patikrinimo rezultatus, ir pateikti jas Komisijai.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, kad sankcija jai buvo skirta vadovaujantis atlikto 2011–2013 m. laikotarpio į reguliuojamos veiklos paslaugų kainas, įtrauktų ir faktiškai patirtų sąnaudų pagrįstumą, patikrinimo (toliau – ir Patikrinimas) rezultatais, tačiau atliktas pažeidus VAĮ 36-4 str. 1 d., 14 d. nustatytus reikalavimus. Tikrinimo komisija pateikė subjektyvų pareiškėjos apskaitos duomenų įvertinimą. Tikrinimo komisijos 2014 m. gruodžio 18 d. planinio patikrinimo aktas Nr. E3-4 (toliau – ir Patikrinimo aktas) neatitinka jam keliamų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, nustatytų Komisijos 2012 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. O3-155 patvirtintų Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Priežiūros tvarkos aprašas) 52 punkte, ir yra neargumentuotas.

Pareiškėja teigė, kad Komisija, atlikdama Patikrinimą pažeidė vieną iš esminių teisės principų lex retro non agit, todėl neteisėtai ir nepagrįstai, remdamasi Patikrinimo rezultatais, skyrė sankcijas. Komisija, netinkamai įvertino pareiškėjos veiklos sąnaudas. Nutarimas yra nekonkretus, formuluojamas kaip teisės aktų normų rinkinys, iš kurio neaišku, koks konkrečiai jos padaryto pažeidimo turinys, nepagrįstas pareiškėjai skirtas piniginės baudos dydis, todėl Nutarimas neatitinka sankcijų skyrimui taikytinų teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir taip yra pažeidžiamos poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo sąlygos, reglamentuotos VAĮ 36-8 straipsnyje. Be to, Nutarimas priimtas praleidus Sankcijų skyrimo taisyklių 15 punkte įtvirtintą 6 mėnesių naikinamąjį terminą.

Pasak pareiškėjos, Nutarimo 3.2.2 punkte nustatytas įpareigojimas LESTO ištaisyti Komisijai pateiktas reguliuojamos veiklos ataskaitas už 2011–2013 m. laikotarpį yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Nutarimas pagrįstas išvadomis, padarytomis Patikrinimo metu, su kurio rezultatais LESTO nesutinka ir juos ginčija administracinėje byloje Nr. I-6424-561/2015 (toliau – ir Byla); LESTO tikrinamu laikotarpiu (2011–2013 m.) vykdė reguliuojamos veiklos apskaitą pagal teisės aktų reikalavimus ir nuolat teikė Komisijai privalomas ataskaitas ir niekada nebuvo gavusi nurodymų ištaisyti trūkumus; Komisija sprendimais panaikino galimai atsiradusias neigiamas pasekmes; Komisijai teiktos LESTO reguliuojamų sąnaudų ataskaitos už 2011–2013 metus yra audituotos-įvertintos nepriklausomų išorės autorių (UAB „PricevvaterhouseCoopers“); Komisijos nustatytas terminas (2015 m. rugpjūčio 4 d.) įpareigojimui įvykdyti yra faktiškai neįgyvendinamas, kadangi bendrovei nepriklausomiems auditoriams parinkti reikėtų vykdyti viešųjų pirkimų procedūras.

Taip pat nurodė, kad Nutarimo 3.2.2 punkte atsakovė įpareigojo LESTO ištaisyti reguliuojamų sąnaudų ataskaitas už 2011–2013 metus iki 2015 m. rugpjūčio 4 d., t. y. Komisija 2 mėnesių terminą jos konstatuojamam pažeidimui pašalinti nustatė ne nuo Nutarimo dėl sankcijos įsigaliojimo dienos, o nuo šio nutarimo priėmimo dienos. Tokiais veiksmais Komisija pažeidė teisingumo, protingumo ir teisėtumo principus, viršydama savo kaip reguliatoriaus įgaliojimus – vykdytinus įpareigojimus reguliuojamam ūkio subjektui nustatė dar neįsigaliojus teisės aktui, kuriuo šie įpareigojimai yra nustatomi.

Pareiškėjos atstovas D. K. teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Akcentavo, kad bauda skirta praleidus naikinamąjį 6 mėnesių terminą, kadangi patikrinimas buvo baigtas 2014 m. gruodžio 2 d., o Nutarimas priimtas – 2015 m. birželio 4 d. Be to, teigė, kad skiriant baudą atsakovė neįvertino pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. ji aktyviai bendradarbiavo su atsakove. Taip pat teigė, kad pažeidimas yra pašalintas, pasekmės yra išnykusios. Akcentavo, kad jei bauda būtų skiriama, tai ji turi būti skaičiuojama konkrečiomis dienomis, o ne skiriama už visą pažeidimo laikotarpį.

Pareiškėjos atstovė E. R. teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Akcentavo, kad ataskaitų ištaisymas retrospektyviai yra negalimas. Pati Komisija išsitaisė pateiktas ataskaitas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (el. byla, t. 2, l. 17–30).

