- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-19
- Bylos Nr.
- 1-760-1124/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34155-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- V. S., R. S.
- Advokatai
- Andrius Kaluina, Daiva Valeikienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent – jis 2021 m. spalio 1 d. apie 17.50 val., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus, numatančius, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, t. y. (duomenys neskelbtini)., važiavo šalutiniu keliu Alyvų gatve, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini)), įvažiuodamas į sankryžą su pagrindiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu, t. y. keliu (duomenys neskelbtini)), jo atžvilgiu iš dešinės į kairę važiavusio automobilio H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. S., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų VšĮ RVU ligoninėje mirė automobiliu H. C. važiavusi keleivė O. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Automobilio H. C. vairuotojui V. S. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Automobilio VW Passat keleivei R. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
2. Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad 2021 m. spalio 1 d. apie 18 valandą vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo šalutiniu keliu nuo Gilučių gyvenvietės, privažiavo prie sankryžos, sumažino greitį ir turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius. Pagrindiniu keliu nuo (duomenys neskelbtini) važiavo krovininis automobilis, kurį jis praleido, o nukentėjusiojo V. S. automobilis važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Krovininis automobilis važiavo link Jonavos pusės ir užstojo (duomenys neskelbtini) kryptimi važiuojantį V. S. automobilį H. C.. Jis nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio H. C., įvažiavo į sankryžą ir jie susidūrė. Greičiausiai jis buvo praradęs sąmonę, nes iš automobilio išlipo, kai išgirdo policijos pareigūnų sirenas. Vėliau atvažiavo gaisrinė. Kas vyko po eismo įvykio, nelabai prisimena, vėliau jį išvežė į Lazdynų ligoninę. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus. Pasekmes, kurios atsirado po eismo įvykio, taip pat pripažįsta. Nukentėjusiųjų atsiprašė, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis, jo gynėja.
4. Be kaltinamojo D. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
4.1. Nukentėjusysis V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2021 m. spalio 1 d. apie 18 val., vairuodamas automobilį H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo Jonavos pusės link Vilniaus. Vežė mamą O. S. į šeimos kliniką adresu – Kanto al. 19, Vilnius. Mama sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiavo apie 90 km/h greičiu. Pamena, kad, jam privažiavus sankryžą su Alyvų gatve, prasilenkė su priešpriešais važiavusiu krovininiu automobiliu. Tik prasilenkus su minėtu krovininiu automobiliu, staiga priekyje savęs pamatė tamsios spalvos automobilio VW Passat dešinį šoną, t. y. pamatė jo atžvilgiu iš kairės į dešinę kelią prieš jį kertantį automobilį. Atstumas tarp jo ir VW Passat automobilio buvo minimalus, gal apie trys metrai. Jis net neprisimena, ar prieš susidūrimą su minėtu automobiliu spėjo paspausti stabdžio pedalą, ar ne. Viskas įvyko labai greitai – jo automobilis priekine dalimi atsitrenkė į VW Passat automobilio dešinį šoną, po ko jo automobilis pradėjo suktis. Kiek kartų apsisuko jo automobilis, pasakyti negali, bet atrodo, kad daugiau nei vieną kartą. Automobiliui sustojus, suprato, kad stovi už kelio ribų, dešiniajame griovyje (žiūrint jo važiavimo kryptimi). Pamatė, kad iš po jo automobilio variklio dangčio rūksta dūmai. Tuo pat metu pamatė prie jo automobilio pribėgančius vyrus. Vienas buvo su gesintuvu, kiti bandė atidaryti variklio dangtį. Jis apžiūrėjo save. Jautė skausmus kūne. Pažiūrėjo į šalia sėdinčią mamą. Ji buvo sąmoninga, bet labai įsitempusi. Mama dar iki eismo įvykio, po anksčiau ją ištikusio insulto, nekalbėjo, todėl jis prašė jos parodyti, kur skauda, bet ji tik žiūrėjo į jį, kairiąja ranka bandė griebtis už svirties. Jis nuleido jai sėdynės atlošą, kad jai būtų patogiau gulėti. Pats išlipo iš automobilio. Išlipęs iš savo automobilio pamatė, kad automobilis VW Passat po eismo įvykio taip pat atsidūrė už kelio ribų – toje pačioje kelio pusėje kaip ir jo automobilis. Jis buvo „peršokęs“ griovį, kuriame atsidūrė jo automobilis. Matė, kad tame automobilyje, priekinio keleivio vietoje, sėdi moteris, jos galva buvo kruvina. Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai–gelbėtojai ištraukė iš automobilio VW Passat jo keleivę, paguldė ją į GMP automobilį. Į antrą GMP automobilį jie kartu su medikais paguldė jo mamą. Policijos pareigūnai patikrino jį ir kitą vairuotoją alkotesteriu. Jie abu buvo blaivūs. Jie visi keturi buvo išvežti į Lazdynų ligoninę. Jo mamą iš karto paguldė į reanimacijos skyrių. Jį apžiūrėjo, padarė rentgeno nuotraukas. Nustatė, kad jam yra lūžęs krūtinkaulis, jis patyrė daugybinius kūno sumušimus. Buvo paleistas į namus. Kitą dieną jam pasidarė dar blogiau, todėl jis kreipėsi į šeimos gydytoją, gydytoja jam davė siuntimą pas neurologą, kuris po patikrinimo nusiuntė jį darytis magnetinį rezonansą. Kai po eismo įvykio jis dar buvo Lazdynų ligoninėje, jį pasikvietė vienas iš gydytojų ir pranešė, kad mama mirė dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų bei mamos netekties jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą (t. I, b. l. 99–101).
4.2. Nukentėjusioji R. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2021 m. spalio 1 d. apie 18 val. važiavo automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos sugyventinis D. B.. Ji sėdėjo priekinėje automobilio keleivio vietoje. Pamena, kad jie buvo nuvažiavę apsipirkti į parduotuvę Gilučiuose ir važiavo atgal į namus. Daugiau nieko neprisimena, todėl negali papasakoti, kokiomis aplinkybėmis įvyko jų automobilio susidūrimas su kitu automobiliu. Atsigavo ligoninėje su daugybiniais lūžiais ir kūno sumušimais. Jos gydymas tęsiasi iki šiol. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja byloje. Dėl žalos atlyginimo ji kreipėsi į draudimo bendrovę „Ergo“, kurioje eismo įvykio dieną buvo draustas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 137–139).
4.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. M 1291/2021 (01) duomenimis: O. S. mirė nuo kūno sumušimo, į tai nurodo – poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, rankose, dešinėje blauzdoje, dauginiai kairiųjų šonkaulių lūžiai, širdiplėvės plyšimas, dešinio prieširdžio plyšimas, aortos plyšimas, kairio plaučio plyšimas, blužnies plyšimas, dešinio inksto plyšimas, dešinio žastikaulio lūžis, dešinio šlaunikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio lūžis; vadovaujantis VšĮ RVUL ligos istorija Nr. 21-SPS-52078, O. S. mirtis konstatuota 2021 m. spalio 1 d. 20.10 val.; O. S. lavone nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstoje, rankose, dešinėje blauzdoje, dauginiais kairiųjų šonkaulių lūžiais, širdiplėvės plyšimu, dešinio prieširdžio plyšimu, aortos plyšimu, kairio plaučio plyšimu, blužnies plyšimu, dešinio inksto plyšimu, dešinio žastikaulio lūžiu, dešinio šlaunikaulio lūžiu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2021 m. spalio 1 d., tikėtina užduotyje nurodytu būdu – nukentėjus eismo įvykio metu kaip keleivei. Sužalojimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11, 6.6.13 punktais, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; O. S. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 0,55 ‰ (promilės) etilo alkoholio (t. I, b. l. 84–91).
4.4. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, specialistas, išnagrinėjęs V. S. medicininius dokumentus, pateikė išvadą, kad: „<...> V. S. nustatyta krūtinkaulio kūno ir keturių (6, 7, 8, 9) dešinės pusės šonkaulių lūžiai bei plaštakos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamo eismo įvykio metu, ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl šonkaulių lūžių sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui“ (t. I, b. l. 106–108).
4.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G3416/2021 (01) duomenimis: R. S. nustatyta muštinė–plėštinė kaktos kairės pusės ir muštinė kairio kelio žaizdos, poodinės kraujosruvos kaktoje ir pakaušyje; pakauškaulio dešiniojo krumplio ir abiejų pusių pirmųjų devynių šonkaulių lūžiai su krauju ir oru krūtinplėvės ertmėse; dešiniojo gaktikaulio abiejų šakų ir kairiojo gaktikaulio viršutinės šakos, išilginis kryžkaulio dešinės masės bei dešiniojo sėdynkaulio ir užpakalinės gūžduobės sienelės lūžiai. Kepenų pokapsulinis plyšimas su masyvia pokapsuline hematoma, kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę. Tai komplikavosi ūmia pohemoragine mažakraujyste, kvėpavimo nepakankamumu; sužalojimai padaryti didele jėga kietais bukais daiktais, sumušant krūtinės ląstą ir dubenį bei galvą ir kairįjį kelį, ir tai galėjo būti padaryta nurodyto eismo įvykio metu, kūnui kontaktuojant su automobilio salono dalimis; sužalojimas dėl dubens kaulinio žiedo suardymo (lūžę dešiniojo gaktikaulio abi šakos ir kryžkaulio dešinė masė) bei sunkios potrauminės būklės atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14. ir 6.6.15. punktai) (t. I, b. l. 148–149).
4.6. Pareigūno Edvino Daukšos tarnybinio pranešimo duomenimis, 2021 m. spalio 1 d., (duomenys neskelbtini) dirbant iš anksto nustatytu darbo grafiku nuo 8.30 val. iki 20.30 val., kartu su Vilniaus AVPK Elektrėnų PK RS vyriausiuoju patruliu Petru Druskiu apie 17.45 val. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus OVS, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, dalyvauja du automobiliai. Pirminė informacija – yra prispaustų žmonių. Atvykus minėtu adresu apie 17.50 val., buvo nustatyta, kad lengvojo automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas – D. B., jam nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Jis, važiuodamas per nereguliuojamą sankryžą iš šalutinio kelio, nesilaikė kelio ženklo reikalavimų ir, išvažiuodamas iš šalutinio kelio bei sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio lengvojo automobilio H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. S. (jam taip pat nustatytas 0,00 promilių blaivumas). Atvykus į įvykio vietą, VW Passat vairuotojas D. B. buvo išlipęs, stovėjo prie VW Passat automobilio keleivio kairės priekinės dalies. Ant D. B. kūno matėsi išoriniai sužalojimai, kraujavo galva, asmuo buvo pasimetęs, šoko būsenoje, iš pradžių nebendravo. Prie H. C. automobilio stovėjo jo vairuotojas V. S., ant jo kūno matėsi išoriniai sužalojimai, nubrozdinimai, kraujavo ranka, asmuo laikėsi už krūtinės. V. S. nurodė, kad automobilyje H. C., priekinėje keleivio dalyje, sėdi jo motina O. S., kuri yra po insulto, sunkiai bendrauja, turi motorikos sutrikimų. Nustatyta, kad O. S. nukentėjo eismo įvykio metu, kadangi po eismo įvykio jai prireikė medikų pagalbos dėl galimų sveikatos sutrikimų. V. S. bei O. S. su GMP 5104 išgabenti į Vilniaus RVUL. Pagal VW Passat vairuotojo D. B. ir V. S. žodinius parodymus nustatyta, kad VW Passat automobilis važiuodamas nuo Gilučių k., privažiavęs kelio ženklais reguliuojamą sankryžą su Jovanos keliu, ir išvažiuodamas iš sankryžos, sukdamas į kairę pusę, nepraleido ir užkirto kelią minėtam H. C. lengvajam automobiliui, kuris važiavo pagrindiniu keliu, tiesiai nuo Žaslių pusės link A1 kelio, dėl ko H. C. lengvasis automobilis priekine dalimi rėžėsi į VW Passat kairės pusės šoną. Po susidūrimo automobiliai nuvažiavo į šalikelę, dešinėje pusėje. VW Passat automobilyje, priekinėje keleivio vietoje, buvo pastebėta prispausta moteris, ji buvo be sąmonės, tačiau buvo gyva – GMP medikai 0603 nustatė moters gyvybės ženklus. Nustatyta, kad pirminis eismo įvykio smūgis teko būtent VW Passat kairės keleivių pusės daliai. Elektrėnų PGT komanda gelbėtojai, panaudodami techniką, išlaisvino prispaustą moterį, kuri buvo be sąmonės. Iš VW Passat vairuotojo žodžių nustatyta, kad keleivė yra jo sugyventinė R. S.. Dėl šoko būsenos daugiau duomenų pateikti negalėjo, nurodė, kad sugyventinė registruota tuo pačiu adresu kaip ir jis. Pasitelkus VRIS sistemą buvo nustatyta, kad VW Passat keleivė – R. S.. Minėta moteris buvo sunkiai sužalota, sąmonės neatgavo, buvo matomi veido, kairės rankos bei kairės kojos sužalojimai. VW Passat vairuotojas D. B. skundėsi krūtinės ir galvos skausmais, matėsi veido sužalojimai, jis kraujavo, buvo šoko būsenos. GMP 0603 brigada minėtą VW Passat vairuotoją D. B. ir VW Passat keleivę R. S. išgabeno į Vilnių, RVUL ligoninę (t. I, b. l. 14–15).
4.7. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, įvykio vietos apžiūros metu nustatyta įvykio vieta yra kelyje Nr. „143“, (duomenys neskelbtini) 44,14 km, kelio nereguliuojamoje sankryžoje, ties (duomenys neskelbtini). Minėtoje sankryžoje matomi du nuo kelio į griovį galimai po susidūrimo nuvažiavę automobiliai. Vienas jų – automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta transporto priemonė yra nuvažiavusi nuo kelio, matomas apgadintas dešinės pusės automobilio šonas bei priekinė dalis, automobilio galinė dalis yra kryptimi link minėto kelio važiuojamosios dalies. VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės šone matomos išlūžusios priekinės dešinės pusės keleivio durelės, iš savo vietos išlūžusi priekinės panelės (skydelio) apdaila, suveikusios abi priekinės oro pagalvės, automobilio pavaros svirtis įjungta į atbulinę eigą, dalinai įjungtas rankinis stabdis, ant automobilio skydelio rodmenų matoma, kad greičio ir automobilio apsukų rodmenys yra nulinėje padėtyje, važiavimo greitis neužstrigęs skydelio rodmenyse. Atvykus į įvykio vietą, VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje, priekinėje keleivio vietoje, iki atvykstant GMP matoma sėdinti keleivė R. S., kuri sėdi su užsegtu saugos diržu, matoma galimai kruvina galvos sritis, moteris be sąmonės, šalia keleivės kojų, ant automobilio kilimėlio, matomi galimai minėtos pilietės juodos spalvos batai, kurie eismo įvykio metu yra galimai nusimovę nuo kojų. Kita transporto priemonė, dalyvavusi eismo įvykyje, – automobilis H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat yra nuvažiavusi nuo kelio į griovį, jos priekinė dalis matoma kryptimi link pagrindinio kelio (atstumas nuo kelio – 6,9 m.), kairės pusės šoninė dalis yra link žvyro dangos šalutinio kelio. Matoma automobilio H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinė dalis, suveikusios abi priekinės dalies oro pagalvės ir kairės pusės šoninės oro pagalvės, automobilio automatinės pavaros svirtis įjungta į rodmenį „D3“, matomos užstrigusios skydelio rodyklės (dėl neveikiančio skydelio tikslūs rodmenys apžiūros metu nenustatyti). Iki atvykstat GMP pagalbai, minėto automobilio H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio vietoje matoma gulimoje padėtyje ant sėdynės esanti moteris O. S., ant jos vizualių sužalojimų nesimato, moteris po įvykio sąmoninga, skundžiasi kaklo srities skausmais. Apžiūros metu abiejų minėtų transporto priemonių vairuotojai t. y. automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – D. B., ir automobilio H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – V. S., yra išlipę iš automobilių patys, ant minėtų asmenų kūno buvo matomi paviršiniai galvos ir rankų sričių sužalojimai. Įvykio vieta – nereguliuojamoje kelio sankryžoje, pagrindinio kelio Nr. „143“ (duomenys neskelbtini), 44,14 km, važiuojamosios kelio dalies plotis – 6,3 m., minėtas kelias yra dviejų eismo juostų (skirtingomis kryptimis), kiti du keliai turi kelio ženklus Nr. „203“ – „Duoti kelią“. Eismo įvykio vietoje pirminiais duomenimis nustatyta, kad galimai lengvasis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas – D. B., važiuodamas per nereguliuojamą sankryžą iš šalutinio kelio nuo (duomenys neskelbtini), nesilaikė kelio ženklo reikalavimų ir, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, galimai sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio lengvojo automobilio H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. S., pirminis smūgis – į automobilio VW Passat dešinės pusės šoną. Apžiūros metu kelio danga – šlapia, ant jos, dešinėje kelio (duomenys neskelbtini) 44,14 km pusėje, prie griovio, matomos dvi galimai slydimo žymės, kurių atstumas yra 2,10 m., netoli minėtos vietos matomas automobilio H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis ir automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės apdailos grotelės. Daugiau įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta (t. I, b. l. 30–49).
