- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- 1-1250-718/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07169-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- D. Č.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė, Darius Kurpavičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdo individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2024-05-24 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 1 d. ir 259 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis (išskyrus vaiko priežiūros atostogų laikotarpį) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021-02-18 8.48 val. iki 2021-02-19 14.35 val. (2 dienos), 2024-12-04 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą, bausmės neatlikęs, neatlikta bausmės dalis 22 laisvės apribojimo dienos, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. S. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra, A. S. 2025-02-26, apie 15 val. 45 min., prie parduotuvės „Maxima“, esančios H. Manto g. 11, Klaipėdos m., sudavė vieną kartą kumščiu D. Č. (D. Č.) į galvos sritį, o D. Č. besiginant papurškus A. S. nenustatyto skysčio į veido sritį, A. S. parvertė D. Č. ant grindinio ir besigrumiant sudavė jam ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu į galvos sritį, taip D. Č. padarydamas poodinę kraujosruvą veide, kario užausio srityje, kairiame dilbyje bei odos nubrozdinimą kairio užausio srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, važiavo automobiliu „BMW“ link Danės tilto, lyg Minijos gatve tiesiai pirma eismo juosta. Netoli Danės tilto, nukentėjusysis, kuris taip pat vairavo automobilį „BMW“, staigiai įvažiavo prieš jį į mažą tarpą, t. y., jam užkišo ir jis turėjo staigiai stabdyti. Jis važiavo su šeima, todėl nuo staigaus stabdymo visi staigiai pašoko į priekį. Toliau važiuojant link tilto, nukentėjusysis persirikiavo į antrą eismo juosta, todėl jis, važiuodamas pirmąja eismo juosta, prisigretino prie ano automobilio šono ir, susigretinus, atsidaręs langą, pasakė : „kaip tu čia elgiesi, važiuok konkrečiau“. Jis kažką keiksmažodžiais atsakė, kad jam vis vien. Jiedu apsižodžiavo ir nukentėjusysis jam per langą papurškė dujų, bet nepataikė, ir staigiai nuvažiavo. Jei būtų pataikęs, dujų būtų kliuvę ir šalia sėdėjusiai žmonai. Todėl jis jį nusivijo. Nusekė iki „Maximos“, kur nukentėjusysis sustojo. Priėjo prie jo rėkdamas : „kaip čia važiavai, aš važiavau su šeima“. Nukentėjusysis atsakė keiksmažodžiais, todėl jis impulsyviai sudavė smūgį, o nukentėjusysis iškart į akis papurškė dujų. Jis tada nusisuko, stovėjo, sakydamas, kad reikia baigti, o kai vėl atsisuko – nukentėjusysis vėl papurškė dujų. Jis norėjo pagriebti dujas, kad daugiau jų nepurkštų, todėl jiedu susigrūmė ir abu nukrito ant žemės. Kol jiedu grūmėsi ir plėšėsi, dujos visą laiką purškėsi. Kažką pagriebė ir manė, jog tai dujos, todėl metė į žemę, tačiau ten buvo telefonas, kuris sudužo. Kai baigėsi konfliktas, jis sėdo į automobilį ir draugė jį parvežė namo. Grįžęs namo, akis prasiplovė vandeniu, nes jas labai graužė. Į medikus nesikreipė, nes po 20 minučių paskambino iš policijos ir liepė grįžti į įvykio vietą. Kai grįžo į įvykio vietą, ten jau buvo greitoji medicinos pagalba ir policija. Kadangi nukentėjusysis parašė pareiškimą, jie taip pat parašė pareiškimą dėl chuliganiško vairavimo. Su Ligonių kasos ieškiniu sutinka, jį įsipareigoja sumokėti, tačiau su nukentėjusiojo ieškiniu sutinka iš dalies, nes nesutinka su neturtinės žalos dydžiu, mano, kad ji per didelė, sutiktų atlyginti 500 Eur. Jam ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Probacija baigiasi už mėnesio. Probacijai pranešė apie įvykį. Žinojo, kad negali nusikalsti, bet buvo prisikabinta prie jo ir jo šeimos. Kaltę pripažįsta visiškai, dėl savo elgesio gailisi. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo civilinis ieškinys susideda iš 100 eurų turtinei žalai už telefoną, ir 5000 eurų už moralinę žalą, nes buvo sumuštas netoli namų, prie parduotuvės, matant žmonėms. Kaltinamasis jam smūgiavo į galvą. Nors nesimatė sužalojimų, bet vėmė, jautėsi blogai, skaudėjo galvą. Mėlynių lyg ir nebuvo. Kai po įvykio jį apžiūrėjo greitosios medikai, į ligoninę jis atsisakė važiuoti, nes buvo pilnas adrenalino. Bet kitą dieną tėvas nuvežė jį į miesto ligoninę apžiūrai. Ten medikai apžiūrėjo, tačiau į ligoninę nepaguldė, operacijų nereikėjo. Nedarbingumo neturėjo, nes tuo metu nedirbo, mokėsi. Po to lankėsi pas psichologą, kadangi bijojo išeiti į lauką, nes atrodydavo, jog jį vėl sumuš. Vartojo antidepresantus, kuriuos išrašė psichologas, savaitę jautėsi blogai. Po savaitės pas medikus lankėsi pakartotinai. Nesutinka mažinti ieškinio, nes vis dar jaučia stresą, baimę, kadangi toks įvykis jam nutiko pirmą kartą.