Komisija nurodė, kad, atlikdama Patikrinimą, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, vadovavosi tik tais teisės aktais, kurie reglamentavo pareiškėjos vykdytą veiklą tikrinamuoju laikotarpiu, neviršijo savo kompetencijos ir veikė pagal jai suteiktus įgaliojimus, argumentuotai ir išsamiai įvertino Patikrinimo metu surinktus duomenis, todėl Nutarimas Nr. O3-947 yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos teiginius vertino kaip subjektyvią ir įrodymais nepagrįstą nuomonę. Pabrėžė, kad pareiškėja skundą iš esmės grindė argumentais, nurodytais Byloje, kurioje vertinamas Nutarimo Nr. O3-947 teisėtumas.

Atsakovės teigimu, patikrinimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas vienareikšmiškai numatė, kad pareiškėja turėjo tinkamai tvarkyti atskirą nuo kitų veiklos rūšių elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo pajamų ir sąnaudų apskaitą ir į reguliuojamos veiklos sąnaudas ir pajamas įtraukti tik tas pajamas ir sąnaudas, kurios yra faktiškai susijusios su elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veikla.

Patikrinimo aktas įformintas laikantis teisės aktų reikalavimų. Jame pateiktas ne tik detalus teisinis reglamentavimas, bet ir konkrečios aplinkybės bei pareiškėjos veiksmai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus. Pabrėžė, kad aiškiai atskleistas padaryto pažeidimo turinys.

Akcentavo, kad 2014 m. gruodžio 23 d. protokole Nr. K3-2 (toliau – ir Protokolas), skundžiamame Nutarime yra užfiksuoti būtent Nutarime Nr. O3-947 nustatyti nepagrįstų sąnaudų dydžiai. Pareiškėjos padarytų pažeidimų paaiškėjimo diena laikytina ne Patikrinimo pabaigos diena, o Nutarimo Nr. O3-947 priėmimo diena – 2014 m. gruodžio 19 d., kadangi būtent šiuo nutarimu grindžiamas Patikrinimo aktas bei patikrinimo išvados.

Pabrėžė, kad skiriant pareiškėjai baudą atsakovė vadovavosi galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais sankcijų skyrimo tvarką. Jų nepažeidė.

Pareiškėja pažeidė esmines Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nuostatas, kurių tikslas – užtikrinti, kad vartotojai už suvartotą elektros energiją (šiuo atveju už elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugą) mokėtų ekonomiškai pagrįstą kainą. Tokie pareiškėjos veiksmai truko 3 metus ir turėjo tiesioginės įtakos elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainai – vartotojai už suvartotą elektros energiją 2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu mokėjo ekonomiškai nepagrįstą kainą. Nutarime buvo pagrįstai konstatuota, kad šiuo atveju priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu, t. y. neskiriant baudos, kadangi priešingu atveju nebūtų užtikrinti teisinės atsakomybės tikslai, tuo nesukuriant paskatų ateityje laikytis licencijuojamos veiklos sąlygų.

Komisija, paskirdama baudą įvertino pažeidimo pavojingumą, trukmę, pasekmes, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes ir už padarytą pažeidimą paskyrė gerokai mažesnę baudą nei Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkis.

Patikrinimo metu Tikrinimo komisija atliko pareiškėjos pateiktose Ataskaitose reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų ir faktiškai patirtų sąnaudų 2011–2013 m. laikotarpiu pagrįstumo analizę. Nustačiusi, kad Ataskaitose pateikti duomenys ir faktiškai patirtos pagrįstos sąnaudos nesutampa, padarė išvadą, kad vienintelis būdas nustatytiems pažeidimams pašalinti – Ataskaitų ištaisymas.

Pažymėjo, kad Patikrinimo akte yra aiškiai ir detaliai nurodyti sąnaudų straipsniai ir reguliuojamos veiklos sąnaudos, kurios Tikrinimo komisijos pripažintos kaip nepagrįstos. Patikrinimo rezultatai ir išvados yra patvirtintos Nutarimu Nr. O3-947, todėl, kad pareiškėja įgyvendintų nurodytą įpareigojimą ištaisyti Ataskaitas, jokio papildomo nepriklausomo sąnaudų audito atlikti nereikia, pareiškėja turėtų vadovautis Komisijos patvirtintais Patikrinimo rezultatais ir atitinkamai pakoreguoti Ataskaitas bei jas pateikti Komisijai. Akcentavo, kad vadovaujantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 17 dalimi, pareiškėjai apskundus Nutarimą, jis neįsigaliojo visa apimti, t. y. įskaitant ir įpareigojimą ištaisyti Ataskaitas dalis.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad terminas sankcijai skirti turi būti skaičiuojamas nuo Nutarimo patvirtinti Patikrinimo aktą priėmimo dienos ir termino nepraleido. Pabrėžė, kad baudos vidurkis, skaičiuojamas paromis, teisės aktuose nėra nustatytas. Pabrėžė, kad reikalavimas ištaisyti ataskaitas turi būti įvykdytas per du mėnesius nuo Nutarimo įsigaliojimo dienos, kadangi apskundus Nutarimą jis neįsigaliojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, o nepanaikinus Nutarimo, dėl baudos dydžio ir įpareigojimo vykdymo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Komisijos pirmininko 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. O1-18 „Dėl AB LESTO planinio patikrinimo“ (el. byla, t. 2, l. 31–32) sudaryta tikrinimo komisija dėl AB „Lesto“ planinio patikrinimo (toliau – Tikrinimo komisija) 2014 m. kovo 15 d. – 2014 m. gruodžio 2 d. atliko pareiškėjos planinį patikrinimą, kurio metu įvertino pareiškėjos 2011–2013 m. laikotarpiu į reguliuojamos veiklos paslaugų kainas įtrauktų ir faktiškai patirtų sąnaudų pagrįstumą.

