Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės E. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovei E. Z. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės E. Z. (toliau – ir atsakovė) 119,78 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu atsakovė buvo nekilnojamojo turto objekto – sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), – savininkė, bet ji nesumokėjo vietinės rinkliavos. Ginčo vietinė rinkliava apskaičiuota taikant Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtintuose Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (neteko galios 2016 m. gruodžio 31 d.) numatytą tarifą turto vienetui.

II.

3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu tenkino pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovės E. Z. 119,78 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

4. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir iš bylos medžiagos nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovei ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 patvirtintus Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai; ginčui aktualios 2019 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T11-216 ir 2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. T11-27 redakcijos), atsakovė buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą. Iš pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą bei mokėjimo pranešimų matyti, kad už ginčo laikotarpį mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas taikant Nuostatuose nustatytus dydžius ir sudaro 119,78 Eur. Byloje nebuvo duomenų, kad atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo arba nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų, taip pat duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog vietinė rinkliava apskaičiuota tinkamai ir priteistina pareiškėjui.

III.

5. Atsakovė E. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo atsakovė du kartus kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą. Atsakovė 2014 m. gegužės mėn. kreipėsi į pareiškėją, pateikė jam savo sutuoktinio pensininko pažymėjimo kopiją, savo neįgaliojo pažymėjimo kopiją ir kitus reikalaujamus dokumentus. Dėl neaiškių priežasčių atsakovė iki šiol negavo atsakymo. Pareiškėjas turėtų nurodyti datas, kada buvo ištuštintas atsakovės komunalinių atliekų konteineris. Atsakovė neturi tokio konteinerio. Iš atsakovės buvo išvežtas vienas konteineris, tačiau jame buvo ne komunalinės atliekos, o įpakavimo maišeliai, ir atsakovė už tai sumokėjo kelis kartus. Atsakovė nepažeidė jokios teisės normos. Pats pareiškėjas pažeidė teisės normas, nes su atsakove nėra sudaryta atliekų išvežimo sutartis. Teismas priteisę pareiškėjui mokestį už darbą, kuris nebuvo atliktas.

7. Pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Pareiškėjas iš esmės pakartoja prašyme išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais bei papildomai nurodo, kad atsakovė per 2019 m. gruodžio 11 d. patikrą vietoje atsakovė nurodė, kad ji neturi komunalinių atliekų ir nenori individualaus konteinerio šioms atliekoms šalinti. Atsakovė turėjo galimybę naudotis artimiausiais bendraisiais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais. Ginčo laikotarpiu ji naudojosi rūšiuotų atliekų konteineriu bei plastiko ir popieriaus konteineriu. Atsižvelgiant į 2022 m. sausio 14 d. atsiliepime į skundą atsakovės pareikštą reikalavimą pakeisti stiklo ir plastiko konteinerius į komunalinių atliekų konteinerį, į kurį ji galėtų mesti nerūšiuotas atliekas, atsakovės sodo pastatui buvo užsakytas individualus mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineris, tačiau atsakovė 2022 m. vasario 11 d. atsisakė jį priimti. Patikrinus pareiškėjo gautų dokumentų registrą, nustatyta, kad nuo vietinės rinkliavos įvedimo, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., atsakovė nė karto raštu nesikreipė į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos. Atsakovės pozicija, kad nesumokėta vietinė rinkliava negali būti priteista, nes su atsakove nebuvo sudaryta sutartis dėl atliekų išvežimo, yra nesuderinama su teisiniu reguliavimu ir teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės 119,78 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

9. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą, konstatavęs, kad atsakovė turėjo pareigą ginčo laikotarpiu mokėti vietinę rinkliavą, tačiau ji neįvykdė šios pareigos.

10. Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad jai faktiškai nebuvo suteiktos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, ji net neturėjo individualaus konteinerio, todėl ji neturėjo pareigos mokėti ginčo vietinę rinkliavą.

11. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik atsakyti į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

13. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais atsakovė ginčija pareigą mokėti vietinę rinkliavą, teisėjų kolegija pažymi, jog vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko, įskaitant) Atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.

14. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Nuostatai vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas nekilnojamojo turto objektų savininkas ar įgaliotas asmuo privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka (2019 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T11-216 redakcijoje ir 2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. T11-27 redakcijoje – 5.7 p.). Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., LVAT 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-389-552/2022).

15. Nuostatų (2019 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T11-216 redakcija ir 2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. T11-27 redakcija) 2 punkte nurodyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kuriuos atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti. Nuostatų (2019 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T11-216 redakcija ir 2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. T11-27 redakcija) 1 priedo „Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžiai“ 21 eilutėje yra nurodyta nekilnojamojo turto objektų grupė – sodų paskirties pastatai, šios grupės objektai yra apmokestinami kaip turto vienetai. Taigi, Nuostatuose yra įtvirtinta atsakovės, kaip sodų paskirties pastato, esančio pareiškėjo aptarnaujamoje teritorijoje, savininkės pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

16. LVAT praktikoje išaiškinta, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-534-415/2021).

17. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004, 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016). Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis ir paskirtis lemia tai, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis – todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-102-629/2020). Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai dėl nesudarytos sutarties yra atmetami.

18. Iš aptarto reglamentavimo taip pat matyti, kad asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, todėl minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovės argumentai, kad jai nebuvo pastatytas individualus konteineris atliekoms šalinti. Be to, atsakovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog ji prašė, kad jai būtų pastatytas individualus atliekų konteineris, tačiau šių jos prašymų buvo nepaisoma, taip pat kad ji nesinaudojo (neturėjo galimybės naudotis) bendraisiais mišrių ir / arba rūšiuotų atliekų konteineriais. Nors atsakovė apeliaciniame skunde užsiminė apie pasikreipimus į pareiškėją ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą, ji neatskleidė tokių pasitarimų priežasties ir turinio.

19. Pasisakant dėl atsakovės teiginių, jog jai nebuvo teikiama atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, todėl jai iš esmės neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, pabrėžtina, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-259-629/2023). Akcentuotina, kad šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovės argumentai apie nesuteiktą paslaugą nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje.

20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės E. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.