Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto M. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas M. C. surašytas dėl to, kad jis 2013-02-04 apie 00 val. Klaipėdoje, Šiaurės pr. Kretingos g., būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (nustatytas 2,13 promilės girtumas) vairavo L. C. priklausantį automobilį BMW 320, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1, 4-5 d., 127 str. 3 d., 129 str.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą skirdamas jam 20 parų administracinį areštą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 338¹ str. nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą, teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Šiame straipsnyje nenustatyti detalūs kriterijai, kokiais atvejais teismas gali taikyti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą, o kokiais – ne. ATPK 338¹ straipsnio paskirtis – sudaryti teismui galimybę individualizuoti nuobaudą, atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus (pavyzdžiui, šis straipsnis galėtų būti taikomas, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia duomenis apie svarbias aplinkybes, dėl kurių administracinio arešto vykdymas konkrečiu laikotarpiu sukeltų itin sunkias pasekmes, neatitiktų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir pan.). Taigi paskyręs administracinį areštą, teismas turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų aplinkybių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų susijusių su įvykdytu pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, apeliantas mano, kad būtent viešųjų darbų atlikimas neatlygintinai visuomenės atžvilgiu laikytinas naudingesne nuobauda, nei arešto atlikimas iš valstybės mokesčių mokėtojų lėšų. Ne tik areštas, bet ir neatlygintinas viešųjų darbų atlikimas jo atžvilgiu taip pat sukels negatyvias pasekmes ir turės didelį prevencinį ir auklėjamąjį poveikį, nes negaudamas atlygio už dirbamus viešuosius darbus patirsiu materialinį nuostolį, tuo tarpu atliekant areštą, materialinį nuostolį patirs valstybė. Be to, jaučia moralinę kaltę prieš tėvus, nes dėl jo veiksmų konfiskuota jų transporto priemonė. Taip pat administracinio arešto atlikimas apsunkintų tinkamą Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-11-13 nutarimo (administracinė byla Nr. A2.6.-342-884/2012) vykdymą - baudos mokėjimą valstybei.

Šiuo atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama vienoda teismų praktika, pažymint, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiškiai per griežta (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, byla Nr. 11-587-342/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 338¹ straipsnio nuostatomis, atidėti administracinio arešto vykdymą ir paskirti viešuosius darbus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde prašoma taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 338¹ straipsnį ir sąlyginai atidėti arešto vykdymą, paskiriant apeliantui M. C. nemokamų viešųjų darbų.

Sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 338¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas arba kuriam bauda pakeičiama administraciniu areštu šio kodekso 314 straipsnyje nustatyta tvarka, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, pažeidėjui sutinkant, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Taigi sprendimas dėl administracinio arešto vykdymo atidėjimo, be kita ko, turi būti priimtas tuo pačiu nutarimu, kuriuo asmeniui buvo skirta administracinio arešto nuobauda.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime išsamiai pasisakė dėl galimybės pažeidėjo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 338¹ straipsnį ir sąlyginai atidėti arešto vykdymą, paskiriant jam nemokamų viešųjų darbų.

Apygardos teismas pritaria Klaipėdos miesto apylinkės teismo padarytai išvadai, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių arešto vykdymas sukeltų itin sunkias ir neproporcingas siekiamiems tikslams pasekmes, todėl pažeidėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 338¹ straipsnio nuostatų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad M. C. buvo nustatytas net 2.13 promilių girtumas (b. l. 14). Tai leidžia neabejotinai teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Ne mažiau reikšminga yra tai, kad byloje esanti Pažyma apie asmens baustumą patvirtina, jog M. C. praeityje buvo eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. O tai, kad M. C. 2012-07-18 vairavo automobilį, kai teisė vairuoti yra atimta, nepakluso uniformuotam policijos pareigūnui sustabdyti transporto priemonę, ir už tai 2012-11-13 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., rodo, kad apeliantas visiškai nepaiso visuomenėje priimtų saugių elgesio taisyklių.

Be to, pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). M. C., negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ar nekreipdamas į jas dėmesio, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, sąmoningai vairavo automobilį, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pridurtina, jog nagrinėjamu atveju M. C. nėra pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apygardos teismo vertinimu, M. C. teiginiai apie tai, kad jis nedirba, yra sveikas, darbingas, todėl viešųjų darbų atlikimas būtų naudingesnis tiek jo, tiek visuomenės atžvilgiu, nei atlikinėti areštą valstybės lėšomis ir nieko neveikti, tokiomis ypatingomis aplinkybėmis laikoma būti negali, o kitų išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta.

Atsižvelgdama į paminėtą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

M. C. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.