Tikrinimo komisija Patikrinimo akte (el. byla, t. 2, l. 33–73) nustatė, kad pareiškėja 2011 m. į reguliuojamos skirstymo veiklos sąnaudas nepagrįstai įtraukė 28,397 mln. Lt (8,2243 mln. Eur), 2012 m. – 45,412 mln. Lt (13,1522 mln. Eur) ir 2013 m. – 25,506 mln. Lt (7,3870 mln. Eur). Taip pat nustatė, kad pareiškėja į reguliuojamos elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos sąnaudas 2011 m. nepagrįstai įtraukė – 0,556 mln. Lt (0,1611 mln. Eur), 2012 m. – 2,534 mln. Lt (0,7339 mln. Eur), 2013 m. – 2,786 mln. Lt (0,8069 mln. Eur), o į elektros energijos įsigijimo sąnaudas 2011–2013 m. laikotarpiu nepagrįstai įtraukė 1,076 mln. Lt (0,3116 mln. Eur).

Komisija 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. O3-947 „Dėl AB „Lesto“ planinio patikrinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-947; el. byla, t. 2, l. 74) 1 punktu pritarė Patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms. Komisija Nutarimo Nr. O3-947 2 punktu nutarė mažinti

pareiškėjos skirstymo veiklos pajamas vidutinės įtampos tinkluose 8,886 mln. Eur ir žemos įtampos tinkluose – 7,569 mln. Eur sumomis, susidariusiomis deklaruotoms reguliuojamai skirstymo veiklai priskirtoms sąnaudoms viršijus faktines reguliuojamai skirstymo veiklai priskirtinas sąnaudas už 2011–2013 m. ataskaitinį laikotarpį, Nutarimo 3 punktu – mažinti pareiškėjos elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos pajamas 2015 metams 0,863 mln. Eur suma, o Nutarimo 4 punkte – mažinti pareiškėjos elektros energijos įsigijimo sąnaudas 2015 metams 0,312 mln. Eur suma. Komisijos posėdžio, įvykusio 2014 m. gruodžio 19 d., protokole Nr. O2-46 (toliau – Komisijos posėdžio protokolas, el. byla, t. 2, l. 75–79) užfiksuota, kad Komisijai vertinant Nutarimo Nr. O3-947 2 punkte nurodytas sumas, kuriomis nutarta mažinti pareiškėjos 2015 metų skirstymo veiklos pajamas, buvo atsižvelgta į pateiktas pastabas dėl klientų aptarnavimo centrų nuomos ir komunalinių sąnaudų bei dėl beviltiškų skolų, susidariusių anksčiau negu tikrinamas laikotarpis.

Komisija, atsižvelgdama į Nutarimu Nr. O3-947 patvirtintus Patikrinimo rezultatus ir išvadas, priėmė 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. O3-944 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-845 „Dėl AB LESTO skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2015 metams perskaičiavimo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-944, el. byla, t. 2, l. 80); 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. O3-945 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-842 „Dėl AB LESTO elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2015 metams perskaičiavimo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-945, el. byla, t. 2, l. 81); 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. O3-946 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-868 „Dėl AB LESTO elektros energijos visuomeninės kainos viršutinės ribos 2015 metams nustatymo buitiniams vartotojams, perkantiems elektros energiją iš vidutinės ir žemos įtampos tinklų“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-946, el. byla, t. 2, l. 82, 83–95, 96–103); 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. O3-960 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. O3-922 „Dėl AB LESTO elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos bei visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-960; el. byla, t. 2, l. 83).

Pareiškėjai 2014 m. gruodžio 23 d. buvo surašytas Reguliuojamos veiklos ar reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo nuostatų pažeidimo protokolas Nr. K3-2 (el. byla, t. 2, l. 104–107), kuriame konstatuota, kad bendrovė nepagrįstai ir pažeisdama licencijuojamos veiklos sąlygas, 2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu reguliuojamai skirstymo veiklai priskyrė 56,816 mln. Lt (16,455 mln. Eur) daugiau sąnaudų nei faktiškai galėjo būti priskirta, o reguliuojamai visuomeninio tiekimo veiklai – 4,055 mln. Lt (1,174 mln. Eur) (įskaitant nepagrįstas elektros energijos įsigijimo sąnaudas) daugiau sąnaudų nei faktiškai galėjo būti priskirta.

Komisija 2014 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. R2-(T)-3205 (el. byla, t. 2, l. 108) nustatė pareiškėjai 14 darbo dienų terminą nuo šio rašto gavimo dienos paaiškinimams dėl Protokole užfiksuoto licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimo pateikti.

