Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-2834-561/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-01-26
Bylos Nr.: eI-2834-561/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00378-2015-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Milda Vainienė, Irena Paulauskienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas: AB „Energetikos skirstymo operatorius“
Atsakovas: Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
Trečiasis asmuo: UAB „Auditas“, UAB „Jungtinė auditorių kontora“

Kategorijos

1.28Bylos dėl energetikos teisinių santykių

Administracinė byla eI-2834-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00378-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.28., 3.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Audriui Ruseckui, Donatas Kimsai, Jelenai Platinai ir Sauliui Urbonavičiui, atsakovės atstovams Augustui Muliarčikui, Renatui Pociui ir Rimgailei Baliūnaitei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovei Vaidai Genaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Energetikos skirstymo operatorius“ (buvęs pavadinimas AB „Lesto“) skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Auditas“ ir UAB „Jungtinė auditorių kontora“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

AB „Energetikos skirstymo operatorius“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė, ESO) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2014-12-19 nutarimą Nr. O3-947 „Dėl AB Lesto planinio patikrinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-947); 2) panaikinti Komisijos 2014-12-19 nutarimą Nr. O3-944 „ Dėl Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2014-10-17 nutarimo Nr. O3-845 „Dėl AB Lesto skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2015 metams perskaičiavimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas O3-944); 3) panaikinti Komisijos 2014-12-19 nutarimą Nr. O3-945 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-10-17 nutarimo Nr. O3-842 „Dėl AB Lesto elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2015 metams perskaičiavimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-945); 4) panaikinti Komisijos 2014-12-19 nutarimą Nr. O3-946 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-10-30 nutarimo Nr. O3-686 „Dėl AB Lesto elektros energijos visuomeninės kainos viršutinės ribos 2015 metams nustatyto buitiniams vartotojams, perkantiems elektros energiją iš vidutinės ir žemos įtampos tinklų“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-946); 5) panaikinti Komisijos 2014-12-23 nutarimą Nr. O3-960 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-11-28 nutarimo Nr. O3-922 „Dėl AB Lesto elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos bei visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-960); 6) įpareigoti Komisiją įvertinti Bendrovės negautas pajamas ir patirtas papildomas sąnaudas dėl nutarimų galiojimo laikotarpiu nustatytų neteisėtų kainų viršutinių ribų, nustatant Bendrovės kainų viršutines ribas kitiems laikotarpiams.

Skunde nurodė, kad Komisija, atlikdama 2011–2013 metų planinį pareiškėjos patikrinimą (toliau – ir Patikrinimas), pažeidė Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių 32 punkto reikalavimus, pagal kuriuos Komisija turi nustatyti protingą laikotarpį pateikti informaciją, reikalingą įstatymų nustatytoms Komisijos funkcijoms atlikti. Komisija 2014-09-18 raštu Nr. R2-2296, kuris Bendrovėje gautas 2014-09-18 darbo dienos pabaigoje (15.58 val.), paprašė pareiškėjos iki 2014-09-19 15 val. parengti rašte nurodytus dokumentus, duomenis bei kitą papildomą informaciją, turinčią ar galinčią turėti reikšmės atliekamam Patikrinimui, ir pateikti Komisijai. Pareiškėja tokį nustatytą terminą laikė akivaizdžiai neprotingu ir nesudarančiu galimybių pateikti visą būtiną informaciją tinkamam Patikrinimo rezultatų įvertinimui. Anot pareiškėjos, atsakovė pažeidė ir Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2012-06-18 nutarimu Nr. 03-155 (toliau – ir Priežiūros tvarkos aprašas), 53 ir 54 punktus, Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2012-02-28 nutarimu Nr. 03-47, 55, 64 punktus. Pareiškėjos teigimu, dėl šių Komisijos padarytų pažeidimų ji neturėjo galimybių visa apimtimi įgyvendinti savo teisių pateikti išsamią informaciją Komisijos įvertinimui, taip pat pareikšti pagrįstas pastabas dėl Komisijos Patikrinimo rezultatų ir jų pagrindu priimamų teisės aktų projektų. Nurodė, kad Patikrinimo akto projektą gavo tik 2014-12-10, o Energetikos bei Finansų ministerijos iš viso Patikrinimo akto projekto nebuvo gavusios, todėl buvo prašoma atsakovės 2014-12-12 posėdyje šio klausimo nesvarstyti.

Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36⁴ str. 14 dalimi ir tvirtino, kad nepaisant minėtų įstatymuose nustatytų reikalavimų, tiek Patikrinimo atlikimo metu, tiek priimant Nutarimą Nr. 03-947, Komisijos atstovai viešai komentavo dar negalutinius Patikrinimo rezultatus ir su tuo susijusius būsimus Komisijos sprendimus. Komisija iš anksto viešai vertino atliekamo Patikrinimo rezultatus, suformuodama išankstinę nuomonę apie pareiškėjos neva padarytus pažeidimus ir numatomą pareiškėjos taikomų kainų sumažėjimą įvertinus Patikrinimo rezultatus. Pareiškėjos teigimu, Komisija pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Dėl Komisijos viešai pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos buvo suformuota neigiama visuomenės nuomonė apie pareiškėjos vykdomą veiklą.

Manė, kad Patikrinimo aktas surašytas nesilaikant šiam dokumentui keliamų reikalavimų, o Komisijos atliktas faktiškai patirtų ir į reguliuojamą veiklą įtrauktų Bendrovės sąnaudų įvertinimas neatitinka jos veiklos reguliavimui ir apskaitai taikomų reikalavimų. Patikrinimas ir pateiktų pastabų vertinimas atliktas neišsamiai ir tinkamai nesusipažinus bei neįsigilinus į visą pareiškėjos pateiktą informaciją, nes galutinis Patikrinimo akto projektas buvo parengtas 2014-12-18, praėjus tik šiek tiek daugiau nei parai po pareiškėjos itin didelės apimties pastabų pateikimo. Pažymėjo, kad Komisijos pateikti teiginiai dėl neva nepagrįstų pareiškėjos sąnaudų, įtrauktų į reguliuojamos veiklos pajamas, yra paremti tik abejotinais bendro pobūdžio teiginiais. Iš esmės visos Patikrinimo akto išvados yra neargumentuotos, neaišku, kokiais teisės aktais ir konkrečiomis jų nuostatomis vadovaudamasi Komisija nustatė veiklos trūkumus. Pažymėjo, kad Patikrinimo akte nurodytos Komisijos ir jos pasitelktų nepriklausomų auditorių išvados reikšmingai nesutampa. Komisijos Patikrinimo akte yra nurodytos ženkliai didesnės nepagrįstų sąnaudų sumos negu nurodyta nepriklausomų auditorių audito ataskaitoje. Patikrinimo akte Komisijos išvadų ir jos auditorių išvadų neatitikimų motyvai ir argumentai nebuvo pateikti.

Pabrėžė, kad savo veikloje vadovaujasi teisės aktų nustatytais reikalavimais dėl reguliacinės ir finansinės apskaitos tvarkymo. Patikrinimo metu tikrintu 2011–2013 metų laikotarpiu nuolat teikė Komisijai būtinus duomenis reguliuojamos veiklos priežiūrai, taip pat teikė informaciją valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymui. Pareiškėja niekada nebuvo gavusi iš Komisijos pastabų ar nurodymų ištaisyti trūkumus, nors Patikrinimo metu tikrinti duomenys buvo žinomi Komisijai.

Atkreipė dėmesį, kad pagal Komisijos metodikų reikalavimus į reguliuojamos veiklos faktines sąnaudas traukė tas sąnaudas, kurios buvo nurodytos Komisijai teikiant skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainų ribų 2011–2013 metams skaičiavimus. Pareiškėjos manymu, Komisija, tvirtindama viršutines kainų ribas, pripažino į pareiškėjos 2011–2013 metų reguliuojamas kainas įtrauktų sąnaudų pagrįstumą. Komisija anksčiau jau suderinusi teiktus duomenis apie veiklos sąnaudas nustatydama viršutines kainų ribas, atlikusi Patikrinimą nemotyvuotai pakeitė savo nuomonę ir tas pačias sąnaudas Patikrinimo akte įvertino kaip nepagrįstas.

Tvirtino, kad Komisija Patikrinimo akte nepagrįstai atgaline tvarka (retrospektyviai) taikė reikalavimus sąnaudų paskirstymui ir apskaitos atskyrimui. Pareiškėjos 2014-12-10 gautame Patikrinimo akto projekte aiškiai buvo nurodyta, kad Komisija Patikrinimo metu vadovavosi 2014-04-29 nutarimu Nr. O3-112 patvirtintu Elektros energijos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo reikalavimais (toliau – ir Sąnaudų aprašo reikalavimai), tačiau po pareiškėjos pastabų dėl retrospektyvaus šio teisės akto taikymo, Komisija iš teisės aktų, kurių laikantis atliko Patikrinimą, sąrašo jį išbraukė, tačiau Patikrinimo akto tekste su juo susijusias nuostatas paliko. Nutarime dėl Sąnaudų aprašo reikalavimų patvirtinimo nurodyta, kad šis teisės aktas įsigalioja nuo 2014-05-01, o Sąnaudų aprašo reikalavimų 44 punkte nurodyta, kad sąnaudų apskaitos ataskaitos ruošiamos ir teikiamos Komisijai už laikotarpį nuo 2015-01-01. Darė išvadą, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo Patikrinimo metu taikyti minėto teisės akto.

