Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Valakampių statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Valakampių statyba“ ieškinį atsakovams J. V. ir E. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys UAB „Inreal GEO“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. R., D. V. M., L. M., Tomui S. Č., V. G.-Kazlauskienei, K. K., J. V., Tomui Pupiniui, E. P., J. P., K. N., D. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Valakampių statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškovui teisę be atsakovų J. V. ir E. V. sutikimo suderinti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir žemės sklypo planą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovas 2012 m. gegužės 24 d. pradėjo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybą. Gyvenamais namas 2014 m. spalio 3 d. priduotas Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suformuotai komisijai. Ieškovas parduodamas butus minėtame name, kartu parduodavo ir žemės sklypo dalis, todėl atsakovai ir tretieji asmenys laikytini minėto sklypo bendrasavininkiais. Ieškovas 2014 m. spalio 8 d. pateikė VĮ Registrų centrui prašymą įregistruoti 100 % pastato baigtumą, tačiau registrų centras atidėjo sprendimo priėmimą nurodydamas, jog reikalinga pateikti atnaujintą kadastro duomenų bylą. Ieškovas parengė kadastrinių matavimų bylą, kurioje pasirašė visi žemės sklypo bendrasavininkiai, išskyrus atsakovus, kurie nenurodė jokių svarbių nepasirašymo priežasčių. Ieškovas pažymėjo, kad minėti kadastriniai matavimai ne tik kad neblogina ir neapriboja atsakovų teisių, bet jas tik gerina.Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje trečiojo asmens atžvilgiu nėra pareikšta jokių reikalavimų, kadangi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo ieškovas, atsakovai ir kiti tretieji asmenys. Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės sutinka su ieškovo ieškinyje išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas žemės sklypo planą gali derinti tik esant visų žemės sklypo savininkų sutikimui (parašams žemės sklypo plane). Kai ne visi žemės sklypo bendrasavininkai sutinka pasirašyti, nenurodydami priežasties, suinteresuoti asmenys turi kreiptis į teismą dėl žemės sklypo plano derinimo be visų bendrasavininkų sutikimo.Atsiliepimu į ieškinį atsakovai J. V. ir E. V. su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki 2015 m. balandžio 22 d. ir 2015 m. balandžio 24 d. raštų atsakovams pateikimo jokių raginimų pasirašyti kadastro bylos dokumentacijoje atsakovai iš ieškovo nėra gavę, todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovai piktybiškai atsisako pasirašyti nepagrįsti. Pažymėjo, kad atsakovai kaip žemės sklypo bendrasavininkiai nebuvo tinkamai informuoti ir nebuvo kviečiami dalyvauti atliktuose žemės sklypo kadastriniuose matavimuose tuo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Iki pat ieškinio pateikimo dienos atsakovai nebuvo gavę bylos ir dokumentų susipažinimui, kuriuos reikalaujama pasirašyti.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Valakampių statyba“ atsakovų J. V. ir E. V. naudai 600,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo UAB „Valakampių statyba“ valstybės naudai 26,08 EUR išlaidų.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas nesilaikė 2002-12-30 LR Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 25 punkte nustatytos žemės sklypo ribos pažymėjimo tvarkos dėl bendraturčių informavimo, konstatavo, kad kadastro duomenys nustatyti ir kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, todėl pagrįstu laikė atsakovų atsisakymą pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte bei žemės sklypo plane.Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įrodymų, patvirtinančių atsisakymo pasirašyti ribų paženklinimo – parodymo akte, priežastis ar duomenų, kurie patvirtintų akivaizdžiai žemės sklypo ribų paženklinimo neigiamą poveikį atsakovų, kaip bendraturčių, teisėms ir teisėtiems interesams, nepateikta, tačiau ieškovo teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimo nelaikė formaliu, kadangi ieškinio tenkinimo atveju, būtų pakeista Taisyklėmis nustatyta ieškovo prievolė, jo, kaip juridinio asmens vykdančio specializuotą veiklą, interesams suteikta viršenybė bei sukurtas precedentas ateityje nesilaikyti procedūrinės tvarkos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Valakampių statyba“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taikė ne tą teisės normą, motyvuodamas savo sprendimą, kadangi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 p., nenustato jokių pareigų ieškovui atsakovų atžvilgiu, taip pat nenustato tvarkos, kokiu būdu atsakovai turėjo būti informuoti apie kadastrinius matavimus. Pagal byloje pateiktus įrodymus nenustyta, jog ieškovas būtų pažeidęs esmines kadastrinių matavimų atlikimo taisykles, dėl ko ieškinys negalėtų būti tenkinamas. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė teismų praktiką, kuri buvo suformuota nagrinėjant analogišką atvejį, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl jos. Apeliantas pažymėjo, kad 2014 m. lapkričio 12 d. „Valstiečių laikraštyje“ buvo paskelbtas pranešimas apie tai, jog 2014 m. lapkričio 24 d. 10 val. UAB „Inreal GEO“ atliks žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio skelbimo skundžiamame sprendime nepasisakė.Apelianto nuomone, atsakovai tikrai žinojo apie galimybę susipažinti su dokumentacija, tam turėjo pakankamai laiko, be to ieškovas ne kartą raštu buvo kreipęsis į atsakovus dėl susipažinimo su dokumentais, taip pat atsakovai visą dokumentaciją gavo kaip priedą prie ieškinio, todėl turėjo pakankamai laiko susipažinti, tačiau pirmosios instancijos teismas į šiuos faktus nepagrįstai neatsižvelgė. Žemės sklypas nebuvo pirmą kartą matuojamas, o buvo atliekami kadastrinių matavimų patikslinimai, pagal kuriuos žemės sklypo ribos nepakito, taigi atsakovams nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis nei padidėjo, nei sumažėjo.Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar atsakovų dalyvavimas kadastriniuose matavimuose būtų kažkaip įtakojęs kadastrinių matavimų eigą, o jeigu teismas būtų tai vertinęs, būtų aiškiai nustatęs, kad tai jokios įtakos nebūtų padarę, nes iki pat teismo sprendimo dienos atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog kadastriniai matavimai atlikti neteisingai. Jokios atsakovų teisės ar teisėti interesai nėra pažeisti, nes nėra priimtas joks administracinis aktas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pažeidžiančiu teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai J. V. ir E. V. prašė priimti ir prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos 2016 m. sausio 20 d. V. U. įmonės parengtą pastato padėties sklype brėžinį; ieškovo UAB „Valakampių statyba“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-26517- 430/2015 palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas už matavimų atlikimą bei pastato padėties žemės sklype brėžinio parengimą.Nurodė, kad teisės aktų nuostatos, susijusios su nekilnojamojo turto objektų bendrasavininkų informavimu apie planuojamus vykdyti kadastrinius matavimus, buvo itin detaliai analizuojamos bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu ir jos ieškovui yra neabejotinai žinomos. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu ginčo dėl to, kad buvo pažeisti teisės aktuose nustatyti procedūriniai reikalavimai dėl bendraturčių informavimo apie būsimus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir dalyvavimo juos atliekant nebuvo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad patvirtinančių, kad Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla parengta laikantis visų teisės aktų reikalavimų, išskyrus tai, jog Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas ir žemės sklypo planas nėra suderintas su atsakovais.Nėra pagrindo sutikti ir su ieškovo argumentais, jog skundžiamas sprendimas prieštarauja teismų panašiose bylose suformuotai praktikai, kadangi ieškovo nurodomos bylos bei šalių ginčo faktinės aplinkybės skiriasi. Atsakovai pažymėjo, kad remiantis teisės aktais Žemės sklypo bendrasavininkai, kurie pagal Taisyklių 25 punkto bei Nuostatų 32.1.1. punkto nuostatas turėjo būti kviečiami dalyvauti atliekant žemės sklypo matavimus ir paženklinant jo ribas, pirmiausiai privalomai turėjo būti informuoti pranešimus jiems išsiunčiant registruotu paštu, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl atmestini apelianto argumentai susiję su pranešimo paskelbimu laikraštyje.Atsakovų nuomone, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog nagrinėjamoje situacijoje buvo pažeistos ne tik informavimo procedūros apie planuojamus žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau ir matavimuose nedalyvavusių, tam teisę turėjusių asmenų informavimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto pasirašymas sukuria jį pasirašiusiems asmenims civilines teises ir pareigas, ieškovams, kaip ir bet kuriam kitam civilinių teisinių santykių subjektui, prisiimant teises ir pareigas galioja pareiga elgtis maksimaliai apdairiai ir rūpestingai. Atsakovų nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, jog aukščiau nurodyti kadastrinių matavimų procedūros pažeidimai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti atsakovų, kaip bendrasavininkių, subjektinių teisių pažeidimą, kadangi juos ignoruojant būtų sukuriama ydinga praktika. Atsakovams nebuvo atsiradusi pareiga pasirašyti ieškovo parengtoje žemės sklypo kadastro matavimų byloje esančiuose dokumentuose.Atsakovai kreipėsi į matininkus, kurie parengė ir atsakovams pateikė žemės sklypo ir ant jo esančio pastato padėties brėžinį, iš kurio matyti, kad atsakovų užsakymu matavimus atlikęs matininkas nustatė, jog dalis žemės sklype esančio pastato iš tikrųjų yra už Žemės sklypo ribos, kai tuo tarpu pagal ieškovo užsakymą parengtoje žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje esančiame žemės sklypo plane tokių neatitikimų neužfiksuota. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina atsakovų pirmos instancijos teisme išsakytus teiginius dėl galimai netikslių ieškovo pateiktos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos duomenų ir sudaro pagrindą abejoti ieškovo teiginiais, jog atsakovų ir kitų žemės sklypo bendrasavininkių dalyvavimas matavimuose nebūtų turėjęs jokios įtakos jų eigai ir rezultatams.Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apelianto argumentai apie pranešimą laikraštyje ir tai, kad kadastrinių matavimų byla buvo pas vieną iš sklypo bendrasavininkių, todėl atsakovai turėjo pakankamai laiko su ja susipažinti nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovai buvo tinkamai informuoti apie planuojamus matavimus. Trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai informuoti žemės sklypo bendraturčius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl teisės ieškovui be atsakovų sutikimo suderinti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir žemės sklypo planą.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog ieškovas prieš atlikdamas ieškovui, atsakovams ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančio sklypo matavimus, nesilaikė teisės aktuose nustatytos bendraturčių informavimo tvarkos, sprendė, kad atsakovai turėjo pagrįstą teisę atsisakyti pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte bei žemės sklypo plane, todėl ieškinį atmetė.Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi vien ta aplinkybė, kad atsakovai nedalyvavo matavimuose, byloje nesant duomenų apie esminius kadastrinių matavimų taisyklių ar atsakovų interesų pažeidimus, nesudaro pagrindo atmesti ieškovo ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.Pažymėtina, jog nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (3.2.1.1.4 punktas). Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (Kadastro nuostatų 32.1.2.–32.1.6 punktai). Kadastro nuostatų 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. R. K. nuostatų Nr. 32.1.1.2. p., suinteresuotiems asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Iš esmės analogiškas nuostatas įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“.Atsižvelgdama į nurodytą aktualų nagrinėjamam ginčui teisinį reglamentavimą kolegija nepagrįstais laiko apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 25 p., kadangi ši norma nesukuria ieškovui jokių pareigų ir nenumato žemės sklypo bendrasavininkių informavimo tvarkos. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ginčo dėl to, jog ieškovas pažeidė teisės aktuose nustatytą pareigą informuoti sklypo bendrasavininkius apie planuojamus geodezinius matavimus, nebuvo. Be kita ko atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas yra įmonė veikianti nekilnojamojo turto srityje, todėl minėtas teisinis reglamentavimas ieškovui neabejotinai yra žinomas. Atsižvelgiant į tai, kolegija atmeta kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apelianto argumentus, jog atsakovai žinojo apie galimybę susipažinti su dokumentacija, tam turėjo pakankamai laiko, kadangi geodezinius matavimus buvo paskelbta 2014 m. lapkričio 12 d. „Valstiečių laikraštyje“, taip pat, kad atsakovai žinojo, jog dokumentacija yra pas vieną iš bendraturčių, be to, ieškovas raštu buvo kreipęsis į atsakovus dėl supažindinimo su dokumentais. Kolegijos vertinimu, šios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovai buvo tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka informuoti apie organizuojamus kadastrinius matavimus ir turėjo realią galimybę įgyvendinti savo kaip žemės bendrasavininkių teises. Tai taip pat nepaneigia fakto, jog ieškovas organizuodamas kadastrinius matavimus, nesilaikė teisės aktuose nustatytos pareigos apie rengiamus kadastrinius matavimus informuoti ne tik atsakovus bet ir kitus žemės sklypo bendrasavininkius. Pažymėtina, kad teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti asmenys, inter alia, gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2012 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ieškinio tenkinimas iš esmės paneigtų atsakovų kaip žemės sklypo bendraturčių teises ir sukurtų prielaidas ieškovui ir ateityje nesilaikyti procedūrinių teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kaip pagrįstai nurodo atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto pasirašymas sukuria jį į pasirašiusiems asmenims atitinkamas civilines teises ir pareigas, todėl neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ieškovo sukurta situacija, kuomet iš atsakovų reikalaujama pasirašyti kadastrinių matavimų, kuriuos atliekant atsakovai nedalyvavo ir apie juos nežinojo, dokumentus. Kolegija, atsižvelgdama į ieškovo vykdomą veiklą, taip pat pažymi, jog ieškovui kaip verslo subjektui keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Tuo tarpu sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovai būdami fiziniai asmenys ir neturėdami tam tikrų specialiųjų žinių bei nekviesti dalyvauti atliekant žemės sklypo paženklinimo darbus, būtų priversti kreiptis į specialistus siekdami išsiaiškinti kokius dokumentus pasirašo ir kokias teises ir pareigas jiems sukelia tokie dokumentai. Kolegijos vertinimu, toks ieškovo elgesys, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, negali būti laikomas vien tik formaliu procedūriniu pažeidimu. Kolegija nepasisako dėl apelianto išreiškiamo nesutikimo, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė jo nurodyta Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi 2A-343-264/2015, kadangi šiame procesiniame sprendime nėra faktinių aplinkybių sutapties su nagrinėjama byla, kad būtų galima remtis ja kaip analogija.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.Atsakovai prašo priteisti 150 EUR išlaidas už matavimų atlikimą bei pastato padėties Žemės sklype brėžinio parengimą.Pažymėtina, jog proceso šaliai priteistinos tik būtinos ir pagrįstos išlaidos. Nagrinėjamu atveju kolegija nepripažįsta būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis prašomų išlaidų už atsakovo įvardijamų papildomų matavimų ir brėžinio parengimą. Viena vertus, jokia ekspertizė dėl ieškovo pateiktų matavimų teisingumo byloje nebuvo paskirta, kadangi tai nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas. Kita vertus, kolegija pažymi, kad iš esmės šiuo įrodymu teismas, nesirėmė, kadangi jis neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pripažinti šias išlaidas būtinomis ir pagrįstomis, todėl prašymas atmestinas.Atsakovų patirtos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pradžios nepateikus šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.