Pareiškėja 2015 m. sausio 16 d. raštu Nr. 12200-97 (el. byla, t. 2, l. 109–116) pateikė paaiškinimus dėl Protokole užfiksuoto licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimo.

Pareiškėja 2015 m. sausio 23 d. raštu Nr. 12210-140 (el. byla, t. 2, l. 3–117) pateikė prašymą stabdyti sankcijos už reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimą skyrimo procedūrą ir atidėti klausimo dėl sankcijos skyrimo pareiškėjai nagrinėjimą iki galutinio teismo sprendimo Byloje įsiteisėjimo dienos.

Komisija, išnagrinėjusi visą su sankcijos skyrimu susijusią medžiagą bei atsižvelgdama į Komijos Teisės skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. pažymą Nr. O5-159 „Dėl AB „Lesto“ reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo“ (el. byla, t. 2, l. 177–186), 2015 m. birželio 4 d. priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjai skyrė 300.000 Eur piniginę baudą bei įpareigojo iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. ištaisyti reguliuojamų sąnaudų ataskaitas už 2011–2013 metus, atsižvelgiant į Nutarimu Nr. O3-947 patvirtintus Patikrinimo rezultatus, ir pateikti jas Komisijai (el. byla, t. 2, l. 167–176).

Pareiškėja su priimtu nutarimu nesutinka ir teigia, kad Patikrinimas atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, išvados yra neargumentuotos ir nepagrįstos.

Šie pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6424-561/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00378-2015-9). Sprendimas šioje byloje įsiteisėjo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. birželio 30 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-637-261/2017, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimas atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą paliktas galioti.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-76/2013). Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A662-2778/2011).

Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 30 d. pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas Byloje yra įsiteisėjęs, tai konstatuotina, kad nustatyti faktai Byloje laikytini prejudiciniais ir teismas jų šioje byloje iš naujo nevertina bei dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad pareiškėjos skundo argumentai, susiję tiek su atliktu Patikrinimu, tiek su Patikrinimo aktu bei patikrinimo išvadomis, šioje byloje yra nereikšmingi, kadangi jų šalys nebegali ginčyti. Konstatuotina, kad Nutarimu Nr. O3-947 patvirtintos Patikrinimo išvados pripažintos teisėtomis. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje pareiškėjos esminiai skundo argumentai, susiję su bendrovės atliktu patikrinimu, nevertintini, nes jie jau išnagrinėti priėmus sprendimą Byloje.

Pažymėtina, kad pareiškėjos esminiai skundo argumentai grindžiami būtent, kuriuo patvirtintos Patikrinimo išvados, neteisėtumu. Kadangi šis nutarimas galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas teisėtu, iš naujo nebegali būti vertinamas šioje byloje.

Dėl sankcijos skyrimo

Pareiškėja skunde teismui bei teismo posėdyje teigė, kad sankcija skirta praleidus Sankcijų skyrimo taisyklių 15 punkte nustatytą terminą, t. y. patikrinimas baigtas 2014 m. gruodžio 2 d., o terminas baudai skirti baigėsi 2015 m. birželio 2 d.

Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. birželio 18 d. Nr. O3-155 (toliau – ir Aprašas, taikytina redakcija, galiojusi Patikrinimo metu) 49 punkte nustatyta, kad patikrinimas įforminamas patikrinimo aktu (šio Aprašo 1 priedas), kurio projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo pabaigos dienos surašo Tikrinimo komisija, kuri, atsižvelgdama į tikrinamos energetikos įmonės pastabas (jei tokių buvo), ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tikrinamos energetikos įmonės pastabų gavimo jas įvertina ir surašo patikrinimo aktą (54 p.). Toks patikrinimo aktas teikiamas svarstyti Komisijos posėdyje (57 p.), kuri galutinai patikrinimo rezultatus įtvirtina savo sprendimu (58 p.). Komisija, nustačiusi reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, energetikos įmonei skiria sankcijas, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 36 straipsnio nuostatomis ir Sankcijų skyrimo taisyklėmis. Ir vėlesnėse redakcijose buvo įtvirtintos identiškos nuostatos dėl patikrinimo rezultatų įforminimo sprendimu.