Pabrėžė, kad Komisija, priimdama Nutarimą Nr. O3-947, netinkamai įvertino pareiškėjos veiklos sąnaudas ir pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pareiškėjos teigimu, atsakovė nepagrįstai pripažino nepagrįstomis 7 279 971 Lt nusidėvėjimo sąnaudų (Patikrinimo akto 3 punktas), iš jų: 2 280 154 Lt nuomojamo turto nusidėvėjimo sąnaudas, 5 009 847 Lt turto, kurio įsigijimo savikaina, Komisijos vertinimu, yra mažesnė nei nustatyta ilgalaikiam turtui priskirtino turto minimali savikaina, nusidėvėjimo sąnaudas bei nepagrįstų sąnaudų sumą sumažino 10 030 Lt dėl Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamo turto nusidėvėjimo sąnaudų perskaičiavimo. Pareiškėja paaiškino, kad Komisija nustatė, jog į reguliuojamos veiklos sąnaudas įtraukė 2 280 154 Lt turto, nuomojamo kitiems ūkio subjektams, nusidėvėjimo sąnaudas. Komisijos teigimu, šis turtas nėra naudojamas reguliuojamoje veikloje, todėl tokio turto sąnaudos neturėjo būti traukiamos į reguliuojamą veiklą. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad į reguliuojamą veiklą įtrauktos nuomojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos yra pilnai padengtos pajamomis iš ūkio subjektų, kurie nuomojasi turtą ir elektros energijos vartotojai dėl jo nuostolių nepatyrė, o netgi priešingai – sumažėjo kaina vartotojams, ko nebūtų nenuomojant minėto turto. Dėl 5 009 847 Lt pažymėjo, kad pagal Tarptautinį apskaitos standartą 16, ilgalaikiam turtui, kuris naudojamos pagrindinėje veikloje, minimali turto riba nenustatoma. Vadovaujantis pareiškėjos apskaitos politika, ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas apskaitoje, jei jis atitinka šiuos kriterijus: pagrįstai tikimasi gauti iš turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais; galima patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą. Šie du kriterijai taikomi visoms turto savikainą sudarančioms išlaidoms nuo jų atsiradimo momento. Jie taip pat taikomi paskesnėms išlaidoms, kurios būtų kapitalizuojamos. Pabrėžė, kad pareiškėja taip pat yra nusistačiusi dar vieną papildomą kriterijų – turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina turi būti ne mažesnė nei du tūkstančiai litų. Šis kriterijus taikomas tik turto grupėms, kurios nurodytos sąraše, patvirtintame Bendrovės įsakymu dėl ilgalaikio turto objektų klasifikavimo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos ekonominių normatyvų, patvirtintų Bendrovės generalinio direktoriaus 2012-04-24 įsakymu Nr. 106. Anot pareiškėjos, net ir tokiu atveju, jei turtas nebūtų pripažintas kaip ilgalaikis, jis reguliacinėje apskaitoje būtų apskaitomas kaip skirstomojo tinklo remonto sąnaudos ir būtų pripažįstamos skirstymo veiklos sąnaudomis, kurios Komisijos būtų laikomos pagrįstomis.

Dėl Patikrino akte 5.1.3.23 punkte nepagrįstų pripažintinų sąnaudų (22 356 793 Lt gautinų sumų vertės sumažėjimas ir 13 682 520 Lt ilgalaikio turto nurašymo) nurodė, kad vadovaujantis Komisijos 2009-09-25 nutarimu Nr. 03-139 „Dėl elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikos patvirtinimo“, jos 1 ir 2 priedų 3.26

punktuose nurodomos sąnaudos pripažįstamos pagrįstomis skirstymo tinklų operatoriaus ir visuomeninio tiekėjo sąnaudomis. Dar daugiau, ir 2014-09-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1026 patvirtinto Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo

principų aprašo 21 punkte nustatyta, kad nustatant elektros energijos perdavimo ir

skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas ekonomiškai pagrįsti (būtini) metiniai operaciniai

kaštai apskaičiuojami kiekvieniems metams atsižvelgiant į skolų vertės sumažėjimo

sąnaudas. Todėl Komisijos pripažintas nepagrįstomis gautinų sumų vertės sumažėjimo ir

nurašymo sąnaudas (22 356 793 Lt), laikė būtinosiomis ir neišvengiamomis pareiškėjos kaip skirstomųjų tinklų operatoriaus veiklos sąnaudomis. Dėl 13 682 520 Lt nurašyto ir parduoto turto sąnaudų nurodė, kad jas didžiąja dalimi lemia skirstomojo tinklo rekonstrukcijos darbai. Pareiškėjos teigimu, vadovaujantis Tarptautinių apskaitos standartų 16 nuostatomis, apskaitos registruose prieš atliekant esamo turto rekonstrukcijos darbų įvedimą į eksploataciją, privalu į sąnaudas nurašyti esančio turto (keičiamo) likutinę vertę, o ne didinti ją rekonstrukcijos dydžiu. Tokias atvejais turi būti atlikta nurašymo operacija, dėl kurios patiriamos turto nurašymo sąnaudos, kurios reguliacine prasme turi būti prilygintos nusidėvėjimo sąnaudomis. Ilgalaikio turto nurašymai yra apskaitinė operacija, susijusi su nuo įmonės nepriklausančiomis aplinkybėmis, todėl pareiškėja neturi galimybės turto nuvertėjimo amortizuoti laike (per nusidėvėjimo sąnaudas). Pareiškėjos manymu, šios sąnaudos reguliacine prasme prilygintinos turto nusidėvėjimo sąnaudomis.

Dėl Patikrinimo akto 2.9 punkte nurodytos skirstomųjų tinklų operatoriaus investicijų grąžos, nurodė, kad perskaičiavus reguliuojamo turto bazę buvo perskaičiuota leistina investicijų grąža nuo šio turto vertės. Komisija reguliuojamo turto bazę sumažino išnuomoto turto verte, todėl atitinkamai investicijų grąža buvo sumažinta 1 246 059 Lt. Anot pareiškėjos, pajamos iš išnuomoto turto pilnai padengė šio turto nusidėvėjimo sąnaudas, įskaitant investicijų grąžą, todėl atsakovė turėjo įvertinti gautas pajamas ir jomis padidinti skirstymo veiklos pajamų lygį. Pažymėjo, kad pareiškėjos turto vertė buvo perskaičiuota ir suderinta su atsakove. Laikė, kad Komisija nemotyvuotai Patikrinimo akte nurodė, kad perskaičiuodama reguliuojamo turto vertę naudojo pareiškėjos apskaitoje nurodytas mokestines ilgalaikio turto įsigijimo savikainos likutines vertes ir tokį perskaičiavimą laikė nekorektišku.

Dėl Patikrinimo akto 9 punkto (elektros energijos įsigijimo sąnaudos) paaiškino, kad Komisija sąlyginį vertinimą atliko retrospektyviai, tai yra žinodama tiek faktines elektros biržos valandines kainas, tiek ir įsigytos likutinės elektros energijos valandinius kiekius. Tačiau pareiškėja, sudarydama dvišalius kontraktus ateinantiems metams, tokios informacijos neturėjo. Likutinės elektros energijos valandinių kiekių prognozė yra sudėtinga dėl elektros gamintojų, su kuriais pareiškėja buvo sudariusi pirkimo-pardavimo sutartis, gamybos apimčių įtakos, kurių prieš metus pareiškėja neturi galimybės tiksliai numatyti. Pabrėžė, kad pareiškėja, sudarydama dvišales sutartis likutinei energijai, neturėjo galimybių atlikti objektyvaus palyginimo ateinantiems metams, o tuo pačiu sudarydama dvišales sutartis bandė apsidrausti nuo kainų svyravimo ir sąnaudų neapibrėžtumo rizikos. Pareiškėjos nuomone, Komisijos atliktas sąlyginis vertinimas nėra objektyvus, nes sprendimas įsigyti likutinę elektros energijos kainą elektros biržoje būtų tiesiogiai įtakojęs pačių biržos kainų susiformavimą ir jų valandines reikšmes. Komisija vertinimą atliko su prielaida, kad kainos išliktų nepasikeitusios, nors elektros birža veikia pagal pasiūlos ir paklausos mechanizmą, kuris reiškia, kad atsiradus papildomai paklausai, o kitoms sąlygoms nekintant, tikėtinas biržos kainos padidėjimas. Įvertinus papildomas apyvartos mokesčių sąnaudas ir sąnaudas dėl prastesnių atsiskaitymo sąlygų biržoje Komisijos siūlomas įsigijimas biržoje užtikrintų ne mažesnes, bet didesnes sąnaudas nei pareiškėjos faktiškai patirtos įsigijimo sąnaudos pagal dvišales sutartis. Pareiškėjos teigimu, sprendimas likutinę elektros energiją įsigyti fiksuota kaina užtikrino mažiausių sąnaudų principą 2011–2013 metų laikotarpiu. Komisijos sprendimą patirtų 1 075 542 Lt elektros energijos įsigijimo sąnaudų priskirti nepagrįstoms elektros energijos įsigijimo sąnaudoms yra nepagrįstas ir neužtikrina elektros energijos įsigijimo mažiausiomis sąnaudomis reikalavimo įgyvendinimo.

Dėl patikrinimo akto 5 punkto (operacinės sąnaudos) paaiškino, kad rengdama 2011–2013 metų reguliuojamų veiklų ataskaitas ir teikdama informaciją apie operacines sąnaudas, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, t. y. 2011-11-22 Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 318 patvirtinta Licencijuojamų veiklų pajamų ir sąnaudų atskyrimo metodika (toliau – ir Bendrovės metodika) bei Komisijos patvirtintų skirstymo ir visuomeninio teikimo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymo metodikų redakcijomis, galiojusiomis reguliuojamų veiklų ataskaitų pateikimo metu (toliau – ir Kainų ribų metodikos).

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nėra aiškūs Komisijos kriterijai, teisės aktai, kuriais remiantis Patikrinimo komisija pripažino operacines sąnaudas nepagrįstomis. Paminėjo, kad Patikrinimo metu tikrintu laikotarpiu galiojusiuose Komisijos teisės aktuose nebuvo nustatytos, apibrėžtos leidžiamos, neleidžiamos operacinės sąnaudos, jų detalus klasifikatorius. Patikrinimo akte yra tik nurodoma, kad tam tikros operacinės sąnaudos reguliuojamai veiklai priskiriamos nepagrįstai, tačiau aiškių teisės aktų nuostatų, kuriomis vadovaujantis šios sąnaudos negali būti įtraukiamos į reguliuojamą apskaitą, Komisija nepateikė. Pareiškėjos įsitikinimu, visos Patikrinimo akte įvertintos operacinės sąnaudos yra neatsiejamos nuo pagrindinės pareiškėjos veiklos.

