Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.14.5.3.2; 1.2.18.3; 2.1.10.1; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. gegužės 13 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas:

1. 1993-02-19 Varėnos rajono apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 90 str. 1 d., 3 d., 42 str. - laisvės atėmimu 1 metams, BK 47-1 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 1993-10-21 Varėnos rajono apyl. teismo pagal BK 90 str. 3 d., 146 str. 2 d., 42 str. - laisvės atėmimu 3 metams. BK 43 str. subendr. su 1993-02-19 nuospr. - laisvės atėmimu 3 metams 2 mėn.

3. 1995-01-30 Varėnos rajono apyl. teismo pagal BK 271 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams. BK 43 str. subendr. su 1993-10-21 nuospr. - laisvės atėmimu 3 metams.

4. 1998-03-15 Vilniaus apyg. teismo pagal BK 271 str. 2 d., 35 str. - laisvės atėmimu 2 metams. BK 43 str. subendr. su 1995-01-30 nuospr. - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn.

5. 1998-08-19 Varėnos rajono apyl. teismo pagal BK 271 str. 2 d., 281 str. 1 d., 42 str. - laisvės atėmimu 4 metams. BK 43 str. subendr. su 1998-03-15 nuospr. - laisvės atėmimu 4 metams.

6. 2001-04-06 Varėnos rajono apyl. teismo pagal BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 42 str. - laisvės atėmimu 3 metams.

7. 2001-06-15 Varėnos rajono apyl. teismo pagal BK 271 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn. BK 42 str. subendr. su 2001-04-06 nuospr. - laisvės atėmimu 3 metams 3 mėn.

8. 2001-09-19 Varėnos rajono apyl. teismo pagal BK 271 str. 3 d. - laisvės atėmimu 3 metams. BK 42 str. subendr. su 2001-06-15 nuospr. - laisvės atėmimu 4 metams.

9. 2004-07-08 Varėnos rajono apyl. teismo pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams. BK 64 str. subendr. su 2001-09-19 nuospr. - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėn.

10. 2008-02-06 Varėnos rajono apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 3 metams 2 mėn. 2011-04-06 paleistas iš Kybartų PN atlikęs bausmę.

11. 2014-07-24 Varėnos rajono apyl. teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., taikant 64-1 str. - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. 2015-12-10 paleistas iš Marijampolės PN atlikęs bausmę.

12. 2017-10-13 Marijampolės rajono apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d., taikant BK 64-1 str. - laisvės apribojimu 1 metams, 2018-01-29 nutartimi bausmė pakeistą į 90 parų arešto bausmę. 2018-05-09 paleistas atlikęs bausmę,

13. 2019-08-29 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

14. 2019-09-04 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, 2019-10-31 nutartimi subendrintos 2019-08-29 ir2019-09-04 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams,

15. 2019-12-10 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tgaikant BK 64-1 str. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vad. BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-08-29 ir 2019-09-04 nuosprendžiais paskirtomis ir iš dalies atlikta bausme, subendrintomis Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-10-31 nutartimi, bausmes iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių. Vad. BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019-06-24 iki 2019-06-25 (viena diena), prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vad. BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-09-04 nuosprendį. 2022-07-29 paleistas atlikęs bausmę,

16. 2023-08-11 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straispnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, teistumai neišnykę, nuo 2023-11-09 atlieka bausmę, šiuo metu yra Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime;

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2023-05-23 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų pagal LR BK 187 str. 3 d., 138 str. 1 d., galutinė bausmė - laisvės apribojimas 10 mėn., 2023-10-13 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė, paskirta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023-05-23 nuosprendžiu, pakeista į 90 parų arešto bausmę, nuo 2023-11-24 atlieko arešto bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime, teistumas neišnykęs

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. ir A. Ž., veikdami kartu, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją panaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir sukčiaudami apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami kartu 2023 m. birželio 07 d., 21:01 val., (duomenys neskelbtini), panaudodami V. B. AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), atliko vieną finansinę operaciją bankomate nuėmę grynuosius pinigus - 500 Eur, tokiu būdu sukčiaudami užvaldė svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajam V. B. 500 Eur turtinę žalą.

R. M. neteisėtai atliko 6 (šešias) finansines operacijas panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir sukčiaudamas apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą - 173,99 Eur, o būtent: jis 2023 m. birželio 07 d., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Norfa“ panaudodamas V. B. AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), atliko vieną finansinę operaciją - atsiskaitė už įgytas prekes, sumokėdamas 24,98 Eur, tokiu būdu sukčiaudamas užvaldė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam V. B. 24,98 Eur turtinę žalą,

tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2023 m. birželio 07 d. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Norfa“ panaudodamas V. B. AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), atliko vieną finansinę operaciją - atsiskaitė už įgytas prekes, sumokėdamas 39,72 Eur, tokiu būdu sukčiaudamas užvaldė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam V. B. 39,72 Eur turtinę žalą,

tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2023 m. birželio 07 d. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Norfa“ panaudodamas V. B. AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), atliko vieną finansinę operaciją - atsiskaitė už įgytas prekes, sumokėdamas 9,29 Eur, tokiu būdu sukčiaudamas užvaldė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam V. B. 9,29 Eur turtinę žalą,

tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2023 m. birželio 07 d. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Norfa“ panaudodamas V. B. AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), atliko vieną finansinę operaciją „Perlo“ terminale nuėmęs grynuosius pinigus - 20 Eur, tokiu būdu sukčiaudamas užvaldė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam V. B. 20 Eur turtinę žalą,

tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2023 m. birželio 08 d. 07:07 val. (duomenys neskelbtini), panaudodamas V. B. AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), atliko vieną finansinę operaciją UAB „Worldline Lietuva“ bankomate „Medus“ nuėmęs grynuosius pinigus - 50 Eur, tokiu būdu sukčiaudamas užvaldė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam V. B. 50 Eur turtinę žalą,

tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2023 m. birželio 08 d. 07:09 val. (duomenys neskelbtini), panaudodamas V. B. AB Swedbank mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), atliko vieną finansinę operaciją UAB „Worldline Lietuva“ bankomate „Medus“ nuėmęs grynuosius pinigus - 30 Eur, tokiu būdu sukčiaudamas užvaldė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam V. B. 30 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies, teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai bei nurodė, kad jis neprisimena gerai visų įvykio aplinkybių dėl buvusio girtumo, tačiau pripažįsta faktą, jog jis su A. Ž. nuėmė iš V. B. kortelės pinigus 500 Eur, o taip pat apmokėjo dar kitus pirkinius ir išsigrynino smulkių sumų. Prisipažįsta, kad padarė nusikalstamas veikas, kurios išvardintos pranešime apie įtarimą. Jis paaiškino, kad P. V. B. pažinojo ir su juo bendravo 2023 metų birželio 7 ir 8 dienomis. Jis paaiškino, kad nepsirimena visų sumų, kurias nuėmė, ar kiek susimokėjo už pirkinius, tačiau jis nurodė, kad jeigu yra filmuota, jog jis su Ž. nuima pinigus, jis tą pripažįsta. Kaltinamasis nurodė, kad su V. B. kalbėjo, jog atlygins jam žalą, sutarė, kad grąžins dalimis. Šiuo metu jis dar neatlygino nei kiek, nes pats atlieka bausmę, o ir nukentėjusysis V. B. numirė. Gailisi dėl to, kad pasinaudojo V. B. banko kortele ir užvaldė šio pinigus. Duodamas kortelę, B. jam nesakė, kad jis gali ,,ištaškyti” visus pinigus iš kortelės. Nežino, kiek pinigų bankomate nuėmė A. Ž.. Jis A. Ž. skolingas nebuvo ir neprisimena, kiek tiksliai pinigų jam davė A. Ž.. Gali tik pasakyti, kad labai nuoširdžiai gailisi, kad padarė nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis A. Ž. ir ikiteisminio tyrmo metu, ir teisme kaltę pripažino ir paaiškino, kad P. V. B. pažįsta iš matymo, yra pas jį namuose buvęs keletą kartų, ten yra gėręs alkoholį, gyvena kaimynystėje. Jis neprisimena, kaip atsirado pas V. B. namuose 2023-06-07. Gali būti, kad jis pas V. B. atėjo kartu su R. M., kuris yra jo pažįstamas, ten jie visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Paskui, leidus V. B., jis dar pasikvietė ir savo draugę, I. R., pas V. B. į namus. Prisimena, kad dar nebuvo 20 val., jiems pritrūko alkoholinių gėrimų ir užkandos, todėl V. B. jo paprašė, kad jis nueitų į parduotuvę ir visko nupirktų. Jis sutiko. V. B. jam padavė savo banko kortelę, pasakė, kad jai PIN kodo nereikia, pasakė visko nupirkti. Jis nuėjo į parduotuvę ,,Norfa”, kuri yra (duomenys neskelbtini). Ten nupirko degtinės ir užkandos. Atsiskaitė V. B. banko kortele, kurią prilietė prie skaitytuvo kasoje ir grįžo pas V. B. į namus, ten gėrė toliau. Begeriant R. M. pradėjo prašyti V. B. duoti 10 eurų. Kaltinamasis A. Ž. paaiškino, kad jis girdėjo kaip M. prašė pas P. V. B. pinigų, bet kokios sumos prašė dabar neprisimena. V. B. sakė, kad grynų neturi. Tada R. M. prašė duoti kortelę, kad galėtų nusiimti. Matė, kaip B. padavė M. banko kortelę ir užrašė PIN ant lapelio. Jis negirdėjo, apie kokią pinigų sumą kalbėjo V. B. ir R. M., nežino, kiek pinigų V. B. leido R. M. nusiimti nuo savo kortelės. R. M. išėjo iš V. B. namų, jis su I. R. dar šiek tiek laiko pabuvo pas V. B., o paskui ir jie išėjo. I. R. nuėjo namo, o jis ėjo per parką ir ten sutiko R. M., kuris jo paprašė bankomate nuimti pinigų panaudojant V. B. kortelę, nes R. M. sakė, jog jam nesigauna. Abu nuėjo į prekybos centrą ,,Maxima”, (duomenys neskelbtini). Ten R. M. jam padavė V. B. banko kortelę. Kaltinamasis paaiškino, kad jis nepamena, ar klausė R. M. kiek pinigų nuimti, ar pats nusprendė. Nuėmė 500 Eur. Sau pasiėmė 200 Eur, nes tiek pinigų jam buvo skolingas R. M., o 300 Eur ir V. B. banko kortelę padavė R. M.. Jis nežino, kur R. M. padėjo V. B. banko kortelę. R. M. jam sakė, kad su V. B. išsiaiškins. Po kiek laiko jis suprato, kad padarė labai negerai. Jis prisipažįsta, kad pasinaudojo svetima kortele, nes V. B. jam leido savo kortele pasinaudoti tik vieną kartą – tada, kai pirko degtinę ir užkandą parduotuvėje ,,Norfa”. Kitus pinigus – 500 Eur jis išgrynino panaudodamas V. B. banko kortelę be šio žinios. Po šio įvykio jis bandė pasikalbėti su V. B., jo atsiprašyti, bet V. B. su juo nekalbėjo. Kaltinamasis patvirtino, kad jis du kartus pasinaudojo V. B. kortele: pirmą kartą jo prašymu ir leidimu, pirkdamas degtinę ir užkandą ,,Norfos” parduotuvėje, o kitą kartą jau R. M. prašymu, nuimdamas pingus nuo V. B. kortelės ,,Maxima” parduotuvėje esančiame bankomate.