Komisija, energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuojanti ir valstybinę energetikos priežiūrą atliekanti institucija (Energetikos įstatymo 8 str. 1 d.), elektros energetikos srityje užtikrinanti reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę (Elektros energetikos įstatymo 9 str. 2 d.), kontroliuodama, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai (Energetikos įstatymo 8 str. 9 d. 4 p.), atliko pareiškėjos planinį veiklos patikrinimą ir įvertino LESTO 2011–2013 m. laikotarpiu į reguliuojamos veiklos paslaugų kainas įtrauktų ir faktiškai patirtų sąnaudų pagrįstumą. Komisija, vadovaudamasi minėtu Aprašu, pagal jai suteiktus įgaliojimus priėmė du anksčiau minėtus procedūrinius tokio patikrinimo sprendimus, t. y. Aktą bei Nutarimą Nr. O3-947, kuriuo pritarė Patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms. Patikrinimo akte buvo nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. į reguliuojamos skirstymo veiklos sąnaudas nepagrįstai įtraukė 28,397 mln. Lt (8,2243 mln. Eur), 2012 m. – 45,412 mln. Lt (13,1522 mln. Eur) ir 2013 m. – 25,506 mln. Lt (7,3870 mln. Eur). Patikrinimo akte taip pat nustatyta, kad Pareiškėjas į reguliuojamos elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos sąnaudas 2011 m. nepagrįstai įtraukė – 0,556 mln. Lt (0,1611 mln. Eur), 2012 m. – 2,534 mln. Lt (0,7339 mln. Eur), 2013 m. – 2,786 mln. Lt (0,8069 mln. Eur), o į elektros energijos įsigijimo sąnaudas 2011–2013 m. laikotarpiu nepagrįstai įtraukė 1,076 mln. Lt (0,3116 mln. Eur).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokie dokumentai (patikrinimo aktas ir nutarimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas) negali būti laikomi savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi jie yra tarpinio pobūdžio dokumentai (2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-795-261/2015).

Teismo vertinimu, tokia praktika tik patvirtina atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, kad tik Komisijai nutarimu patvirtinus Patikrinimo aktą, Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės laikomos neginčytinai įrodytomis ir atitinkamai Komisijai, o ne sudarytai Patikrinimo komisijai, žinomomis. Pažymėtina, kad Tikrinimo komisija neturi teisės priimti sprendimo dėl patikrinimo rezultatų.

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2012 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-47 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo reglamento pakeitimo“, 83 punktu, Komisija savo kompetencijos klausimais priima sprendimus, kurie yra įforminami nutarimais. Taigi, Tikrinimo komisijai pateikus patikrinimo aktą svarstyti Komisijos posėdyje, Komisija nutarimu turi teisę: pritarti patikrinimo aktui ir jame užfiksuotoms išvadoms pilna apimti; pritarti patikrinimo aktui ir jame užfiksuotoms išvadoms, tačiau kai kurias iš jų koreguoti (pvz., koreguoti patikrinimo metu Tikrinimo komisijos nustatytus nepagrįstus ar nebūtinus reguliuojamai veiklai vykdyti sąnaudų dydžius); nepritarti patikrinimo aktui.

Teismo vertinimu, Komisija pagal jai suteiktą kompetenciją turi teisę nutarimu priimti tris galimas sprendimų rūšis dėl patikrinimo rezultatų, t. y. pritarti išvadoms, pritarti daliai jų ar nepritarti. Akivaizdu, kad, surašius patikrinimo aktą ir nesant nutarimo jį patvirtinti, Tikrinimo komisijos išvados negali būti laikomos pagrįstomis ir atitinkamai Komisijai žinomomis. Kol Komisija nėra priėmusi nutarimo patvirtinti patikrinimo išvadas, patikrinimo rezultatai, tikrinto ūkio subjekto veiksmai, nustatytos faktinės aplinkybės, galimai padaryti teisės aktų pažeidimai negali būti pripažįstami nustatytais. Taigi, tik Komisijai suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl patikrinimo rezultatų tvirtinimo. Tikrinimo komisijai tokie įgaliojimai nesuteikti. Pareiškėjai buvo žinomos aplinkybės, kad Komisija posėdžio protokole, 2014 m. gruodžio 19 d. vykusiame posėdyje, kuriame buvo svarstomas klausimas „Dėl AB „Lesto“ planinio patikrinimo“, atsižvelgė į pareiškėjos pateiktas pastabas dėl klientų aptarnavimo centrų nuomos ir komunalinių sąnaudų bei dėl beviltiškų skolų, susidariusių anksčiau negu tikrinamas laikotarpis, ir šias pastabas įvertino Nutarimo Nr. O3-947 2 punkte, nurodydama sumas, kuriomis nutarta mažinti pareiškėjos 2015 metų skirstymo veiklos pajamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Protokole ir skundžiamame Nutarime yra užfiksuoti būtent Nutarime Nr. O3-947 nustatyti nepagrįstų sąnaudų dydžiai. Taigi, pati pareiškėja, teigdama, kad atsakovė praleido terminą sankcijai skirti, pateikusi pastabas, į kurias buvo atsižvelgta ir jomis grindžiamas skundžiamas Nutarimas, naudojosi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, t. y. nesutiko su Tikrinimo komisijos išvadomis, taigi, žinojo, kad tokios Patikrinimo išvados dar gali būti keičiamos, tikslinamos ir nėra galutinės.

Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, kad pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma 2014 m. gruodžio 2 d. yra nepagrįsti ir laikytini jos gynybine pozicija. Minėta, kad pažeidimas laikomas paaiškėjusiu tik Komisijai priėmus Nutarimą Nr. O3-947 patvirtinti patikrinimo aktą – 2014 m. gruodžio 19 d. Būtent tokiu nutarimu patvirtinamos patikrinimo išvados. Minėta, kad išvadose tėra fiksuojami patikrinimo duomenys, kurie galutinai pripažįstami nustatytais (arba ne) tik nutarime patvirtinti patikrinimo išvadas.