Dėl kitų skundžiamų nutarimų paaiškino, kad jei teismas panaikins Komisijos Nutarimą Nr. O3-947, tai reikš, kad ir kiti, t. y. Nutarimas Nr. O3-944, Nutarimas Nr. O3-945, Nutarimas Nr. O3-946 ir Nutarimas O3-960 turi būti panaikinti, nes jie priimti Nutarimo Nr. O3-947 pagrindu.

Taip pat pareiškėja nurodė, kad Komisija, priimdama skundžiamus nutarimus, pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 19 str. 3 dalyje bei Elektros energetikos įstatymo 69 str. 5 dalyje nustatytas valstybės reguliuojamų kainų įsigaliojimo ir taikymo reikalavimus. Pažymėjo, kad dėl skundžiamų Komisijos nutarimų pareiškėja 2015 m. negavo 60,871 mln. litų planuotų pajamų.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą tekinti visą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Komisija, vertindama, ar sąnaudos yra pripažintinos pagrįstomis reguliuojamai veiklai vykdyti, vadovavosi ne subjektyviais duomenų vertinimais, o konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Pabrėžė, kad dalies paslaugų energetikos sektoriuje kainos yra reguliuojamos valstybės. Valstybinę priežiūros funkciją energetikos sektoriaus kainų reguliavimo srityje, įskaitant, kad elektros energetikos rinkoje vartotojai ir tiekėjai nebūtų diskriminuojami ir visi vartotojai gautų nustatytos kokybės paslaugas, įstatymais pavesta atlikti Komisijai. Pažymėjo, kad Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, preciziškai laikosi įstatymais ir įgyvendinamaisiais teisės aktais įtvirtintų reikalavimų ir veikia šiais teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose. Komisija, vykdydama Energetikos įstatymu, Elektros energetikos įstatymu įtvirtintas funkcijas, tvirtina valstybės ir savivaldybių reguliuojamų kainų nustatymo metodikas; nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas, bei jas nustatydama, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą.

Pabrėžė, kad ginčijamo Nutarimo Nr. O3-947 dėl patikrinimo nuostatos ir išvados buvo padarytos remiantis svariais bei išsamiais kruopštaus Patikrinimo metu surinktais duomenimis, tą parodo tiek imties duomenys (buvo analizuota pareiškėjos finansinės ataskaitos, raštai, tikrinamu laikotarpiu galioję teisės aktai, įmonės pirminiai finansiniai dokumentai (sąskaitos-faktūros, sutartys), visi duomenys vertinti, sisteminti, o analizės rezultatai pateikiami Patikrinimo akte. Patikrinimo metu gauti rezultatai ne tik atspindi faktines aplinkybes, bet ir yra visiškai pakankamai pagrįsti pripažinti, jog pareiškėjos dalis sąnaudų buvo įtrauktos į reguliuojamos veiklos sąnaudas nepagrįstai.

Nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad atliekant Patikrinimą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, todėl pareiškėja neturėjo galimybės visa apimtimi įgyvendinti savo teisių pateikti išsamią informaciją Komisijos įvertinimui, pareikšti pastabas dėl Patikrinimo rezultatų, nurodydama, kad dar 2014-02-06 raštu pareiškėja buvo informuota dėl planinio patikrinimo. Pažymėjo, kad minėtame rašte buvo nurodyti preliminarūs dokumentai, kuriuos pareiškėja privalo pateikti, buvo nurodyta, kad planuoja pasinaudoti išorinių auditorių paslaugomis, o Komisijos 2014-06-13 raštu Nr. R2-1565 pareiškėja buvo informuota, jog auditą atliks UAB „Auditas“ ir UAB „Jungtinė auditorių kontora“ (toliau – ir Auditorius). Komisija 2014-09-18 raštu prašė pateikti duomenis Auditoriams, o terminą nustatė atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja neteikė prašomos informacijos. Pareiškėja laiku, ne kartą raginama, nepateikė Auditorių prašomos informacijos, todėl neteisi teigdama, jog informacijos pateikimo terminai, nurodyti Komisijos 2014-09-18 rašte Nr. R2-2296, buvo neprotingi ir nesudarė galimybių pateikti visą būtiną informaciją tinkamam Patikrinimo rezultatų įvertinimui.

Visiškai nesuprantamu laikė pareiškėjos argumentą, kad Komisija, neva nepaisydama į 2014-12-12 posėdį kviestų asmenų prašymų Patikrinimo akto svarstymo klausimą nukelti, svarstė Bendrovės patikrinimo rezultatus, pabrėždama, kad 2014-12-12 Komisijos posėdžio garso įrašas tvirtina, kad tokiam prašymui buvo pritarta ir Patikrinimo klausimas apskritai nebuvo svarstomas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos atstovai (posėdžio metu) patvirtino, jog 2014-12-10 Bendrovė gavo pakartotinai siųstą Patikrinimo akto projektą, todėl pareiškėjos argumentus, jog Patikrinimo aktą gavo tik 2014-12-19, laikė atmestinais.

Pažymėjo, kad Komisijos sudaryta tikrinimo komisija dėl AB „Lesto“ planinio patikrinimo (toliau – ir Tikrinimo komisija), rengdama medžiagą 2014-12-19 Komisijos posėdžiui, laikėsi Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2012-02-28 nutarimu Nr. 03-47 (toliau – ir Darbo reglamentas) nuostatų, įskaitant ir 65 punktą, nustatantį, kad papildomi klausimai eiliniam ar neeiliniam posėdžiui gali būti teikiami skubos tvarka trijų Komisijos narių teikimu, įskaitant ir Komisijos pirmininką. Atkreipė dėmesį, kad minėtas klausimas posėdžiui buvo teiktas skubos tvarka siekiant koreguoti 2015 m. įsigaliosiančias kainų viršutines ribas įvertinant patikrinimo metu nustatytas nepagrįstai įtrauktas sąnaudas 2011–2013 m. Atsakovės teigimu, priešingai nei teigia pareiškėja, Komisija objektyviai išklausė pareiškėjos argumentų ir pasisakymų Komisijos posėdyje, ir įvertinusi pareiškėjos paaiškinimų pagrįstumą, atitinkamai pakoregavo galutinį sprendimą.

Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad Komisija pažeidė VAĮ ir Priežiūros aprašo nuostatas draudžiančias atskleisti vykdomo patikrinimo informaciją, nurodydama, kad minėtuose teisės aktuose nėra įtvirtintas momentas, nuo kurio yra laikoma, kad patikrinimas yra baigtas. Pažymėjo, kad Patikrinimo pabaigos momentas negali būti siejamas su Nutarimo Nr. O3-947 dėl patikrinimo priėmimu. Atsakovės teigimu, patikrinimas yra laikomas baigtu dar iki patikrinimo akto projekto surašymo dienos, o ne Komisijai priėmus galutinį sprendimą dėl atlikto patikrinimo. Patikrinimo pabaiga, anot atsakovės, yra 2014-12-02, todėl po šios dienos informacijos apie Patikrinimą atskleidimas nebuvo draudžiamas, todėl vieši komentarai apie Patikrinimo rezultatus po 2014-12-02 buvo galimi.

Pabrėžė, kad Komisija jokiais savo veiksmais nepažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principo, t. y. neviršijo įstatymais jai suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos, tinkamai vykdė savo funkcijas, siekdama išsiaiškinti, ar pareiškėja 2011–2013 m. laikotarpiu tinkamai vykdė reguliuojamą veiklą, ir, priešingai nei nurodo pareiškėja, siekė ne nubausti, o užtikrinti, kad elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainos būtų pagrįstos šių paslaugų teikimo sąnaudomis ir atitinkamai, kad vartotojai už suvartotą elektros energiją mokėtų pagrįstą kainą. Pažymėjo, kad į visus pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, pastabas ir prašymus dėl Patikrinimo akto projekto bei Komisijos posėdžio Tikrinimo komisija išsamiai atsakė derinimo pažymoje „Dėl AB „Lesto“ planinio patikrinimo akto“ (toliau – ir Derinimo pažyma), o tai, kad nebuvo atsižvelgta į visus pareiškėjos prašymus ar pastabas, nelaikė teisės aktų nuostatų pažeidimu.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad Komisija atsižvelgė į pačios pareiškėjos pateiktus argumentus dėl klientų aptarnavimo centrų nuomos ir komunalinių sąnaudų bei dėl beviltiškų skolų susidariusių anksčiau negu tikrinamas laikotarpis ir tuo pagrindu pakoregavo Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus pateiktame nutarimo projekte pateiktus skaičiavimus pareiškėjos naudai. Tačiau Komisijai posėdžio metu nusprendus koreguoti Patikrinimo metu nustatytus nepagrįstų sąnaudų dydžius, nei Patikrinimo aktas, nei kita Komisijos posėdžiui teikiama medžiaga po Nutarimo Nr. O3-947 dėl patikrinimo negalėjo ir nebuvo koreguojama, o Komisijai atliekant korekcijas dėl sąnaudų vertinimo buvo atsižvelgta į pačios pareiškėjos argumentus, tai užfiksuojant 2014-12-19 Komisijos viešojo posėdžio protokole Nr. O2-46 (toliau – ir Protokolas).

Dėl Patikrinimo akto išvadų pagrįstumo ir teisėtumo pažymėjo, kad Komisija Patikrinimo akte nurodė ne tik teisinį pagrindą, kuriuo remiantis vykdė Patikrinimą, bet ir konkrečius teisės aktus, reglamentavusius pareiškėjos vykdomą reguliuojamą veiklą. Todėl pareiškėjos teiginius, kad Patikrinimo akte nėra nurodyta, kokiais teisės aktais yra vadovaujamasi darant išvadas bei kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus pareiškėja galimai pažeidė, laikė nepagrįstais ir atmestinais.

Dėl Patikrinimo akte nurodytos Komisijos ir jos pasitelktų nepriklausomų auditorių išvados nesutapimo paaiškino, kad Komisija yra subjektas, kurio kompetencijai priskirta nustatyti ir priimti galutinius sprendimus dėl sąnaudų nepagrįstumo apimties. Auditoriai, visų pirma, susistemino iš pareiškėjos surinktą informaciją, pateikė savo sąnaudų pagrįstumo vertinimą, taip pat pastabas dėl abejotinų sumų ar tos informacijos, kurios nepateikė pareiškėja, ir dėl to Auditoriai negalėjo padaryti konkrečių išvadų, į ką turėjo atkreipti Tikrinimo komisijos nariai, toliau vykdydami patikrinimą.

