- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-354-856/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Meliva“
- Trečiasis asmuo
- D. K., I. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eccos calores“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1039-797/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eccos calores“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Meliva“, tretiesiems asmenims D. K. ir I. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Eccos calores“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2016-03-03 uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Eccos calores“ ir UAB ,,Meliva“ sudarytas transporto priemonių AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir FORD TRANZIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis ir 2016-10-12 transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančiomis; taikyti restituciją – ieškovei iš atsakovės priteisti transporto priemones AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) FORD TRANZIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) natūra grąžinti ieškovei, grąžinant ieškovei į jas nuosavybės teises; jeigu nagrinėjant bylą paaiškės, kad restitucija negalima, ieškovei iš atsakovės priteisti transporto priemonių kainą, nustatytą ginčijamuose transporto priemonių perleidimo sandoriuose, t. y. 7700 Eur, bei priteisti iš atsakovės ir trečiųjų asmenų ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. bylos apyrašo I t., 9–22 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad BUAB „Eccos calores“ Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB ,,Verslo nota“. Bankroto administratorius nustatė, jog ieškovei laikotarpiu nuo 2014-03-29 iki 2017-03-29 (per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo) priklausė šios transporto priemonės: AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) FORD TRANZIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal valstybės įmonės „Regitra“ pateiktus duomenis, minėtos transporto priemonės buvo perleistos atsakovei UAB „Meliva“, kurios akcijos sandorių sudarymo laikotarpiu priklausė tretiesiems asmenims D. K. ir I. Š. (kurie taip pat buvo šių bendrovių direktoriai). Transporto priemonės tretiesiems asmenims D. K. ir I. Š. priklausančiai įmonei buvo perleistos nesąžiningai ir siekiant pažeisti kreditorių interesus. Tokiais atsakovės ir trečiųjų asmenų veiksmais buvo pažeistos bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesai, buvo sumažintas bendrovės turtas, o tuo pačiu ir galimybė bendrovei atsiskaityti su jos kreditoriais. Sandoris įvyko prieš pat bankroto bylos iškėlimą (bankroto byla bendrovei iškelta nepraėjus 1 metams nuo šių sandorių sudarymo). Toks bendrovės turto perleidimas laikytinas nesąžiningu, nes turtas buvo parduotas atsakovei, kuri žinojo apie transporto priemones perleidžiančios bendrovės sunkią finansinę padėtį. Perleidžiant transporto priemones, atsakovės akcininkai ir direktoriai D. K. bei I. Š. žinojo, kad taip yra pažeidžiamos įmonės kreditorių teisės, todėl elgėsi nesąžiningai. Aplinkybė, jog ieškinys iškelti bankroto bylą įmonei pateiktas teismui netrukus (po kelių mėnesių) po paskutinio sandorio sudarymo, patvirtina, kad sandorio sudarymas, atsižvelgiant į sandorio vertę, turėjo įtakos įmonės nemokumui atsirasti. Ginčijamų sandorių, kuriais perleistas UAB ,,Eccos calores“ turtas, sudarymo metu ši bendrovė turėjo kreditorių ir, sandoriais sumažinus bendrovės nuosavą turtą, atitinkamai sumenko jos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš šios bendrovės.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Meliva“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė kreditorių reikalavimų atsiradimo momento, nenustatė, ar nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo, ir tokiu būdu nebuvo nustatytos visos būtinos actio Pauliana taikymui būtinosios sąlygos ir ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais. Ieškovė, reikšdama ieškinį, remiasi tik prielaidomis, jog UAB ,,Eccos calores“ sandorių sudarymo metu buvo nemoki, o perleisdama atsakovei transporto priemones, siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovė turėjo pradelstų skolų kreditoriams. UAB „Meliva“ transporto priemones įsigijo rinkos kaina, pinigai buvo sumokėti ir visos šios aplinkybės neleidžia konstatuoti nesąžiningų atsakovės veiksmų (el. bylos apyrašo I t., 93–95 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės BUAB „Eccos calores“ atsakovei UAB „Meliva“ 100 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. bylos apyrašo II t., 1–5 b. l.).
Teismas nurodė, kad 2016-03-03 UAB ,,Eccos calores“ ir UAB ,,Meliva“ sudarė transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis dėl transporto priemonių AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 6200 Eur, FORD TRANZIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 500 Eur ir 2016-10-12 pirkimo-pardavimo sutartį dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios pardavimo kaina 1000 Eur. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog 7700 Eur suma už parduotas transporto priemones yra sumokėta ieškovei UAB ,,Eccos calores“: 2016-09-16 – 460 Eur; 2016-09-19 – 4700 Eur ir 201 Eur pavedimais, o 2016-03-03 – 1339 Eur suma bei 2016-10-12 – 1000 Eur suma pagal kasos pajamų orderio kvitą.
Teismas sprendė, jog byloje yra pateikti duomenys apie Šiaulių apygardos teismo patvirtintus kreditorinius reikalavimus, tad bankroto administratorius turėjo teisę kreiptis į teismą pagal Civilinio kodekso 6.66 straipsnį, t. y. esant kreditorių neabejotinai ir galiojančiai reikalavimo teisei.
Teismo vertinimu, nagrinėjant klausimą dėl galimo kreditorių teisių pažeidimo, kuris siejamas su transporto priemonių pardavimu, kadangi įmonė daugiau jokio turto neturėjo ir negalėjo objektyviai patenkinti likusių kreditorinių įsipareigojimų, teismas sprendė, kad vien automobilių pardavimo sandoriai, sudaryti su atsakove, kuriai ieškovė nebuvo skolinga, negali lemti kreditorių teisių pažeidimo. O aplinkybė, kaip pinigai už automobilių pardavimą buvo gauti, bet nebuvo paskirstyti, neleidžia spręsti, kad buvo pažeistos kreditorių teisės ir dėl to yra pagrindas pripažinti automobilių pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančius pagal Civilinio kodekso 6.66 straipsnį. Automobilių pirkimo pardavimo sutartys yra atlygintinės, transporto priemonės parduotos rinkos kaina, ieškovė sutinka su pardavimo kaina, jos neginčija. Ieškovė, pardavusi transporto priemones, už jas gavo pinigus, kuriais buvo galima atsiskaityti su kreditoriais. Sandorių sudarymas neužkirto galimybės atsiskaityti su kreditoriais, o sudarius sutartis iš esmės niekas nepakito – turto neliko, bet buvo gautos lėšos, kuriomis disponavo ieškovė.
Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad sandorio šalių interesai dėl automobilių pirkimo – pardavimo už nustatytą rinkos kainą sutapo, sprendė, jog šalys privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį.
Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog sandoriai sudaryti tų pačių asmenų, kurie valdo (valdė) abi bendroves, nesudaro pagrindo naikinti pirkimo - pardavimo sutartis, nes sandoriai sudaryti tarp dviejų juridinių asmenų. Faktas, kad D. K. buvo abiejų įmonių pirkėjo ir pardavėjo vadovas ar akcininkas, savaime nereiškia jog trečiasis asmuo D. K. sandorius sudarė pats su savimi, nes bendrovės dalyvių ir bendrovės turtas yra atskiras, bendrovė neatsako pagal akcininko, o pastarasis - pagal bendrovės prievoles. Aplinkybė, kam transporto priemonės buvo parduotos ir kaip panaudoti gauti pinigai, teismo nuomone, asmenų sąžiningumui negali turėti įtakos.
Iš įrodymų visumos teismas sprendė, jog neįrodytas Civilinio kodekso 6.66 straipsnio sąlygų egzistavimas, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė BUAB „Eccos calores“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti (el. bylos apyrašo II t., 15–26 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Bankroto administratorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aplinkybė, jog pinigai už transporto priemones buvo gauti, tačiau neaišku, kaip jie buvo panaudoti, nėra šios bylos ginčo dalykas. Teismas turėtų įvertinti, kaip buvo panaudotos gautos lėšos pardavus turtą. Šios aplinkybės ištyrimas yra reikšmingas, galintis atskleisti, ar, sudarius ginčijamus transporto priemonių pirkimo - pardavimo sandorius ir juos įvykdžius, liko pakankamai UAB “Eccos calores” lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Taip teismas galėtų nustatyti, ar buvo pažeistos kreditorių teisės, t. y. ar UAB “Eccos calores” ir UAB “Meliva” sudaryti sandoriai nulėmė tai, kad reali galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievoles sumažėjo ar jos nebeliko.
11.2. Bankroto administratoriui UAB “Verslo nota” iki šiol nėra perduotas BUAB “Eccos calores” turtas ir dokumentai pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies punktą, todėl bankroto administratorius neturi pakankamų duomenų apie tai, kad UAB “Eccos calores” ginčijamų sandorių pagrindu gavo pinigus. Bankroto administratoriui žinoma tik tai, kad UAB “Meliva” atsiskaičius už transporto priemones su UAB “Eccos calores”, esamų ir pradelstų UAB “Eccos calores” kreditorių reikalavimai nebuvo padengti, o bendrovės skolos (atitinkamai ir kreditorių reikalavimai) toliau buvo didinamos.
11.3. UAB “Eccos calores” transporto priemonių pardavimas, neišsaugant pagal sutartis gautų pinigų ir nepanaudojant jų atsiskaitymui su visais kreditoriais pagal įstatyme nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką, nenustačius, kur ir kokių sandorių pagrindu buvo panaudoti pinigai, nulėmė tai, kad UAB “Eccos calores” kreditorių galimybė išsiieškoti skolas apskritai išnyko. O tai reiškia, jog buvo pažeistos UAB “Eccos calores” kreditorių teisės ir interesai.
11.4. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kad ginčo šalys privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, teismas šių įrodymų iš byloje dalyvaujančių asmenų taip pat neišsireikalavo. Šių aplinkybių apylinkės teismas net nevertino. Teismas, konstatavęs šalių privalomumą sudaryti ginčijamus sandorius, privalėjo įvertinti, ar sandoriai buvo sudaryti nepakenkiant skolininkės kreditorių interesams, ar šalys (ypač atsakovė, kaip susijusi ir suinteresuotas asmuo) pasirinko tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis kuo mažiau apsunkintų atsiskaitymą su kreditoriumi. Tačiau šios aplinkybės liko neįvertintos.
11.5. Sandoriai buvo sudaryti tarp UAB “Eccos calores” ir UAB “Meliva”, kurių vadovais buvo tie patys asmenys D. K. ir I. Š., kurie buvo dar ir UAB “Meliva” akcininkais, todėl preziumuojama, jog sandorio šalys buvo nesąžiningos. Tai reiškia, kad UAB “Meliva” ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo žinoma, jog UAB “Eccos calores” faktiškai buvo nemoki, turėjo kreditorių, kurių reikalavimai buvo pradelsti. Nepaisant to, UAB “Meliva” įsigijo iš UAB “Eccos calores” vienintelį likusį įmonės ilgalaikį turtą ir tokiais savo veiksmais sumažino UAB “Eccos calores” kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus, nes UAB “Eccos calores” šių pinigų neturi, taip pat šie pinigai nebuvo panaudoti atsiskaityti su kreditoriais.
Konstatavimas, jog sandorį sudariusios šalys negalėjo būti nesąžiningos, nes sandoris sudarytas su juridiniais asmenimis, o ne su jų dalyviais ar valdymo organais, prieštarauja ne tik LAT formuojamai praktikai, bet ir CK 6.67 straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms šalių sąžiningumo sąlygoms.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Meliva“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimą. Nurodė, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik nustačius visas nurodytas sąlygas, o nenustačius bent vienos sąlygos egzistavimo, nėra pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Byloje pateikti įrodymai, jog 2016-03-03 sandorių sudarymo metu buvo skolos UAB „E.I.R. International Forwarding“, kurių sumokėjimo terminas buvo pasibaigęs 2017-02-25, tačiau už parduotas transporto priemones buvo gautos lėšos (7700 Eur). Ši aplinkybė įrodo, kad sandorių sudarymas neužkirto galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kreditorių teisės ginčijamais sandoriais pažeistos nebuvo, nes sandoriai sudaryti atlygintiniai, o sudarius sutartis, iš esmės niekas nepakito - turto neliko, bet buvo gautos lėšos, kuriomis disponavo ieškovė. Aplinkybė, kam transporto priemonės buvo parduotos ir kaip panaudoti gauti pinigai, asmenų sąžiningumui negali turėti įtakos. Bankroto administratorius klaidina teismą, nurodydamas, kad nežino, kur buvo panaudotos už automobilius gautos lėšos. Banko išrašuose aiškiai matosi, kad buvo atsiskaitoma su kreditoriais mokant už prekes (el. bylos apyrašo II t., 30–34 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės BUAB „Eccos calores“ apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog BUAB „Eccos calores“ (ieškovė) ir atsakovė UAB „Meliva“ 2016-03-03 sudarė transporto priemonių AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir FORD TRANZIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis. 2016-10-12 tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis (el. bylos apyrašo I t., 37, 38, 39 b. l.). Pinigai už parduotas transporto priemones (7700 Eur) sumokėti ieškovei UAB ,,Eccos calores“ tokia tvarka: 2016-09-18 – 460 Eur; 2016-09-19 – 4700 Eur ir 2016-09-19 – 201 Eur pavedimais, 2016-03-03 – 1339 Eur, 2016-10-12 – 1000 Eur pagal kasos pajamų orderio kvitus (el. bylos apyrašo I t., 167-170 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-670-368/2017 ieškovei UAB „Eccos calores“ iškelta bankroto byla.
Ginčas byloje kilęs dėl 2016-03-03 ir 2016-10-12 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu.
Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog pinigai už parduotas transporto priemones buvo gauti, tačiau nėra aišku, kaip jie buvo panaudoti, nurodydamas, jog tai nėra šios bylos ginčo dalykas. Apelianto teigimu, teismas turėtų įvertinti, kaip buvo panaudotos šios lėšos. Šios aplinkybės konstatavimas yra reikšmingas, galintis atskleisti, ar, sudarius ginčijamus transporto priemonių pirkimo - pardavimo sandorius ir juos įvykdžius, liko pakankamai UAB “Eccos calores” lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Taip teismas galėtų nustatyti, ar buvo pažeistos kreditorių teisės, t. y. ar UAB “Eccos calores” ir UAB “Meliva” sudaryti sandoriai nulėmė tai, kad reali galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievoles sumažėjo ar jos nebeliko.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis 2016-03-03 ir 2016-10-12 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis vadovaudamasi CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui.
Ieškovė, reikšdama atsakovei UAB „Meliva“ reikalavimą pripažinti transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, pateikė UAB “Eccos calores” kreditorių finansinių reikalavimų lentelę, iš kurios matyti, kad sutarčių sudarymo dienai (2016-03-03) ieškovės pradelsti įsipareigojimai vienintelei kreditorei UAB „International Forwarding“ sudarė 4961 Eur (el. bylos apyrašo I t., 136–137 b. l.).). Ieškovės balanso duomenys 2015 m. gruodžio 31 dienai patvirtina, kad ieškovė minėtai datai turėjo 36 296 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas – 9098 Eur, trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai) – 27 198 Eur (el. bylos apyrašo I t., 138 b. l.). Pinigų likutis 2015-12-31 – 2 262 Eur. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties dienai (2016-10-12) ieškovės vykdytini įsipareigojimai kreditoriams sudarė 14 682 Eur: t. y. kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „International Forwarding“ ir AV Logistic SIA. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 34 309,22 Eur sumai. Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės bankroto administratorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį bei gindamas visų kreditorių interesus, turi neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę.
Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016 ir kt.). Teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).
Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Reikšdamas actio Pauliana reikalavimą, įrodyti šio instituto taikymą pagrindžiančias aplinkybes turi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).
Nutarties 19 punkte aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016-03-03 transporto priemonių AUDI A6 ir FORD TRANSIT pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ieškovė turėjo pradelstą įsipareigojimą vienam kreditoriui UAB „International Forwarding“ 4 961 Eur sumai, 2016-10-12 transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo dienai ieškovė turėjo įsipareigojimų kreditoriams, t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „International Forwarding“ ir AV Logistic SIA, 14 682 Eur sumai, tačiau 2015 m. balanso duomenys patvirtina, kad ieškovės turto vertė sudarė 36 296 Eur sumą. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės turimo turto vertės, kas tik patvirtina, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė nebuvo nemoki, o ginčijamų sandorių sudarymas neturėjo įtakos jos mokumui. Ieškovės argumentą, kad UAB „Eccos calores“ sandorių sudarymo metu buvo nemoki, paneigia aukščiau nurodytos aplinkybės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nemokumą ginčijamų sandorių sudarymo metu. Nesutiktina su ieškovės argumentu, kad sandoriai buvo sudaryti prieš pat bankroto bylos iškėlimą, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad BUAB „Eccos calores“ nemokumas konstatuotas 2017 m. kovo 29 d. iškėlus ieškovei bankroto bylą, t. y. po metų, kai buvo sudaryti 2016-03-03 sandoriai, ir beveik po pusės metų, kai buvo sudarytas 2016-10-12 sandoris.
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentu, kad sudarant ginčo sandorius ieškovė smarkiai sumažino bendrovės galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais, t. y. sudarė nelygiavertes sąlygas kitiems savo kreditoriams patenkinti kreditorinius reikalavimus, taip pažeidė jų teises ir interesus.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad kreditorių teisės, sudarant ginčytinus sandorius, nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčytini sandoriai buvo atlygintiniai, transporto priemonės parduotos rinkos kaina, ieškovė transporto priemonių pardavimo kainų neginčijo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina pinigų sumokėjimą (el. bylos apyrašo I t., 171–174 b. l.). Priešingai nei teigia apeliantė, sudarius ginčijamus transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandorius, ieškovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais niekaip nebuvo sumažintos, nes gautomis lėšomis ieškovė turėjo galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais. Dėl ginčijamų sandorių sudarymo bendrovės turtinė padėtis nepablogėjo ir dėl to bendrovė netapo nemoki. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis gautų piniginių lėšų panaudojimą, nes tokiu atveju būtų nustatyta, ar buvo pažeistos kreditorių teisės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad aplinkybė, kur buvo panaudotos piniginės lėšos, gautos pardavus transporto priemones, nėra šios bylos ginčo dalykas.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-511/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė nebuvo nemoki, jai nebuvo iškelta bankroto byla, todėl nuspręsti, kokiems tikslams panaudoti gautas pinigines lėšas, yra ieškovės pasirinkimo teisė.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kad ginčo šalys privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, o teismas šių įrodymų nereikalavo, šių aplinkybių teismas nevertino. Apelianto teigimu, teismas, konstatavęs šalių privalomumą sudaryti ginčijamus sandorius, privalėjo įvertinti, ar sandoriai buvo sudaryti nepakenkiant skolininkės kreditorių interesams, ar šalys (ypač atsakovė, kaip susijusi ir suinteresuotas asmuo) pasirinko tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis kuo mažiau apsunkintų atsiskaitymą su kreditoriumi.
Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010).
Kaip jau minėta, 2016-03-03 ir 2016-10-12 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovei buvo perleistos transporto priemonės AUDI A6 už 6200 Eur, FORD TRANZIT (su variklio defektu) už 500 Eur, ir (duomenys neskelbtini) už 1000 Eur. Transporto priemones ieškovė pardavė rinkos kainomis, pinigines lėšas gavo mokėjimo pavedimais bei grynaisiais pinigais, įnešant juos į įmonės kasą, ieškovė transporto priemonių pardavimo kainų neginčija. Nenustatyta, kad minėtų transporto priemonių pardavimo sutarčių metu ieškovė buvo nemoki, nes ieškovės nemokumas konstatuotas žymiai vėliau (2017-03-29), ginčytinomis sutartimis nebuvo sumažintas skolininko mokumas. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad turto vertė nepasikeitė, pasikeitė tik turto struktūra – vietoj turimo kilnojamojo turto (kuris, beje, reikalauja ir nemažai lėšų išlaikymui) buvo gautos piniginės lėšos, kuriomis ieškovė disponavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamų sandorių sudarymas atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standartą tuo metu buvusiomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad sandoriai buvo sudaryti tarp UAB “Eccos calores” ir UAB “Meliva”, kurių vadovais buvo tie patys asmenys D. K. ir I. Š., kurie buvo dar ir UAB “Meliva” akcininkais, todėl preziumuojama, jog sandorio šalys buvo nesąžiningos, o tai reiškia, kad UAB “Meliva” ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo žinoma, jog UAB “Eccos calores” faktiškai buvo nemoki, turėjo kreditorių, kurių reikalavimai buvo pradelsti.
Pažymėtina, kad pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį, sandorio šalių nesąžiningumas siejamas su jų žinojimu ar turėjimu žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, todėl, nenustačius kreditorių teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumo vertinimas nebeturi būti atliekamas (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 27 d. nutartis c. b. Nr. 2A-218-823/2018).
Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant nurodytų sąlygų visetui, nenustačius bent vienos CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Nenustačius kreditorių teisių pažeidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų egzistavimo. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas CK 6.6 straipsnio pagrindu buvo atmestas pagrįstai.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.