Energetikos įstatymo 36 straipsnio 13 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo tyrimo metu) nustatyta, kad Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Sankcijų skyrimo taisyklių 15 punkte.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo pareiškėjai skirta sankcija, priimtas nepažeidus Energetikos įstatymo 36 straipsnio 13 dalyje ir Taisyklių 15 punkte nustatyto termino, konstatavus, kad pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina Nutarimo Nr. O3-947 priėmimo diena (2014 m. gruodžio 19 d.), o ne patikrinimo pabaigos diena – 2014 m. gruodžio 2 d., kaip pareiškėja skunde teigia. Akcentuotina, kad Patikrinimo akto pabaigos momento siejimas su pažeidimo padarymo paaiškėjimo diena neatitiktų Energetikos įstatymo ir Aprašo nuostatuose įtvirtintų sprendimo priėmimo procedūrų bei paneigtų Komisijai suteiktą kompetenciją priimti galutinius sprendimus dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Dėl baudos dydžio

Pareiškėja teigia, kad atsakovė nepagrįstai, pažeisdama patikrinimų procedūrą, viršydama jai suteiktą kompetenciją, skyrė 300 000 Eur dydžio baudą.

2013 m. lapkričio 23 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2, 8, 26, 34, 36 straipsnių ir priedo papildymo ir pakeitimo įstatymo Nr. XII-576 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 5 straipsniu buvo pakeistas Energetikos įstatymo 36 straipsnis, nustatantis sankcijų skyrimo tvarką. Pakeitimo įstatymo 5 straipsniu buvo panaikinta iki tol 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta Komisijos pareiga prieš skiriant baudą už kitų įstatymų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą energetikos įmonėms skirti terminą pažeidimams pašalinti. Pakeitimo įstatymo 7 straipsnis kartu numato, jog šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostata, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria sankcijas nenumatydama pažeidimų pašalinimo termino, taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo energetikos įmonių padarytiems pažeidimams.

Tikrinimo komisija, atlikdama Patikrinimą, vadovavosi minėtomis Pakeitimo įstatymo nuostatomis ir analizavo pareiškėjos pateiktose reguliuojamų veiklų ataskaitose reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų ir faktiškai patirtų sąnaudų 2011–2013 m. laikotarpiu pagrįstumą. Komisija Nutarime konstatavo, kad prieš skirdama pareiškėjai sankciją – piniginę baudą – už 2011–2012 m. laikotarpiu padarytus Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, Komisija turi numatyti protingą pažeidimo pašalinimo, t. y. reguliuojamos veiklos ataskaitų už 2011–2012 m. ištaisymo, terminą, o už nuo 2013 m. lapkričio 23 d. atliktus pažeidimus piniginė bauda gali būti skiriama nenumatant pažeidimų pašalinimo termino, kadangi pareiškėja reguliuojamai veiklai priskirtas sąnaudas už 2013 m. užfiksavo po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (Nutarimo 2.9 punktas), t. y. 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 30210-1228 (reg. Nr. R1-4833, el. byla, t. 2, l. 147), pateiktoje reguliuojamos veiklos ataskaitoje.

Teismas konstatuoja, kad atsakovė tinkamai taikė ir aiškino Energetikos įstatymo ir Pakeitimo įstatymo nuostatas, skirdama sankciją pareiškėjai, nenustatydama pažeidimo pašalinimo termino, kuris truko laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.

Minėta, kad sankcijų skyrimo tvarką reglamentuoja ne Aprašas, kuriuo remiasi pareiškėja, bet Energetikos įstatymo 36 straipsnis, Pakeitimo įstatymas bei Sankcijų skyrimo taisyklės. Taigi, Komisija, priimdama Nutarimą, tinkamai taikė ir vadovavosi šių teisės aktų nuostatomis, jų nepažeidė.

Kadangi pareiškėjos licencijuojamos veiklos pažeidimai yra konstatuoti Byloje įsiteisėjusiame teismo sprendime, tai pareiškėjos skundo argumentai dėl patikrinimo pagrindu priimto Nutarimo Nr. O3-947 ir šio pagrindu priimtų Nutarimų Nr. O3-944, O3-945, O3-946 ir O3-960 yra teisiškai nereikšmingi ir, kaip minėta, byloje nevertinami. Taigi, galiojant Komisijos Nutarimui Nr. O3-947, jame nustatyti faktai dėl patvirtintų patikrinimo išvadų, t. y. patvirtinti faktai, aplinkybės, rezultatai ir išvados yra laikytinos ne tik pagrįstomis, teisingomis, teisėtomis bei nekvestionuotinomis. Teismo vertinimu, atsakovė teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgusi į Patikrinimo rezultatus, pakoregavo pajamų lygius bei atitinkamai sumažino pareiškėjos energijos įsigijimo sąnaudas, t. y. Komisija, priimdama Nutarimą Nr. O3-944, Nutarimą Nr. O3-945, Nutarimą Nr. O3-946 ir Nutarimą Nr. O3-960, įgyvendino Nutarimo Nr. O3-947 2–4 punktus: pakoregavo pareiškėjos elektros energijos skirstymo paslaugų pajamų lygius 2015 metams bei pakeitė pareiškėjai nustatytą skirstymo paslaugos vidutinės įtampos tinklais ir žemos įtampos tinklais kainos viršutinę ribą 2015 metams (Nutarimo 2.13.1 punktas); pakoregavo pareiškėjos elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos pajamų lygį 2015 metams ir pakeitė pareiškėjai nustatytą visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2015 metams (Nutarimo 2.13.2 punktas); sumažino pareiškėjos elektros energijos įsigijimo sąnaudas, nustatytas 2015 metams ir pakeitė nustatytą elektros energijos visuomeninės kainos viršutinę ribą 2015 metams buitiniams vartotojams, perkantiems elektros energiją iš vidutinės ir žemos įtampos tinklų (Nutarimo 2.13.3 punktas); pakeitė paskelbtą pareiškėjos valdybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu (protokolo Nr. 33) patvirtintą AB LESTO elektros energijos persiuntimo paslaugos kainas ir jų taikymo tvarką bei Visuomenines elektros energijos kainas ir jų taikymo tvarką (Nutarimo 2.13.4 punktas). Taigi, pareiškėjos teiginiai, kad atsakovė pakoregavo reguliuojamos veiklos ataskaitas, yra nepagrįsti. Tokių veiksmų Komisija neatliko.

