- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- II-1384-1100/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01425-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pareiškėjas
- S. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. B. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Alos Šimulevičienės 2025 m. liepos 29 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25269724867).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyresniosios tyrėjos A. Šimulevičienės 2025 m. liepos 29 d. nutarimu (ROIK: 25269724867) nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), nes nustatyta, kad 2025 m. balandžio 7 d. apie 13.10 val. automobilių stovėjimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), paliktas stovėti automobilis Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas S. B. atidarius stovinčio automobilio Hyundai I30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, kurios atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį, t. y. automobilis Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas ne eismo įvykio metu. Padaryta išvada, kad šiuo atveju žalos atlyginimo klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka kreipiantis į draudimo bendrovę.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
S. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos A. Šimulevičienės 2025 m. liepos 29 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25269724867) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde nurodoma, kad skundžiamu nutarimu padaryta išvada, kad 2025 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini), pareiškėja, atidariusi automobilio Hyundai I30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo dureles, jomis trenkė į šalia stovintį mėlynos spalvos automobilį Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Pareiškėjos nuomone, skundžiamas nutarimas buvo priimtas po šališkai atlikto administracinio nužengimo tyrimo. Institucija tinkamai nevedė ir nepateikė visos bylai reikšmingos medžiagos, neįvertino visos turimos informacijos ir nekreipė dėmesio į pateiktus įrodymus. S. B. yra įsitikinusi, kad automobilio Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelių neapgadino, todėl neteisėtai yra laikoma atsakinga už žalos padarymą. Skundžiamame nutarime nurodoma kad 2025 m. balandžio 7 d. apie 17 val. automobilio Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas pastebėjo baltus nubrėžimus ant galinių vairuotojo pusės durelių, o šalia pareiškėjos stovėjęs automobilis yra baltos spalvos. S. B. iš Institucijos 2025 m. balandžio 18 d. gavo elektroninį laišką, kuriuo prašė aprašyti automobilio Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelių apgadinimo aplinkybes. Pareiškėja 2025 m. balandžio 23 d. pateikė paaiškinimą, kad 2025 m. balandžio 7 d. apie 13 val. jos automobilio Hyundai I30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelės atsidarė prieš pat kitą automobilį. Tarp automobilių buvo pakankamai didelis tarpas, todėl ji nekliudė kito automobilio. Ji apžiūrėjo visą kito automobilio durelių paviršių ir, kilus įtarimui, kad jos galėjo būti jau anksčiau pabraižytos, nuvalė šiek tiek purvo ar dulkių. Tada pastebėjo, kad tai panašu į nubraižytus dažus. Prie paaiškinimo pareiškėja pateikė ir savo automobilio Hyundai I30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelių nuotraukas, kurios įrodo, kad jokių subraižymų, nubrauktų jos automobilio dažų ar kitos spalvos dažų ant jos automobilio nebuvo ir nėra. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nutarime nepasisakoma apie jos pateiktus įrodymus, tuo galimai yra slepiama svarbi tyrimui informacija, nors turi būti įvertinamos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės. S. B. buvo įsitikinusi, kad Institucijai užteko jos pateiktų įrodymų nustatyti, kad ji negalėjo apgadinti kito automobilio.
Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 8 d. iš AB „Lietuvos draudimas“ gavo pranešimą registruoti žalą dėl 2025 m. balandžio 7 d. eismo įvykio. Tą pačią dieną S. B. kreipėsi į Instituciją ir gavo skundžiamą nutarimą. Pareiškėja prašė Institucijos leisti susipažinti su byloje esančia medžiaga, tačiau iki skundo pateikimo dienos ji bylos medžiagos susipažinimui taip ir negavo. Skunde teigiama, kad skundžiamame nutarime nurodytas tiriamas administracinis nusižengimas ar įvykis – vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, taip apgadindamas stovintį automobilį, po eismo įvykio pasišalino nepranešęs – yra tikrovės neatitinkantis ir klaidinantis. Dėl to AB „Lietuvos draudimas“ laiko, kad pareiškėja yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą. S. B. nuomone, ji yra nepagrįstai apkaltinta kito automobilio apgadinimu. Viso tyrimo metu buvo pažeista pareiškėjos teisė susipažinti su bylos medžiaga, būti išklausytai ir pasisakyti dėl visos tyrimo medžiagos prieš priimant skundžiamą nutarimą. Šis skundžiamas nutarimas S. B. sukelia neigiamas teisines pasekmes. Po pareiškėjos pateikto paaiškinimo Institucija papildomų tyrimo veiksmų neatliko, todėl nėra aišku, kodėl buvo vilkinamas laikas dėl tyrimo pabaigos. Pasak pareiškėjos, taip buvo prarastas laikas, per kurį buvo galima kreiptis dėl nepriklausomos ekspertizės, aiškinantis, ar būtent S. B. automobilio balti dažai yra ant automobilio Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. I. tiriamos žalos neįvertino ir to padaryti neprašė. Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamas nutarimas priimtas nerūpestingai, netiksliai pateikiant svarbius duomenis, tokius kaip pareiškėjos automobilio duomenys.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. Lisauskas atsiliepime į S. B. skundą prašo palikti galioti Institucijos vyresniosios tyrėjos A. Šimulevičienės 2025 m. liepos 29 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25269724867) ir S. B. skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Institucijos vyresnioji tyrėja, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir, atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
S. B. skundas netenkinamas.
Pareiškėja S. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, remiasi vaizdo įrašu, nors iš jo galima daryti tik prielaidą, kad ji apgadino kitą automobilį, nes tokia aplinkybė vaizdo įraše neužfiksuota. Pasak pareiškėjos, jos automobilio durelės atsidarė prie pat kito automobilio. Šiuo atveju neatitinka, kur jos automobilio durelės atsidarė ir kur buvo apgadintas kitas automobilis. Ji siuntė pareigūnei savo automobilio nuotraukas, iš kurių matyti, kad ant jos transporto priemonės durelių nėra pabraižymų ar jokių kitos spalvos dažų. Skundžiamame nutarime turėjo būti pagrįsta, kodėl, priimant procesinį sprendimą, nesiremiama jos pateiktomis nuotraukomis kaip įrodymu. Pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, neužfiksavo, kokia padaryta žala kitam automobiliui, tik pakartojo asmens paaiškinimą ir padarė nuotraukas. „Automobilio durelių apgadinimo“ sąvoka yra plati, nes jos gali būti kelis kartus apgadintos, o tai yra svarbu dėl draudimo išmokos atlyginimo. Akcentavo, kad dėl Institucijos neveikimo tris mėnesius buvo prarastas laikas, nes S. B. imtųsi priemonių atlikti automobilio ekspertizę, kad įrodytų savo tiesą. Be to, skundžiamame nutarime klaidingai nurodyti automobilio valstybiniai numeriai, taip pat konstatuota, kad ji neva viršijo greitį.
Atsakydama į teismo klausimus, S. B. nurodė, kad bylai reikšmingą dieną ji buvo atvažiavusi į automobilių stovėjimo aikštelę, parkavosi atbuline eiga. Buvo didelis tarpas tarp jos ir kito šalia stovėjusio automobilio. Pareiškėjos automobilio durelės atsidarė prie pat kitos transporto priemonės, nebuvo jokio garso. Matė, kad kitas automobilis nubraižytas, buvo dulkėta transporto priemonė, todėl iš smalsumo pavalė dulkes. Iš vaizdo įrašo matyti, kad ji neapžiūrinėjo savo automobilio durelių, nes buvo įsitikinusi, kad nekliudė kitos transporto priemonės. Kiek pamena, ji nematė ant kito automobilio baltos dėmės, kuri užfiksuota nuotraukoje, lyg kitoks pabraižymas buvo. Dažnai toje vietoje stato automobilį. Kito automobilio savininko nepažįsta. Policija su ja susisiekė prieš pat Šv. Velykas, prašė pateikti paaiškinimą dėl įvykio. S. B. kaltino apgadinus kitą automobilį. Pretenziją iš draudimo bendrovės gavo 2025 m. rugpjūčio 8 d. Draudimo bendrovė nurodė, kad gautas nutarimas, jog buvo apgadintos automobilio durelės, todėl visos durelės taisomos ir niekas nevertinama. Pareiškėjos automobilis draustas, jei būtų apgadinusi kitą automobilį, ji kreiptųsi į draudimo bendrovę ir ši viską kompensuotų. Draudimo bendrovė pateikė jai išieškojimą, bet kai persiuntė skundą, išieškojimas sustabdytas.
Liudytojas G. V. teismo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingą dieną jis po 8.20 val. pastatė automobilį automobilių stovėjimo vietoje, priparkavo transporto priemonę priekiu. Kai pastatė automobilį, tuo metu nebuvo jokios transporto priemonės iš kairės pusės. Netoliese dirba, todėl kasdien stato automobilį toje automobilių stovėjimo vietoje. Automobilį buvo pirkęs prieš dvi savaites iki nagrinėjamo įvykio, automobilio kairėje pusėje ant durelių buvo apgadinimas ir apačioje gal kažkas, bet reiktų klausti draudimo bendrovės. Pastatęs automobilį, jis daugiau nevažiavo, kol neišėjo iš darbo. Kai išėjo iš darbo, pamatė ant automobilio galinių vairuotojo pusės durelių akivaizdų baltą brūkšnį. Brūkšnys buvo akivaizdus, nes gerai buvo matomas ant mėlynos spalvos automobilio. Apgadinimas buvo kaip kampuotas trikampis, įsirėžęs smailu kampu, ir braukimas 3–4 cm (baltas rėžis). Paskambino į policiją, atvykus policijos pareigūnams, jis parašė pareiškimą, pareigūnai nufotografavo jo automobilį. Po kažkurio laiko jokios informacijos negavo, papoliravo kažkiek automobiliui padarytą apgadinimą. Vėliau gavo atsakymą, kad nustatytas kaltininkas, todėl kreipėsi į draudimo bendrovę susiremontuoti automobilį. Šiuo metu automobilio apgadinimo vieta sutvarkyta, visos durelės perdažytos. Taisė tik jo automobilio minėtas dureles, dėl kitų transporto priemonės apgadinimų nesikreipė, jie nebuvo tvarkyti. Iki įvykio nėra matęs pareiškėjos, neturi pagrindo sakyti netiesos.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
S. B. skundu prašo panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos A. Šimulevičienės 2025 m. liepos 29 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25269724867) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Teismas pažymi, kad pareiškėjos skundo prašymas yra prieštaringas, nes ji prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ROIK: 25269724867), kai skundžiamu nutarimu tokia teisena jau yra nutraukta. Teismas neturi teisinio pagrindo antrą kartą nutraukti nutrauktą administracinio nusižengimo teiseną. Vien dėl šios priežasties S. B. skundas yra nepagrįstas.
Iš S. B. skundo turinio matyti, kad ji iš esmės nesutinka, kad ji bylai reikšmingu laiku ir vietoje apgadino automobilį Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pabrėžtina, kad pareiškėja skundžiamu nutarimu nėra patraukta administracinėn atsakomybėn. Priešingai, remiantis Institucijos vyresniosios tyrėjos A. Šimulevičienės 2025 m. liepos 29 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25269724867), administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Vadinasi šioje administracinio nusižengimo teisenoje S. B. nekilo administracinė atsakomybė (ji nėra nubausta administracine tvarka pagal kokį nors ANK straipsnį). Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad padaryta išvada, jog automobilis Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas ne eismo įvykio metu, todėl šiuo atveju žalos atlyginimo klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka kreipiantis į draudimo bendrovę. Taigi civilinės atsakomybės klausimai dėl veikos, padarytos žalos, asmens kaltės ir kt. nepatenka į administracinio nusižengimo teisenos dalyką, jie spręstini pagal kitą – civilinį – procesą. Vadinasi, jei S. B. nesutinka su draudimo bendrove dėl jai pateiktos pretenzijos sumokėti pinigus už automobilio Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą, pareiškėja gali ginčyti tokią pretenziją (ar jos dalį, pavyzdžiui, kad nepagrįstai sutaisytos visos transporto priemonės durelės, o ne tik jų dalis), be kita ko, kreiptis su ieškiniu civilinėje byloje prašant tokią pretenziją pripažinti kaip nepagrįstą. Nors pareiškėja teisme akcentavo, kad draudimas nepagrįstai surašė jai pretenziją už visų automobilio Honda HR-V galinių kairės pusės durelių suremontavimą (nudažymą), tačiau tai taip pat nėra administracinio nusižengimo teisenos dalykas.
Teismas, susipažinęs su skundžiamo nutarimo turiniu, nesutinka su S. B., kad šiuo atveju buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos ANK 569 straipsnio 5 dalyje. Skundžiamame nutarime buvo remtasi G. V. ir S. B. rašytiniais paaiškinimais, byloje esančiu vaizdo įrašu.
Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo, kad ant G. V. priklausančio automobilio Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių kairės pusės durelių yra užfiksuotas apgadinimas. Tokią aplinkybę patvirtina ne tik G. V., kuris taip pat buvo apklaustas teisme, rašytinis paaiškinimas (b. l. 22), bet ir tarnybinis pranešimas (b. l. 14), eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (juose nurodyta, kad apgadintos minėto automobilio galinės kairės pusės durelės) (b. l. 20–21), automobilio nuotraukos, esančios kompaktinėje plokštelėje.
Skundą nagrinėjant teisme, kaip liudytojas buvo apklaustas G. V., kuris parodė, kad jis nagrinėjamo įvykio dieną apie 8.20 val. pastatė automobilį automobilių stovėjimo vietoje, priparkavo transporto priemonę priekiu. Kai pastatė automobilį, tuo metu nebuvo jokios transporto priemonės iš kairės pusės. Pastatęs automobilį, jis daugiau nevažiavo, kol neišėjo iš darbo. Kai išėjo iš darbo (po 17 val.), pamatė ant automobilio galinių vairuotojo pusės durelių akivaizdų baltą brūkšnį (brūkšnys buvo akivaizdus, nes gerai buvo matomas ant mėlynos spalvos automobilio). Liudytojas nenurodė, kad toks transporto priemonei apgadinimas buvo dar iki jam prisiparkavus nagrinėjamo įvykio ryte. G. V. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes ir rašytiniame paaiškinime (b. l. 22). Teismas nenustatė pagrindo manyti, kad pareiškėjas yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti S. B.. Tokios išvados nepaneigia tai, kad buvo apgadinta jam priklausanti transporto priemonė. Pareiškėja taip pat nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad G. V. yra neobjektyvus liudytojas. Pažymėtina, kad jis gana operatyviai paskambino į policiją dėl pamatyto transporto priemonės apgadinimo (iš tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai gavo pranešimą iš budėjo dėl nagrinėjamo įvykio nepraėjus valandai po to, kai G. V. išėjo iš darbo, b. l. 14)). Vaizdo įraše pavadinimu „VID20250416153558“ užfiksuota, kad S. B. automobilio Hyundai I30 vairuotojo dureles atidarė visiškai arti automobilio Honda HR-V galinių kairės pusės durelių (vaizdo įrašo 0.54–0.56 min). Nors šiame vaizdo įraše nėra aiškiai matyti pareiškėjai priklausančios transporto priemonės pats durelių kontaktas su kita transporto priemone, taip pat ir automobilio Honda HR-V apgadinimas, tačiau negalima ignoruoti kompaktinėje plokštelėje esančios nuotraukos pavadinimu „20250407_183622 (1)“, iš kurios matyti, kad baltos spalvos įbrėžimas ant automobilio Honda HR-V yra panašioje vietoje, kur S. B. automobilio Hyundai I30 vairuotojo durelėmis visiškai prisiartino prie automobilio Honda HR-V galinių kairės pusės durelių (atstumą lyginant nuo automobilio Honda HR-V vairuotojo durelių rankenos iki automobilio Honda HR-V apgadinimo vietos). Be to, pati S. B. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ji, išlipusi iš savo automobilio, apžiūrėjo visą kito automobilio durelių paviršių ir, kilus įtarimui, kad jos galėjo būti jau anksčiau pabraižytos, nuvalė šiek tiek purvo ar dulkių. Tokia aplinkybė yra užfiksuota ir vaizdo įraše pavadinimu „VID20250416153558“ (vaizdo įrašo 0.58–0.59 min). Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjai reikėjo pavalyti kito automobilio paviršių. S. B. taip pat nenurodė jokių įtikinamų priežasčių dėl tokio jos elgesio. Asmens elgesys, kai jis, nemanydamas, kad galėjo apgadinti kitą transporto priemonę, nusprendžia pavalyti kito automobilio paviršių, yra nelogiškas elgesys.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad skundžiamame nutarime padarytos išvados yra neteisingos. To nepaneigia ta aplinkybė, kad ant automobilio Hyundai I30 vairuotojo durelių neužfiksuota jokių apgadinimų ar kitos spalvos dažų. Kontaktas tarp transporto priemonių gali būti net ir nelikus kontaktuojančiai transporto priemonės daliai su kita transporto priemone. Tai yra individualu kiekvienoje konkrečioje situacijoje. Todėl S. B. pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas jos automobilis Hyundai I30, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Vien pareiškėjos nesutikimas su Institucijos padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis, procesinio sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Jeigu surinkti duomenys yra pakankami ir patikimi padaryti neabejotinoms išvadoms dėl bylos aplinkybių, nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimanti institucija nėra įpareigota tokių įrodymų rinkti dar daugiau. Taigi Institucija neturėjo pareigos byloje skirti ekspertizę siekiant išsiaiškinti, ar S. B. savo veiksmais apgadino kitą transporto priemonę. Be to, pati Institucija priima sprendimą, kada priimti galutinį procesinį sprendimą atlikus administracinio nusižengimo tyrimą. Tai, kad po pareiškėjos pateikto paaiškinimo Institucija papildomų tyrimo veiksmų neatliko, o 2025 m. liepos 29 d. priėmė nutarimą, nesudaro pagrindo tenkinti S. B. skundą. Nors skundžiamame nutarime detaliai nepasisakoma dėl visų byloje surinktų įrodymų, tačiau, atsižvelgus į visas anksčiau aptartas aplinkybes, tai savaime nesudaro pagrindo naikinti tokį procesinį sprendimą. Teigti, kad byloje slepiama svarbi tyrimui informacija nustatant reikšmingas aplinkybes, kaip teigia S. B., nėra pagrindo.