Kategoriškai nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad nebuvo pagrindo konstatuoti patirtų nepagrįstų sąnaudų, nes neva pareiškėja reguliuojamos veiklos apskaitą vykdė pagal teisės aktų reikalavimus ir nuolat teikė atsakovei privalomas ataskaitas, o Komisija, tvirtindama kainų viršutines ribas ankstesniais laikotarpiais pripažino į pareiškėjos 2011–2013 metų reguliuojamas kainas įtrauktų sąnaudų pagrįstumą. Atsakovė atsiliepime rėmėsi teisės aktų nuostatomis, pažymėdama, kad Metodika, patvirtinta Komisijos 2009-09-25 nutarimu Nr. O3-139 (su vėlesniais pakeitimais) nustato elektros energijos perdavimo paslaugos ir skirstymo paslaugos kainų viršutinių ribų skaičiavimo tvarką, pagrįstą skatinamojo reguliavimo principais. Viršutinės minėtų kainų ribos nustatomos penkeriems metams, t. y. pradinis atitinkamų veiklų pajamų lygis skaičiuojamas ekonomiškai pagrindžiant energijos perdavimo ir skirstymo būtinas sąnaudas bei protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžos normą, kuris fiksuojamas penkeriems metams, o viršutinė riba, atsižvelgus į nenumatytų pasikeitimų, elektros energijos kiekio poveikio, indeksavimo bei korekcijos koeficientus, perskaičiuojama kasmet. Pareiškėjos teikiamos metinės reguliuojamos veiklos ataskaitos pateikia apibendrintą sąnaudų apskaitos informaciją, bet ne konkrečias patirtas sąnaudas sąskaitos tikslumu, tad iš pateiktų ataskaitų nebuvo galimybės 100 procentų tikslumu įvertinti sąnaudų pagrįstumą, o būtent toks detalus tikrinimas atliktas Patikrinimo metu.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja, būdamas atidi bei pakankamai rūpestinga rinkos dalyvė, privalėjo žinoti teisės aktų nuostatas ir negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad Komisija, atlikusi detalų veiklos patikrinimą, paliks nepagrįstas sąnaudas reguliuojamos veiklos segmente, taip pažeisdama galiojantį teisinį reglamentavimą. Be to, pareiškėja galėjo prireikus konsultuotis su Komisija dėl atitinkamų teisės aktų nuostatų taikymo ar konkrečių sąnaudų priskyrimo reguliuojamai ar nereguliuojamai veiklai, tokiu atveju Komisija būtų galėjusi suteikti VAĮ 36³ straipsnyje nustatytą administracinę paslaugą – suteikti konsultaciją, tačiau pareiškėjas į atsakovę su tokiu prašymu nesikreipė.

Dėl retrospektyvaus reguliuojamos veiklos sąnaudų paskirstymo ir apskaitos reikalavimų taikymo nurodė, kad visas teisės aktų sąrašas, kuriuo buvo vadovautasi atliekant Patikrinimą, yra pateiktas Patikrinimo akte, tarp kurių Sąnaudų ir apskaitos aprašo nėra. Nors Patikrinimo akto projekte tarp teisės aktų, kuriais vadovaujantis atliktas Patikrinimas, Sąnaudų ir apskaitos aprašas buvo nurodytas, tačiau po Pareiškėjo pateiktų pastabų Patikrinimo akto projektui, jis buvo pašalintas, apie tai pažymint ir Derinimo pažymoje (1.3 pastabos vertinimas). Pabrėžė, kad Patikrinimo metu Sąnaudų ir apskaitos aprašu vadovautasi nebuvo. Patikrinimo akte tik konstatuojama, kad sąnaudos, kurios Patikrinimo metu negalėjo būti identifikuotos, ateityje galės būti nustatytos dėl to, kad pareiškėja šias sąnaudas turės atskirti vadovaudamasi Sąnaudų ir apskaitos aprašu. Nei šioje, nei kitose Patikrinimo akto vietose nėra konstatuojami jokie pareiškėjos atlikti Sąnaudų ir apskaitos aprašo nuostatų pažeidimai.

Dėl Patikrinimo akto 3 punkto (nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų) nurodė, kad Patikrinime nuomos veiklos pajamos nebuvo eliminuojamos iš reguliuojamai veiklai priskiriamų reguliuojamos veiklos pajamų, kadangi pareiškėja nepateikė konkrečių sumų, kurias gavo iš konkrečių nereguliuojamų veiklų. Taip pat apskaitoje nebuvo atskirtos ir visos sąnaudos, susijusios su šiomis veiklomis (išskyrus nusidėvėjimo sąnaudas), tai yra turto draudimo, turto apsaugos, turto mokesčio, remontų, komunalinių paslaugų sąnaudos. Pabrėžė, kad Patikrinimas buvo atliktas atsižvelgiant į Auditoriaus pateiktoje galutinėje bendroje audito ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) nustatytus pareiškėjos pažeidimus. Akcentavo, kad pareiškėja nepateikė dokumentų apie konkrečiai 2011–2013 m. kapitalizuotų sąnaudų, kurių vertė neviršijo 2000 Lt sumų, todėl Patikrinimo metu nebuvo galima įvertinti šių sąnaudų, kaip operacinių sąnaudų pagrįstumo. Pabrėžė ir tai, kad Patikrinimo akte nurodyta, kad Patikrinimo metu vadovautasi atitinkamais teisės aktais, tarp kurių yra ir Vyriausybės principai. Vyriausybės principų 2 punkte nustatyta, kad į ilgalaikio materialiojo turto vertę neįtraukiamas su Komisija nesuderintas turto vertės pokytis, su licencijuojama veikla nesusijęs, nenaudojamas, esantis atsargose, užkonservuotas turtas, investicinis turtas, taip pat už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, gautas subsidijas ir už elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimą prie tinklų sumokėtas įmokas įsigytas turtas, dotacijos. Vadovaudamasi Vyriausybės principų 2 punktu, Komisija, o taip pat ir Auditorius, konstatavo, kad išnuomoto turto vertė negali būti traukiama į reguliuojamo turto vertę, o tokios turto nusidėvėjimo sąnaudos negali būti apskaitomos, kaip reguliuojamos veiklos sąnaudos.

Dėl Patikrinimo akto 5.1.3.23 punkto (atidėjimai ir vertės sumažėjimas) paaiškino, kad Metodikos 4 punkte numatyta, kad nustatant kainas bei tarifus, draudžiama diskriminuoti vartotojus, kas tiesiogiai ir būtų atliekama pareiškėjai leidžiant į reguliuojamų paslaugų kainas traukti abejotinų ir beviltiškų skolų sąnaudas. Nustatant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą (toliau – ir WACC) yra vertinama reguliuojamos veiklos verslo rizika, kuri atspindi ir nemokumo rizikos kaštus. Kitaip tariant, WACC skaičiavimuose jau yra įvertinama verslo rizika, įskaitant riziką susigrąžinti ir skolas iš klientų, todėl tokių skolų pakartotinis įtraukimas į reguliuojamos veiklos sąnaudas tik nepagrįstai padvigubintų pareiškėjos pajamas, kurias įmonė gautų susigrąžinusi iš skolininkų skolas bei gavusi per WACC.

Dėl Patikrinimo akto 2.9 punkto (skirstomųjų tinklų operatoriaus investicijų grąža) nurodė, kad pareiškėja Komisijai pateikė pagal Vyriausybės principus perskaičiuotas reguliuojamo turto likutines vertes, tačiau niekur nebuvo nurodyta, kad skaičiavimuose Vyriausybės principais vadovaujamasi ne pilna apimtimi, ir nenurodyta, kad reguliuojamo turto vertės perskaičiavimus pareiškėja atlieka ne pagal apskaitos duomenis, o pritaikant tam tikrus vidutinius nusidėvėjimo dydžius. Atsakovės teigimu, bet kokiu atveju, pareiškėja, įsigaliojus Vyriausybės principams privalėjo Komisijai teikti reguliacinio turto likutinę vertę, licencijuojamos veiklos kainų viršutinių ribų skaičiavimui, apskaičiuotą vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Pažymėjo, kad Komisija 2009-10-23 Komisijos pažymoje Nr. 05-237 „Dėl skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2010 metams“ (toliau – ir Pažyma), apskaičiuodama licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, eliminavo ir Komisijos 2008-12-18 viešojo posėdžio protokole Nr. 02-40 nustatytą neefektyvių investicijų vertę, kurios nusidėvėjimo sąnaudos taip pat neapskaitomos kaip pagrįstos reguliuojamos veiklos sąnaudos, ir kuri nustatyta atsižvelgiant į Komisijos 2008-12-11 pažymoje Nr. 05-322 „Dėl akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir akcinės bendrovės „VST“ 2007 metais investicijoms skirtų lėšų panaudojimo efektyvumo“ pateikto AB „VST“ ir AB Rytų skirstomųjų tinklų planinio patikrinimo išvadomis. Komisija neefektyvioms sąnaudoms nustatė 10 proc. metinę nusidėvėjimo normą, į ką pareiškėja skaičiuodama reguliacinio turto vertę ir reguliuojamos veiklos nusidėvėjimo sąnaudas privalėjo atsižvelgti. Pabrėžė, kad Auditorius, perskaičiuodamas licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, tai taip pat įvertino ir jei pareiškėja būtų licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę skaičiavusi pagal galiojusius teisės aktus ir Komisijos nustatytus įpareigojimus dėl neefektyvių investicijų, skirtumas tarp Auditoriaus pagal visus galiojusius teisės aktus apskaičiuotos turto likutinės vertės ir pareiškėjos Komisijai teiktinos turto likutinės vertės nebūtų susidaręs.

Dėl Patikrinimo akto 9 punkto (elektros energijos įsigijimo sąnaudos) nurodė, kad pareiškėja apskritai negalėjo elektros energijos, skirtos buitinių vartotojų poreikiams padengti, įsigyti pagal dvišalius kontraktus, sudarytus neatlikus viešųjų pirkimų procedūrų, kuriuos 2011–2013 m. buvo sudariusi, kadangi tai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, kas buvo nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus 2014-10-30 Viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-3614, kurioje konstatuojama, kad pareiškėja elektros energijos pirkimus 2011–2013 m. turėjo vykdyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, tai yra elektros energija turėjo būti įsigyjama rengiant viešąjį pirkimą.

