- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-2010-794/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13406-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- L. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-18060-1019/2022, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjos L. V. prašymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad prievolė UAB „Perspektyvios idėjos“ pagal 2008 m. liepos 11 d. Pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė, nes turto pardavėjas UAB „Perspektyvios idėjos“ 2019 m. gruodžio 31 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, t. y. sutarties šalis pasibaigė likvidavus juridinį asmenį.
2. Pareiškėja nurodė, kad pagal sutartį iki visiško atsiskaitymo su pardavėju momento, pirkėjai neturi teisės daiktų perleisti, išnuomoti, perduoti naudoti, įkeisti ar kitaip disponuoti be atskiro pardavėjo raštiško notarinės formos sutikimo. Notaras atitinkamą patvirtinimą išduoda tik turėdamas kitos sutarties šalies patvirtinimą apie atsiskaitymą. Kadangi, šiuo metu viešame registre galioja pareiškėjos teises ribojantis įrašas, o jos prievolė pasibaigė likvidavus juridinį asmenį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.128 straipsnio 3 dalis), prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – prievolės pasibaigimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos L. V. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
4. Teismas nustatė, jog iš prašyme dėstomų aplinkybių, juo siekiamas įtvirtinti faktas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniuose įtvirtintų nuostatų. Teismas pažymėjo, kad pagrindas išregistruoti apribojimą dėl turto perleidimo yra įrodymai apie visišką atsiskaitymą, kuriuos, jei atsiskaityta, turi pirkėjai.
5. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.128 straipsnio pagal 3 dalį, prievolė baigiasi, kai juridinis asmuo (kreditorius ar skolininkas) likviduojamas. Iš pateiktų duomenų, taip pat iš Juridinių asmenų registro teismas nustatė, kad UAB „Perspektyvios idėjos“ yra išregistruota įmonę likvidavus dėl bankroto. Taigi teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad prievolė pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra pasibaigusi. Taip pat teismas konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ar negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. nėra pagrindo prašymą nagrinėti teisme ypatingosios teisenos tvarka.
6. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja nurodo, jog notaras atitinkamą patvirtinimą išduoda tik turėdamas kitos sutarties šalies patvirtinimą apie atsiskaitymą, tačiau byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja kreipėsi į notarą ir jis atsisakė patvirtinti, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra atsiskaityta. Pareiškėjai nesutinkant su notaro veiksmais ar neveikimu, ji turi teisę teikti skundą dėl notarinio veiksmo ar atsisakymo notarinį veiksmą atlikti (CPK 511 straipsnis).
7. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog juridinę reikšmę turintis faktas dėl prievolės pasibaigimo nenagrinėtinas CPK V dalies XXVI skyriaus (ypatingosios teisenos) tvarka, todėl pareiškėjos prašymą dėl juridinio fakto nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja (apeliantė) L. V. prašo panaikinti teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – prievolės pasibaigimo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
8.1. Apeliantė nurodo, jog pirkėjai neturi duomenų apie galutinį atsiskaitymą, nes pardavėjas neįvykdė savo pareigų pagal pardavimo sutartį, todėl pirkėjai ir nesumokėjo galutinės sutarties kainos. Pardavėjo išregistravimą įrodantys duomenys buvo pateikti teismui kartu su pareiškimu. Pareiškėja neturi kitos išeities, kaip teikti prašymą ypatingosios teisenos tvarka, nes potencialus atsakovas ginčo teisenos byloje neegzistuoja.
8.2. Apeliantė nesutinka su teismo nuomone, kad įvertinus pateiktą prašymą, įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ar negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. nėra pagrindo prašymą nagrinėti teisme ypatingosios teisenos tvarka. Teismas nenurodo kokius dokumentus, teismo nuomone, turi šiuo atveju pateikti pareiškėja.
8.3. Notaras negali nustatyti juridinio fakto byloje, - tą daro tik teismas. Notaro veiksmų skundimas būtų beprasmis ir perteklinis, nes pareiškėjas vis tiek butų priverstas kreiptis į teismą ypatingosios teisenos tvarka.