Pareiškėjos skundo argumentai dėl 2015 m. sausio 19 d. vykusio Komisijos posėdžio atidėjimo yra teisiškai nereikšmingi, kadangi tenkinus jos prašymą posėdis buvo atidėtas. Be to, iš skundo neaišku, kokias neigiamas teisines pasekmes tai pareiškėjai sukėlė. Teismo vertinimu, Komisija visapusiškai ir objektyviai siekė atlikti planinį bendrovės patikrinimą. Posėdis buvo atidėtas pareiškėjai prašant ir jokios įtakos Nutarimo teisėtumui bei pagrįstumui neturi. Pažymėtina, kad skundžiamas Nutarimas priimtas 2015 m. birželio 4 d. Komisijos posėdyje, kuriame buvo išklausyti ir įvertinti ne tik žodžiu, bet ir raštu pateikti pareiškėjos atstovų paaiškinimai.

Akcentuotina, kad skundžiamo Nutarimo 2.6 papunktyje nurodyta, jog pareiškėja pažeidė vienas iš esminių Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nuostatas, kurių tikslas – užtikrinti, kad vartotojai už suvartotą elektros energiją (šiuo atveju už elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugą) mokėtų ekonomiškai pagrįstą kainą. Nustatyti pareiškėjos veiksmai truko 3 metus ir turėjo tiesioginės įtakos elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainai – vartotojai už suvartotą elektros energiją 2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu mokėjo ekonomiškai nepagrįstą kainą. Pareiškėjos padarytas licencijuojamos veiklos pažeidimas buvo nustatytas už jau praėjusį laikotarpį.

Konstatuotina, kad Nutarime tinkamai įvertintos pažeidimo padarymo aplinkybės ir atsakovės išvada, kad šiuo atveju priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu, t. y. neskiriant baudos, yra pagrįsta. Sutiktina su atsakovės vertinimu, kad neskyrus baudos nebūtų užtikrinti teisinės atsakomybės tikslai. Minėta, kad pareiškėjos veiksmai turėjo neigiamą finansinę įtaką elektros energijos vartotojams, truko trejus metus.

Pareiškėja teigia, kad baudos dydis galėtų apskaičiuotas proporcingai dienomis pagal padaryto pažeidimo trukmę ir maksimali bauda galėtų būti skiriama 41 075,36 Eur dydžio. Teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

Pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą energetikos įmonei gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas. Pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalį bei Sankcijų skyrimo taisyklių 34 punktą energetikos įmonėms skiriamos sankcijos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, trukmę, pasekmes, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 11 dalimi, Sankcijų skyrimo taisyklių 38 ir 39 punktais, skiriamos sankcijos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, įvertinus pažeidimo pavojingumą, trukmę ir pasekmes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos baudos minimumo (289 Eur) ir maksimumo (2.308.356 Eur) vidurkis sudarė 1.154.323 Eur (Nutarimo 2.12 punktas).

Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, kad jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina, jog ji aktyviai bendradarbiavo su atsakove, teikė prašomus dokumentus, negali būti pripažįstami pagrįstais. Pareiškėja dokumentus teikė atsakovės reikalavimu. Teismas irgi nenustatė jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Konstatuotina, kad Komisija Nutarime, apskaičiuodama baudos dydį vadovavosi aukščiau minėtų teisės aktų nuostatomis ir paskirdama baudą įvertino pažeidimo pavojingumą, trukmę, pasekmes, nenustačiusi atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, už padarytą pažeidimą paskyrė gerokai mažesnę baudą nei Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkis (1.154.323 Eur).