Nukentėjusysis V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Jo sūnus, L. B., byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jis neteikė jokių paaiškinimų ir civilinio ieškinio byloje nereiškė.

Be kaltinamamųjų parodymų ir prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka ir 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą ištirtais įrodymais.

2023-06-13 liudytojas V. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jo pažįstamas R. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Su R. M. keletą kartų yra vartojęs alkoholinius gėrimus. 2023-06-07 dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, apie 19:40 val. pas jį į namus atėjo R. M. su savo draugu A. Ž., kurį pažįsta tik iš matymo. Jis pats tuo metu buvo neblaivus. R. M. jo paprašė išgerti alkoholio. Jis atsakė, kad alkoholio taip pat grynų pinigų namuose neturi, tačiau R. M. skundėsi, kad yra prasta sveikata, būtinai reikia išgerti alkoholio. Jis pasakė, kad šiek tiek pinigų turi tik jam priklausančioje ,,Swedbank” banko mokėjimo kortelėje. A. Ž. tuomet jo pradėjo prašinėti, kad duotų banko mokėjimo kortelę. Tuo metu buvo 19:40 val., alkoholį parduoda tik iki 20 val. A. Ž. jį pradėjo įtikinėti, kad dar suspės nueiti iki parduotuvės, nupirkti alkoholio. Taip pat įtikinėjo, kad apgauti jo tikrai neketina. Kadangi alkoholio reikėjo ir jam, norėjo išgerti, todėl ,,Swedbank” jo vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į rankas padavė A. Ž., pasakė PIN kodą iš keturių skaitmenų. Žino, kad šios kortelės kitiems asmenims perleisti negalima, negalima atskleisti jos duomenų, tačiau labai norėjo alkoholio, todėl pasielgė neatsakingai. Su A. Ž. susitarė, kad šis nupirks vieną jo pasirinktą degtinės butelį, 0,7 l talpos, ir sugrįš pas jį į namus, kur kartu išgers nupirktą alkoholį. Jis su R. M. liko savo namuose, o A. Ž. nuėjo iki parduotuvės ir netrukus sugrįžo su 0,7 l talpos degtinės buteliu ir maistu. Jam priklausančią banko mokėjimo kortelę jam grąžino, kartu padavė ir pirkinių mokėjimo kvitą. Jie kartu pradėjo išgerdinėti. A. Ž. jo paprašė leidimo, kad galėtų atsivesti savo draugę I. R.. Jis tam neprieštaravo. Netrukus prie jų prisijungė ir I. R.. Atsimena, kad alkoholį jie išgėrė labai greitai, gal per 1 valandą. Kadangi jau prieš tai buvo vartojęs alkoholį, todėl labai stipriai apgirto. Pasibaigus degtinei, A. Ž. jo paprašė vėl duoti banko mokėjimo kortelę, sakydamas, kad vėl nueis į parduotuvę nupirkti alkoholio. Jis žinojo, kad jau buvo po 20 val. ir parduotuvėse alkoholio tokiu metu jau neparduoda, tačiau norėdamas išgerti dar alkoholio, A. Ž. kortelę vėl padavė į rankas ir priminė kortelės PIN kodą. Tą kodą girdėjo tiek I. R., tiek R. M.. Šį kartą iš jo namų išėjus A. Ž., kartu išėjo ir A. Ž. draugė bei R. M.. Supratęs, kad minėti asmenys pas jį į namus neketina sugrįžti, nuėjo miegoti. 2023-06-08 pasikėlęs, suprato, kad jo banko mokėjimo kortelė jam negrąžinta. Tą dieną su R. M. susitikęs pasiaiškinti nebuvo. 2023-06-09 patikrino jam priklausančios banko sąskaitos išrašą, pinigų likutis buvo tik 6 eurai. Paaiškėjo, kad su jo banko mokėjimo kortele buvo atsiskaitoma parduotuvėse bei išgryninami pinigai. Apie išleistus jam priklausančius pinigus vėliau bendravo su R. M., kuris prisipažino, kad iš jo banko mokėjimo kortelės be jo leidimo neteisėtai savoms reikmėms išleido apie 110 eurų ir pažadėjo patirtus nuostolius jam atlyginti, tai yra pinigus grąžinti. Jie sudarė rašytinę sutartį dėl pinigų grąžinimo. R. M. pretenzijų neturėjo. Minėtame banko išraše pastebėjo, kad 2023-06-07 21:01 val. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninti jam priklausantys 500 Eur. R. M. nurodė, kad šiuos pinigus išgryninti galėjo tik A. Ž., nes po minėto vakaro A. Ž. įsigijo daug naujų drabužių ir daiktų. Pabendravo apie tai su A. Ž., šis neigė išgryninęs 500 Eur iš jo banko kortelės. Patyrė 500 Eur turtinę žalą. Kas neteisėtai išgrynino jam priklausančius pinigus - nežino. Jam išduotą ,,Swedbank” banko mokėjimo kortelę su PIN kodu 2023-06-07 davė tik A. Ž., kitiems asmenims jos nedavė. Davė tik tam, kad šis nupirktų alkoholio, tačiau A. Ž. jį apgavo ir alkoholio nenupirko. Atsakingai nurodo, kad niekam neleido išgryninti pinigų savoms reikmėms. 2023-06-11 jam priklausančią banko mokėjimo kortelę rado prie buto durų. Pinigų neatgavo (t. 1, b. l. 35-38).

2023-06-29 V. B. papildomai parodė, kad dėl pinigų išgryninimo iš jam priklausančios banko sąskaitos, panaudojant jam išduotą banko ,,Swedbank” mokėjimo kortelę, jis davė parodymus. Papildomai nurodė, kad 2023-06-07 vartojant alkoholį, ir A. Ž. prašant pinigų alkoholiui, jis savo banko kortelę patikėjo tik A. Ž., pasakė PIN kodą, reikalingą atlikti finansinėms operacijoms su banko kortele. A. Ž. pasielgė taip, kaip jam buvo leista, nupirko alkoholio ir maisto, po ko jam atidavė banko kortelę ir net padavė pirkinių čekį. Po to, A. Ž. prašant pinigų alkoholiui, jis A. Ž. vėl patikėjo savo banko mokėjimo kortelę, priminė kortelės PIN kodą, tai pasakė žodžiu, ir tai girdėjo ne tik A. Ž., bet ir kartu buvę R. M. bei I.. Kortelę jis davė tik A. Ž., ir tik tikslu nupirkti alkoholio. R. M. jis kortelės nedavė, pats R. M. ir neprašė banko kortelės, taip pat ir I. jis neleido naudotis savo banko kortele. Paaiškėjo, kad iš jo banko sąskaitos, naudojant mokėjimo kortelę, bankomate išgryninta 500 Eur, po to per keletą kartų iš kortelės išgryninta 110 Eur, tai yra per keletą kartų mažomis sumomis pinigai buvo nuimti bankomatuose ir fiksuoti pirkiniai parduotuvėse. Visos šios finansinės operacijos buvo atliktos be jo žinios ir be jo leidimo. Kai jis bendravo jau po visko su R. M., tai R. M. jam papasakojo, kad po dienos ar keleto dienų, po to, kai jie visi gėrė alkoholį ir kai jis davė banko kortelę A. Ž., A. Ž. R. M. atidavė jo banko kortelę. R. M. jam sakė, kad jo banko kortelės sąskaitoje buvo tik kiek daugiau nei vienas šimtas eurų, reiškia R. M. tikrino, kiek jo sąskaitoje buvo pinigų. R. M. jam prisipažino, kad pats pasinaudojo jo banko kortele, per keletą kartų išgrynino pinigus bankomate bei kažką pirko. Smulkiau R. M. nepasakojo, tik jie nustatė pokalbio metu, kad R. M. nuo jo sąskaitos išleido apie 110 eurų. R. M. jam prižadėjo šiuos pinigus grąžinti. R. M. neturi pretenzijų, kad šis naudojosi jo banko kortele. Patikslino, kad raštu susitarimo jie nesudarė. Jis reikš pretenzijas dėl nuo jo sąskaitos išgrynintų 500 Eur. 500 Eur išgryninti be jo žinios ir leidimo. Prašo nustatyti, kas išgrynino iš jo sąskaitos 500 Eur. Mano, kad 500 Eur išgrynino A. Ž.. Jis A. Ž. davė savo banko kortelę ir patikėjo PIN kodą. R. M. jam sakė, kad tai A. Ž. jam padavė banko kortelę ir kad tuo metu A. Ž. turėjo įsigijęs naujų daiktų, rūbų (t. 1, b. l. 51-54).

2023-08-28 V. B. papildomai parodė, kad tiksliai visų aplinkybių jis neprisimena. Pagal jam pateiktą sąskaitos išrašą jis gali pasakyti, kad nuo 2023-06-07, kai vakare A. Ž. parduotuvėje ,,Norfa” jo prašymu pirko alkoholinius gėrimus ir užkandą, iki 2023-06-11 jis šios savo banko kortelės neturėjo, todėl nė vienos operacijos, kuri užfiksuota sąskaitos išraše, jis neatliko. Tas operacijas atliko arba A. Ž., arba R. M.. Gali tiksliai pasakyti, kad A. Ž. jis davė savo banko kortelę, pasakė PIN kodą ir prašė parduotuvėje nupirkti alkoholinių gėrimų, tačiau neleido imti grynųjų pinigų - 500 Eur nuo savo kortelės. R. M. dėl to, kad šis nuo jo kortelės nuėmė kažkiek pinigų ir atsiskaitė jo kortele parduotuvėje, (kaip sakė R. M., iš viso maždaug 110 Eur), jis pretenzijų neturi. Jie su R. M. susitarė, kad padarytą žalą jam atlygins dalimis. Tos savo banko kortelės, kurią panaudodamas A. Ž. išgrynino bankomate pinigus - 500 Eur, jis jau neturi, nes po 2023-06-07 įvykio ją kažkur pametė. Dabar turi ir naudojasi kita banko kortele. Jis reiškia pretenzijas tik dėl nuo jo sąskaitos išgrynintų 500 Eur, jie išgryninti be jo žinios ir leidimo (t. 1, b. l. 55-58).

Liudytoja I. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog tiksliai nepamena, galėjo būti birželio 7 diena, jos draugas A. Ž. jai paskambino ir pakvietė ją ateiti pas P. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kurį ji žino tik iš matymo. Pakvietė ateiti ir pabūti kartu. Pas P. V. ji nuėjo dar dienos metu, tikslaus laiko neatsimena. Bute buvo V., A. Ž. ir R. M.. Visi minėti asmenys gėrė alkoholinius gėrimus, o ji tiesiog buvo jų kompanijoje. Tuo momentu, kai ji tik atėjo pas P. V., A. Ž. buvo ką tik grįžęs iš parduotuvės, kur su V. jam duota banko kortele nupirko alkoholio ir maisto, ir, kaip sakė pats V., kortele atsiskaitė bekontakčiu būdu, kai nereikalaujamas kortelės PIN kodas operacijai patvirtinti, o tik pateikiama banko kortelė. Būnant visiems bute, R. M. pas P. V. prašė paskolinti jam pinigų, ar kalbėjo apie kažkokią skolą, tiksliai neatsimena. R. ir V. kalbant apie pinigus, V. davė R. M. savo banko kortelę ir pasakė PIN kodą. R. M. dar tą PIN kodą pasižymėjo savo telefonu. Tuo momentu ji su A. Ž. buvo šalia. Ji matė, kaip V. davė R. M. banko kortelę ir girdėjo, kaip pasakė PIN kodą. Kodo neatsimena. Neatsimena, ar V. sakė R. M., kad jis gali nuimti pinigų, ar kur atsiskaityti jo duota banko kortele. Kai V. davė savo banko kortelę R. M., R. M. kažkur išėjo. Ji su A. Ž. dar liko pas P. V. bute, pabuvo gal apie kokią valandą ir po to išėjo. R. M. pas P. V. nebuvo grįžęs. Kai išėjo iš V., ji nuėjo namo, o kur nuėjo A. Ž., ji nežino. Ji pati nieko nežino apie V. banko kortelės galimą panaudojimą, prie jos nei R. M., nei A. Ž. nieko nepirko parduotuvėse ir nenuiminėjo pinigų bankomate (t. 1, b. l. 92-95).

2023-06-13 protokole - pareiškime užfiksuota, kad kreipėsi V. B. ir nurodė, kad 2023-06-07 21:01 val. (duomenys neskelbtini) iš bankomato ,,Swedbank”, jam priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojus jam išduotą ,,Swedbank” mokėjimo kortelę neteisėtai buvo išgryninti 500 Eur. Kas neteisėtai išgrynino jam priklausančius pinigus, nežino. Dėl šio įvykio patyrė 500 Eur turtinę žalą. Prašo pradėti tyrimą, nustatyti minėtą asmenį, kad būtų grąžinti pinigai. Prie pareiškimo prideda ,,Swedbank” banko sąskaitos pinigų išgryninimo operacijos ekrano nuotraukos kopiją (t. 1, b. l. 21-27).

2023-06-21 AB "Swedbank" raštu Nr. S/5398 pateikė informaciją apie V. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė nuotraukas su operacijų kortele laiku, vieta, matomu operacijas atlikusiu asmeniu - 2023-06-07, bankomatas H299 (t. 1, b. l. 101-107).

2023-08-25 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjos A. J. tarnybiniame pranešime dėl gautų duomenų analizės nurodyta, kad iš AB ,,Swedbank” buvo gautos nuotraukos, kuriose užfiksuotas asmuo, atlikęs lėšų išgryninimo operaciją 2023-06-07 21:01 val. bankomate H299, esančiame Savanorių g. 5, Varėnos m. Peržiūrėjus nuotraukas, nustatyta, kad iš viso pateiktos 6 (šešios) nuotraukos, padarytos 2023-06-07 nuo 21:00 val. iki 21:01 val. Visose nuotraukose užfiksuotas vienas ir tas asmuo, tyrimui žinomas kaip A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 108-109).

2023-07-03 AB ,,Swedbank” raštu Nr. S/5685 pateikė V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)išrašą už laikotarpį nuo 2023-06-07 iki 2023-06-15 (t. 1, b. l. 113, 114).

2023-07-05 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjo E. T. tarnybiniame pranešime dėl gautų duomenų ir šių duomenų analizės nurodyta, jog buvo gauti banko AB ,,Swedbank” duomenys, tai yra V. B. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Iš sąskaitos išraše fiksuotų aplinkybių nustatyta, kad 2023-06-07 21.01 val. bankomate Nr. H299, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo sąskaitos išgryninta 500 Eur. 2023-06-07 parduotuvėje ,,Norfa”, adresu: (duomenys neskelbtini), fiksuotas pirkinys 24,98 Eur sumai. 2023-06-07 parduotuvėje ,,Norfa”, adresu: (duomenys neskelbtini), fiksuotas pirkinys 39,72 Eur sumai. 2023-06-07 parduotuvėje ,,Norfa”, adresu: (duomenys neskelbtini), fiksuotas pirkinys 9,29 Eur sumai. 2023-06-07 fiksuotas 20,00 Eur išgryninimas terminale ,,Perlas”, parduotuvėje ,,Norfa”, (duomenys neskelbtini). 2023-06-08 bankomate ,,Medus”, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), fiksuotos dvi operacijos, tai pinigų išgryninimai 50 Eur ir 30 Eur sumomis (t. 1, b. l. 115-116).

2023-07-31 nutarimo pagrindu 2023-08-01 informacija iš UAB ,,Worldline Lietuva” raštu Nr. 107 buvo gauta DVD laikmena su skaitmeninėmis bankomato užfiksuotomis nuotraukomis, operacijų išrašas (t. 1, b. l. 132-135, 139-141).

2023-08-25 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjos A. J. tarnybiniame pranešime dėl gautų duomenų analizės nurodyta, jog buvo gautos UAB ,,Worldline Lietuva” administruojamo bankomato užfiksuotos nuotraukos, kai 2023-06-08 su banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sėkmingai atliktos lėšų išgryninimo finansinės operacijos terminale, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus nuotraukas, nustatyta, kad iš viso pateiktos 44 (keturiasdešimt keturios) nuotraukos, padarytos 2023-06-08 nuo 07:06 val. iki 07:08 val. Visose nuotraukose užfiksuotas vienas ir tas asmuo, tyrimui žinomas kaip R. M., gim. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 142-143).

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), t. y. nustatytas privilegijuotasis požymis, susiejantis sukčiavimo objektyviuosius požymius su nedidele verte, o esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir sutartinių santykių nevykdymo, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-788/2022).

Nuo 2023-06-01 pagal BK 190 straipsnio nuostatas turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. BK 215 straipsnyje nustatyta veika yra kėsinamasi į įstatymu ir kitais teisės aktais saugomą finansų sistemą. Šia veika žala gali būti padaroma ne tik finansų sistemai, bet ir nuosavybei, verslo tvarkai. Pažymėtina, kad, sudarydamas banko sąskaitos sutartį bei gaudamas identifikavimo duomenis prieigai prie banko operacijų vykdymo su sąskaitoje esančiomis lėšomis, asmuo sutinka su nustatytomis sutarties sąlygomis ir taisyklėmis, kurių tikslas yra apsaugoti banko sąskaitoje laikomas lėšas. Mokėjimo kortelių naudojimo taisyklėse nustatyta, kad tais atvejais, kai kortelės turėtojas pats tiesiogiai ar netiesiogiai atskleidė PIN kodą arba sudarė sąlygas jį sužinoti tretiesiems asmenims, visą atsakomybę už operacijas, atliktas naudojant PIN kodą, prisiima kortelės turėtojas. Todėl tik neteisėtas – vagystės, apgaulės, smurto ar kitokiu prieš elektroninės mokėjimo priemonės turėtojo valią būdu gautų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas inicijuojant finansinę operaciją pripažintinas veiksmais, atitinkančiais BK 215 straipsnyje nustatytos veikos pažymius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų kolegija 2024 m. kovo 21 d. nutartyje Nr. 2K-11-654/2024 pažymėjo, jog teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje apibrėžto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalos, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme. Kita vertus, kai tai daroma be teisėto naudotojo sutikimo ir (ar) pažeidžiant jo teises ir interesus, nors ir šiam savo valia perdavus visus prisijungimo duomenis, kortelę, PIN kodą, tokie veiksmai, nustačius visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2014, 2K-509/2014, 2K-280-788/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.).

Taigi, išnagrinėjus bylą buvo nustatyta, kad nukentėjusysis V. B., kuris šiuo metu jau miręs, A. Ž. įkalbinėjamas ir įtikinėjamas, jog spės suvaikščioti į parduotuvę, davė savo banko kortelę ir pasakė PIN kodą, leisdamas kaltinamiesiems, t. y. A. Ž. nueiti į parduotuvę ir parnešti alkoholio ir maisto. A. Ž. parnešė degtinės ir maisto, parduotuvės kasos čekį bei grąžino banko kortelę V. B.. Vėliau, išgėrus alkoholį, R. M. prašė V. B. 10 Eur, o A. Ž. sakė, kad reikia dar degtinės ir jis gali parnešti. V. B. jiems sakė, kad jis grynų pinigų neturi, tačiau ir pats būdamas neblaivus, norėdamas dar išgerti, jis vėl davė banko kortelę A. Ž., tik šį kartą iš jo namų išėjo visi. Aplinkybę, kad R. M. prašė V. B. pinigų patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. R.. Ji nurodė, kad R. M. kalbėjo apie pinigus Vaidui ir šis jam padavė banko kortelę bei pasakė PIN kodą. Liudytoja neprisimena detalių ar buvo kalbama apie kokią konkrečią pinigų sumą ar buvo leista tik apmokėti už prekes.

Nukentėjusysis labai aiškiai nurodė, kad kortelę jis davė tik A. Ž., ir tik tikslu nupirkti alkoholio. R. M. jis kortelės nedavė, pats R. M. ir neprašė banko kortelės. Visos finansinės operacijos 2023 m. birželio 7 d. buvo atliktos be jo žinios ir be jo leidimo. Nė vienos operacijos, kuri užfiksuota sąskaitos išraše, jis pats neatliko. Tas operacijas atliko arba A. Ž., arba R. M.. Gali tiksliai pasakyti, kad A. Ž. jis davė savo banko kortelę, pasakė PIN kodą ir prašė parduotuvėje nupirkti alkoholinių gėrimų, tačiau neleido imti grynųjų pinigų – 500 Eur nuo savo kortelės. Iniciatyva eiti į parduotuvę alkoholio kilo ne iš nukentėjusiojo V. B., o A. Ž. pasisiūlius nueiti ir patikinus, kad jis spės suvaikščioti. Nors nukentėjusysis apklausos protokoluose nurodė, kad jis neturi pretenzijų R. M. dėl 110 Eur, kuriuos jis nuėmė nuo kortelės ar išleido pirkdamas prekes, nes susitarė, kad šią žalą jam atlygins, teismas laiko, kad nors nukentėjusysis nereiškė M. pretenzijų, tačiau tai suprastina, kad nereiškia civilinio ieškinio dėl jam padarytos žalos, nes nukentėjusysis manė, kad dėl jos atlyginimo yra susitarę. Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir teisme patvirtino, kad nukentėjusysis, duodamas kortelę ,,nesakė, kad aš galiu ištaškyti visus jo pinigus iš kortelės“ . Jis gailisi dėl to, kad pasinaudojo V. B. kortele ir užvaldė jo pinigus. Taigi teismas daro išvadą, kad tiek A. Ž., tiek R. M. pasinaudoję apgaule, pasinaudoję tuo, kad nukentėjusysis buvo girtas, antrą kartą gavę kortelę tikslu nupirkti dar alkoholio, išėjo iš nukentėjusiojo namų, neturėdami banko kortelės savininko valdytojo leidimo nuimti ar panaudoti visų pinigų esančių kortelėje. Taigi, tiek A. Ž. kartu su R. M., nuimdami nuo nukentėjusiojo V. B. banko kortelės 500 Eur, šiuos pinigus nuėmė be teisėto naudotojo sutikimo ir pažeidžiant jo teises ir interesus, padarant nukentėjusiajam žalą, nors nukentėjusysis savo valia buvo perdavęs visus prisijungimo duomenis, kortelę, PIN kodą, tokie kaltinamųjų veiksmai, užtraukia jiems baudžiamąją atsakomybę. Taip pat vertintina ir dėl R. M. veiksmų, kai jis pirko prekes ir apmokėjo V. B. kortele bei išsigrynino pinigus iš jo banko kortelės bendroje 173,99 Eur sumoje. Tokiems veiksmams R. M. nukentėjusiojo V. B. sutikimo neturėjo ir jais padarė nukentėjusiajam žalą. Nukentėjusysis aiškiai nurodė, jog visos finansinės operacijos 2023-06-07 buvo atliktos be jo sutikimo ir leidimo.

Byloje esančiomis nuotraukomis įrodoma, kad pinigus iš bankomatų nuėmė kaltinamieji, ką jie ir patys pripažįsta, ir pripažįsta, jog tai padarė be V. B. leidimo. Nors nukentėjusysis tvirtino, jog savo kortelę davė tik A. Ž., tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir ssurinkti įrodymai patvirtina, kad šia V. B. banko kortele naudojosi ir R. M..

Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamieji, veikdami tiesiogine tyčia, pasinaudoję apgaule, kaltinamajam A. Ž. sakant, jog reikia dar alkoholio, nors tuo metu jau parduotuvėje įsigyti alkoholio nebuvo galima, ir gavus iš nukentėjusiojo V. B. banko kortelę, A. Ž. ir R. M. neketinant tuo metu grįžti pas nukentėjusįjį, gavo V. B. banko kortelę, panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Nurodytus veiksmus kaltinamieji atliko be teisėto naudotojo sutikimo ir pažeisdami jo teises ir interesus, nors ir šiam savo valia perdavus visus prisijungimo duomenis, kortelę, PIN kodą, todėl jų veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino kaltas ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis R. M. anksčiau teistas 16 kartų, pastaruoju metu jis atlieka 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo paskirta 2023-08-11 nuosprendžiu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis yra 3 kartus baustas ir administracine tvarka už smulkią vagystę, turi galiojančių nuobaudų, baudų nesumokėjęs (t. 1, b. l. 156-159). Veikos dėl kurių jis kaltinamas šioje byloje yra padarytos dar iki priimant 2023-08-11 nuosprendį, todėlpaskirta bausmė subendrintina su anksčiau paskirta bausme. R. M. turi neišnykusių teistumų, todėl jis yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, kadangi neišnykus teistumui, jis padarė naują tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tad realiai gali būti įvykdoma tik laisvės atėmimo bausmė, kuri ir skirtina kaltinamajam R. M..

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino kaltas ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis A. Ž. teisiamas antrą kartą, jo padaryta baudžiamoji veika kavalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. A. Ž. jau atliko ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, teistumas neišnykęs. Teismas, skirdamas bausmę, įvertino kaltinamojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus. Kaltinamasis yra daug kartų baustas ir administracine tvarka už įvairius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų, baudų nesumokėjęs (t. 2, b. l. 20-47). Atsižvelgiant į bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kad kaltinamasis padarys reikiamas išvadas ir sugebės gyventi bendruomenėje ir laikytis bendro gyvenimo taisyklių, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas, kartu paskiriant įpareigojimus.

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kaltinamieji, atlikę nusikalstamus veiksmus, įgijo svetimus pinigus, kurie vertintini kaip nusikalstamos veikos rezultatas, ir jie konfiskuotini iš kaltinamųjų valstybės naudai.

Kaltinamajam A. Ž. paskirta kardomoji priemonė panaikintina.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

2024 m. vasario 22 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodoma, kad už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. Ž. yra paskaičiuotos 334,17 Eur teisinės pagalbos išlaidos, kurios turėtų būti išieškotos iš kaltinamojo valstybės naudai.

2024 m. gegužės 2 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodoma, kad už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. M. yra paskaičiuotos 280,04 Eur teisinės pagalbos išlaidos, kurios turėtų būti išieškotos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 363,33 Eur ir 280,04 Eur dydžio užmokesčiai advokatams.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).

Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Vis dėlto, Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuosatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatas, matyti, kad valstybės išlaidos, turėtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu.

Šioje byloje kaltinamiesiems R. M. ir A. Ž. gynėjai buvo paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis (t. 3, b. l. 35), kur imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai turėtas kaltinamųjų gynybos išlaidas, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti:

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (pirmas epizodas) – laisvės atėmimą vieneriems metams;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (pirmas epizodas) – areštą 45 paroms;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (tęstinė veika) – laisvės atėmimą vieneriems metams;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (tęstinė veika) – areštą 45 paroms;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis bausmes subendrinti ir paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3, t. y. 6 mėnesiais.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams 4 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal ankstesnį (Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d.) nuosprendį.

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti:

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (pirmas epizodas) – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (pirmas epizodas) – areštą 45 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,5 dalimis bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3, t. y. 3 mėnesiais.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Taikyti BK 72 straipsnį ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti valstybės naudai nusikalstama veika įgytų lėšų vertę: iš R. M. 173,99 Eur ir 500 Eur solidariai iš R. M. ir A. Ž..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo per tą patį laiką nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).