4.8. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0032, D. B. 2021 m. spalio 1 d. 17.58 val. nustatytas 0,00 promilių blaivumas, V. S. 2021 m. spalio 1 d. 18.01 val. taip pat nustatytas 0,00 promilių blaivumas (t. I, b. l. 17–21).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalimi, tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad D. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 154 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus (O. S.). Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. D. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, tarp jų nukentėjusiųjų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, parodymai, apžiūros protokolų, specialisto išvadų duomenys, tarnybiniai pranešimai. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama D. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas D. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
7. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
9. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
10. BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
11. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
12. Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
13. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neatsargiais veiksmais, dėl ko žuvo žmogus taip pat vienam iš nukentėjusiųjų buvo nesunkiai, o kitam nukentėjusiajam – sunkiai, sutrikdyta sveikata; pažymėtina, kad kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašė, nukentėjusieji kaltinamajam pretenzijų neturi, nors byloje nepareikšti civiliniai ieškiniai, kaltinamasis (jo gynėja) nurodė sutinkantis atlyginti padarytą žalą; taip pat įvertintini kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys. Pažymėtina, kad D. B. neteistas, nusikaltimo padarymo metu nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu dirba, turi mažametį vaiką, per paskutinius penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius kelių eismo taisyklų pažeidimus (baudos sumokėtos) (t. I, b. l. 166–167).
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį, nei minėto straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, ir paskiriant D. B. laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.
15. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
16. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas taip pat sprendžia, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tokia teismo išvada pagrindžiama toliau šiame nuosprendyje pateikiamų motyvų pagrindu.
17. Pažymėtina, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).
18. Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).
19. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).
20. Šiame kontekste pažymėtina, kad D. B. anksčiau neteistas, per paskutinius penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius kelių eismo taisyklų pažeidimus (baudos sumokėtos), dirba, turi mažametį vaiką, taigi, realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neabejotinai paveiktų jo teigiamus socialinius ryšius – galimai lemtų ryšio su šeima (vaiku) suprastėjimą, arba net ir visišką nutrūkimą, darbo praradimą. Šių aplinkybių visetas sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai D. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bei taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 8 punkto nuostatas – laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. B. atidedant dvejų metų terminui, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
21. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
22. Viena iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
23. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
24. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, taip pat atsižvelgus į tai, kad D. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei šio nuosprendžio 12–13 punktuose nurodytas ir aptartas aplinkybes, be kita ko, į padarytos nusikalstamos veikos sunkius, negrįžtamus padarinius (žmogaus žūtį) bei ankstesnį D. B. baustumą administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, ir siekiant prevencinių tikslų, D. B. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Šiame kontekste pastebėtina, jog teismo posėdyje gynėjos nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis naudojasi transporto priemone vykdamas į darbą, taip pat paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigų, nėra išskirtinės ir pakankamos paneigti BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės taikymo pagrįstumą, kitais žodžiais tariant, jos nesudaro pagrindo aptariamos poveikio priemonės D. B. apskritai netaikyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę bausmę – 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų terminui, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti D. B. 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.