Minėta, kad skundžiamu Nutarimu skirta bauda, jos skyrimo būtinumas, baudos dydis yra pagrįsti, grindžiami vadovaujantis teisėtu Nutarimu Nr. O3-947, Energetikos įstatyme ir Taisyklėse įtvirtintomis sankcijos dydžio apskaičiavimo taisyklėmis. Nutarime konkrečiai ir aiškiai įvardytas pareiškėjos licencijuojamos veiklos pažeidimas – bendrovė teikė paslaugas, į sąnaudas įtraukdama nebūtinąsias išlaidas. Teismo vertinimu, teisės aktai nesuteikia atsakovei galimybės baudą apskaičiuoti pareiškėjos nurodytu būdu, skaičiuojant pažeidimo trukmę proporcingai dienomis. Teismas pareiškėjos teiginius dėl nurodyto skaičiavimo būdo atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pareiškėjai skirta 300 000 Eur dydžio bauda yra gerokai mažesnė už baudos vidurkį ir, teismo vertinimu, yra tinkamai pagrįsta bei atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo mažinti pareiškėjai skirtą baudą.

Dėl Nutarimo 3.2.2 papunktyje nustatyto įpareigojimo

Pareiškėja skunde teigia, kad Skundžiamo nutarimo 3.2.2 papunktyje nustatytas įpareigojimas pareiškėjai ištaisyti Komisijai pateiktas Ataskaitas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir negali būti įgyvendintas nustatytu terminu, kadangi 2 mėnesių terminą konstatuotam pažeidimui pašalinti Komisija nepagrįstai nustatė ne nuo skundžiamo Nutarimo įsigaliojimo dienos, o nuo jo priėmimo dienos.

Energetikos įstatymo 36 straipsnio 6 dalis nustato, kad Komisija visais atvejais, skirdama baudą kartu nustato protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pažeidimui pašalinti. Ši nuostata yra imperatyvi. Patikrinimo metu Tikrinimo komisija atliko pareiškėjos pateiktose Ataskaitose reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų ir faktiškai patirtų sąnaudų 2011–2013 m. laikotarpiu pagrįstumo analizę. Nustačiusi, kad jos ataskaitose pateikti duomenys ir faktiškai patirtos pagrįstos sąnaudos nesutampa, Komisija Patikrinimo metu nustatytiems pažeidimams pašalinti turėjo teisę nustatyti terminą Ataskaitoms ištaisyti. Pareiškėjos argumentai, kad atskaitų ištaisymas retrospektyviai yra negalimas, laikytini nepagrįstais ir nepaneigia atsakovės tyrimo metu nustatytų pažeidimų bei taikytų priemonių jiems ištaisyti. Minėta, kad Patikrinimo rezultatai ir išvados yra patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Nutarimas Nr. O3-947) Byloje ir atitinkamai pareiškėja pagal nustatytus patikrinimo rezultatus turi patikslinti Ataskaitas. Šiuo atveju pareiškėjos skundo argumentai, kad reikia atlikti papildomą nepriklausomą sąnaudų auditą, yra nepagrįsti. Būtent Komisijos kompetencija atlikti veiklos patikrinimus, nustatyti reguliuojamą veiklą vykdančioms įmonėms taikomą reguliavimą bei vertinti, ar įmonės jo laikosi. Taigi, pareiškėja, vadovaudamasi patvirtintais Patikrinimo rezultatais turi atitinkamai pakoreguoti Ataskaitas ir jas pateikti Komisijai.

Pareiškėjos skundo argumentai, kad ji iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. turi ištaisyti reguliuojamų sąnaudų ataskaitas, yra nepagrįsti. Šiuo atveju vertinama faktinė situacija, kad pareiškėja Nutarimą apskundė teismui.

Energetikos įstatymo 36 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. To paties straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui. Sankcijų skyrimo taisyklių 43 punkte įtvirtinta, kad Komisijos paskirta piniginė bauda į valstybės biudžetą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo įsigaliojimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.

Taigi, apskundus Nutarimą teismui, jis negali būti laikomas įsigaliojusiu. Atitinkamai jis nėra vykdytinas, įskaitant ir 3.2.2 papunktį. Minėto punkto nuostata, atsižvelgus į faktinę situaciją, negali būti vertinama kaip pažeidžianti pareiškėjos teises. Nei Energetikos įstatyme, nei Sankcijų skyrimo taisyklėse nėra nustatyta, nuo kurio momento Komisija gali nustatyti terminą pažeidimui pašalinti, todėl Nutarimo nuostata, nurodanti konkrečią įvykdymo datą, nekeičia pareiškėjos teisinės padėties. Nutarimo 3.2.2 papunktyje nustatytas įpareigojimas turės būti vykdomas nuo jo įsigaliojimo dienos. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji būtų įvykdžiusi tokį įpareigojimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Nutarimo 3.2.2 papunktyje nurodytas įpareigojimas pareiškėjai ištaisyti Komisijai pateiktas Ataskaitas iki 2015 m. rugpjūčio 4 d., apskundus Nutarimą teismui, neįsigaliojo ir nebuvo vykdomas, todėl nepažeidė pareiškėjos teisių. Toks Nutarimas bus vykdomas, kai įsiteisės. Pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia atsakovės nustatytų pažeidimo aplinkybių ir jai taikytų įpareigojimų būtinumo.

Įvertinus, tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (buvusi AB LESTO) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska