Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Valakampių statyba“ ieškinį atsakovams J. V. ir E. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų UAB „Inreal GEO“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. R., D. V. M., L. M., Tomui S. Č., V. G.-K., K. K., J. V., T. P., E. P., J. P., K. N., D. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovo UAB „Valakampių statyba“ ieškinys atsakovams J. V. ir E. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų UAB „Inreal GEO“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. R., D. V. M., L. M., Tomui S. Č., V. G.-K., K. K., J. V., T. P., E. P., J. P., K. N., D. D.. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas 2012-05-24 pradėjo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybą. 2014-10-03 gyvenamasi namas buvo priduotas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka suformuotai komisijai. Ieškovas 2014-10-08 pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui prašymą pakeisti pastato kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre, t.y. įregistruoti pastato statybos baigtumą – 100 procentų. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014-10-29 nutarė sprendimo priėmimą atidėti, nes ieškovas turi pateikti žemės sklypo atnaujintą kadastro duomenų bylą, kurioje būtų ir atnaujintas žemės sklypo planas, duomenys apie pastatytus statinius bei duomenys apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę. Ieškovas sudarė sutartį su UAB „Inreal GEO“ dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų. UAB „Inreal GEO“ inžinierė-geodezininkė K. Š. parengė Žemės sklypo kadastro ir registro bylą. Ieškovas pardavinėdamas butus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat pardavinėjo žemės sklypo dalis, visi butų savininkai yra žemės sklypo bendrasavininkai, su kuriais reikėjo suderinti žemės sklypo plano, duomenų apie pastatytus statinius ir duomenų apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę atnaujinimą, kurie buvo kadastro ir registro byloje. Iki ieškinio padavimo dienos žemės sklypo kadastro ir registro byloje nepasirašė žemės sklypo bendrasavininkai J. V. ir E. V., nenurodydami jokių teisiškai pagrįstų atsisakymo pasirašyti argumentų. Atsakovų parašo nebuvimas dokumentuose yra vienintelė kliūtis, trukdanti pabaigti plano patikslinimą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastato statybos baigtumą (100 proc.). Atsakovams nuo 2014-11-24 iki ieškinio padavimo dienos buvo sudarytos galimybės susipažinti su kadastro byla, pateikti savo pastabas. 2015-04-22 ir 2015-04-24 ieškovas kreipėsi į atsakovus su raštais dėl pasirašymo, tačiau atsakovai nepasirašė. Teismo prašo pripažinti ieškovo teisę be atsakovų J. V. ir E. V. sutikimo suderinti Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir Žemės sklypo planą, priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisme gautas atsakovų atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad iki 2015-04-22 ir 2015-04-24 raštų atsakovams pateikimo jokių raginimų pasirašyti kadastro bylos dokumentacijoje atsakovai iš ieškovo nėra gavę, todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovai piktybiškai ir nenurodydami jokių teisiškai pagrįstų argumentų atsisako pasirašyti yra visiškai nepagrįsti. Ieškovo siųsti raštai atsakovams, faktiškai atsakovų gauti 2015-05-04 ir 2015-05-07, t.y. jau suėjus ieškovo raštuose nustatytam terminui. Gavę minėtus rašytinius raginimus atsakovai 2015-05-08 raštu kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti žemės sklypo plano, duomenų apie pastatytus statinius ir duomenų apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę atnaujinimą bei visos su tuo susijusios dokumentacijos kopijas, siekiant susipažinti bei pasirašyti atitinkamą dokumentaciją. Tačiau jokio atsakymo į minėtą prašymą iš ieškovo atsakovai negavo. Pažymėjo, kad atsakovai, kaip žemės sklypo bendrasavininkai, nebuvo informuoti ir nebuvo kviečiami dalyvauti atliktuose žemės sklypo kadastriniuose matavimuose tuo pažeidžiant teisė aktų reikalavimus. Atsakovai iki pat ieškinio gavimo dienos nei asmeniškai, nei elektroniniu ar registruotu paštu nebuvo gavę iš ieškovo kadastrinės bylos ar jos dokumentų (jų kopijų). Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovai, kaip žemės sklypo bendrasavininkai, atsisako ar nepagrįstai delsia pasirašyti. Ieškinys teismui pateiktas nesant jokio ginčo tarp žemės sklypo bendrasavininkų. Ieškovo ieškinio argumentai yra iš esmės deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės, o reikšdamas tokį ieškinį ieškovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisme gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimas į ieškinį. Nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje trečiojo asmens atžvilgiu nėra pareikšta jokių reikalavimų, kadangi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise valdo ieškovas, atsakovai ir kiti tretieji asmenys. Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės sutinka su ieškovo ieškinyje išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas žemės sklypo planą gali derinti tik esant visų žemės sklypo savininkų sutikimui (parašams žemės sklypo plane). Kai ne visi žemės sklypo bendrasavininkai sutinka pasirašyti, nenurodydami priežasties, suinteresuoti asmenys turi kreiptis į teismą dėl žemės sklypo plano derinimo be visų bendrasavininkų sutikimo. Teismo paršo ieškinį tenkinti.

Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Inreal GEO“, V. R., D. V. M., L. M., Tomas S. Č., V. G.-K., K. K., J. V., T. P., E. P., J. P., K. N., D. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad bendraturčių pakvietimas dalyvauti matavimo procedūroje nėra priežastis neužbaigti matavimus ir geodezinę bylą perduoti tolimesniam tvirtinimui. Faktas, jog atsakovai nedalyvavo rengiant geodezinę bylą, neužkerta kelio pripažinti, kad procedūra buvo tinkamai atlikta. Atlikus matavimus, sklypo ribos nesikeitė. Atsakovų interesai nebuvo pažeisti. Atsakovai, nesutikdami su matavimais, gali rašyti pastabas. Apie geodezinius matavimus buvo viešai skelbta spaudoje. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti, jokių pažeidimų nenurodė. Žemės sklypo kadastro byla buvo perduota K. N., kuris visus bendraturčius supažindino ir surinko parašus. Visi bendraturčiai su byla susipažinę ir pasirašė, tik vieninteliai atsakovai nėra pasirašę. Iš ieškovo pusės bendraturčių susirinkimas nebuvo organizuojamas. Kadastrinių matavimų byla buvo parengta 2014-11-24, kuri K. N. buvo perduota lapkričio gale, gruodžio pradžioje. Jokie rašytiniai pranešimai bendraturčiams dėl matavimų siųsti nebuvo. Atsakovai turėjo teisę dalyvauti matavimuose. Apie matavimus buvo paskelbta spaudoje. Atsakovas matavimų bylą matė ne kartą ir turėjo galimybę susipažinti su ja bei pasirašyti. Iš esmės atsakovai yra susipažinę su byla, su ja sutinka, tik nori, kad ieškovas pašalintų buto statybos defektus, todėl atsisakymą pasirašyti taiko kaip spaudimo priemonę. Procedūrai užbaigti, trūksta atsakovų parašų, tam, kad būtų įregistruota Registrų centre. Teismo prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas, jo ir atsakovės atstovas palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad apie atliekamus matavimus atsakovai nežinojo iš anksto. Gal atsakovui ir rodė matavimų bylą, tačiau atsakovas nematė pagrindo pasirašyti, kadangi nedalyvavo matavimuose. 2014 m. gruodžio mėnesį atsakovas telefonu buvo įspėtas, kad Kadastrinių matavimų byla yra pas kaimyną K. N.. Atsakovas buvo nuvykęs pas kitą kaimyną, ten buvo byla, bet su ja atsakovas nesusipažino. Byla buvo stora, atsakovui reikėjo, kad ji būtų tinkami pateikta ir paaiškinta, todėl su ja nesusipažino. Dėl žemės sklypo plano trūkumų atsakovas niekur nesikreipė. Šiuo metu atsakovas yra susipažinęs su Kadastrinių matavimų byla. Gegužės mėnesį buvo žodinis matininko pasakymas, jog pastatas užima dalį valstybinės žemės. Kadangi atsakovas nedalyvavo geodeziniuose matavimuose, jis negali pasirašyti žemės sklypo kadastro ir registro byloje. Atsakovas į valstybės institucijas nesikreipė dėl pažeidimų, ieškovui žemės matavimo trūkumų nenurodė. Atsakovo manymu ieškovo planas turi trūkumų, konkrečiai kokių negali pasakyti. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad matavimų bylos perdavimas trečiajam asmeniui negali būti laikomas tinkamu įteikimu kitam iš bendraturčių.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovė E. V., apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsakovę atstovauja advokatas Ernestas Šapalas (atstovavimo sutartis, tomas 2, e.b.l. 46). Į teismo posėdį neatvyko tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų V. R., D. V. M., L. M., Tomas S. Č., V. G.-K., K. K., J. V., T. P., E. P., J. P., K. N., D. D. apie teismo posėdį pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka). Į teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (per EPP), gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (tomas 2, e.b.l. 92-3). Į teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens UAB „Inreal GEO“ atstovas, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (tomas 2, e.b.l. 85). Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (CPK 246 straipsnis).