8.4. Apeliantė pažymėjo, jog teismas, jei atsisako priimti pareiškimą, privalo nurodyti kokių tiksliai proceso įstatymo normų neatitinka pareiškimas ir nustatyti galimybę pareiškėjai trūkumus pašalinti, aiškiai nurodydamas kokių dokumentų, informacijos nepateikė pareiškėja. Jei teismas vertina su pareiškimu priimtus įrodymus, jis privalo priimti pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo
11. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
12. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
13. Taigi, civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.)).
14. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2008 m. liepos 11 d. pareiškėja sudarė sutartį su UAB „Perspektyvios idėjos“, kuria buvo įsigytas butas adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.3. buvo numatyta, kad iki visiško pirkėjų atsikaitymo su pardavėju momento, pirkėjai neturi teisės daiktų perleisti, išnuomoti, perduoti naudoti, įkeisti ar kitaip jais disponuoti be atskiro pardavėjo raštiško notarinės formos sutikimo. Ši sąlyga įregistruota ir Nekilnojamo turto registre (8.2. p.).
15. 2019 m. gruodžio 31 d. turto pardavėjas UAB „Perspektyvios idėjos“ buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, t. y. sutarties šalis pasibaigė.
16. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėja nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.128 straipsnio pagal 3 dalį, prievolė baigiasi, kai juridinis asmuo (kreditorius ar skolininkas) likviduojamas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad prievolė pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra pasibaigusi. Apeliantė, be kita ko, nenurodo aplinkybių apie jos kaip sandorio šalies įrodymus, pagrindžiančius visišką atsiskaitymą su kreditoriumi. Priešingai, pareiškėja turi duomenis (juos pateikė ir teismui kartu su prašymu), jog turto pardavėjas UAB „Perspektyvios idėjos“ buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, t. y. pareiškėja turi dokumentus, kurie patvirtina prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Atitinkamai pareiškėjos siekiamas įtvirtinti juridinis faktas neatitinka CPK 444, 445 straipsniuose įtvirtintų nuostatų, kadangi teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų.
18. Taip pat pareiškėja nurodo, jog notaras atitinkamą patvirtinimą išduoda tik turėdamas kitos sutarties šalies patvirtinimą apie atsiskaitymą bei tai, kad notaras negali nustatyti juridinių faktų. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja išvis kreipėsi į notarą ir jis atsisakė patvirtinti, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra atsiskaityta (CPK 178 straipsnis), t. y. byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja negali kitokia, ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Nors pareiškėja nurodo, kad kreipimasis į notarą ir/ar jo veiksmų apskundimas būdų perteklinis, tačiau atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą (CPK 444, 445 straipsniai), toks pareiškėjos siekiamas įtvirtinti faktas neatitinka CPK 444, 445 straipsniuose įtvirtintų nuostatų. Atsižvelgiant į tai ir nesant byloje įrodymų, jog pareiškėja negali kitokia, ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. įrodymų, jog pareiškėja kreipėsi į notarą ir jis atsisakė patvirtinti, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra atsiskaityta, pareiškėjos argumentai dėl perteklinio kreipimosi į notarą ir/ar dėl jo veiksmų apskundimo būtų pertekliniai, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
19. Apeliantė pažymėjo, jog jei teismas atsisako priimti pareiškimą, privalo nurodyti kokių tiksliai proceso įstatymo normų neatitinka pareiškimas ir nustatyti galimybę pareiškėjai trūkumus pašalinti, aiškiai nurodydamas kokių dokumentų, informacijos nepateikė pareiškėja. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė proceso įstatymo normas, t. y. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 445 straipsnis, kurių pagrindu neatitinka apeliantės prašymas. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantės argumentai taip pat atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.
20. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo (nutarties) kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo pačiu pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjos prašomas patvirtinti juridinę reikšmę turintis faktas dėl prievolės pasibaigimo nenagrinėtinas CPK V dalies XXVI skyriaus (ypatingosios teisenos) tvarka.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė prašymo priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko priėmė pagrįstą nutartį, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
24. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.