Dėl Patikrinimo akto 5 punkto (operacinės sąnaudos) paaiškino, kad Komisija, tvirtindama pareiškėjos vykdomos licencijuojamos veiklos kainų viršutines ribas 2011–2013 m., patvirtino operacinių sąnaudų apimtį, kurią, atsižvelgiant į Patikrinimo metu nustatytų pažeidimų apimtį, pareiškėja galimai numatė ženkliai didesnę, nei pagrįsta operacinių sąnaudų apimtis. Pažymėjo, kad Komisija oficialiai nėra gavusi ir suderinusi pareiškėjos generalinio direktoriaus 2011-11-22 įsakymu Nr. 318 patvirtintos Licencijuojamų veiklų pajamų ir sąnaudų atskyrimo metodikos. Patikrinimo metu sąnaudų pagrįstumas buvo vertinamas pagal susistemintus pirminius pareiškėjos sąskaitų planų duomenis, kuriuos Komisijai pateikė Auditorius ir kurie pareiškėjai buvo pateikti vertinimui su Patikrinimo aktu, tačiau pastabų dėl pačių susistemintų duomenų iš pareiškėjos gauta nebuvo.

Dėl kainų įsigaliojimo ir taikymo terminų paaiškino, kad kaip ir pati pareiškėja nurodė, kad skundžiamais nutarimais buvo pakeista, bet nenustatyta iš naujo Komisijos 2014-10-30 nutarimu Nr. O3-868 LESTO elektros energijos visuomeninės kainos viršutinė riba 2015 metams buitiniams vartotojams, perkantiems elektros energiją iš vidutinės ir žemos įtampos tinklų, 2014-10-17 nutarimu Nr. O3-842 nustatyta LESTO elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba 2015 metams ir 2014-10-17 nutarimu Nr. O3-845 nustatytos Bendrovės skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinės ribos 2015 metams.

Dėl viešo intereso apsaugos pabrėžė, kad būtent skundžiami nutarimai ir užtikrina viešąjį interesą, o pareiškėjos nurodoma negautinų 60,871 mln. Lt pajamų suma iš tiesų yra vartotojų už elektros energiją 2011–2013 m. permokėtos lėšos dėl pareiškėjos nepagrįstai į reguliuojamą veiklą įtrauktų sąnaudų, kurios nebuvo susijusios su Pareiškėjo vykdoma reguliuojama veikla.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, skundžiamu Nutarimu Nr. O3-947 dėl patikrinimo nustatyti įpareigojimai yra būtini ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo abejoti jų teisėtumu. Atitinkamai kiti skundžiami nutarimai, kurie priimti atsižvelgiant į Patikrinimo rezultatus ir Nutarimą Nr. O3-947 dėl patikrinimo yra teisėti ir visiškai pagrįsti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jungtinė auditorių kontora“ nurodė, kad jai iškeltus uždavinius įvykdė, įvertino pateiktus dokumentus bei Komisijai pateikė išvadą ir ataskaitą su rekomendacijomis. Pažymėjo, kad auditorius neatsako už tai, kur ir kaip bus panaudoti išvadoje ar ataskaitoje pateikti duomenys. Prašė teismo savo nuožiūra priimti sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Auditas“ atsiliepime į pareiškėjos skundą iš esmės nurodė tokius pačius grumentus kaip ir UAB „Jungtinė auditorių kontora“.

Teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Komisija 2014-02-06 raštu Nr. R2-389 informavo pareiškėją apie atliekamą Patikrinimą ir paprašė iki 2014-04-01 parengti 2014-02-06 įsakyme Nr. O1-18 „Dėl AB „Lesto“ planinio patikrinimo“ (toliau – ir Įsakymas) nurodytus dokumentus, duomenis bei kitą papildomą informaciją, turinčią ar galinčią turėti reikšmės atliekamam Patikrinimui. Minėtu raštu Bendrovė taip pat buvo informuota, kad Komisija, atlikdama šį planinį Patikrinimą, planuoja pasinaudoti išorinių auditorių paslaugomis ir, pasibaigus organizuojamam viešajam pirkimui dėl su Komisijos atliekamu Patikrinimu susijusios paslaugos – AB „Lesto“ reguliuojamai veiklai priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamos veiklos pajamomis, audito, pareiškėjai bus pateiktas patikslintas Patikrinimui reikalingos pateikti informacijos sąrašas.

Pasibaigus Komisijos organizuotam viešajam pirkimui dėl su Komisijos atliekamu Patikrinimu susijusio pareiškėjos reguliuojamai veiklai priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamos veiklos pajamomis, audito (toliau – ir Sąnaudų auditas) paslaugos pirkimo paaiškėjo, kad konkursą laimėjo ir auditą atliks UAB „Auditas“ bei UAB „Jungtinė auditorių kontora“.

Komisija 2014-06-13 raštu Nr. R2-1565 informavo pareiškėją apie tai, kas laimėjo viešąjį konkursą ir kas atliks auditą.

Galutinį Sąnaudų audito ataskaitos projektą ir išvadą Auditorius pateikė 2014-11-21.

Komisija 2014-12-02 raštu Nr. R2-(E)-3023 Patikrinimo aktą su Sąnaudų audito ataskaitą išsiuntė pareiškėjai ir pasiūlė per 5 darbo dienas nuo Patikrinimo akto gavimo dienos pateikti paaiškinimus dėl patikrinimo rezultatų.

Pareiškėja su 2014-12-10 raštu Nr. 12220-3219 „Dėl patikrinimo akto projekto“ kreipėsi į Komisiją, paaiškindama, kad tik 2014-12-10 gavo Komisijos 2014-12-02 raštą Nr. R2-(E)-3023. Paprašė 2014-12-12 Komisijos posėdžio klausimo „Dėl AB „Lesto“ planinio patikrinimo“ svarstymą atidėti iki tol, kol Bendrovė susipažins su patikrinimo akto projektu ir pateiks Komisijai savo paaiškinimus.

2014-12-17 Bendrovė pateikė Komisijai paaiškinimus dėl Patikrinimo akto projekto Nr. 30210-3289.

Tikrinimo komisija, įvertinusi pareiškėjos pateiktas pastabas, pakoregavo Patikrinimo aktą, atsižvelgdama dėl dalies remonto ir priežiūros sąnaudų, dėl draudimo sąnaudų, dėl tam tikrų sąnaudų, susijusių su skolų valdymu, dėl balansavimo sąnaudų.

Detalų pastabų įvertinimą, tiek dėl tų, į kurias atsižvelgta, tiek dėl tų, į kurias neatsižvelgta, pateikė 2014-12-18 pažymoje „Dėl AB „Lesto“ planinio patikrinimo Nr. O5-385“ (toliau – ir Derinimo pažyma) (Derinimo pažymos 2 priedas).

Atsakovė 2014-12-19 priėmė Nutarimą Nr. O3-947, kuriame nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 str. 1 dalimi, Elektros energetikos įstatymo 9 str. 2 dalimi ir 17 str. 7 dalimi, VAĮ 36¹ ir 36⁴ straipsniais, Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Komisijos 2012-06-18 nutarimu Nr. O3-155 „Dėl Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, atsižvelgdama į Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014-12-18 pažymą Nr. O5-385 „Dėl AB „Lesto“ planinio patikrinimo“ nutarė: pritarti 2014-12-18 AB „Lesto“ planinio patikrinimo aktui Nr. E3-4 ir jame pateiktoms išvadoms (1 punktas); mažinti AB „Lesto“ skirstymo veiklos pajamas vidutinės įtampos tinkluose 30,681 mln. Lt (8,886 mln. Eur) ir žemos įtampos tinkluose – 26,135 mln. Lt (7,569 mln. Eur) sumomis, susidariusiomis, deklaruotoms reguliuojamai skirstymo veiklai priskirtoms sąnaudoms viršijus faktines reguliuojamai skirstymo veiklai priskirtinas sąnaudas už 2011–2013 m. ataskaitinį laikotarpį. Įgyvendinti šį sprendimą 2015 m. ataskaitiniu laikotarpiu (2 punktas); mažinti AB „Lesto“ elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos pajamas 2015 metams 2,979 mln. Lt (0,863 mln. Eur) suma (3 punktas); mažinti AB „Lesto“ elektros energijos įsigijimo sąnaudas 2015 metams 1,076 mln. Lt (0,312 mln. Eur) suma (4 punktas); nustatyti, kad nuo 2015-01-01 šio nutarimo 2–4 punktuose nurodytos sumos, išreikštos litais, netenka galios ir įsigalioja sumos, išreikštos eurais (5 punktas).

Taip pat 2014-12-19 priėmė nutarimą Nr. O3-944 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2014-10-17 nutarimo Nr. O3-845 „Dėl AB Lesto skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2015 metams perskaičiavimo“ pakeitimo“, kuriuo nutarė pakeisti Komisijos 2014-10-17 nutarimą Nr. 845 „Dėl AB „Lesto“ skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais viršutinių ribų 2015 metais perskaičiavimo“ – nustatė AB „Lesto“ skirstymo paslaugos vidutinės įtampos tinklais kainos viršutinę ribą 2015 metams – 4,068 ct/kWh (1,178 euro ct/kWh) (be PVM), skirstymo paslaugos žemos įtampos tinklais kainos viršutinę ribą 2015 metams – 5,351 ct/kWh (1,550 euro ct/kWh (be PVM).

Priėmė 2014-12-19 nutarimą Nr. O3-945 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-10-17 nutarimo Nr. O3-842 „Dėl AB Lesto elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2015 metams perskaičiavimo“ pakeitimo“, kuriuo nustatė AB „Lesto“ visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2015 metams – 0,481 ct/kWh (0,139 euro ct/kWh) (be PVM).