Kadangi kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamus nusikaltimus patvirtina kiti įrodymai.
2025-02-26 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. Č. parodė, kad 2025-02-26, apie 15 val. 20 min., važiavo Minijos gatve, ties Rusijos Federacijos ambasada ir jam persirikiuojant automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padidino greitį ir neleido jam grįžti į pirmą eismo juostą. Po to, to paties automobilio vairuotojas pradėjo jam per langą rodyti kumščius. Jis, nenorėdamas konfliktinės situacijos, į jį nekreipė dėmesio ir toliau nuvažiavo. Atvykęs į PC „Maxima“, H. Manto g. 11, Klaipėda, ėjo į „Maxima“ parduotuvę. Jam einant to paties „BMW“ vairuotojas jam pradėjo švilpti, kad į jį atkreiptų dėmesį. Jis (D. Č.) pradėjo link jo eiti, o šis staigiai priėjo prie jo. Asmuo jam iš matymo buvo nepažįstamas. Šis priėjęs jam trenkė vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Siekdamas nuo jo apsiginti, prieš jį panaudojo ašarines dujas. Po to vyras trenkė dar keletą smūgių į galvą ir paėmęs jo mobilųjį telefoną „Iphone XR“ metė jį į žemę ir sudaužė. Jam padaryta turtinė žala apie 100 Eur. Asmuo savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-3).
2025-03-05 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. T. (O. T.) parodė, kad 2025-02-26 15.50 val. jis sėdėjo savo automobilyje šalia parduotuvės „Maxima“, H. Manto g. 20, ir laukė žmonos. Sėdėdamas automobilyje matė, kaip į šalia parduotuvės esančią automobilių aikštelę atvyko automobilis „BMW“, valstybinių numerių nežino, ir pasistatė automobilį neįgaliųjų stovėjimo vietoje. Minėtas automobilis priklausė nukentėjusiam. Taip pat sėdėdamas automobilyje pamatė, kaip iš už parduotuvės kampo atbėgo kitas vaikinas. Jis iškart pribėgo prie to vaikino, kuris atvyko „BMW“ automobiliu ir kuris jau buvo išlipęs iš jo. Kadangi pats sėdėdamas automobilyje kalbėjo mobiliuoju telefonu, pirmo smūgio momento, kas kam sudavė, nematė. Matė tik jau abipusiškas muštynes ir kaip nukentėjęs savo rankoje turėjo ašarines dujas, ir jas kelis kartus papurškė. Daugiau smūgių sudavė tas vaikinas, kuris atbėgo. Kitas labiau tik gynėsi. Matė, kaip vaikinas smūgiavo rankomis, tačiau kaip konkrečiai, nepasakys. Kiek smūgių buvo suduota, taip pat nematė. Po abipusiškų grumtynių jiems būnant atsistojus, vaikinas, kuris atbėgo iš už kampo, pargriovė ant žemės kitą ir nukentėjusiam būnant ant žemės, iš jo striukės iškrito mobilusis telefonas. Tuomet vaikinas, kuris stovėjo, paėmė tą telefoną ir jį laikydamas rankoje, kelis kartus sudavė telefonu nukentėjusiam. Po to, kai pamatė, jog nukentėjusį muša naudojant jo paties mobilųjį telefoną, jis išlipo iš automobilio, priėjo prie vaikinų maždaug 2 metrų atstumu ir garsiai pasakė: „baikit“. Tada atsistojus nukentėjusiam, jis įsiterpė per vidurį jo ir kito vaikino. Jis pasakė nukentėjusiam eiti iki jo automobilio, jis padės. Po šių žodžių atsisukęs kito vaikino nebematė ir kur jis pasišalino nežino. Nukentėjusio veide matėsi, jog jis patinęs ir lyg formuojasi hematomos. Pažymi, jog pats nukentėjusysis, naudodamas jo (O. T.) mobilųjį telefoną, išsikvietė policiją ir greitąją pagalbą, kadangi jis pats lietuviškai nemoka (1 t., b. l. 104-107).