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas vykdė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybą, kadastrinis Nr. 0101/0011:0171. Minėtą žemės sklypą nuosavybės teise valdo UAB „Valakampių statyba“, V. R., D. V. M., L. M., Tomas S. Č., V. G.-K., K. K., J. V., T. P., E. P., J. P., K. N., D. D. (tomas 1, e.b.l. 29-41). Ieškovas nurodė, kad 2014-10-03 gyvenamasi namas buvo priduotas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka suformuotai komisijai (tomas 1, b.l. 29-41). Ieškovas 2014-10-08 pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui prašymą pakeisti pastato kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre, t.y. įregistruoti pastato statybos baigtumą – 100 procentų. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014-10-29 nutarė sprendimo priėmimą atidėti, nes ieškovas turi pateikti žemės sklypo atnaujintą kadastro duomenų bylą, kurioje būtų ir atnaujintas žemės sklypo planas, duomenys apie pastatytus statinius bei duomenys apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę (tomas 1, b.l. 9). Ieškovas sudarė sutartį su UAB „Inreal GEO“ dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų. UAB „Inreal GEO“ inžinierė-geodezininkė K. Š. parengė Žemės sklypo kadastro ir registro bylą (tomas 1, e.b.l. 10-28). Ieškovas nurodė, kad pardavinėdamas butus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovas taip pat pardavinėjo žemės sklypo dalis, visi butų savininkai yra žemės sklypo bendrasavininkai, su kuriais reikėjo suderinti žemės sklypo plano, duomenų apie pastatytus statinius ir duomenų apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę atnaujinimą, kurie buvo kadastro ir registro byloje, tačiau žemės sklypo kadastro ir registro byloje nepasirašė žemės sklypo bendrasavininkai J. V. ir E. V., nenurodydami jokių teisiškai pagrįstų atsisakymo pasirašyti argumentų.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-6/2010).

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas - procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3 d.).

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Kadastro matavimų atlikimą, kadastro duomenų tikslinimą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (2005 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai). Pagal Taisyklių 25 punktą žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams, paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas pagal Taisyklių 2 priedą.

Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo plano, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto suderinimo be bendrasavininkų sutikimo. Tai, kad buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai dėl bendraturčių informavimo apie būsimus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir bendraturčių dalyvavimo atliekant matavimus byloje ginčo nėra, tačiau reikšminga įvertinti bendraturčių informavimo apie būsimus matavimus svarbą ir neinformavimo pasekmes.

Teismo posėdžiu metu atsakovas J. V. esminiu argumentu, dėl ko jis nesutinka pasirašyti ant žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., Antakalnio sen., (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo akto nurodė tai, kad jis nebuvo kviestas dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus, o matininkas, atlikdamas šalia esančio žemės sklypo matavimus, teigė, jog sklypo, esančio Vilniaus m. sav., Antakalnio sen., (duomenys neskelbtini), ribos galimai netikslios.

Žemės sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios. Šiuo atveju atsakovų - bendraturčių nesutikimas, kuris grįstas tik žodiniu paaiškinimu dėl matininko nuomonės, nelaikytinas protingai motyvuotu. Protingi motyvai gali būti pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįsti argumentai, tačiau šiuo atveju įrodymų, patvirtinančių atsisakymo pasirašyti ribų paženklinimo – parodymo akte, priežastis ar duomenų, kurie patvirtintų akivaizdžiai žemės sklypo ribų paženklinimo neigiamą poveikį atsakovų, kaip bendraturčių, teisėms ir teisėtiems interesams, nepateikė (CPK 178 str.). Tačiau svarbu tai, kad ieškovas, nekvietęs bendraturčių dalyvauti atliekamuose žemės sklypo kadastriniuose matavimuose, ne tik kad pažeidė anksčiau minėtą Taisyklių 25 punkte nustatytą tvarką, bet ir nepagrįstai sumenkina bendraturčių informavimą apie būsimus žemės sklypo kadastrinius matavimus bei dalyvavimą juose laiko tik formaliu procedūriniu pažeidimu. Šis pažeidimas nelaikytinas formaliu, kadangi jis galėjo nulemti bendraturčių atsisakymo ar sukimo pasirašyti turinį. Atsakovas, neturėdamas specialiųjų žinių, ir nekviestas dalyvauti atliekant žemės sklypo paženklinimo darbus, turėtų samdytis matininką tiek susipažinti su jau atliktais ženklinimo darbais, tiek su žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu. Ieškinio patenkinimo atveju, būtų pakeista Taisyklėmis nustatyta ieškovo prievolė, jo, kaip juridinio asmens vykdančio specializuotą veiklą, interesams suteikta viršenybė bei sukurtas precedentas ateityje nesilaikyti procedūrinės tvarkos. Taisyklės nustatyta tvarkos laikymasis užtikrina galimybę tiek dalyvauti, tiek išsiaiškinti, tiek pateikti pastabas raštu ar žodžiu, todėl bendraturčių dalyvavimas negali būti laikomas formaliu. Viso teisminio nagrinėjimo metu ieškovo poziciją, kad atsakovui telieka pasirašyti ant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto teismas laiko kaip netinkamai suprastą bendraturčio teisę ir ieškovo pareigą. Tai, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentacija buvo palikta pas vieną iš bendraturčių - K. N., savaime nereiškia, kad atsakovai buvo tinkamai informuoti ir supažindinti.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba, atsiliepime į ieškinį nors iš esmės sutinka ieškovo argumentais, kad ieškovas negali suderinti minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų dėl to, kad prašymą suderinti žemės sklypo kadastrinius matavimus turi pateikti visi žemės sklypo bendraturčiai, taip pat visi žemės sklypo bendraturčiai turi pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei žemės sklypo plane, vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 “Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių” 53.6.5 punkto nustatyta tvarka, tačiau kitų argumentų, susijusių su bendraturčių informavimo ir dalyvavimo svarba nenurodo, o valstybės institucijos pozicija išsakyta tik tiek, kiek tai susiję su Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo funkcijomis derinti žemės sklypo planą, t.y. tik esant visų žemės sklypo savininkų sutikimui.

Įvertinus tai, kad ieškovas nesilaikė 2002-12-30 LR Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 25 punkte nustatytos žemės sklypo ribos pažymėjimo tvarkos dėl bendraturčių informavimo, teismas konstatuoja, kad kadastro duomenys nustatyti ir kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovų atsisakymas (nesutikimas) pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei žemės sklypo plane, laikytinas pagrįstu. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškinys atmetamas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai prašo priteisti iš ieškovo jų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2949,38 Eur turėtos išlaidos už advokato paslaugas.

Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą. Įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį (atsiliepimas į ieškinį, 4 lapai) bylos apimtį (1 tomas 156 lapai), teismo posėdžių skaičių ( 2 teismo posėdžiai, bendra trukmė 2 valandos 14 min.), tai, kad byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Teismas, vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas atsakovų patirtas advokato pagalbai apmokėti mažina iki 600,00 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovų naudai iš ieškovo priteistina 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 26,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 382 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Valakampių statyba“, j.a.k. 300765576, atsakovų J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 600,00 Eur (šeši šimtai Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Valakampių statyba“, j.a.k. 300765576, valstybės naudai 26,08 Eur (dvidešimt šeši Eur 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.