Priėmė 2014-12-19 nutarimą Nr. O3-946 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-10-30 nutarimo Nr. O3-686 „Dėl AB Lesto elektros energijos visuomeninės kainos viršutinės ribos 2015 metams nustatyto buitiniams vartotojams, perkantiems elektros energiją iš vidutinės ir žemos įtampos tinklų“ pakeitimo“, kuriuo nustatė AB „Lesto“ elektros energijos visuomeninės kainos viršutinę ribą 2015 metams buitiniams vartotojams, perkantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos tinklų – 29,748 ct/kWh (8,616 euro ct/kWh) (be PVM), iš žemos įtampos tinklų – 35,099 ct/kWh (10,165 euro ct/kWh) (be PVM) (1 punktas); nustatė, kad pareiškėja iki 2014-12-22 14 val. privalo Komisijai pateikti Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarką, Visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarką bei su tvarkomis susijusius dokumentus (2 punktas).

2014-12-23 priėmė nutarimą Nr. O3-960 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-11-28 nutarimo Nr. O3-922 „Dėl AB Lesto elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos bei visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“ pakeitimo“, kuriuo nutarė paskelbti AB „Lesto“ valdybos 2014-12-22 sprendimu (protokolo Nr. 33) patvirtintas AB „Lesto“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainas ir jų taikymo tvarką bei Visuomenines elektros energijos kainas ir jų taikymo tvarką Teisės aktų registre.

Byloje ginčas kilęs dėl Komisijos 2014-12-19 Nutarimo Nr. O3-947, Nutarimo Nr. O3-944, Nutarimo Nr. O3-945, Nutarimo Nr. O3-946 bei dėl 2014-12-23 Nutarimo Nr. O3-960 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja iš esmės priimtus ginčijamus nutarimus prašo panaikinti dėl to, kad, jos vertinimu, Komisija atliko Patikrinimą ir skundžiamus nutarimus priėmė pažeisdama teisės aktų reikalavimus; pažeisdama viešojo administravimo principus; nesilaikė ūkio subjektų veiklos priežiūros principų; nepagrindė Patikrinimo išvadų; pareiškėjos veiklos priežiūrą vykdė nenuosekliai, nors nuolat gaudavo reguliuojamos veiklos ataskaitas; nepagrįstai pritaikė pareiškėjos veiklos metu negaliojusio teisės akto nuostatas; netinkamai vertino faktiškai patirtas pareiškėjos reguliuojamai veiklai vykdyti būtinas ir į reguliuojamą veiklą įtrauktas sąnaudas.

Pažymėtina, kad teismas neatlieka ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymų yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių teismo funkcija, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės turi apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Komisija neprivalo vadovautis išimtinai tik pareiškėjo pateiktais duomenimis, turi teisę vertinti pateiktus duomenis, jų teisingumą ir pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 3 str. 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl nagrinėjamu atveju teismas nevertins pareiškėjos argumentų dėl nuostolių, kuriuos pareiškėja patiria dėl Komisijos skundžiamų nutarimų.

Energetikos įstatymo 8 str. 1 dalyje nustatyta, kad Energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Komisija. Komisija yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija.

Elektros energetikos įstatymo 9 str. 2 dalyje nustatyta, kad Komisija pagal kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, be kita ko, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. To paties straipsnio 3 d. 5 punkte nustatyta, kad Komisija tvirtina elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikas, nustato valstybės reguliuojamų paslaugų ir elektros energijos kainų viršutines ribas, o 17 str. 7 dalis nustato, kad siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos darbo saugumą, vartotojų aprūpinimo elektros energija patikimumą ir viešųjų interesų elektros energetikos sektoriuje apsaugą, licencijuojama ar leidimu reguliuojama veikla besiverčiančio asmens veiklos patikrinimai gali būti atliekami ir įstatymų nustatytos poveikio priemonės už licencijuojamos ar leidimu reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus gali būti taikomos jau pirmaisiais atitinkamos veiklos elektros energetikos sektoriuje vykdymo metais. Komisija ir (ar) kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją užtikrina nuolatinę licencijuojamos ir leidimais reguliuojamos veiklos elektros energetikos sektoriuje priežiūrą ir kontrolę, vadovaudamosios teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir rinkos dalyvių nediskriminavimo principais.

VAĮ 36¹ straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra – šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų (toliau – ir priežiūrą atliekantys subjektai) veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir užkertančias kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti (1 dalis); ūkio subjektų veiklos priežiūra apima: 1) ūkio subjektų konsultavimą priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą; 2) ūkio subjektų veiklos patikrinimus; 3) teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; 4) poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka (2 dalis). To paties įstatymo 36⁴ straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. Planinių patikrinimų pirminis tikslas – informacijos apie ūkio subjektą vertinimas ir metodinės pagalbos ūkio subjektui teikimas (1 dalis). To paties straipsnio 2 d. 1 punktas nustato, kad planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašų sudarymo kriterijus, planinių patikrinimų atlikimo tvarką ir trukmę įtvirtinančias taisykles (toliau – ir planinių patikrinimų taisyklės), taip pat nustatytu laikotarpiu planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašą (toliau – ir patikrinimų planas).

Dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų (Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių 32 punkto, Priežiūros tvarkos aprašo 53 ir 54 punktų ir Komisijos darbo reglamento 55, 64 punktų).

Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2008-06-28 nutarimu Nr. O3-80, 32 punkte nustatyta, kad Komisijai pareikalavus, įmonės ne vėliau kaip per Komisijos nustatytą protingą terminą turi pateikti kitą informaciją, reikalingą įstatymų nustatytoms Komisijos funkcijoms vykdyti.

Pareiškėjos teigimu, Komisija pažeidė šių taisyklių nuostatas, nes 2014-09-18 raštu Nr. R2-2296 per vieną dieną paprašė parengti nurodytus dokumentus, duomenis bei papildomą informaciją. Pareiškėjos įsitikinimu, toks informacijos pareikalavimo terminas akivaizdžiai neprotingas.

Atsakant į šiuos pareiškėjos argumentus, pažymėtina, kad iš ties vienos dienos terminas pateikti prašomą informaciją, nelaikytinas protingu, tačiau nagrinėjamoje situacijoje turi būti vertintina visa aplinkybių visuma, t. y. pareiškėja apie būsimą patikrinimą buvo informuota dar 2014-02-06 (atsakovės raštas dėl planinio patikrinimo), kuriuo jau buvo prašoma pateikti preliminarius dokumentus; 2014-06-13 Komisijos raštas Nr. R2-1565, kuriuo pareiškėja informuojama, kas atliks auditą; 2014-09-16 Auditorių raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėja neteikia Auditorių prašomos informacijos. Atsižvelgiant į šių paminėtų aplinkybių visumą, vertintina, jog Komisija teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja nesistengė bendradarbiauti, 2014-09-18 raštu paprašė parengti nurodytus argumentus.

Priežiūros tvarkos aprašo 53 punkte buvo nustatyta, kad Patikrinimo akto projektas pateikiamas tikrinamai energetikos įmonei pastaboms ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patikrinimo akto projekto surašymo, 54 punktas nustatė, kad tikrinama energetikos įmonė, susipažinusi su patikrinimo akto projektu, per 5 darbo dienas nuo patikrinimo akto projekto gavimo gali raštu pateikti paaiškinimus dėl patikrinimo rezultatų.

Anot pareiškėjos šios nuostatos buvo pažeistos, nes minėti dokumentai pareiškėjai buvo įteikti tik 2014-12-10.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Komisija 2014-12-02 raštu Nr. R2-(E)-3023 Patikrinimo aktą su Sąnaudų audito ataskaita išsiuntė pareiškėjai ir pasiūlė per 5 darbo dienas nuo Patikrinimo akto gavimo dienos pateikti paaiškinimus dėl patikrinimo rezultatų. Komisija pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog minėtas raštas pareiškėjai buvo išsiųstas. Nepaisant šių paminėtų aplinkybių, pareiškėja tiek Komisijos 2014-12-12 posėdyje, tiek teismui nurodė, jog Bendrovėje minėti dokumentai nebuvo gauti, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė. Iš 2014-12-12 Komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad Komisija, nepaisant to, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad siunčiamų dokumentų negavo, Bendrovės atlikto Patikrinimo klausimo nagrinėjimą atidėjo. Taigi, išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia tvirtinti, kad Komisija nepažeidė Priežiūros tvarkos aprašo 53 ir 54 punktų nuostatų. Pareiškėja taip pat skunde kelia abejonę, jog Komisija pažeidė ir Priežiūros tvarkos aprašo 57 punktą, nes 2014-12-12 Komisijos posėdyje buvo svarstomas tik Patikrinimo akto projektas. Pažymėtina, jog šie pareiškėjos argumentai neturi teisinės reikšmės, nes, kaip jau buvo minėta, 2014-12-12 Komisijos posėdyje Bendrovės atlikto Patikrinimo klausimas nebuvo nagrinėjamas.

Pastebėtina, kad pareiškėja savo paaiškinimus dėl atlikto Patikrinimo 2014-12-17 pateikė Komisijai, o 2014-12-19 Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjos atstovai išsamiai pasisakė dėl Patikrinimo akto rezultatų, todėl pareiškėjos argumentai, kad ji neturėjo galimybių visa apimtimi pateikti išsamią informaciją įvertinimui bei pareikšti pagrįstas pastabas, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjos argumento, kad 2014-12-19 Komisijos posėdyje Komisijos galutinis nutarimas dėl Patikrinimo rezultatų buvo keičiamas kelis kartus, t. y. iki pat posėdžio pabaigos Bendrovei nebuvo aiškus konkretus ir galutinis Komisijos pripažintų nepagrįstomis sąnaudų dydis, pastebėtina, kad Darbo reglamento 59 punkte nustatyta, kad Komisijos posėdžiui teikiami klausimai turi būti visapusiškai išnagrinėti, tiksliai ir aiškiai suformuluoti, turi būti pateikiami siūlomi nutarimų projektai ir pažymos dėl jų. Paminėtos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad Komisijos posėdžiui yra teikiami tik nutarimų projektai ir pažymos dėl jų, o sprendimas dėl galutinio nutarimo varianto ir yra priimamas tik Komisijos posėdžio metu, balsuojant posėdyje dalyvaujantiems Komisijos nariams. Taigi, spręstina, jog Komisija pagrįstai, išklausiusi pareiškėją ir įvertinusi jos pateiktus paaiškinimus, atitinkami pakoregavo galutinį sprendimą.

