Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-658-1053/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-09-19Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-22
Bylos Nr.
1A-658-1053/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02696-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
Nuteistasis
M. B.
Kategorijos
  • 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-658-1053/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02696-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas M. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. sausio 22 d. 17.11 val. iki 2022 m. sausio 23 d. 9.29 val. (vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai). M. B. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 23 d.; konfiskuotas automobilis „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. B., 2022 m. sausio 22 d., apie 15.55 val., Vilniaus r., Rastinėnų k., Jovarų gatvėje, ties pastatu Nr. 47, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,49 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo sutrumpinti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą iki 2 metų arba dar trumpesnio termino. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, gydosi reabilitacijoje nuo alkoholio vartojimo, atlikęs bausmę ir išėjęs į laisvę ketina dirbti korpusinių baldų montuotoju ir projektuotoju, o šio darbo be automobilio neįmanoma dirbti, kadangi visada su savimi privalo turėti darbo įrankius. Apeliantas pažymi, kad gali vairuoti automobilį ir neturėdamas tam teisės, tačiau nori pradėti gyventi sąžiningai ir prašo teismo padėti jam integruotis į visuomenę.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė Jūratė Žvironienė teigia, kad apelianto skundas atmestinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.

3.1. Prokurorės nuomone, nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas galėtų būti mažinamas. Teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, nustatė protingą šios priemonės taikymo terminą ir jo mažinti nėra pagrindo. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. B. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 2,49 promilių girtumas, tuo sukeldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų vertybių ir padarytos veikos bei atsižvelgiant į nustatytą girtumo laipsnį, teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones 4 metams.

3.2. Prokurorė atsiliepime pažymi, kad M. B. skunde akcentuojamas reikalingumas vairuoti, kai jis išeis į laisvę ir pradės dirbti, nelaikytinas tiek išimtine ar neįprasta, juo labiau galinčia lemti paskirtos poveikio priemonės švelninimą, aplinkybe, kadangi asmeniniai nuteistojo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto nusikaltimo pavojingumo ir visuomenės saugumo. M. B. buvo įspėtas pareigūnų, kad nevairuotų neblaivus, tačiau to nepaisė, vėliau buvo pastebėtas vairuojant, kai jam nustatytas apsvaigimo laipsnis labai artimas sunkiam, o jo vairavimą sustabdė kliūtis. Tokie M. B. veiksmai buvo itin pavojingi ir įžūlūs. M. B. ir praeityje ne kartą yra baustas už tai, kad vairavo transporto priemones neturėdamas tam teisės ir vengė pasitikrinti neblaivumą, kas tik didina M. B. kaip asmenybės pavojingumą. Atsižvelgiant į tokias byloje nustatytas aplinkybes, į M. B. asmenybę, teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas yra teisingas ir skunde nurodyti argumentai negali nulemti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino sutrumpinimo. Vien tik nusikalstamą veiką padariusio asmens norus tenkinanti baudžiamojo poveikio priemonė neleistų pasiekti baudžiamojo poveikio priemonių tikslų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. B. faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo, kaltės ir paskirtos bausmės klausimų neginčija, o tik nesutinka su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Naikinti ar keisti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

6. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais <...> gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – yra numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016,2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

7. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinių dalių. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

8. Bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad M. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas. Jo iškvėptame ore nustatyta 2,49 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šis kiekis daugiau kaip 6 kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Būdamas neblaivus ir vairuodamas apeliantas sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino savo automobilį. Taip pat pažymėtina, kad nusikalstamą veiką apeliantas padarė žiemos metu, kuomet kelio danga yra slidi, iš liudytojų J. Č. ir A. D. parodymų matyti, kad apeliantas pastebėjęs policijos pareigūnų automobilį padidino greitį ir nestabdydamas važiavo toliau. Tokie jo veiksmai kėlė itin didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių, taip pat ir paties M. B. sveikatai ir gyvybei.

9. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad apeliantas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas dėl dviejų nusikalstamų veikų, kuriomis jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,51 promilės alkoholio. Vienos iš minimų veikų metu apeliantas sukėlė eismo įvykį. (t. 1, b. l. 117-123). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo (t. 1, b. l. 132-143) matyti, kad M. B. nuo 2016 metų yra 7 kartus baustas už administracinius nusižengimus susijusius su KET nesilaikymu, iš kurių 5 kartus kuomet vairavo automobilį būdamas neblaivus arba įtariant, kad vairavo neblaivus (atsisakė tikrintis blaivumą), visi minėti nusižengimai padaryti apeliantui neturint teisės vairuoti, vienu atveju - viršijant leistiną greitį, sukeliant eismo įvykį, vairuojant automobilį neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir be galiojančios techninės apžiūros. Nėra duomenų, kad apeliantas būtų sumokėjęs jam paskirtas baudas visais minėtais atvejais. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET nuostatas.

10. Sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymima, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė 4 (ketverių) metų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą, kuris yra didesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto termino vidurkis. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei apeliantą charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas 4 metų laikotarpiui proporcingumo principo nepažeidžia, todėl nėra teisinio pagrindo šį terminą sutrumpinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, trumpesnio ir apelianto poreikius geriau atitinkančio, draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas iš esmės pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.

12. Apeliaciniame skunde M. B. teigia, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau iš jo paties pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad problemų dėl alkoholio vartojimo jis turi jau labai ilgą laiką (15 metų), yra dalyvavęs Minesotos programoje, tačiau ji nepadėjo. Aptariama aplinkybė teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau ji nėra pakankama daryti išvadą, kad bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslai gali būti pasiekti sutrumpinus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad atlikęs bausmę ketina dirbti baldų projektuotoju ir montuotoju, o šiam darbui yra reikalinga vairuoti automobilį. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Akcentuotina ir tai, kad nuteistojo interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties, todėl visuomenės sveikatos, saugumo, kaip vienų iš svarbiausių konstitucinių vertybių, užtikrinimas, neatsakingo tolimesnio vairavimo užkardymas yra būtinas, atimant teisę vairuoti transporto priemones.

14. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas M. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su M. B. asmenybe, todėl sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėMindaugas PovilanskasGiedrė Telksnienė