Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-343-264/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-27
Bylos Nr.: 2A-343-264/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00131-2013-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė (pran.), Jolita Cirulienė
Atsakovas: B. J., A. G.
Ieškovas: E. M.
Trečiasis asmuo: J. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“

Kategorijos

22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-343-264/2015;Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00131-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4; 30.10; 121.14.;121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjos Jolitos Cirulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų B. J. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-56-904/2014 pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovams B. J., A. G., tretieji asmenys J. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“ dėl žemės sklypo plano, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto suderinimo be bendrasavininkių sutikimo bei atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei E. M. dėl nuosavybės teisių gynimo, įpareigojimo nevykdyti neteisėtus veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovė ieškinyje prašė pripažinti jai teisę suderinti žemės sklypo planą, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą be žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo bei priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Pastate suformuoti dar du butai, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei B. J., trečiajam asmeniui J. Š.. 1994-05-23 Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos viršininkas suderino namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuris įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas yra suformuotas 0.4808 ha ploto, atliekant kadastrinius matavimus. Ieškovei priklauso 2791/4808 žemės sklypo dalis, J. Š. 1010/4808, o atsakovei B. J. 1007/4808 žemės sklypo dalys. 2010-08-30 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ matininkė nustatė, kad 1993-08-24 atliekant kadastrinius matavimus žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisingai buvo paskaičiuotas žemės sklypo plotas. Patikrinus, nustatytas realiai didesnis žemės sklypo plotas nei leistina ribinė ploto paklaida. Šiame žemės sklype yra ir atsakovui A. G. priklausanti 35/100 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Siekiant patikslinti žemės sklypo plotą, 2012-03-26 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ paruošė žemės sklypo planą bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriuos atsakovai B. J. ir A. G. atsisakė patvirtinti.

Atsiliepimas

Atsakovas A. G. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės pateiktu planu yra keičiamos išorinės žemės sklypo ribos, kurios buvo numatytos 1993 m. sudarytame ir 1994 m. patvirtintame žemės sklypo ribų plane. Ieškovės pateiktame žemės sklypo plane nepavaizduoti statiniai – tvora. Ieškovės tėvas S. Ž. savavališkai užtvėrė tvorą, dėl ko atsakovas į savo sandėlio dalį gali patekti tik per sode padarytus vartus. 1994 m. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus patvirtintame ir su kaimynais suderintame žemės sklypo plane, pažymėtu indeksu C/105, nurodyta bendro naudojimo žemės sklypo dalis, tačiau ieškovės pateiktame žemės sklypo plane šios bendro naudojimo žemės dalies iš viso nebelieka. Ieškovės pateiktas ieškinys pripažinti teisę jai suderinti UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame yra panaikintas bendro naudojimo sklypo dalis ir privažiavimas prie atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio tvarto, pažeidžia atsakovo A. G. teises.

Atsakovė B. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-03-26 atsakovės sūnus R. J., atvykęs pas motiną į sodybą, rado įtvirtintus naujus riboženklius už sklypo tvoros, du iš jų buvo įtvirtinti vos ne važiuojamoje kelio ((duomenys neskelbtini)) dalyje. UAB „Memelhaus“ matininkas K. D., atlikęs matavimus pagal išlikusias senas nusistovėjusias ribas (pagal esamas tvoras, t.y. faktinį naudojimą), nustatė, kad faktiškai naudojamo sklypo plotas yra 0.4809 ha, t.y. naudojamo sklypo dydis skiriasi tik 0,2 kv. m. nuo nustatyto ir įregistruoto 1994 m. Todėl mano, jog ieškovė siekia ne patikslinti 1994 m. suformuoto ir įregistruoto sklypo kadastrinius duomenis, o padidinti sklypą, greta esančios valstybinės žemės sąskaita. Patvirtinus ieškovės pateiktą UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ žemės sklypo planą, sklypo riba eitų beveik per važiuojamąją kelio (gatvės) dalį, o vandentiekio šulinys su sklendėmis atsidurtų sklypo viduje, kai šiuo metu šulinys faktiškai randasi už tvoros valstybinėje žemėje.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkinio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2010-08-31 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialas pateikė Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui paruoštą kadastrinių matavimų bylą, patikrinimui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono teritorinis padalinys, pakartotinai patikrinęs kadastrinių matavimų bylą, 2012-12-31 surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą Nr. I2KAM-120372, kuriame nurodė, kad žemės sklypo planas sudarytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 53.6.5. p., t.y. nėra savininkų parašų, o žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas užpildytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.8. p., t.y. nėra savininkų parašų. Klaipėdos rajono skyrius daugiau pažeidimų nenustatė ir tuo atveju, jei būtų pasirašę žemės sklypo plane bei žemės sklypo paženklinimo - parodymo akte, visi žemės sklypo bendrasavininkiai, žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų byla būtų suderinta ir priimtas sprendimas dėl kadastrinių duomenų patikslinimo. Atsakovai B. J. ir A. G. nederino žemės sklypo plano bei nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte. Išorinės, įregistruotos nekilnojamojo turto registre, sklypo ribos lieka nepakitusios, keičiasi tik sklypo plotas. Atsakovų nesutikimas suderinti ir pasirašyti minėtų dokumentų yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Atsakovas A. G. ieškovei pateikė priešieškinį, kuriame prašė įpareigoti ieškovę netrukdyti jam naudotis bendro naudojimosi žemės plotu, pažymėtu indeksu - ,,C 105“. Įpareigoti ieškovę, per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nuardyti tvoros dalį, patraukti bendrojo naudojimo sklypo dalyje sudėtas plytas, trukdančias atsakovui A. G. patekti į bendrojo naudojimosi žemės plotą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kad privažiuotų, prieitų, galėtų aptarnauti jam nuosavybės teise priklausančio sandėlio dalį, esantį pastate 2Ilp. Taip pat prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“ 2012-03-26 paruoštu žemės sklypo planu, nes šiuo planu panaikintas bendro naudojimosi žemės plotas, pažymėtas 1994 m. plane, indeksu - C/105. Bendro naudojimosi žemės plotas buvo nustatytas tam, kad atsakovas A. G., kartu su kitais bendrasavininkais, valdydamas pastatą 2Ilp, turėtų galimybę prie jam priklausančio sandėlio dalies - prieiti, privažiuoti, jį prižiūrėti. Ieškovė, 2006 m. rudenį, nederinusi su atsakovu, pastatė tvorą palei kelią į atsakovo kiemą, taip užtverdama priėjimą prie bendrojo naudojimo sklypo dalies, pažymėtos indeksu C-105. Atsakovui pareiškus pretenzijas, ieškovė sumontavo vartus ir paaiškino, kad nebus problemų atsakovui privažiuoti, prieiti prie jam priklausančios pastato dalies, todėl iki šio ieškinio pateikimo dienos atsakovas iki savo sandėlio dalies prieidavo bei privažiuodavo per E. M. ir B. J. kiemą, o ne per įvažiavimą, kuris nustatytas 1994 m. planu. Atsakovas pateiktomis nuotraukomis įrodinėjo, jog dėl tarp šalių kilusio konflikto, ieškovė E. M., užkrovė plytomis įvažiavimą į bendrojo naudojimo žemės sklypo dalį, tokiu būdu užkirsdama kelią prieiti, privažiuoti prie atsakovo sandėlio dalies. Ieškinio reikalavimu ieškovė E. M. akivaizdžiai neigia atsakovo teisę, naudotis bendrojo naudojimosi sklypu, todėl mano, kad ieškovė pažeidžia jo, kaip savininko teises naudotis jam priklausančio sandėlio dalimi, nors tai ir nėra susiję su nuosavybės valdymo netekimu (CK 4.98str.).

Atsiliepimas

Ieškovė E. M. atsiliepimę į priešieškinį, nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsakovas priešieškiniu pripažįsta, kad netrukdomai gali privažiuoti prie savo sandėlio dalies per E. M. ir B. J. kiemą. Ieškovė pastatė tvorą palei kelią tik tam, kad į kiemą nepatektų pašaliniai asmenys ir užtikrintų vaikų saugumą, tačiau ši tvora netrukdo atsakovui privažiuoti prie jam priklausančio sandėlio dalies. Tarp šalių niekada dėl to nekilo jokio ginčo ir atsakovas niekada ieškovei nereiškė jokių pretenzijų, nes atsakovas žemės sklype C-105, patvirtintame 1994 m. plane, yra sukrovęs prie ieškovės priklausančio pastato lentas, ką patvirtina atsakovo pateiktos fotonuotraukų kopijos, dėl ko ieškovė negali prieiti prie ūkinio pastato, siekiant jį paremontuoti. Ieškovė mano, kad šie trukdymai yra laikini. 2012-03-26 UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ atliktais kadastriniais matavimais yra siekiama patįslinti sklypo plotą. Šiais matavimais nėra įteisinama ir nustatoma tarp šalių naudojimosi žemės sklypu tvarka, tai bus atliekama vėliau, kai bus įteisintos ir konkrečiai nustatytos išorinės sklypo ribos, atsižvelgiant į 1994 m. paruoštą planą. Ieškovė ne kartą atsakovui A. G. akcentavo, kad niekada neprieštarauja jo teisėms prieiti prie jam priklausančios nuosavybės dalies ir tą teisę galės netgi įteisinti nustatant servitutą, bet kada gali pašalinti bet kokius laikinus trukdymus, jeigu tai laikoma trukdymais, tačiau ši prievolė galioja ir pačiam atsakovui.

Atsakovė B. J. atsiliepime prašė priešieškinį tenkinti visiškai.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkinio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad pirminiame 1994-05-23 patvirtintame namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 4808,8 m²) ribų plane buvo nustatyta, kad S. A. naudos 1010,0 m² dydžio sklypo dalį, pažymėtą plane indeksu 1, S. Ž. naudos 2791,5 m² dydžio sklypo dalį, pažymėtą indeksu 2, o M. G. naudos 1007,3 m² dydžio sklypo dalį, pažymėtą indeksu 3, t.y. buvo nustatyta bendraturčių bendru sutarimu naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ši tvarka pakeista 2005-01-11, tačiau šis susitarimas nebuvo išviešintas, įregistruojant nekilnojamojo turto registre. Šiuo metu, statinių bendraturčiai gali sudaryti naują notaro patvirtintą susitarimą pagal parengtą namų valdos žemės sklypo ribų planą.

Trečiasis asmuo J. Š. atsiliepimo į ieškinį bei priešieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, paaiškino, kad atsakovui A. G. nėra trukdoma privažiuoti prie jam priklausančio sandėlio dalies. Patvirtino, kad B. J. įsigijus žemės sklypą iš M. G., prieš tai buvusio savininko užtverta tvora buvo nuardyta, ši tvora buvo toje vietoje, kurioje matyti stulpeliai, pavaizduoti fotonuotraukoje, esančioje 1t., 56 b. l. Po to, tvora buvo perkelta toliau nuo kelio.

Trečiasis asmuo UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“ atsiliepimo į ieškinį bei priešieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, dėl priešieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.

Pripažino teisę ieškovei E. M. suderinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2012-03-26 parengtą UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“ žemės sklypo planą bei žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą be žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo.

Priteisė iš atsakovės B. J. ir atsakovo A. G. ieškovei E. M. po 672,50 Lt arba po 195 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisė iš atsakovės B. J. ir iš atsakovo A. G. po 40,58 Lt arba po 12,00 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Dėl žemės sklypo plano, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto suderinimo be bendrasavininkių sutikimo. Teismas atsižvelgdamas į šalių išdėstytus argumentus pripažino, kad tarp šalių yra ginčas dėl žemės sklypo faktinių ribų. Šios bylos nagrinėjimo dalykas, ne naujų žemės sklypo ribų nustatymas, o jau patvirtintų ir įregistruotų kadastrinių matavimų netikslumų ištaisymas ir žemės sklypo ploto tikslinimas. Žemės sklypo ribos turi būti nustatomos ne pagal faktinį bendrasavininkų žemės sklypo naudojimą, o pagal jau 1994-05-23 patvirtintus ir 1994-09-22 įregistruotus kadastrinius matavimus. 2012-03-26 UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“ paruoštą žemės sklypo planą (1t., 9 b. l.), kurio plotas 5106 m², lyginant su 2005-01-11 žemės sklypo planu (1t., 16 b. l.), kuriame plotas nurodytas 5616 m², plotų pasikeitimas paaiškinamas tuo, kad 2012-03-26 žemės sklypo plane, nėra įskaičiuotas nutolusių ūkinių pastatų žemės sklypo plotas bei 2005-05-11 atliekant koordinačių transformavimą iš vietinės sistemos į LKS, buvo padaryta matematinių klaidų.

Teismas vertindamas UAB ,,Memelhaus“ pažymą, UAB ,,Vakarų valda“ geodezininko M. J. aiškinamąjį raštą, UAB ,,Matavimų poligonas“ matininkės R. L. aiškinamąjį raštą bei matininkės teisme duotus parodymus, pripažino, kad visuose trijuose pateiktuose rašytiniuose dokumentuose yra prieštaravimų dėl ieškovės pateikto žemės sklypo ribų koordinačių taškų sutapimo. UAB ,,Memelhaus“ pažymoje teigiama, kad pakeista faktinio naudojimo riba ,,2-3-4“ gretimybėse. UAB ,,Vakarų valda“ geodezininko M. J. aiškinamajame rašte teigiama, kad sklypo posūkio taškai sutampa posūkio taške Nr. l, Nr.7. UAB ,,Matavimų poligonas“ matininkė R. L. aiškinamajame rašte bei savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės sklypo koordinačių taškai sutapo taškuose: 1, 2, 24, 23, 3, 6, 7, 13, 14, 15, 16 ir taškuose nuo 21 iki 18, kurie ribojasi su žemės sklypu, kuriam atlikti kadastriniai matavimai. Kituose taškuose koordinatės nesutapo. Teismas vertinant šiuos visus atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus, pripažino, jog jie yra prieštaringi vieni kitiems, todėl jais nesivadovavo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nesurinkta duomenų, kad 2012-03-26 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtas žemės sklypo planas bei žemės sklypo ribų parodymo paženklinimo aktas paruoštas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ieškovės ieškinį tenkino.

Dėl priešieškinio - nuosavybės teisių gynimo (negatorinis reikalavimas). Teismas nurodė, kad savininkas, pareiškęs tokį reikalavimą, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nustatė, kad atsakovo nuosavybės teisės bei kitokios teisės (servitutas) į 0,4808 ha (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo dalį nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre. 2013-10-16 nekilnojamojo turto registro pažyma patvirtina, kad ūkinio pastato 2I1p dalis, kaip atskiras pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas ūkinis pastatas įregistruotas B. J. ir E. M.. Kita ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, tai yra 35/100 įregistruota A. G., adresu (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini) (2t., 42 b.l.). Byloje dalyvavę asmenys neginčijo šių faktinių aplinkybių.

Teismas pripažino, kad atsakovui A. G. registravus nuosavybės teises į žemės sklypą, atsakovui atsirastų teisė registruoti nekilnojamojo turto registre bendraturčių susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, nepavykus to padaryti, savo teises galėtų įgyvendinti kreipdamasis į teismą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovas A. G. šioje byloje tokio reikalavimo savo priešieškinyje, nereiškė. Taip pat teismas pripažino, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovui A. G. nėra trukdoma prieiti ar privažiuoti prie jam priklausančio pastato dalies, o byloje pateiktos fotonuotraukos, nepatvirtina, fakto, jog ieškovės laikomos statybinės medžiagos trukdo atsakovui A. G. patekti prie savo sandėlio dalies. Ieškovė E. M., trečiasis asmuo J. Š., liudytojai R. L., S. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tvoroje esantys varteliai nėra ir niekada nebuvo užrakinti, per šiuos vartelius atsakovas A. G. gali prieiti bei su žemės ūkio technika privažiuoti prie savo sandėlio dalies. Ieškovė E. M., S. Ž. patvirtino, kad atsakovas A. G. taip pat turi galimybę, į savo sandėlio dalį patekti per kitoje sandėlio pusėje esančias sandėlio duris, kuriomis ir naudojasi atsakovas. Atsakovas A. G. neginčijo, jog į jam priklausančio sandėlio dalį, pažymėtą indeksu 2I1p, negalėtų patekti iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus teismas priešieškinį atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovė B. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ieškinys ir dėl jo priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti atsakovei B. J. iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei advokato atstovavimo išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, neatskleidė ginčo esmės ir todėl netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų kadastrinių matavimų tikslinimą.

2. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suformuotas 1993 metais UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atlikus kadastrinius matavimus, duomenys apie tai NTR įregistruoti 1994-09-22, bendras sklypo plotas 0.4808 ha, M. priklauso 2791/4808 dalys, Š. 1010/4808 dalys, o J. 1007/4808 dalys šio sklypo. Šie duomenys nuo 1994-09-22 viešame registre nebuvo keičiami ir/ar tikslinami, todėl jie laikytini išsamiais ir teisingais, kol nėra nuginčyti nustatyta tvarka. 2005 metais UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtas žemės sklypo planas su jame nurodytu 5616 kv. m. plotu niekada nebuvo įregistruotas viešame registre, todėl, sprendžiant šį ginčą, teisinę reikšme turi nuo 1994-09-22 įregistruotas planas. Šiame plane žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės yra nustatytos (duomenys neskelbtini) vietinėje koordinačių sistemoje, todėl šiame ginče svarbu nustatyti, ar aplamai buvo būtina tikslinti kadastrinius matavimus ir jei taip, tai dėl kokios priežasties, ir ar buvo laikomasi nustatytos kadastrinių matavimų tikslinimo tvarkos, kurią reglamentuoja LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522.

3. 2010 metais UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ nustatė, kad atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje 1993 metais buvo aritmetiškai neteisingai paskaičiuotas sklypo bendras plotas bei neįtrauktas plotas po A. G. pastatu, tačiau jokių nuorodų, jog 1993 metais būtų buvę neteisingai nustatytos ribos ir/ar, kad jos neatitiktų kitų teritorijų planavimo dokumentų ir dėl to reikėtų keisti sklypo konfigūraciją (ribas), nėra. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ net negalėjo tęsti žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimo, nes nebuvo laikytasi Nuostatų 21 punkte nustatytos tvarkos - Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė išvados apie ploto skirtumo atsiradimo ar kitas priežastis ir jų būtinumą pašalinti.

4. Net jei ir laikyti, jog UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ teisingai nustatė minimą priežastį - skaičiavimo klaidą, tai ji ir turėjo būti ištaisyta ją teisingai perskaičiuojant, bet nekeičiant sklypo ribų, nustatytų 1993 metais atliktais kadastriniais matavimais. Tokiu atveju reikėjo sklypo ribų posūkio taškų koordinates tik konvertuoti LR Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 1996-01-05 įsakymu Nr. 1 „Dėl valstybinės koordinačių sistemos įvedimo tvarkos“ nustatyta tvarka ir po to plotą paskaičiuoti pagal viešame registre nuo 1994-09-22 įregistruotas sklypo ribas. O tai, kad sklypo ribos buvo keičiamos pagal ieškovės E. M. pageidavimą ir kad sklypo riba buvo atitraukta toliau nuo kelio (gatvės) važiuojamosios dalies teismo posėdžio metu pripažino UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atstovas, tą patvirtina į bylą atsakovų pateikti UAB „Matavimų poligonas“ ir UAB „Vakarų valda“ brėžiniai ir aiškinamieji raštai, iš kurių matyti, kad daugelyje posūkio taškų ir ypač tarp 7-13 sklypo riba , ją konvertavus iš vietinės į valstybinę koordinačių sistemą, viršijant maksimalią leistiną paklaidą yra pakeista.

5. Teismo sprendimas yra neteisėtas dar ir dėl to, kad 2012-03-26 parengtu planu faktiškai yra nustatoma ir naudojimosi šiuo sklypu tvarka, nustatomos kitokios žemės sklypo savininkų naudojamų plotų proporcijos, nebenumatyta bendro naudojimo sklypo dalies A. G. priėjimui/privažiavimui priėjo ūkinio pastato dalies. Pirmiausia minimų klausimų sprendimas nėra kadastrinių matavimų tikslinimo dalykas, todėl neaišku ir nesuprantama, kokiu pagrindu aplamai buvo sprendžiami šie klausimai. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ neaišku kokiu pagrindu ir kokiais dokumentais remiantis 2012-03-26 plane jau nustatė, kad E. J. atiteks 1056/5106, E. M. 2885 2106. J. Š. 1093/5106, o A. G. 72/5106 (tik po ūkiniu pastatu) dalys. Bendraturčiams ateityje realizavus savo teises pagal minėtą Vyriausybės nutarimą Nr. 260, tolesnis bendrosios dalinės nuosavybes teisės įgyvendinimas turėtų būti realizuojamas CK 4.75 straipsnyje numatyta tvarka, o ne sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo metu, todėl teismo išvada, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai” parengtas planas gali būti suderintas be bendraturčių sutikimo, kas neabejotinai reiškia, jos jis toks be jokių pakeitimų vėliau bus įregistruotas ir nekilnojamojo turto registre, yra nepagrįsta.

6. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas dar ir dėl to, jog teismas visiškai neatsižvelgė, jog tikslinant kadastrinius matavimus buvo nesilaikoma pagrindinių procedūrų, dėl kurių atsakovė J. praktiškai negalėjo dalyvauti šiame procese ir nustatyta tvarka ginti savo teises. Pirmiausia buvo pažeistas Nuostatų 32.1.1.2 punktas, nes ji nebuvo pakviesta į 2012-03-26 d. 10,00 val. vykusį sklypo ribų ženklinimą vietoje. Nors kadastrinių matavimų byloje ir yra duomenys apie pranešimo išsiuntimą 2012-03-15 registruotu laišku, tačiau patvirtinimo apie įteikimą nėra. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ grubiai pažeidė Nuostatų 32.1.1.3 punktą, nes J., kaip 2012-03-26 neatvykusiam kviestiniui asmeniui, 2012-05-30 pranešimu Nr. Kv-319 atsiuntė ne žemės sklypo ribų 2012-03-26 paženklinimo parodymo akto Nr. 2349 kopiją, o kitą tos pačios datos ir tuo pačiu numeriu dokumentą be jokių parašų, ir šie dokumentai yra iš esmės skirtingi: a) teismui pateikto akto 3 punkte nurodytas sklypo plotas 0,5106 ha, o J. atsiųstame 0.5125 ha; b) teismui pateikto akto 6 punkte nurodyta žemės sklypų ribos paženklintos 7 riboženkliais, o J. atsiųstame variante nurodyta 11 (vienuolika) riboženklių; c) teismui pateikto akto 8 punkte nurodyta, kad sklype yra trys statiniai-gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir sandėlis, o J. atsiųstame tik du-gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas; d) aktų 11 punkte nurodyti skirtingi servitutai. Taip pat tuo pačiu pranešimu Kv-319 J. buvo atsiųstas ne žemės sklypo 5106 kv.m. ploto planas, kurį ieškovė pateikė teismui, bet tos pačios 2012-03-26 dienos kitas planas, kuriame nurodytas 5125 kv.m. bendras plotas, be to, jame yra pažymėtas servitutas 52 kv. m. ploto prieiti A. G. prie ūkinio pastato, taip pat nurodytos kitokios nei teismui pateiktame plane kiekvienam iš bendraturčių atiteksiančių naudotis sklypo dalys.

Atsiliepimas

Atsakovas A. G. atsiliepime į atsakovės B. J. apeliacinį skundą, nurodo, kad su skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Pirmos instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinį netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė ginčo esmės ir netinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų kadastrinių matavimų tikslinimą, todėl teismo priimtas sprendimas turi būti panaikintas ir ieškovės ieškinys atmestas.

Ieškovė E. M. atsiliepime į atsakovės J. apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovei iš atsakovės B. J. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai išnagrinėjęs ieškovės, atsakovų, trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, atskleidęs ginčo esmę, 2014-09-01 priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

2. pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) yra statiniai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame registro išraše nurodyta, kad šio pastato - gyvenamojo namo suformuoti trys nekilnojamojo turto objektai, t.y. 3 butai - patalpos, kurie nuosavybės teise priklauso B. J., E. M. ir J. Š.. Pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - nuosavybės teise priklauso B. J. ir E. M.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad sandėlis 2l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. G., yra žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. G. turi kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centrą dėl savo ūkinio pastato dalies 2l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų tikslinimo, kadangi jo ūkinio pastato dalis 2l1p ir pastatas - ūkinio pastatas 2l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis B. J. ir E. M., yra vienas ir tas pats pastatas, tačiau jų unikalūs numeriai skirtingi.

3. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad „Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-30 raštas adresuotas UAB „Inžineriniai tinklai“ negali būti vertinamas kaip išvada nuostatų 21 punkto prasme, nes jis visiškai neinformatyvus ir neaišku kaip jį reikia įgyvendinti tęsiant kadastro duomenų bylos rengimo darbus. UAB „Inžineriniai tinklai“ net negalėjo tęsti žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimo, nes nebuvo laikytasi nuostatų 21 punkte nustatytos tvarkos – Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė išvados apie ploto skirtumo atsiradimo ar kitas priežastis ir jų būtinumą pašalinti“. 2010 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" Klaipėdos filialo matininkė O. J., vadovaudamasi Nuostatų 21 punktu, kreipėsi su raštu į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėją dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, atliktų 1993 m. rugpjūčio 24 d. vietinėje koordinačių sistemoje. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasi Nuostatų 21 punktu, 2010-09-30 pateikė UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" išvadą, kurios formą Nuostatai nenustato, ir įpareigojo UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" Klaipėdos filialą ištaisyti visus netikslumus, susijusius su žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), anksčiau atliktais kadastriniais matavimais. 2010 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" Klaipėdos filialas pateikė prašymą Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) patikslintos kadastrinių matavimų bylos patikrinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono teritorinis padalinys, pakartotinai patikrinęs kadastrinių matavimų bylą, 2012-12-31 surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą Nr. 12KAM-120372. Akto 4 punkte nurodyta, kad žemės sklypo planas sudarytas pažeidžiant Nuostatų 53.6.5. p. , t.y. nėra savininkų parašų, o žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas pažeidžiant Taisyklių 29.8 p. p., t.y. nėra savininkų parašų. Klaipėdos rajono skyrius daugiau pažeidimų nenustatė ir tuo atveju, jei būtų pasirašę žemės sklypo plane bei žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte visi žemės sklypo bendrasavininkiai, žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla būtų suderinta ir priimtas sprendimas dėl kadastrinių duomenų patikslinimo.

4. UAB „Inžineriniai matavimai" atlikdama patikslintus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, vadovavosi Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, todėl atsakovės B. J. apeliacinio skundo argumentas, jog pakeistos sklypo ribos, atmestinas kaip nepagrįstas. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai", vadovaudamasis Nuostatų 72 punkte numatytomis galimybėmis, pateikė žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planą kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai. Kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis Nuostatų 75 punktu, paskyrė kadastro specialistę ekspertę L. N., kuri priėmė UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" teikiamą išankstinei patikrai žemės sklypo planą. Kadastro specialistė ekspertė L. N. 2014-06-09 uždėjo spaudą ant žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), plano, taip patvirtindama, kad šis žemės sklypo planas atitinka nuostatų 76.1 p. išdėstytas sąlygas. Kad sklypo ribos nebuvo keičiamos, o atstatomos pagal nekilnojamojo turto registre esančius duomenis taip pat patvirtino UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atstovas A. K..

Šalies argumentai

5. Apeliantė B. J. apeliaciniame skunde nurodo, jog UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" žemės sklypo ribą atitraukė nuo kelio (gatvės) važiuojamosios dalies. Šis faktas ir argumentas nepagrįstas ir akivaizdžiai melagingas, kadangi apeliantė pati savo pirminiame atsiliepime į ieškinį nurodė, <...2012-03-26 ieškovės sūnus R. J., atvykęs pas motiną į sodybą, rado įtvirtintus naujus riboženklius už sklypo tvoros, du iš jų buvo įtvirtinti vos ne važiuojamojoje kelio ((duomenys neskelbtini)) dalyje, šią aplinkybę jis užfiksavo>. Taip pat patikslintame ieškinyje nurodyta, jog atsakovės B. J. prašymu UAB „Memelhaus" matininkas K. D. atliko žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimus pagal išlikusias senas nusistovėjusias ribas - esamas tvoras, t.y. faktinį naudojimą, ir nustatė, kad faktiškai naudojamo sklypo plotas yra 0,4809 ha. Darytina išvada, kad būtent atsakovė B. J. siekia, kad žemės sklypo ribos būtų nustatytos pagal faktinį naudojimą, kad nebūtų atstatytos žemės sklypo ribos pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypo duomenis. Be to, norint vertinti UAB „Memelhaus", UAB „Matavimų poligonas", UAB „Vakarų valda" žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) brėžinius, turi būti jie parengti teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Nepagrįsti ir atmestini apeliantės argumentai, kad sprendimas yra neteisėtas dar ir dėl to, kad 2012-03-26 parengtu planu faktiškai yra nustatoma ir naudojimosi šiuo sklypu tvarka, nustatomos kitokios žemės sklypo savininkų naudojamų plotų proporcijos, nebenumatyta bendro naudojimo sklypo dalies A. G. priėjimui/privažiavimui prie jo ūkinio pastato dalies. Ieškovė nurodo, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" 2012-03-26 parengtame žemės sklypo (kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini)) plane nenustatinėjo jokios naudojimosi šiuo sklypu tvarkos. Namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) duomenys įregistruoti nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad visas žemės sklypas naudojamas bendrai visų bendraturčių. Įregistravus žemės sklypo patikslintus kadastro duomenis pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" parengtą žemės sklypo planą, jis bus toliau naudojamas bendrai visų bendraturčių, taip pat ir atsakovo A. G.. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad jei UAB „Inžineriniai matavimai" 2012-03-26 parengtame žemės sklypo plane būtų nustačiusi žemės sklypu naudojimosi tvarką, tai plane būtų nurodytos ne žemės sklypo savininkų naudojamų plotų proporcijos, t.y. B. J. - 1056/5106, E. M. - 2885/5106 ir t.t., o būtų nustatytos konkrečios naudojamos dalys pagal proporcijas, t.y. B. J. - A, E. M. - B ir t.t., nurodant atitinkamos dalies plotą kvadratiniais metrais. Ieškovė nurodo, kad ji savo ieškinyje nekelia reikalavimo teismui nustatyti naudojimosi žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarką. Ieškinyje keliamu reikalavimu siekiama atstatyti žemės sklypo ribas bei patikslinti jo plotą, kaip kadastro duomenį, kadangi savo laiku, t.y. 1994 metais matininkai, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, neteisingai apskaičiavo jo plotą. Susidarius situacijai, kai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) plotas patikslinus patikslintus kadastrinius matavimus, padidėja, tai logiška, kad ir pasikeičia ir žemės sklypo savininkų naudojamų plotų proporcijos.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkinio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius atsiliepime į atsakovės B. J. apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Atsakovai B. J. ir A. G. nederino žemės sklypo plano bei nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Išorinės, įregistruotos nekilnojamojo turto registre, sklypo ribos lieka nepakitusios, keičiasi tik sklypo plotas. Atsakovų nesutikimas suderinti ir pasirašyti minėtų dokumentų yra nepagrįstas.

2. Atmestini apeliantės argumentai dėl UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM nesivadovavimo nuostatų 21 punktu. Nors apeliantė nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-30 raštas Nr. 12-R4-326 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų“ (toliau - Raštas) negali būti vertinamas kaip išvada Nuostatų 21 punkto prasme, tačiau šis raštas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio pateikta išvada į UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2010-08-30 pateiktą informacinį raštą „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius savo pateiktoje 2010-09-30 išvadoje Nr. 12-R4-326 konkrečiai įpareigojo UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, ištaisyti jų rašte nurodytas klaidas, susijusias su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktais kadastriniais matavimais. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai, vykdydami Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus įpareigojimus, numatytus 2010-09-30 išvadoje Nr. 12-R4-326, parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikslintą kadastrinių matavimų bylą ir 2010 m. rugpjūčio 31d. pateikė prašymą Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylos patikrinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono teritorinis padalinys, pakartotinai patikrinęs kadastrinių matavimų bylą, 2012-12-31 surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą Nr. 12KAM-120372. Akto 4 punkte nurodyta, kad žemės sklypo planas sudarytas pažeidžiant Nuostatų 53.6.5. p. , t.y. nėra savininkų parašų, o žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas pažeidžiant Taisyklių 29.8. p., t.y. nėra savininkų parašų. Klaipėdos rajono skyrius daugiau pažeidimų nenustatė ir tuo atveju, jei būtų pasirašę žemės sklypo plane bei žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte visi žemės sklypo bendrasavininkiai, žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą būtų suderinta ir priimtas sprendimas dėl kadastrinių duomenų patikslinimo.

3. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribos nėra keičiamos. Žemės sklypo ribos tikslinamos pakeičiant jas žemės reformos žemėtvarkos projekte vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, kuriame numatyta, kad vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. - apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių. Esamu atveju žemės sklypo plotas atsirado ne dėl teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų pažeidimų, o dėl vykdytojo klaidos apskaičiuojant plotą, t.y. suveikė žmogiškasis faktorius, kad dėl žemės sklypo sudėtingos konfigūracijos padarytos skaičiavimo klaidos. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantės B. J. argumentas dėl žemės sklypo ribų keitimo taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas.

4. Atmestini apeliantės argumentai, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) planu nustatoma naudojimosi šiuo sklypu tvarka, kitokios žemės sklypo savininkų naudojamų plotų proporcijos, nenumatyta bendro naudojimo sklypo dalies A. G. priėjimui/privažiavimui prie jo ūkinio pastato dalies. Šiais kadastriniais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimais, vadovaujantis Nuostatomis ir Taisyklėmis, buvo tik atstatyti žemės sklypo riboženkliai pagal įregistruotus žemės sklypo duomenis nekilnojamojo turto registre, taip pat atsižvelgiant ir į besiribojančio atsakovo A. G. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotus kadastrinius matavimus, taip pat patikslintas žemės sklypo plotas. Trečiasis asmuo sutinka, kad nusistato naujos bendrasavininkių naudojamų plotų proporcijos, tačiau jos nusistatė tiksliai apskaičiavus žemės sklypo plotą. Patikslinus žemės sklypo plotą, žemės sklypo dalys nėra mažinamos, o priešingai - didinamos. Kiekvienas iš šio sklypo bendrasavininkų įgys teisę išsipirkti arba nuomoti papildomą jam priklausančią dalį. Žemės sklypas kaip ir buvo iki šiol, taip ir bus naudojamas visų bendrasavininkių bendrai. Ieškovė ieškinyje nekelia reikalavimo nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo tvarkos, todėl argumentas, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtu žemės sklypo planu bus nustatyta naudojimosi šiuo sklypu tvarka, atmestinas ir nepagristas.

5. Teismo posėdžio metu buvo išsiaiškintos aplinkybės dėl atsakovės B. J. negalėjimo dalyvauti žemės sklypo kadastriniuose matavimuose. Buvo nustatyta, kad atsakovė buvo atvykusi dalyvauti, tačiau pasišalino, dėl ko kadastrinių matavimų procedūra nestabdoma. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 131-138). Šiuo atveju nebuvo priimtas sprendimas, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Šalies argumentai

Atsakovas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-01 sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti - įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui A. G. naudotis bendro naudojimosi žemės plotu, pažymėtu indeksu „C 105“, įpareigoti ieškovę per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuardyti tvoros dalį, trukdančią atsakovui A. G. patekti į bendro naudojimosi žemės sklypo plotą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kad privažiuoti, prieiti, galėtų aptarnauti nuosavybės teise priklausančio sandėlio dalį, esančią pastate 2Ip. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei priimti papildomus įrodymus, pateiktus su šiuo apeliaciniu skundu, kuriuos būtinybė pateikti atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Teismas, priimdamas 2014-09-01 sprendimą, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į bylai išspręsti esminės reikšmės turinčias aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, netinkamai išaiškino bei taikė materialines ir procesines teisės normas, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, dėl ko padarė neteisingas išvadas ir be pagrindo patenkino ieškinio reikalavimus bei atmetė priešieškinį, todėl teismo sprendimas negali būti paliktas galioti. Remdamasis tik ieškovės parodymais ir taip gindamas jos interesus priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris akivaizdžiai pažeidžia ne tik ieškovės interesus, bet ir procesines teisės normas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams.

2. Iš byloje esančio UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2012-03-26 parengto žemės sklypo plano, kurį ieškovė siekė suderinti be bendrasavininkų sutikimo, matyti, kad šiuo planu ne tik, kad taisomi matavimų netikslumai, kaip teigiama teismo sprendime, ir tikslinamas žemės sklypo plotas, bet šiuo planu nustatyta ir žemės sklypo naudojimosi tvarka - nustatomos žemės sklypų savininkų naudojamų plotų proporcijos bei panaikinta (nebenumatyta) bendro naudojimosi sklypu dalis, kuri buvo nustatyta 1994-05-23 Klaipėdos rajono žemėtvarkos tarnybos viršininko suderintame namų valdos žemės sklypo ribų plane. Šis planas įregistruotas nekilnojamojo turto registre unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir trečiojo asmens, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė, viso proceso metu nors ir atkakliai, bet nepagrįstai teigė, kad šiuo planu tik tikslinamas žemės sklypo plotas. Tai yra netiesa, kadangi 2012-03-26 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo plane aiškiai nustatyta, kad ieškovei atitenka 2885/5106, atsakovei B. J. - 1056/5106, J. Š. - 1093/5106, A. G. - 72/5106 žemės sklypo dalys. Iš šio plano taip pat matyti, kad atsakovui A. G., patvirtinus šį planą atsirastų galimybė išsipirkti žemės sklypą tik esantį po jam priklausančiu pastatu. Tačiau teismui priėmus sprendimą, jog ieškovė UAB „Inžinerinai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo planą gali suderinti be bendrasavininkių sutikimo, šis planas ieškovės bus įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui A. G. registravus nuosavybės teises į žemės sklypą, atsirastų teisė registruoti nekilnojamojo turto registre bendraturčių susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo yra nepagrįsta, nes ginčo planu jau tokia tvarka yra nustatyta, atsakovui A. G. paliekant tik teisę išsipirkti po jam priklausančiu pastatu esančią žemės sklypo dalį - 72/5106 bei panaikinant bendro naudojimosi žemės sklypą, kuriuo pagal bendrasavininkų susitarimą ir nusistovėjusią daugelio metų naudojimosi tvarką A. G. prieidavo, privažiuodavo prie savo pastato bei jį aptarnaudavo.

3. Surinkti įrodymai patvirtina, kad nei žemės sklypo savininkų naudojamų plotų proporcijų nustatymas, nei bendro naudojimosi žemės sklypo panaikinimas nėra kadastrinių matavimų tikslinimų dalykas, todėl šie klausimai nepagrįstai ir neteisėtai išspręsti pirmosios instancijos teismo, tenkinus ieškovės ieškinį ir pripažįstant jai teisę suderinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2013-03-26 parengtą žemės sklypo planą bei šio sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą be žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo.

4. Žemės sklypo plotas pagal matematinius skaičiavimus yra didesnis nei šiuo metu esantis privatizuotas 4808 m² plotas. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintomis „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis“, nustačius padidėjusį sklypo plotą, kiekvienas sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio statinio bendraturtis galės išsipirkti iš valstybės padidėjusią sklypo ploto dalį proporcingą jo statinio plotui, reikalingą statiniui aptarnauti. Tačiau dabar, kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas šių norminių teisės aktų nuostatų, nepagrįstai bei neteisėtai tenkina ieškovės ieškinį - pripažindamas jai teisę suderinti ginčo planą su jau nustatytomis žemės sklypo dalimis tiek pačiai ieškovei, tiek atsakovams, tiek trečiajam asmeniui J. Š., nors teismo posėdžio metu taip ir nebuvo išsiaiškinta kokiu pagrindu ir kokiais duomenimis remiantis UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ nustatė kiekvienai iš šalių būtent tokias žemės sklypo ploto dalis, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje nepatikrino ar šios dalys yra paskaičiuotos teisingai ir ar tai nepažeis kitų žemės sklypo bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, tuo pačiu ir atsakovo kaip pastato dalies savininko žemės bendros dalies naudotojo teisių. Faktiškai pirmosios instancijos teismas sprendimu patvirtino naują naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką, nustatė kitokias žemės sklypo savininkų naudojamų plotų proporcijas, panaikino bendro naudojimo sklypo dalį atsakovo A. G. priėjimui (privažiavimui) prie jo ūkinio pastato dalies, atėmė teisę po pastatu, kuris jam priklauso nuosavybės teise, išsipirkti žemę (kurios dėl apeliantui nežinomų priežasčių iki šiol negali išsipirkti). Taip pat, teismas atėmė teisę apeliantui naudotis bendro naudojimosi žemės dalimi, teisę aptarnauti savo nuosavybę.

5. Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinį ir įsiteisėjus teismo sprendimui galiotų du ginčo žemės sklypo planai - 1994-09-22 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas planas, kuris yra galiojantis, nėra nepanaikintas bei 2012-03-26 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtas žemės sklypo planas.

6. Apeliantas nurodo, kad yra pensininkas, ligotas žmogus, gyvena kaime, turi gyvūnėlių, daržą, augina daržoves, laiko vištas patalpose, kurios yra bendrame pastate su ieškove. Be to, į šias patalpas vežamos bulvės, kitos daržovės. Tuo tarpu nei ieškovė, nei jos tėvas, kuris neteisingai ir negarbingai liudijo teisme - kaime negyvena. S. Ž. jau daug metų iš viso retai kada pasirodo sodyboje, o ieškovė šią sodybą naudoja kaip poilsiavietę. Taigi, jie daug metų iš viso nenaudoja ūkinio pastato pagal paskirtį, o kiemą pavertė poilsiaviete, sąmoningai užtverdami tvorą, įrengdami net vaikų supynes, taip po truputį uždarydami ne tik kelią prie apelianto pastato dalies, bet ir priėjimą. Visa tai žinodama, ieškovė apelianto pareikalavo pasirašyti dokumentus, kurių susipažinimui nepateikė. Paklausus jos ar yra atžymėtas privažiavimas pagal 1993-1994 m. planą pasakė, kad paduos apeliantą į teismą, nors jis jos paprašė, kad planą, dokumentus bent parodytų jo vaikams, kurie susipažinę paaiškintų apie susidariusią situaciją.

7. Įskaičiavus po apeliantui priklausančiu pastatu esantį sklypo plotą į bendrą žemės sklypo plotą jis padidės, tačiau net ir esant klaidingiems aritmetiniams skaičiavimams juos reikia taisyti vadovaujantis norminiais teisės aktais, juos teisingai perskaičiuoti. Iš byloje esančių įrodymų - UAB „Vakarų valda“, UAB „Matavimų poligonas“ pateiktų aiškinamųjų raštų ir schemų, matyti, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame 2012-03-26 plane yra pakeistos ir išorinės žemės sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime pripažino pateiktus atsakovų įrodymus - UAB „Vakarų valda“ ir UAB „Matavimų poligonas“ aiškinamuosius raštus ir brėžinius prieštaringais vieni kitiems, todėl jais nesivadovavo. Ši teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja bylos įrodymams, nes šių abiejų specialistų pateiktuose išaiškinimuose ir brėžiniuose padaryta ta pati išvada, kad atlikus sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos posūkio taškų koordinačių perskaičiavimus iš vietinės koordinačių sistemos į LKS-94 koordinačių sistemą ir koordinačių palyginimus su 2012-03-26 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ plane nustatytomis koordinatėmis, nustatyta, kad posūkių taškai 1993 metų ir 2012 metų atliktuose kadastrinių matavimų planuose šiuose taškuose 4,5.8.9,10.11.12 nesutampa. Šių ribų posūkių taškų koordinatės nustatytos naujai, jų reikšmės skiriasi nuo reikšmių nustatytų 1993 metų atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Byloje nėra duomenų ir tarp šalių nekilo ginčo, kad 1993 metais būtų neteisingai nustatytos sklypo išorinės ribos, ar jos neatitiktų teritorijų planavimo dokumentų ir dėl to būtu pagrindas keisti sklypo ribas. Sklypo išorinės ribos yra pakeistos tik tenkinant ieškovės E. M. pageidavimą, atitraukiant sklypo ribą toliau nuo kelio važiuojamosios dalies.

8. Teismas atmesdamas priešieškinį nurodė, kad nėra trukdoma patekti prie apeliantui priklausančio pastato dalies, tačiau 1993 metais nustatyta bendro naudojimosi sklypo dalis ieškovės savavališkai yra užtverta tvora. Teismas sprendime nurodė, jog atsakovas A. G. patenka prie savo pastato per ieškovės įrengtus vartelius. Apeliantas nurodo, kad iki šio ginčo jis dar patekdavo per atskirą įvažiavimą, kuris yra tik laikinas ir jeigu liks šis sprendimas galioti, neabejotinai bus užtvertas. Vienas iš faktų, jog ieškovė nepaiso apelianto teisių - sūpynių pastatymas. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-390/2012 ir kt.). Aiškiai matyti - ieškovė sąmoningai siekia apriboti apelianto teises prieiti prie jo pastato dalies, nors jis šia teise naudojosi daugelį metų. Ieškovė su tėvu S. Ž., kuris nuosavybę perdavė jai, be apelianto ir jo velionės žmonos sutikimo, 2006 m. tvora užtvėrė bendro naudojimosi įvažiavimą. Kadangi buvo palikti vartai kitoje vietoje, nenorėjome konfliktuoti ir naudojomės šiais vartais. Tačiau dabar ieškovė žemės plane panaikino bendro naudojimosi kelią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovė panaikins arba užrakins vartus, taip apeliantas praras galimybę iš viso patekti prie jam priklausančio ūkinio pastato dalies ir tokiu būdu negalės įgyvendinti savininko teisių. Beje, teismas nekreipė dėmesio į visų atsakovų pastabas, kad tokie realūs ieškovės veiksmai prieštarauja Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 15 punkto nuostatoms, kuriose nurodyta, kad privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi. Tarpai tarp statinių (minimalūs priešgaisriniai atstumai), nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, turi būti laisvi ir neužkrauti.

9. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo neaišku, dėl kokios priežasties buvo ir yra būtina keisti prieš daugiau nei dvidešimt metų šalių ir kitų kaimo gyventojų suderintą žemės sklypo planą ir nustatytą naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. G. galės ateityje kreiptis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nepagrįsta, nes naudojimosi tvarka seniai nustatyta ir niekas jos nepakeitė. Be to, kaip žinia, teismo patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas yra sudėtingas, būtina įrodyti pasikeitusią faktinę situaciją, tai neišvengiamai nauji teismo procesai, kurie visiškai nereikalingi, o ypač apeliantui, ligotam ir solidaus amžiaus žmogui.

Apeliantas prie bylos prašo prijungti fotonuotraukas, kurios dar kartą patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir prieštarauja faktinei situacijai. Naujas fotonuotraukas pateikia apeliaciniame procese, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, nurodydamas jog ieškovė apeliantui netrukdo prieiti ar privažiuoti prie jam priklausančio pastato dalies. Be to, teisėjas sprendime formuoja visiškai naują, neteisėtą poziciją, jog į apeliantui priklausančio sandėlio dalį, pažymėtą indeksu 2I1p, apeliantas galėtų patekti iš jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamo namo pusės per žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl apelianto galimybės patekti ar nepatekti į jam priklausantį sandėlį iš jo gyvenamo namo pusės ir ginčo tokio nebuvo. Iš apelianto namo į ūkinį yra ne privažiavimas, o įėjimas, kurį dar prieš tai naudojo gyvenę asmenys, bet ne transportui privažiuoti, o tam yra nuo seno įrengtas privažiavimas - priėjimas iš kitos pastato pusės ne tik į apelianto ūkinį pastatą - sandėlį, bet ir į kitų asmenų, kurie tais pastatais naudojosi - naudojasi ūkinių patalpų dalis. Iš naujai pateiktų nuotraukų matyti, jog iš apelianto gyvenamo namo kiemo pusės privažiavimo nebuvo ir negali būti, kadangi čia yra sodas, nuotekų duobė (išvalymo anga atskirta plytų sienele), paukščių aptvarai, malkinė, todėl sandėlio vartai skirti privažiavimui, daržovių, pašarų iškrovimui - pakrovimui, mėšlo išvežimui ir buvo dar statant statinį įrengti iš kitos statinio pusės. Taigi, iš nuotraukų matyti ir dabartinė situacija - pastatytos supynės, prie ūkinio pastato sienos perkrauti ir apdengti daiktai, dėl kurių privažiavimas prie sandėlio iš ieškovės, B. J. namo pusės - akivaizdžiai yra apsunkintas. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

Atsiliepimas

1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad UAB „Inžineriniai matavimai“ 2012-03-26 parengtu žemės sklypo planu yra ne tik, kad taisomi matavimų netikslumai ir tikslinamas žemės sklypo plotas, taip pat šiuo planu nustatyta ir žemės sklypo naudojimosi tvarka - nustatomos žemės sklypų savininkų naudojamų plotų proporcijos bei panaikinta (nebenumatyta) bendro naudojimosi sklypu dalis, kuri buvo nustatyta 1994-05-23 Klaipėdos rajono žemėtvarkos tarnybos viršininko suderintame namų valdos žemės sklypų ribų plane. 2010 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" Klaipėdos filialas pateikė prašymą Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) patikslintos kadastrinių matavimų bylos patikrinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono teritorinis padalinys, pakartotinai patikrinęs kadastrinių matavimų bylą, 2012-12-31 surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą Nr. 12KAM-120372. Akto 4 punkte nurodyta, kad žemės sklypo planas sudarytas pažeidžiant Nuostatų 53.6.5. p., t.y. nėra savininkų parašų, o žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas pažeidžiant Taisyklių 29.8 p. t.y. nėra savininkų parašų. Klaipėdos rajono skyrius daugiau pažeidimų nenustatė ir tuo atveju, jei būtų pasirašę žemės sklypo plane bei žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte visi žemės sklypo bendrasavininkiai, žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla būtų suderinta ir priimtas sprendimas dėl kadastrinių duomenų patikslinimo. UAB „Inžineriniai matavimai" atlikdama patikslintus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, vadovavosi Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai", vadovaudamasis Nuostatų 72 punkte numatytomis galimybėmis, pateikė žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planą kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai. Išankstinė patikra atliekama Nuostatų 74-82 punktuose nustatyta tvarka. Kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis Nuostatų 75 punktu, paskyrė kadastro specialistę ekspertę L. N., kuri priėmė UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" teikiamą išankstinei patikrai žemės sklypo planą. kadastro specialistė ekspertė L. N. 2014-06-09 uždėjo spaudą ant žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) plano, taip patvirtindama, kad šis žemės sklypo planas atitinka Nuostatų 76.1 punkte išdėstytas sąlygas.

UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" atstovas A. K. bylos nagrinėjimo metu teismui patvirtino, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nebuvo keičiamos, o atstatomos pagal nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, kurie nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

2. Apeliantas A. G. nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad bendra naudojimosi sklypu dalis, kuri neva buvo nustatyta 1994-05-23 Klaipėdos rajono žemėtvarkos tarnybos viršininko suderintame namų valdos žemės sklypo ribų plane, buvo nustatyta įregistruojant ją nekilnojamojo turto registre. Iš žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) byloje pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų matyti, kad niekada nebuvo įregistruotos kitos daiktinės teisės ar nustatyta bendra naudojimosi žemės sklypu tvarka. Darytina išvada, jog negali būti panaikinti duomenys nekilnojamojo turto registre, kurie net nebuvo nustatyti (įregistruoti). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsniu yra nustatytos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, t.y. E. M. - 2791/4808 žemės sklypo, J. Š. - 1010/4808 žemės sklypo ir B. J. - 1007/4808 žemės sklypo, o apeliantas A. G. nėra žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtis. Kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalių nustatymas negali būti sutapatintas su bendro naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymu. Žemės sklypo bendraturčiai, patikslinę nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" atliktą žemės sklypo planą, sekančiu žingsniu galės nusistatyti bendru sutarimu naudojimosi žemės sklypu tvarką, įvertinę ir atsakovui A. G. galimybę naudotis statinio (ūkinio pastato) dalimi.

3. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismo sprendimas yra neteisėtas dar ir dėl to, kad nustatomos kitokios žemės sklypo savininkų naudojamų plotų proporcijos, nebenumatyta bendro naudojimo sklypo dalies A. G. priėjimui/privažiavimui prie jo ūkinio pastato dalies. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovė trukdo prieiti/privažiuoti prie jo ūkinio pastato dalies. Privažiavimas prie ūkinio pastato ir bendra naudojimo žemės sklypu dalis apie ūkinį pastatą C 105 m² 1993-1994 m. žemės sklypo planuose niekada nebuvo nurodyti. Tokių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, kuris buvo pateiktas 2005 metais nekilnojamojo turto registrų centrui patikrai, yra nurodyta bendra naudojimo žemės sklypu dalis apie ūkinį pastatą C 105 m², t.y. žemės sklypo dalis, kuria gali naudotis visi bendraturčiai, tame tarpe ir atsakovas, tačiau ši dalis negali būti tapatinama su privažiavimo nustatymu. Šį planą apeliacinės instancijos teismas negali vertinti kaip įrodymą, kadangi 2005-01-11 UAB „Inžineriniai matavimai" matininkė O. J. jį parengė ir pateikė nekilnojamojo turto registrui išankstinei patikrai, tačiau jis nebuvo pateiktas patikrai Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui. Akivaizdžiai matyti, kad 2005 metų namų valdos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plano (M: 1000) viršutinėje dalyje nurodytas žemės sklypo plotas - 5616 m², kuris neatitinka nekilnojamojo turto registrų centre įregistruoto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto - 4808 m². Būtent UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" parengtu 2012-03-26 žemės sklypo planu, kuris buvo patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio, 2012-12-31 surašant žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą Nr. 12KAM-120372, siekiama įteisinti žemės sklypo ploto apskaičiavimuose padarytą klaidą. Atsakovas A. G. visą savo apeliacinį skundą grindžia nesamu dokumentu. Atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad 1993-1994 metais buvo sudarytas bendraturčių susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Naudojimosi tvarka niekada nebuvo nustatyta, ką patvirtina ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Iš susitarimo kylančios teisės ir pareigos atsiranda tik įregistravus toki susitarimą nekilnojamojo turto registre.

Pagrindinį įvažiavimą į žemės sklypą, kuris buvo naudojamas nuo senų laikų, yra uždariusi atsakovė B. J., tačiau apeliantas jos veiksmų niekada neskundė. Ji neleistinai atsitvėrusi akmenimis ir savo žemės sklypo dalį. Šį faktą patvirtino ir jos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu. To daryti negali nei vienas žemės sklypo bendraturtis, kol nėra sudarytas bendraturčių susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuri būtų notariškai patvirtinta ir įregistruota nekilnojamojo turto registre. Pati ieškovė buvo priversta pasidaryti kitą įvažiavimą į žemės sklypą, kuriuo sėkmingai naudojasi ir atsakovas A. G.. Į žemės sklypą atsakovas gali tiek prieiti, tiek privažiuoti, kadangi mediniai įvažiavimo varteliai nėra rakinami ir jokių pretenzijų niekada nekėlė. Klaipėdos rajono apylinkės teismas savo sprendime teisingai ir pagrįstai nurodė, kad atsakovas A. G. ir kiti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčiai turės galimybę sudaryti susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" 2012-03-26 parengtame žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nenustatinėjo jokios naudojimosi šiuo sklypu tvarkos. Namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) duomenys įregistruoti nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad visas žemės sklypas naudojamas bendrai visų bendraturčių. Įregistravus žemės sklypo patikslintus kadastro duomenis pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" parengtą žemės sklypo planą, jis bus toliau naudojamas bendrai visų bendraturčių, taip pat ir atsakovo A. G.. Be to, ieškovė E. M. savo ieškinyje nekelia reikalavimo teismui nustatyti naudojimosi žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarką.

4. Susidarius situacijai, kai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) plotas, patikslintus kadastrinius matavimus, padidėja, tai logiška, kad ir pasikeičia ir žemės sklypo savininkų naudojamų plotų proporcijos. Patikslinus žemės sklypo plotą ir jį įregistravus nekilnojamojo turto registre, padidėjusi žemės sklypo dalis visų pirma bus įregistruota Lietuvos Respublikos vardu, kurią bendraturčiai įgys teisę išsipirkti iš valstybės. Žemės sklypo plane, kurį parengė „Inžineriniai tyrinėjimai", nurodytos bendrasavininkių naudojamų plotų (į ateitį) proporcijos negali būti įregistruotos šio ginčijamo teismo sprendimo pagrindu. Tik žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu gali būti įregistruotos daiktinės teisės nekilnojamojo turto registre.

5.UAB „Inžineriniai matavimai" atlikdama patikslintus žemės sklypo (kadastro Nr. 5565/0004:0329) kadastrinius matavimus, vadovavosi Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Žemės sklypo plotą paskaičiavo kompiuteris, todėl UAB „Inžineriniai matavimai" įtakoti ploto paskaičiavimą negalėjo. Nei UAB „Vakarų valda", nei UAB „Matavimų poligonas" savo parengtų žemės sklypo planų nebuvo pateikę patikrai nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui, nei kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai, todėl teismas pagrįstai jais nesivadovavo.

Šalies argumentai

6. Apelianto prašomi prijungti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau to atsakovas nepadarė.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkinio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius atsiliepime į atsakovo A. G. apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens nuomone visi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribos nėra keičiamos. Žemės sklypo ribos tikslinamos pakeičiant jas žemės reformos žemėtvarkos projekte vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, kuriame numatyta, kad vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis Šiuo atveju tokie veiksmai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus nebuvo atlikti. Esamu atveju žemės sklypo plotas atsirado ne dėl teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų pažeidimų, o dėl vykdytojo klaidos apskaičiuojant plotą, t.y. suveikė žmogiškasis faktorius, kad dėl žemės sklypo sudėtingos konfigūracijos padarytos skaičiavimo klaidos. Apeliantas skunde sutinka, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas paskaičiuotas neteisingai ir kad jį reikia taisyti vadovaujantis norminiais teisės aktais, t.y. plotą apskaičiuoti teisingai.

Atsiliepimas

2. Apeliacinio skundo argumentai, kad 2012-03-26 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) planu nustatoma naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka, nustatomos kitokios žemės sklypo savininkų naudojamų plotų proporcijos, panaikinama bendro naudojimo sklypo dalis „C 105“ A. G. priėjimui/privažiavimui priėjo ūkinio pastato dalies yra nepagrįsti ir atmestini. Ieškovė ieškinyje nekelia reikalavimo nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo tvarkos, todėl argumentas, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtu žemės sklypo planu bus nustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka, atmestinas ir nepagristas. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, vadovaudamasis Nuostatomis ir Taisyklėmis, atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kuriais patikslino tik žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą. Patikslinus žemės sklypo plotą, žemės sklypo dalys nėra mažinamos, o priešingai - didinamos. Kiekvienas iš šio sklypo bendrasavininkų įgys teisę išsipirkti arba nuomoti papildomą jam priklausančią dalį. Žemės sklypas kaip ir buvo iki šiol, taip ir bus naudojamas visų bendrasavininkių bendrai.

3. Apeliantas A. G. neįsigilino į teisės aktus, kurie reglamentuoja žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą. Apeliaciniame skunde matomi akivaizdūs prieštaravimai, t.y. vienas iš ginčijamo teismo sprendimo naikinimo argumentų, kad 2012-03-26 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) planu nustatoma naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka, nustatomos kitokios žemės sklypo savininkų naudojamų plotų proporcijos, panaikinama bendro naudojimo sklypo dalis „C 105“ A. G. priėjimui/privažiavimui prie jo ūkinio pastato dalies, tačiau apeliacinio skundo 3 lapo 1-oje pastraipoje nurodoma, kad byloje <...surinkti įrodymai patvirtina, kad nei žemės sklypo savininku naudojamų plotų proporcijų nustatymas, nei bendro naudojimosi žemės sklypo panaikinimas nėra kadastrinių matavimų tikslinimo dalykas>. A. G. tik patvirtina faktą, kad šiais kadastriniais matavimais negali būti keičiamos įregistruotos nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkų dalys, taip pat panaikinta bendro naudojimo sklypo dalis „C 105“.

Šalies argumentai

4. Apeliantas nurodo skunde, jog <...pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinį ir įsiteisėjus teismo sprendimui galiotų du ginčo žemės sklypai - 1994-09-22 nekilnojamojo turto registre įregistruotas planas, kuris yra galiojantis, nėra panaikintas, bei 2012-03-26 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtas žemės sklypo planas>. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 18 straipsnyje nurodyta, jog, įrašius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, sudaroma šio daikto dokumentų archyvinė byla, kurioje saugomi:<...l) prašymai įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis; 2) prašymai atsiimti prašymus įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis; 3)sprendimai atsisakyti įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis; 4) dokumentai arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti jų nuorašai, pagal kuriuos įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys>. Atsižvelgiant j šią nuostatą, akivaizdu, kad kiekvienoje nekilnojamojo daikto dokumentų archyvinėje byloje gali būti du ir daugiau žemės sklypo planų, kadangi kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nuostatų nustatyta tvarka (Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis), o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą sudaro nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamajame sprendime pripažino, kad atsakovų pateikti įrodymai, t.y. UAB Vakarų valda“ ir UAB „Matavimų poligonas“ aiškinamieji raštai ir brėžiniai yra prieštaringi vieni kitiems, todėl jais nesivadovavo. Pažymėtina, kad šie įrodymai taip pat negali būti vertintini ir todėl, kadangi jie, vadovaujantis Nuostatais, nebuvo pateikti nei Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui patikrai, nei VĮ Registrų centrui išankstinei patikrai. Vadovaujantis Nuostatais tik šių institucijų kompetencijoje yra numatyta teisė priimti atitinkamus sprendimus dėl žemės sklypų kadastro duomenų bylos ar atitinkamų jos sudėtinių dalių (plano) teisingumo.

6. Klaipėdos rajono apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė atsakovo A. G. priešieškinį, kadangi ieškovas negalėjo pagrįsti savo reikalavimo rašytiniais ar kitais įrodymais. Atsakovas negalėjo įrodyti, kad ieškovė trukdo atsakovui naudotis bendro naudojimosi žemės sklypo plotu, pažymėtu indeksu „C 105“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 1994-05-23 namų valdos žemės sklypo ribų planą (M: 1000), kuriame nėra pažymėto žemės sklypo ploto indeksu „C 105“, buvo nustatytos ir įregistruotos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. Iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nėra įregistruotas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, tame tarpe ir dėl minimo žemės sklypo ploto „C 105“. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė B. J. uždarė pagrindinį įvažiavimą į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo naudojosi nuo seno visi žemės sklypo savininkai. Kitas įvažiavimas į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir privažiavimas prie bendro naudojimosi žemės plotu, pažymėtu indeksu „C 105“ niekada nebuvo numatytas, todėl reikalavimas įpareigoti ieškovę per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuardyti tvoros dalį, trukdančią atsakovui A. G. patekti į bendro naudojimo žemės sklypo plotą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kad privažiuotų, prieitų, galėtų aptarnauti nuosavybės teise priklausančio sandėlio dalį, esančią pastate Nr. 2Ip, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str., 329 str. 2, 3 d.).

Apeliantas (atsakovas) A. G. su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – 6 fotonuotraukas (2 t. b. l. 153-154), kurias prašo priimti ir vertinti, nurodo, kad būtinybė jas patekti iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios procesinės teisės normos turinį, sprendžia, jog tokiu būdu įstatymų leidėjas siekia apriboti proceso dalyvių teisę nevaržomai teikti naujus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismui neturėtų būti teikiami nauji įrodymai, kurie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu egzistavo, tačiau dėl įvairių priežasčių pirmosios instancijos teismui nebuvo teikiami. Visgi įstatymų leidėjas numatė šios taisyklės išimtį, pagal kurią tokius įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti nepagrįstai arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (nagrinėjamu atveju – išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme). Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesinių dokumentų ir apskųstojo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, sprendžia, jog atsakovo nurodytos nesavalaikį įrodymų pateikimą pagrindžiančios priežastys iš esmės yra pateisinamos. Šios išvados pagrindu kolegija taiko CPK 314 straipsnio nuostatos išimtį ir atsakovo pateiktus įrodymus (fotonuotraukas) priima ir šiuos įrodymus vertins atsižvelgiant į įrodymų visumą.

Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino teisę ieškovei E. M. suderinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 2012-03-26 parengtą UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“ žemės sklypo planą bei žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą be žemės sklypo bendrasavininkų (atsakovų) sutikimo, o atsakovo A. G. priešieškinį, jo neįrodžius, atmetė.

Atsakovų apeliaciniuose skunduose akcentuojamas įrodinėjimo taisyklių pažeidimas ir dėl to nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė įrodė aplinkybes, kurioms esant ji siekia pakeisti ginčo sklypo 1994 m. kadastrinių matavimų duomenis pagal 2012-03-26 parengtą UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“ žemės sklypo planą bei žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, o atsakovai (bendraturčiai) neįrodė savo teisių pažeidimo.

Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.) CPK 176 str. 1 d. teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant. Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, įskaitytinai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo (CK 1.5 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi.

Byloje kilęs ginčas tarp bendraturčių dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1994 m. patvirtintų ir įregistruotų kadastrinių matavimų, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, neatitinka LKS – 1994 koordinačių sistemos, netikslumų ištaisymo ir žemės sklypo ploto tikslinimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ((kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas 1993 metais UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atlikus kadastrinius matavimus, duomenys apie tai NTR įregistruoti 1994-09-22, bendras sklypo plotas 0.4808 ha, ieškovės E. M. vardu įregistruota 2791/4808 dalys, atsakovės B. J. - 1007/4808 dalys, trečiojo asmens J. Š. - 1010/4808 dalys šio sklypo. Ginčo sklype atsakovui A. G. priklauso 35/100 dalys pastato 2I1p, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po pastatu esamas žemės plotas 1994 m. nebuvo įskaičiuotas į ginčo sklypo plotą, kadastriniai matavimai atlikti rankiniu būdu, netiksliai. Bendraturčių (ieškovės, atsakovo A. G. ir trečiojo asmens J. Š.) 2010-04-12 prašymu, 2012-03-26 atlikus žemės sklypo pakartotinius matavimus, paaiškėjo, kad žemės sklypo plotas yra didesnis nei įregistruotas ir privatizuotas. Ieškovė, trečiasis asmuo J. Š. sutiko pagal priklausančių pastatų dalis pirkti susidariusį viršplotį grynais pinigais įstatymų nustatyta tvarka. 2010 m. rugpjūčio 31d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialas pateikė prašymą Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylos patikrinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono teritorinis padalinys, pakartotinai patikrinęs kadastrinių matavimų bylą, 2012-12-31 surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą Nr. 12KAM-120372. Akto 4 punkte nurodyta, kad žemės sklypo planas sudarytas pažeidžiant Nuostatų 53.6.5. p., t.y. nėra savininkų parašų, o žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas pažeidžiant Taisyklių 29.8. p., t.y. nėra savininku parašų. Klaipėdos rajono skyrius daugiau pažeidimų nenustatė ir tuo atveju, jei būtų pasirašę žemės sklypo plane bei žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte visi žemės sklypo bendrasavininkiai, žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą būtų suderinta ir priimtas sprendimas dėl kadastrinių duomenų patikslinimo. Atsakovai B. J. ir A. G. nederino žemės sklypo plano bei nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte.

Ieškovė E. M. ieškiniu prašė pripažinti jai teisę suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „inžineriniai tyrinėjimai“ 2012-03-26 planą, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą be žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo, o atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę netrukdyti jam naudotis bendro naudojimosi žemės plotu, pažymėtu indeksu - ,,C 105“. Įpareigoti ieškovę, per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nuardyti tvoros dalį, patraukti bendrojo naudojimo sklypo dalyje sudėtas plytas, trukdančias atsakovui A. G. patekti į bendrojo naudojimosi žemės plotą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kad privažiuotų, prieitų, galėtų aptarnauti jam nuosavybės teise priklausančio sandėlio dalį, esantį pastate 2Ilp. Teismas ieškinį tenkino, atsakovo A. G. priešieškinį atmetė.

Apeliantai (atsakovai) savo teisių pažeidimą grindžia aplinkybe, kad ieškovė siekia pakeisti ginčo sklypo ribas bei 1994 m. nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kurios pagal 2012-03-26 planą nebelieka, pasikeičia bendraturčių nuosavybės dalys, o apeliantas A. G. savo apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad jis neįrodė priešieškinio dėl trukdymo jam naudotis ginčo sklype esančiu jam priklausančio pastato 2I1p dalimi.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr.3K-3-571/2009).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punktu, tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 65.1 punkte nustatytu atveju - kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nuostatų 67 punkte įtvirtinta nuostata, jog tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Tuo atveju, kai nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus (Nuostatų 68 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 16 punktu, žemės sklypo planas turi būti suderintas su visais bendraturčiais. Taip pat nurodyta, jog, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 punktu, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybinės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Fiksuojant žemės sklypų kadastro duomenų pasikeitimą, parengiamas žemės sklypo planas (Taisyklių 181.2 punktas), apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas, parengiama žemės naudmenų eksplikacija (taisyklių 181.3 punktas) ir kt.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Dėl apeliantės (atsakovės) B. J. apeliacinio skundo.

Apelianto (atsakovo) A. G. atsiliepime į atsakovės apeliantės (atsakovės) B. J. apeliacinį skundą išdėstyta pozicija sutampa su apeliantės pozicija.

Apeliantė teigia, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nesivadovavimo Nuostatų 21 punktu, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-30 raštas Nr. 12-R4-326 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų“ (toliau - Raštas) negali būti vertinamas kaip išvada Nuostatų 21 punkto prasme. Kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais ir sutinka su trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, jog nuostatuose nėra nustatyta teikiamos išvados forma, todėl apeliantės argumentai nepaneigia minėtame rašte pateiktos informacijos teisingumo, o savo turiniu raštas atitinka Nuostatų 21 p.

Apeliantė teigia, kad pagal ieškovės E. M. pateiktą 2012-03-26 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), planą yra keičiamos žemės sklypo ribos, ginčo sklypo riba buvo atitraukta toliau nuo kelio (gatvės) važiuojamosios dalies teismo posėdžio metu pripažino UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atstovas, tą patvirtina į bylą atsakovų pateikti UAB „Matavimų poligonas“ ir UAB „Vakarų valda“ brėžiniai ir aiškinamieji raštai, iš kurių matyti, kad daugelyje posūkio taškų ir ypač tarp 7-13 sklypo riba, ją konvertavus iš vietinės į valstybinę koordinačių sistemą, viršijant maksimalią leistiną paklaidą yra pakeista.

Iš trečiojo asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, susirašinėjimo raštų matyti, kad ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas būtina tikslinti ne dėl teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų pažeidimų, o dėl 1994 m. klaidingų kadastrinių matavimų, t.y. vykdytojo klaidos apskaičiuojant plotą). Apeliantė neginčija aplinkybės, kad 1994 m. atlikti ginčo sklypo kadastriniai matavimai yra klaidingi. UAB „Inžineriniai matavimai" atlikdama patikslintus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, remdamasi Nuostatų 72 punkte numatytomis galimybėmis, pateikė žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planą kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai, kuri atliekama Nuostatų 74-82 punktuose nustatyta tvarka. Kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis Nuostatų 75 punktu, paskyrė kadastro specialistę ekspertę L. N., kuri priėmė UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" teikiamą išankstinei patikrai 2012-03-26 žemės sklypo planą. Kadastro specialistė ekspertė L. N. 2014-06-09 uždėjo spaudą ant žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) plano, taip patvirtindama, kad šis žemės sklypo planas atitinka Nuostatų 76.1 punkte išdėstytas sąlygas. Pirmosios instancijos teisme UAB „Inžineriniai tyrinėjimai" atstovas A. K. patvirtino, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nebuvo keičiamos, o atstatomos pagal nekilnojamojo turto registre esančius duomenis. 2012-03-26 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtas žemės sklypo planas bei žemės sklypo ribų parodymo paženklinimo aktas paruoštas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus Kolegijos vertinimu, vien tai, kad gali kisti sklypo konfigūracija, tai neteikia pagrindo konstatuoti apeliantės kaip bendraturtės teisių pažeidimo, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui, motyvams bei išvadai dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą nepagrįstumo.

Apeliantės teigimu, 2012-03-26 parengtu planu faktiškai yra nustatoma ir naudojimosi šiuo sklypu tvarka, nustatomos kitokios žemės sklypo savininkų naudojamų plotų proporcijos, nebenumatyta bendro naudojimo sklypo dalies A. G. priėjimui/privažiavimui priėjo ūkinio pastato dalies. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje nesprendžiamas ginčas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo. Byloje nustatyta, kad apelianto (atsakovo) A. G. nuosavybės teisės bei kitokios teisės (servitutas) į 0,4808 ha (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo dalį nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo bendraturčių dalys įregistruotos nekilnojamojo turto registre natūroje nėra atidalintos. Bendrasavininkių naudojamų plotų proporcijos paskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Apeliantė konkrečiai nenurodo, kuo pasireiškia jos teisių pažeidimas, kai 2012-03-26 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo plane tiksliai apskaičiavus žemės sklypo plotą (5106 kv. m.) bendraturčių dalys padidėja, neteigė ir byloje neįrodinėjo, kad idealios dalys būtų apskaičiuotos klaidingai. Iš byloje nustatytų aplinkybių, matyti, kad patikslinus kadastrinius duomenis, kiekvienas iš ginčo sklypo bendraturčių įgis teisę išsipirkti arba nuomoti papildomą jam priklausančią dalį įstatymų nustatyta tvarka, o pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalyje tarpusavyje susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės valdymo , o kilus ginčui kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis)

Apeliantės argumentai dėl procedūrų nesilaikymo tikslinant kadastrinius matavimus nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad apeliantė buvo kviesta ir atvyko į 2012-03-26 d. 10,00 val. vykusį sklypo ribų ženklinimą vietoje, tačiau iš jo pasišalino. Todėl vien aplinkybė, kad nėra duomenų apie tokio laiško išsiuntimą apeliantei nepaneigia, kad jai apie minėtą datą ir laiką buvo žinoma. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad apeliantei pranešimu Kv-319 buvo atsiųstas ne 5106 kv. m. ploto planas, kurį ieškovė pateikė teismui, bet tos pačios 2012-03-26 dienos kitas planas, kuriame nurodytas 5125 kv.m. bendras plotas, yra neesminis pažeidimas, kadangi administracinis aktas nebuvo priimtas, o apeliantė teisme susipažinusi su 2012-03-26 žemės sklypo planu ( 5125 kv. m. bendras plotas) bei ribų paženklinimo aktu, nesutiko jų pasirašyti.

Apelianto (atsakovo) A. G. atsiliepime į atsakovės apeliantės (atsakovės) B. J. apeliacinį skundą bei jo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija (dėl ieškinio) sutampa su apeliantės pozicija, todėl kolegija atskirai dėl apelianto argumentų nepasisako. Teisėjų kolegija jau šioje nutartyje nurodytais motyvais dėl atsakovės B. J. apeliacinio skundo, tais pačiais motyvais taip pat laiko nepagrįstais ir atmestinais apelianto (atsakovo) A. G. argumentus dėl jo teisių pažeidimo bei atsisakymo pasirašyti 2012-03-26 žemės sklypo planą bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą nepagrįstumo. Tai, kad apeliantas kaip ginčo sklype esančio pastato dalies – 35/100 bendraturtis įgis teisę į ginčo žemės sklypo 72/5106 dalis po jam priklausančio pastato 35/100 dalimi, neįrodo esminio jo teisių pažeidimo, atsakovas nėra ginčo žemės sklypo bendraturtis, todėl aplinkybė dėl naudojimosi tvarkos ginčo sklypu praradimo neturi įtakos jo teisėms naudojantis ginčo sklype turimo pastato dalimi (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, būdamas gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t.b.l. 3-5), savininkas, byloje pareikštu priešieškiniu nereiškė reikalavimo dėl ginčo sklypo ribų nustatymo, savo teisių pažeidimą siejo tik su trukdymu patekti prie jam priklausančio pastato dalies, trukdymą siejo su aplinkybėmis – ieškovės 2006 m. pastatyta tvora ir ne vietoje sukrautomis plytomis - todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo esminio teisių pažeidimo dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuriuo tenkintas ieškinio reikalavimas.

Dėl atsakovo A. G. apeliacinio skundo

Apeliantas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę netrukdyti jam naudotis bendrojo naudojimo žemės plotu, plane pažymėtu indeksu C 105, nuardyti tvoros dalį, patraukti bendrojo naudojimo sklypo dalyje sudėtas plytas, trukdančias jam patekti į bendrojo naudojimo žemės plotą, kad privažiuotų, prieitų, galėtų aptarnauti, jam nuosavybės teise priklausančio sandėlio dalį, esančią pastate 2I1p.

Pirmos instancijos teismas atsakovo priešieškinį - dėl nuosavybės teisių gynimo - atmetė, padaręs išvadą, kad jam nėra trukdoma prieiti ar privažiuoti prie jam priklausančio pastato 2 I1p dalies.

Byloje nustatyta, kad apelianto (atsakovo) A. G. nuosavybės teisės bei kitokios teisės (servitutas) į 0,4808 ha (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo dalį nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre. 2013-10-16 nekilnojamojo turto registro pažyma patvirtina, kad ūkinio pastato 2I1p dalis, kaip atskiras pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl to, kad po atsakovui priklausančio pastato dalimi žemės sklypo plotas nebuvo įskaičiuotas į ginčo sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, nėra.

Apeliantas savo teisių pažeidimą grindė aplinkybe, kad 2006 m. rudenį ieškovė pastatė tvorą palei kelią į jo kiemą, įvažiavimą užkrovė plytomis ir ieškiniu siekia panaikinti 1994 m. plane pažymėtas indeksu „C 105“ bendrojo naudojimo žemės sklypo ribas, taip trukdytų jam patekti prie jam priklausančio pastato 2I1p dalies (35/100 dalis, pažymėta indeksu 4) bei sau priskirti po jo pastato dalimi esančią žemės sklypo dalį. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad pagal 1994-05-23 Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos viršininko suderintą namų valdos žemės sklypo ribų planą (0, 4808 ha ploto) jis nėra žemės sklypo bendraturtis, aplinkybė, kad ginčo sklypas aptvertas tvora jam yra žinoma nuo 2006 m.. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė jam trukdo patekti į jam priklausančią pastato dalį, tačiau iš byloje esančių duomenų, tokios išvados negalima daryti (CPK 178 str., 185 str.).

Kolegijos nuomone, atsakovas, kreipdamasis į teismą su negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.), t. y. reikalavimu pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimą, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su nauja aplinkybė apie apelianto teisių pažeidimą - sūpynių pastatymu, nebuvo nurodyta priešieškinyje, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ją tirti ir vertinti, todėl kolegija dėl šios aplinkybės nepasisako (CPK 312 str.).

Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Kolegija konstatuoja, jog nagrinėdamas bylą pirmos instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, įvertino įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, nepažeidė kasacinio teismo formuojamų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, laikydamasis tikimybių pusiausvyros principo, pagrįstai ieškinį patenkino, o priešieškinį, jo neįrodžius, atmetė. Todėl nesant pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, apeliacinius skundus atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Atmetus apeliacinius skundus, apeliantų (atsakovų) B. J. ir A. G. turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė atsiliepime į atsakovės B. J. apeliacinį skundą prašė atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteisti 800 Lt (tai atitinka 231,70 Eur) išlaidas už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą (2 t. b. l. 173-178), tačiau į bylą nėra pateikta šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas netenkinamas (CPK 178 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Aušra BaubienėDalė BurdulienėJolita Cirulienė