Dėl objektyvumo ir skaidrumo principų.

Priežiūros tvarkos aprašo 36 punktas nustato, kad Tikrinimo komisijos nariai, atlikdami patikrinimą, privalo: būti objektyvūs ir sąžiningi, iš anksto viešai nevertinti atlikto patikrinimo rezultatų (36.7 punktas). To paties aprašo 48 punkte nustatyta, kad informacija apie atliekamą patikrinimą visuomenės informavimo priemonėms, kitiems su patikrinimu nesusijusiems asmenims neteikiama tol, kol patikrinimas nėra baigtas, išskyrus atvejus, kai Komisija gali teikti informaciją apie atliekamo patikrinimo faktą, kai tai daroma ne Komisijos iniciatyva. Taigi, aprašo nuostatos draudžia teikti informaciją apie vykdomą patikrinimą iki tol, kol jis nėra baigtas. Iš pareiškėjos skundo argumentų suprastina, jog ji Patikrinimo momento pabaigą sieja su Nutarimo Nr. O3-947 priėmimu. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos argumentai nepagrįsti. Priežiūros tvarkos aprašo 49 punkte nustatyta, kad Patikrinimas įforminamas patikrinimo aktu, kurio projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo pabaigos dienos surašo Tikrinimo komisija. Pritartina atsakovės pozicijai, jog Patikrinimo akto projekto surašymas – tai jau anksčiau pasibaigusio patikrinimo metu rezultatų įforminimas, o pats patikrinimas laikomas baigtu dar iki patikrinimo akto projekto surašymo dienos. Dar daugiau pačiame Patikrinimo akte užfiksuota, kad Patikrinimo pabaiga buvo 2014-12-02 (šių aplinkybių neneigia ir pareiškėja), vadinasi po šios datos informacija apie Patikrinimą atskleidimas nebuvo draudžiamas. Dėl Komisijos pirmininkės viešo komentaro 2014-10-17 „Verslo žinios“ matyti, kad Patikrinimo rezultatai nebuvo atskleisti, o interviu metu išdėstyta nuomonė vertintina kaip bendro pobūdžio informacija, kuri negali būti vertinama kaip Patikrinimo atskleidimas.

Pareiškėja taip pat tvirtino, kad atsakovė pažeidė VAĮ 36² straipsnyje įtvirtintus minimalios ir proporcingos priežiūros naštos, metodinės pagalbos principus, nes į pateiktus paaiškinimus dėl Patikrinimo akto ir į pagrįstus prašymus nebuvo atsižvelgta.

Pasisakant dėl šių pareiškėjos argumentų pastebėtina, kad Tikrinimo komisijai yra suteikta diskrecija vertinti tikrinamos energetikos įmonės pateiktų pastabų ir paaiškinimų pagrįstumą ir į jas atsižvelgti ar ne surašant galutinį patikrinimo aktą (Priežiūros tvarkos aprašo 55 punktas). Teismas, įvertinęs Derinimo pažymos 2 priedą, daro išvadą, kad Tikrinimo komisija išsamiai atsakė į visus pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir pastabas. Sutiktina su Komisijos išdėstytais argumentais, jog vien tas faktas, kad nebuvo atsižvelgta į visus pareiškėjos prašymus ar pastabas, nesuponuoja teisės aktų nuostatų pažeidimo. VAĮ 36² straipsnyje nustatytas metodinės pagalbos principas, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio subjektais, teikia vienodas ir neprieštaringas konsultacijas ūkio subjektams priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų. Šis principas netaikomas ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu jo taikymas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra, laikytis specialiuosiuose priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintų atitinkamai priežiūrai keliamų reikalavimų. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad kėlė klausimus dėl abejotinų sąnaudų priskyrimo reguliuojamos veiklos sąnaudoms, o Komisija neteikė metodinės pagalbos, todėl ir šis argumentas negali būti laikomas pagrįstu.

Dėl Patikrinimo akto išvadų.

Iš pateikto Patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo tikslas buvo įvertinti 2011–2013 m. laikotarpiu į reguliuojamos veiklos paslaugų kainas įtrauktų ir faktiškai patirtų sąnaudų pagrįstumą. Patikrinimo akto preambulėje nurodyta, kad patikrinimas buvo atliekamas vadovaujantis Energetikos įstatymo 8 str. 1 dalimi, Elektros energetikos įstatymo 9 str. 2 dalimi, 9 str. 3 d. 5 punktu, 17 str. 7 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 36¹ ir 36⁴ straipsniais, Priežiūros tvarkos aprašu ir atsižvelgiant į Komisijos energetikos įmonių reguliuojamos veiklos planinių patikrinimų 2014 metais planą, patvirtintą Komisijos pirmininko 2014-02-03 įsakymu Nr. 01-13 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų 2014 metais plano patvirtinimo“, Komisijos pirmininko 2014-02-06 įsakymą Nr. 01-18 „Dėl AB „Lesto“ planinio patikrinimo“. Detalus teisės aktų, kuriais buvo vadovaujamasi Patikrinimo metu, sąrašas pateiktas Patikrinimo akto 3 puslapyje, todėl pareiškėjos argumentai, kad nebuvo nurodyta, kokiais teisės aktais buvo vadovautasi darant išvadas, nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pasisakant dėl pareiškėjos argumento, kad Patikrinimo akte nurodytos ir pasitelktų nepriklausomų auditorių išvados reikšmingai nesutampa pažymėtina, kad Komisija patikrinimui atlikti turi teisę pasitelkti ekspertus ar specialistus iš kitų valstybės institucijų bei organizacijų, jei reikalingos jų specialios žinios, tačiau, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, Komisija yra subjektas, kurios kompetencijai priskirta nustatyti ir priimti galutinius sprendimus dėl sąnaudų nepagrįstumo apimties. Dar daugiau, tiek Komisija, tiek Auditoriai patvirtino, kad Auditoriai negalėjo padaryti konkrečių išvadų, nes pareiškėja nebuvo pateikusi visos informacijos.

Dėl reguliuojamos veiklos priežiūros.

Komisijos 2009-09-25 nutarimu Nr. O3-139 (ginčui aktuali redakcija) patvirtintoje metodikoje „Dėl elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo“ (toliau – ir Metodika) 2 punkte nustatyta, kad Metodika nustato elektros energijos perdavimo paslaugos ir skirstymo paslaugos kainų viršutinių ribų skaičiavimo tvarką, pagrįstą skatinamojo reguliavimo principais. Viršutinės minėtų kainų ribos nustatomos penkeriems metams, t. y. pradinis atitinkamų veiklų pajamų lygis skaičiuojamas ekonomiškai pagrindžiant energijos perdavimo ir skirstymo būtinas sąnaudas bei protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžos normą, kuris fiksuojamas penkeriems metams, o viršutinė riba, atsižvelgus į nenumatytų pasikeitimų, elektros energijos kiekio poveikio, indeksavimo bei korekcijos koeficientus, perskaičiuojama kasmet. Viršutinė kainos riba – penkerių metų vidutinių planuojamų atitinkamos elektros energetikos veiklos pradinio pajamų lygio (būtinų sąnaudų bei protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos sumos), koreguojamo nenumatytų pasikeitimų, elektros energijos kiekio poveikio, indeksavimo bei korekcijos koeficientais, ir elektros energijos kiekio, susijusio su atitinkama elektros energetikos veikla, santykis (16 punktas). 22 punktas nustato, kad nustatant elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas ir jų viršutines ribas, siekiama šių tikslų: 22.1. užtikrinti elektros energijos vartotojų teises bei teisėtus interesus, vartotojų nediskriminavimą ir teisę gauti nustatytos kokybės paslaugas; 22.2. padengti būtinąsias sąnaudas, užtikrinant ilgalaikį, patikimą bei kokybišką elektros energijos perdavimą ir skirstymą vartotojams; 22.3. užtikrinti kainodaros aiškumą ir skaidrumą, pagrįstai ir tiksliai atspindint sąnaudas; 22.4. sukurti palankias sąlygas investicijoms į elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus.

Pareiškėjos teigimu, į reguliuojamos veiklos faktines sąnaudas buvo įtrauktos tos sąnaudos, kurios buvo nurodytos atsakovei teikiant skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainų ribas 2011–2013 metams skaičiavimus, todėl laikė, kad sąnaudos jau buvo suderintos ir pripažintos.

Nesutiktina su pareiškėjos vertinimu, nes Metodika nustato, kad viršutinės kainų ribos nustatomos penkeriems metams, t. y. pradinis atitinkamų veiklų pajamų lygis skaičiuojamas ekonomiškai pagrindžiant energijos perdavimo ir skirstymo būtinas sąnaudas bei protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžos normą, kuris fiksuojamas penkeriems metams, o viršutinė riba, atsižvelgus į nenumatytų pasikeitimų, elektros energijos kiekio poveikio, indeksavimo bei korekcijos koeficientus, perskaičiuojama kasmet. Pritartina ir atsakovės argumentui, kad pareiškėjos teikiamos metinės reguliuojamos veiklos ataskaitos pateikia apibendrintą sąnaudų apskaitos informaciją, bet ne konkrečias patirtas sąnaudas sąskaitos tikslumu, todėl iš pateiktų ataskaitų nėra galimybės 100 procentų tikslumu įvertinti sąnaudų pagrįstumą. Tik atlikus detalų tikrinimą galima įvertinti sąnaudų pagrįstumą, kas, nagrinėjamu atveju, atsakovės ir buvo atlikta.

Nesutiktina ir su kitu pareiškėjos argumentu, kad Komisija, atlikdama Patikrinimą, retrospektyviai vadovavosi Sąnaudų ir apskaitos aprašu. Tai, kad atsakovė Patikrinimo akte konstatavo, kad sąnaudos, kurios Patikrinimo metu negalėjo būti identifikuotos, ateityje galės būti nustatomos, kad pareiškėja jas turės atskirti vadovaudamasi Sąnaudų ir apskaitos aprašu, nereiškia, jog buvo taikytas Sąnaudų ir apskaitos aprašo nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, jog Patikrinimo akte nebuvo konstatuoti jokie pareiškėjos atlikti Sąnaudų ir apskaitos aprašo nuostatų pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais.