Skunde teigiama, kad skundžiamame nutarime nurodytas tiriamas administracinis nusižengimas ar įvykis – vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, taip apgadindamas stovinį automobilį, po eismo įvykio pasišalino nepranešęs – yra tikrovės neatitinkantis ir klaidinantis. Kita vertus, tai, kad aptariamame procesiniame dokumente nurodytas toks tiriamas administracinis nusižengimas ar įvykis, savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra apskritai neteisėtas. Būtina analizuoti visą skundžiamo nutarimo turinį, o ne tik atskirą jo dalį. Kaip minėta, skundžiamame nutarime padaryta aiški ir nedviprasmiška išvada, kad automobilis Honda HR-V buvo apgadintas ne eismo įvykio metu, todėl nepadarytas joks administracinis nusižengimas. Todėl teigti, kad S. B. nubausta už tai, kad vairavo automobilį nepasirinkusi saugaus greičio ir atstumo, taip apgadinusi stovinį automobilį, po eismo įvykio pasišalino nepranešusi policijai, ar skundžiamu nutarimu konstatuoti tokie jos veiksmai, nėra pagrindo. Tai, kad, pasak pareiškėjos, AB „Lietuvos draudimas“ laiko, kad ji yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą, neturi reikšmės sprendžiant skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. S. B. gali skųsti draudimo bendrovės pretenziją sumokėti pinigus už automobilio Honda HR-V remontą. Skundžiamą nutarimą naikinti taip pat nesudaro tai, kad jame klaidingai nurodytas pareiškėjai priklausančio automobilio valstybinis numeris (turi būti ne (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) Akivaizdu, kad tai yra aiškus rašybos apsirikimas, juolab byloje aišku, kokiu automobiliu bylai reikšmingu laiku naudojosi S. B..
S. B. skunde ir teisme nurodė padarytos proceso teisės pažeidimus tiriant nagrinėjamą įvykį Institucijoje (pareiškėja prašė Institucijos leisti susipažinti su byloje esančia medžiaga, tačiau iki skundo pateikimo dienos ji bylos medžiagos susipažinimui taip ir negavo; buvo pažeista jos teisė būti išklausytai ir pasisakyti dėl visos tyrimo medžiagos prieš priimant skundžiamą nutarimą ir kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad proceso teisės pažeidimai, kurie buvo padaryti ikiteisminėje proceso stadijoje, tačiau ištaisyti teismo proceso metu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo naikinti Institucijos priimto nutarimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Nagrinėjamu atveju S. B. dalyvavo teisme nagrinėjant jos skundą, ji turėjo teisę pasisakyti apie nagrinėjamą įvykį, susipažinti su bylos medžiaga ir pasinaudoti kitomis proceso teisėmis, nustatytomis ANK 577 straipsnyje. Todėl, net jei ir buvo padaryti kokie nors proceso teisės pažeidimai, susiję su S. B. teisėmis, jie buvo pašalinti teisme.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos A. Šimulevičienės 2025 m. liepos 29 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25269724867) S. B. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos Alos Šimulevičienės 2025 m. liepos 29 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25269724867) palikti nepakeistą ir S. B. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.