- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- e2-3395-861/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44849-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- „Swedbank P&C Insurance“ AS
- Trečiasis asmuo
- V. P., R. M.
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ ieškinį atsakovei L. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys R. M. ir V. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 4 463,44 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-08-04 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei, įvyko vandentiekio avarija, ko pasekoje buvo aplietas apačioje esantis butas (duomenys neskelbtini), priklausantis tretiesiems asmenims. Pastarasis butas buvo apdraustas ieškovo. Atsakovas išmokėjo tretiesiems asmenims 6 999,46 Eur žalos atlyginimo, o iš atsakovės prašo priteisti tik dalį išmokėtos žalos.
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji ginčo name negyvena, apie užliejimus ji sužinojo tik iš savo mamos. Teigė, kad tretieji asmenys vykdė remonto darbus, todėl tikėtina, kad jie galėjo pažeisti vamzdyną. Po pirmojo apliejimo šalys nusprendė pakeisti kanalizacijos vamzdį, manydamos, kad būtent jis yra apliejimų priežastis. Ieškovas neįrodo, kad apliejimas vyko būtent iš atsakovei priklausančios namo dalies. Ji taip pat abejoja nustatytu žalos dydžiu.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ieškinio motyvais. Teigė, kad ginčo name yra tik du butai – visas pirmas aukštas priklauso tretiesiems asmenims, o visas antras aukštas priklauso atsakovei.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. P. teigė, kad atsakovės bute gyvena nuomininkai. Tretieji asmenys buvo aplieti šešis kartus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei ir tretiesiems asmenims. Pirmuoju namo aukštu naudojasi tretieji asmenys, antruoju – atsakovė. 2015-08-04 buvo aplieta tretiesiems asmenims priklausančio namo dalis (duomenys neskelbtini). Ieškovas išmokėjo tretiesiems asmenims 6 999,46 Eur draudimo išmoką, tačiau prašo priteisti tik jos dalį – 4 463,44 Eur. Atsakovė neigia, kad apliejimas įvyko iš jos valdomo turto dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, įstatymo pagrindu draudikui pereina reikalavimo teisė, kurią turėjo draudėjas arba naudos gavėjas. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina tais pačiais pagrindais ir tomis pačiomis sąlygomis kaip draudėjas arba naudos gavėjas išmokėtos jiems draudimo išmokos dydžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši draudiko teisė yra subrogacijos teisė, kurios atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje, prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2013). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).
CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).
Nagrinėjamojoje byloje ieškovui kyla pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kasacinis teismas 2008-05-29 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-299/2008 pažymėjo, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai.
Ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, jog užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų, t. y atsakovei priklausančio buto, kadangi įvyko buto lubų ir sienų užpylimas. Tokio pobūdžio bylose kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tokia išvada gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad vanduo negalėjo patekti į patalpas dėl kitų priežasčių (2008-05-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-299/2008). Taigi, nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti tretiesiems asmenims priklausančio buto užliejimo priežastį, t. y. šaltinį.
Atsakovė teigia, kad tretieji asmenys užpylimo metu vykdė remonto darbus, ko pasekoje galėjo pažeisti vamzdžius ir taip sukelti ginčo apliejimą. Tokį atsakovės argumentą paneigia antstolio Daliaus Traigio užfiksuota faktinė aplinkybė, jog „atidengtose lubų vietose nėra išvesta jokių vamzdynų, tad vandens pratekėjimas vyksta iš aukščiau šio buto esančių patalpų“. Kitų duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie trečiųjų asmenų netinkamus veiksmus ir vamzdžių pažeidimą, atsakovė nepateikė. Antstolis taip pat konstatavo, kad vieta, kurioje bėga vanduo, atsakovės bute yra vonios kambarys.
Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus (anstolio Daliaus Traigio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, fotonuotraukas, UAB „Senamiesčio ūkis“ apžiūros aktą) šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė pripažįsta apliejimo faktą, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai patikimų duomenų, patvirtinančių, jog pavojingas, gadinantis turtą poveikis buvo iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių, nes ginčo namas yra tik dviejų aukštų. Atsakovė nepateikė jokių šią aplinkybę paneigiančių duomenų, jos teiginiai apie vandens patekimą iš kitų šaltinių yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Atsakovė nagrinėjamoje byloje ginčijo žalos dydį, nurodydama, kad jis yra per didelis. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, pareigą įrodyti žalą ir žalos dydį turi būtent ieškovas.
Ieškovo prašomos priteisti žalos dydis susideda iš 120 Eur už antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 700,59 Eur pagal A. Auškalnio IĮ „Santechma“ atliktų darbų aktą ir sąskaitą, 3 642,85 Eur pagal UAB „Neoresta“ sąmatą. Ieškovas pridėjo šių sumų išmokėjimą tretiesiems asmenims patvirtinančias mokėjimų nurodymo kopijas. Ieškovas į bylą pateikė A. Auškalnio IĮ „Santechma“ ir UAB „Neoresta“ išrašytas sąskaitas bei jų pateiktas darbų sąmatas. Tuo tarpu atsakovės teiginiai apie žalos dydį yra nemotyvuoti, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovė nenurodė, kuriuos konkrečius darbus ginčija, koks, jos manymu, yra realus žalos dydis. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašomos priteisti žalos dydis yra įrodytas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 4 463,44 Eur žalos atlyginimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (4 463,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 101 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 101 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis).
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 21,32 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 Eur suma, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 21,32 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo „Swedbank P&C Insurance” AS, į. k. 11268249, naudai 4 463,44 Eur žalos atlyginimo, 101 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 463,44 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Priteisti iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 21,32 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.