Dėl faktiškai patirtų reguliuojamai veiklai vykdyti būtinų ir į reguliuojamą veiklą įtrauktų sąnaudų.

Patikrinimo akto 3 punkte Komisija konstatavo, kad Auditorius nustatė, jog Bendrovės reguliuojamai veiklai priskiriamos nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos turi būti apskaičiuojamos kaip viso ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos eliminavus išnuomoto turto, mažesnės vertės nei nustatyta minimali įsigijimo savikaina turto, vartotojų lėšomis įsigyto, Europos Sąjungos fondų ir subsidijų lėšomis finansuoto turto nusidėvėjimo sąnaudas bei neefektyvių investicijų nusidėvėjimo sąnaudas. Detalų jų vertinimą pateikė Patikrinimo akto 3 lentelėje (Patikrinimo akto 13 lapas). Pareiškėja nesutiko su tokiu vertinimu ir tvirtino, kad šios sąnaudos padengtos pajamomis iš subjektų, kurie nuomojasi turtą. Komisija tvirtina, kad pareiškėja nepateikė konkrečių sumų, kurias gavo iš konkrečių nereguliuojamų veiklų, kad apskaitoje nebuvo atskirtos ir visos sąnaudos, susijusios su šiomis veiklomis. Pastebėtina, kad Auditorius, atlikdamas Bendrovės auditą, nustatė, kad turto, kurio įsigijimo savikaina yra mažesnė nei 2011-01-31 pareiškėjos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 56, 2012-04-18 pareiškėjos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 104, 2013-08-09 pareiškėjos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 167 patvirtintuose Apskaitos politikos vadovuose nustatyta minimali savikaina – du tūkstančiai, negali būti priskiriamas ilgalaikiam turtui ir tokio turto nusidėvėjimo sąnaudos į reguliuojamos veiklos nusidėvėjimo sąnaudas negali būti traukiamos. Šio turto likutinės vertės negali didinti reguliuojamos ilgalaikio turto vertės, nuo kurios dydžio yra apskaičiuojamas pareiškėjai licencijuojamoje veikloje leistinas normatyvinis pelnas. Auditorius atsižvelgė ir įvertino faktą, kad ilgalaikio turto minimali įsigijimo savikaina taikoma tik turto grupėms, nurodytoms 2012-04-24 pareiškėjos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 106 „Dėl ilgalaikio materialiojo turto objektų klasifikavimo bei ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo normų patvirtinimo“ priede, Ataskaitoje Auditorių nurodomos išvados pateiktos tai įvertinus, o dokumentų apie konkrečiai 2011–2013 m. kapitalizuotų sąnaudų, kurių vertė neviršija 2000 Lt sumas, nebuvo pateikta, todėl atsakovė pagrįstai nurodė, kad Patikrinimo metu nebuvo galima įvertinti šių sąnaudų, kaip operacinių sąnaudų pagrįstumo. Teismas, įvertinęs Auditorių ir Komisijos atliktą vertinimą, sprendžia, jog amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudos buvo pagrįstai eliminuotos.

Dėl abejotinų ir beviltiškų skolų sąnaudų, kurios, anot pareiškėjos, būtinos ir neišvengiamos, konstatuotina, jog Komisija teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog jos nepagrįstai buvo priskirtos reguliuojamos veiklos sąnaudoms. Pagrįsdamas šiuos savo argumentus, teismas remiasi Energetikos įstatymo 19 straipsniu ir tvirtina, jog pagrįstos sąnaudos yra tik tokios sąnaudos, kurios būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti. Dar daugiau, negrąžintinų ir beviltiškų skolų perkėlimas vartotojams negali būti laikomas tinkamu. Būtent pareiškėja atsakinga už tinkamą minėtų skolų valdymą, o verslo rizika, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, jau yra įvertinta WACC skaičiavimuose, todėl pakartotinis įtraukimas į reguliuojamos veiklos sąnaudas leistų pareiškėjai padvigubinti pajamas.

Patikrinimo akto 2.9 punkte nustatyta, kad pagal pareiškėjos Auditoriui pateiktus ilgalaikio turto vertės apskaičiavimus skirstymo veikloje naudojamo turto vertė 2011-12-31 sudarė – 1 693 279 000 Lt, 2012-12-31 – 1 793 628 000 Lt ir 2013-12-31 – 1 851 947 000 Lt. Tarp pareiškėjos skaičiuojamos ir Auditoriaus apskaičiuoto reguliacinio turto likutinių verčių skirtumai susidarė, nes Auditorius skaičiavimams naudojo ilgalaikio turto mokestinę įsigijimo savikainą ir sukauptą mokestinį nusidėvėjimą atitinkamų metų pabaigai, kaip tai numatė Metodika, o pareiškėja naudojo 2010 metais apskaičiuotą ilgalaikio turto likutinę vertę. Taigi, matyti, kad jei pareiškėja būtų licencijuojamoje veikloje naudojimo turto vertę skaičiavusi pagal galiojusius teisės aktus ir Komisijos nustatytus įpareigojimus dėl neefektyvių investicijų skirtumas dėl likutinės vertės nebūtų susidaręs.

Patikrinimo akto 9 punktu atsakovė nepagrįstomis reguliuojamos veiklos sąnaudomis laikė ir elektros energijos įsigijimo sąnaudas ir tvirtino, kad pareiškėja apskritai negalėjo elektros energijos, skirtos buitiniams vartotojų poreikiams padengti, įsigyti pagal dvišalius kontraktus, sudarytus neatlikus viešųjų pirkimų procedūrų. Į bylą pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-10-30 išvada Nr. 4S-3614 patvirtina šias Komisijos dėstomas aplinkybes. Minėtoje išvadoje konstatuota, kad pareiškėja elektros energijos pirkimus 2011–2013 m. turėjo vykdyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, tai yra elektros energija turėjo būti įsigyjama rengiant viešąjį pirkimą. Atsižvelgiant į tai, ir šios Komisijos padarytos išvados Patikrinimo akte 2.9 punkte yra pagrįstos.

Pareiškėja skunde nurodė, kad jai nėra aišku, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaudamasi atsakovė tvirtino, jog šios sąnaudos negali būti įtraukiamos į reguliuojamą apskaitą (Patikrinimo akto 5 punktas). Kaip jau ir buvo minėta, Komisija, priimdama Patikrinimo aktą, detaliai visas teisės aktų nuostatas įvardijo Patikrinimo akto 2–3 puslapyje. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė Patikrinimą atliko atsižvelgdama į Energetikos įstatymo 19 str. 2 dalies (ginčo metu galiojusiu), Elektros energetikos įstatymo 43 str. 3 d. 1 punkto bei Metodikos nuostatas. Sutiktina ir su atsakovės pastebėjimu, jog Patikrinimo metu sąnaudų pagrįstumas buvo vertinamas pagal susistemintus pirminius pareiškėjos sąskaitų planų duomenis, kuriuos pateikė Auditorius ir jie buvo pateikti pareiškėjai, tačiau pareiškėja pastabų dėl susistemintų duomenų nereiškė.

Nesutiktina su pareiškėjos išdėstytu argumentu, kad ginčijami nutarimai priimti pažeidžiant kainų įsigaliojimo ir taikymo terminus.

Elektros energetikos įstatymo 69 str. 5 dalyje nustatyta, kad viršutinė perdavimo paslaugos kainos riba turi būti nustatyta ar perskaičiuota ne vėliau kaip likus 90 kalendorinių dienų, viršutinės skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos – ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki reguliavimo periodo arba atitinkamų reguliavimo periodo metų pradžios.

Pažymėtina, kad skundžiamais nutarimais atsakovė nenustatė naujų kainų viršutinių ribų, o tik sumažino sąnaudų apimtį, kuri buvo nustatyta 2014 m. spalio mėnesį priimtais nutarimais (Nr. O3-868, Nr. O3-842, Nr. O3-845), t. y. pakoregavo kainų viršutines ribas.

Nesutiktina ir su pareiškėjos argumentu, jog nepanaikinus skundžiamų nutarimų, atsiras ilgalaikės neigiamos pasekmės paslaugų vartotojams. Priešingai – Komisija, atlikusi pareiškėjos Patikrinimą ir nustačiusi, jog į sąnaudas reguliuojamai veiklai vykdyti įtrauktos nepagrįstos sąnaudos, Nutarimais siekė, kad pareiškėja laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Akivaizdu, jog teisės aktų nuostatos ne tik įpareigoja Komisiją atlikti valstybinę energetikos priežiūrą bei reguliuoti energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, įvertinti teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgiant į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą, bet ir užtikrinti atskirų rinkos dalyvių ir vartotojų nediskriminavimą. Pareiškėjos pasisakymai, kad neva ateityje įvyks kainų šuoliai, nepagrįsti jokiais skaičiavimais ar įrodymais, todėl atmestini.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvada, kad Komisija, neperžengdama jai suteiktos kompetencijos ribų, įvertinusi faktinių aplinkybių visumą, pagrįstai priėmė byloje skundžiamą Nutarimą Nr. O3-947, kuris yra teisėtas bei pagrįstas.

Pareiškėja taip pat prašė panaikinti ir Nutarimą Nr. O3-944, Nutarimą Nr. O3-945, Nutarimą Nr. O3-946 ir Nutarimą O3-960, kurie yra priimti Nutarimo Nr. O3-947 pagrindu. Taigi, teismui konstatavus, kad Nutarimas Nr. O3-947 yra teisėtas ir pagrįstas, teisėtais ir pagrįstais laikytini ir Nutarimas Nr. O3-944, Nutarimas Nr. O3-945, Nutarimas Nr. O3-946 ir Nutarimas O3-960. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Komisiją įvertinti Bendrovės negautas pajamas ir patirtas papildomas sąnaudas dėl nutarimų galiojimo laikotarpiu nustatytų neteisėtų kainų viršutinių ribų, nustatant Bendrovės kainų viršutines ribas kitiems laikotarpiams yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Komisijos nutarimus. Teismui konstatavus, kad ginčijami nutarimai yra teisėti, yra atmestinas ir išvestinis reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvusi AB „Lesto“) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasIrena PaulauskienėMilda Vainienė