Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui – Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono policijos komisariato VTS PP viršininkui Eugenijui Galdikui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. C., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, a.k. (duomenys neskelbtini) nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. C. 2012 m. liepos 18 d. 15.00 val. Raudonių k., Skuodo r. sav., vairavo automobilį „NISSAN ALMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kam jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, nepakluso uniformuotam policijos pareigūnui sustabdyti transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 150 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 17 p. reikalavimą. Už tai numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, [...].

M. C. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad jis automobilio nevairavęs ir Raudonių kaime nebuvęs. Tą dieną buvo atėjęs P. I. ir prašęs, kad jis jo automobiliu „NISSAN ALMERA“ jį pavežtų, kokiu tikslu jis nesakęs. Kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl atsisakęs vairuoti. Kodėl jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už nepaklusimą sustabdyti transporto priemonę, jis nesuprantąs. Anksčiau yra buvę, kad nesustojo stabdomas policijos pareigūnų, yra baustas pagal tą patį straipsnį.

Liudytojas G. M. parodė, kad jis M. C. pažįsta, jam yra buvęs prieš du metus surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog nepakluso policijos pareigūnui sustabdyti transporto priemonę. Tą dieną jis dirbęs su kolege S. L.. Jie stovėję prie sankryžos, išgirdo atvažiuojantį automobilį, įtarimą sukėlė automobilio važiavimo būdas. Kai su lazdele su skrituliu stabdė minėtą automobilį, jis nematęs kas vairavo, tačiau, kai automobilis pasuko jis aiškiai matęs, kad vairavo M. C.. Automobilis nesustojo, tik padidino greitį, todėl jie su tarnybiniu automobiliu pradėję persekioti tą automobilį, kuris nuvažiavo keliu link Nausėdų kaimo. Automobilis Raudonių k. įsuko į Raudonių kiemą. Jiems su kolege įvažiavus į kiemą, į kiemą įvažiavusio automobilio durelės buvo atidarytos vairuotojo pusėj. Keleivio pusėj sėdėjo P. I.. D. S. stovėjo šalia automobilio. Kitos automobilio durelės buvo uždarytos. D. S. patvirtino, kad vairavo M. C.. Abu keleiviai buvo neblaivūs. Vežant P. I. ir D. S. į policijos komisariatą, jiedu abu patvirtino, kad automobilį vairavo M. C..

Liudytoja S. L. parodė, kad kad M. C. pažinojo iš matymo. Abu kartus M. C. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Keleiviai P. I. ir D. S. sakė, kad vairavo M. C.. Kai G. M. stabdė automobilį Raudonių k., jis nestojo. Tada minėtą automobilį persekiojo iki Raudonių kiemo. Įvažiavus į Raudonių kiemą, minėto automobilio durelės buvo atidarytos. Ten buvusių žmonių jie klausę, kas vairavo automobilį ir tie žmonės patvirtino, kad vairavo M. C.. Kai kolega G. M. stabdė automobilį ir jis nesustojo, matėsi, kad automobiliu važiuoja trys asmenys.

Liudytojas P. I. parodė, kad liepos 18 d. skaudėjo dantis, todėl jis norėjęs išgerti. M. C. gyvena netoliese, todėl pas jį nuėjęs. Jis žinojęs, kad M. C. turi vairavimo pažymėjimą, pats jį vežęs į Mažeikius laikyti egzamino. Nuėjus pas M. C., M. C. pasakęs, kad ateis pas jį. Manė, kad M. C. buvo atėjęs, jei tarėsi. Jis pats buvęs neblaivus, nežino, kas šalia jo sėdėjo ir vairavo jam priklausantį automobilį.

Liudytojas D. S. paaiškino, kad Mindaugą pažįstas, jo pavardės nežinąs. Nagrinėjamos bylos aplinkybes žinąs. Tada važiavę trise: jis pats, P. I. ir Mindaugas. Automobilį vairavo M. C.. Kai jie įvažiavę į Raudonių kiemą, atvažiavo policijos pareigūnai. M. C. jau buvo išėjęs, kur jis nežinąs. Kad policijos pareigūnai būtų stabdę jų automobilį, jis nematęs.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 257 straipsnio analizė leidžia padaryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. C. neigia vairavęs P. I. priklausantį automobilį „NISSAN ALMERO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau liudytojai G. M. bei D. S. kategoriškai teigia, kad automobilį vairavo M. C., jų parodymais abejoti nėra pagrindo, kadangi G. M. yra pareigūnas, stabdęs M. C. vairuojamą automobilį, o D. S. yra asmuo, tuo metu važiavęs M. C. vairuojamame automobilyje. Automobilio savininkas P. I. teismo posėdžio metu negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad jo automobilį vairavo M. C., nes jis buvęs girtas, tačiau jis M. C. vairavimo faktą patvirtino 2012-07-18 paaiškinime, duotame policijos pareigūnui. Darytina išvada, kad M. C. vairavimo fakto neigimas yra jo gynybinė versija. Liudytojų G. M., S. L., D. S. parodymai yra nuoseklūs, jie patvirtina, kad 2012 m. liepos 18 d. 15.00 val. automobilį „NISSAN ALMERO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. C., kad būtent M. C. nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Teismas, remdamasis ištirtais rašytiniais įrodymais, liudytojų G. M., S. L., D. S., P. I. parodymais daro išvadą, kad M. C. vairavo P. I. priklausantį automobilį ir nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. M. C. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, taip pat į pažeidimo pobūdį bei aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. C. skirtinas sankcijoje nurodytos nuobaudos vidurkis, atsižvelgiant į tai, kad M. C. teisės pažeidimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

M. C. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui. Apeliacinis skundas paprastai paduodamas apygardos teismui per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

INFORMACIJA: Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per ketu­riasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nuta­rimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenki­nimą dienos, į valstybinės mokesčių inspekcijos są­skaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, įmokos kodas 6030) ir pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt die­nų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, visos arba dalies baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.