2025-02-26 pareiškime D. Č. nurodė, kad 2025-02-26, apie 15 val. 45 min., H. Manto g. 11, Klaipėda prie jo priėjęs nepažįstamas vyras trenkė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po to trenkė dar keletą smūgių į galvą ir paėmęs jo mobilųjį telefoną „Iphone XR“ jį sudaužė. Padaryta turtinė žala apie 100 Eur. Prašo policijos pareigūnų pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 1-3).
2025-02-26 asmens apžiūros protokole aprašyti D. Č. apžiūros metu stebėti sužalojimai: ant asmens veido kairiojo žando – paraudimas, ant kaktos dešinėje pusėje – neryški kraujosruva, virš kairės akies ant viršutinio akies voko – paraudimo žymės, kairėje akyje akies baltymo srityje – kraujosruva, padarytos fotolentelės (1 t., b. l. 59-68).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 174/2025 (03) D. Č. konstatuotos poodinės kraujosruvos veide, kairio užausio srityje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas kairio užausio srityje. Išskyrus poodinę kraujosruvą kairio dilbio srityje, kuri padaryta 3-5 paros iki objektyvios apžiūros (objektyvi apžiūra – 2025-02-27), kiti sužalojimai yra paros senumo, padaryti galimai užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. Visi sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamais daiktais ar įrankiais. Sužalojimai – nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 72).
Įvykio vietos apžiūros metu fiksuota, kad H. Manto g. 11, Klaipėda, iš S. Šimkaus gatvės pusės yra dviejų aukštų komercinės paskirties pastatas, ant kurio, virš pagrindinio įėjimo, yra užrašas „Maxima“. Prie pagrindinio įėjimo pasukus į kairę pusę ir paėjus apie 10 metrų tiesiai, po kaire yra sustatyti automobiliai, po dešine yra PC „Maxima“ siena. Įvykio vieta yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Iš įvykio vietos daiktų turinčių reikšmės įvykio aplinkybėms tirti nepaimta, įvykiui reikšmingų objektų neužfiksuota. Įvykio vieta bei nukentėjusiojo telefono sugadinimai fiksuoti nuotraukose, padarytos fotolentelės (1 t., b. l. 1-3, 11-20).
2025-03-06 apžiūros protokole aprašytas tyrimui pateiktas UAB „MAXIMA“ vaizdo įrašas „IMG_4637(1).mov“, kuriame matyti, kaip pagal pastatą eina asmuo, pagal bylos duomenis – D. Č., vilkintis mėlyną striuką. Už aikštelėje stovinčių automobilių link D. Č. eina kitas asmuo, pagal bylos duomenis – A. S., vilkintis juodais drabužiais, su barzda. Priėjęs prie D. Č., A. S. dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogia D. Č. į galvą. Po smūgio D. Č. susvirduliuoja, atsiremia į šalia stovintį automobilį ir iš striukės dešinės pusės šoninės kišenės ištraukęs balionėlį juo 3 kartus papurškia link A. S.. Šis atsitraukia, tačiau netrukus sugriebia D. Č. už kūno ir jį pargriauna ant grindinio. D. Č. muistosi, bando ištrūkti, tačiau A. S. dešinės rankos kumščiu taikosi smūgiuoti ir vieną kartą kumščiu smogia D. Č. į galvą. D. Č. muistosi ir dujomis vis papurškia link A. S.. Grumtynių metu A. S. kažką iš D. Č. paima ir meta į žemę. Grumtynių metu A. S. dešinės rankos kumščiu dar keturis kartus smogia D. Č., taikydamas į galvą. Grumtynių metu D. Č. ant grindinio pameta balionėlį, kurį paima A. S. ir juo purškia D. Č. į veidą. D. Č. stojantis A. S. dešine ranka, kurioje laiko balionėlį, suduoda D. Č. per nugarą, balionėlį numeta ant žemės ir nueina (1 t., b. l. 114-116).
2025-03-06 - 2025-03-07 apžiūros protokole aprašytas policijos pareigūno kamera 2025-02-26 fiksuotas vaizdo įrašas „PSS-20250226-160124UTC+0200.mp4“. Matyti, kaip į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams asmuo, pagal bylos duomenis – D. Č. pasakoja, kad jis vairavo automobilį, aplenkė kitą automobilį, kurio vairuotojas tyčia paspaudė gazą, kad jis negalėtų įvažiuoti į pirmą juostą, po to vėl aplenkė ir rodė trenkdamas kumščiu į delną, iš galėjo suprasti, kad jį sudaužys, o kai jis privažiavo prie „Maximos“, kitas vairuotojas kiemuose pastatė baltą „X5“ ir jam pašvilpė, kad ateitų. Kai priėjo, jam daužė. Kai nebemušė, jam papurškė ašarinių dujų ir tuomet vėl jam smogė ir sudaužė telefoną. D. Č. nurodo, kad telefonu buvo padaręs nuotrauką jo „X5“, iš automobilio paima telefoną ir jį rodo policijos pareigūnams. Nurodo, kad jį sumušusio asmens anksčiau nebuvo matęs. Prie D. Č. prieina dar vienas asmuo, pagal bylos duomenis – O. T., kuris nurodo, kad jis matė įvykį. Į įvykio vietą atvyksta medikai, kurie bendrauja su D. Č.. Policijos pareigūnė fotografuoja D. Č. sužalojimus. D. Č. nurodo jį sumušusio asmens požymius, kad buvo su barzda, ant galvos mažai plaukų. D. Č. bendraujant su policijos pareigūne, prie jų prieina praeivis, teiraujasi apie įvykį, nurodo, kad jis prisikvėpavo dujų, kalba apie tyrimui nereikšmingus dalykus. Iš parduotuvės atėjęs ir vaizdo įrašą peržiūrėjęs policijos pareigūnas nurodo, kad įvykis yra nufilmuotas ir matosi viskas gerai. D. Č. nurodžius, kad nori rašyti pareiškimą, jis pakviečiamas į tarnybinį automobilį, kur vykdoma jo apklausa. Policijos pareigūnė skambina A. S., praneša, kad jam nori įteikti šaukimą, todėl jis kviečiamas atvažiuoti į įvykio vietą (1 t., b. l. 108-110).
Veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis A. S. kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino, nurodė, kad supykęs dėl nukentėjusiojo chuliganiško važiavimo ir papurkštų dujų, jis pasivijo nukentėjusįjį ir sudavė jam smūgius. Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, jų visuma neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu D. Č. (D. Č.) į galvos sritį, parvertė D. Č. ant grindinio ir besigrumiant sudavė jam ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu į galvos sritį, taip D. Č. padarydamas poodinę kraujosruvą veide, kario užausio srityje, kairiame dilbyje bei odos nubrozdinimą kairio užausio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo A. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Specialisto išvadoje Nr. G174/20254 (03) konstatuota, kad D. Č. konstatuotos poodinės kraujosruvos veide, kario užausio srityje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas kairio užausio srityje. Išskyrus poodinę kraujosruvą kairio dilbio srityje, kuri padaryta 3-5 paros iki objektyvios apžiūros (objektyvi apžiūra – 2025-02-27), kiti sužalojimai yra paros senumo, padaryti galimai užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. Visi sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamais daiktais ar įrankiais. Sužalojimai – nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l.72).
Tarp kaltinamojo veiksmų – suduotų smūgių kumščiu nukentėjusiajam, ir dėl to kilusių pasekmių – nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra akivaizdus priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus sužalojimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei ir į įrodymų visetą, laiko įrodyta, kad kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus, kuriais kitam asmeniui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ši kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai jog iki šios veikos padarymo kaltinamasis buvo teistas vieną kartą, nusikalto bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, dirba. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, bausmės dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui.
Taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis, ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3.
Kadangi A. S. šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Klaipėdos apygardos teismo 2024-05-24 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2024-05-24 nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės neatlikta 22 dienų bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, vieną arešto parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms, ir taip pridedant prie paskirtos bausmės 5 paras arešto.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pripažino savo kaltę ir dėl savo poelgio gailisi, siekiant išlaikyti pozityvius kaltinamojo socialinius ryšius, jo izoliavimo nuo visuomenės neracionalumą, suteikiant jam galimybę dėti pastangas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, darytina išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo ir galima paskirtą arešto bausmę atidėti, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 6, 7, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikant intensyvią priežiūrą, nustatant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, ir įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nurodyti kaltinamajam skirtini įpareigojimai, teismo vertinimu, yra pakankami siekiant bausmės paskirties įgyvendinimo.
A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 229,56 Eur dydžio civilinį ieškinį A. S. dėl D. Č. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 84-85). Nukentėjusiajam D. Č. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 229,56 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 85). Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo priteisiama 229,56 Eur Valstybinei ligonių kasai.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo D. Č. 5 100 Eur civilinis ieškinys (1 tomas, b. l. 50-51), kuriuo prašoma iš kaltinamojo A. S. priteisti 5 000 Eur dėl nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą ir 100 turtinę žalą. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodyta, jog dėl sugadinto telefono patyrė 100 Eur žalą.
Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.
Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.
Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, dėl kaltinamojo veiksmais padarytų veiksmų nukentėjusysis patyrė šias išlaidas, nes buvo sudaužytas jo telefonas, šios išlaidos pagrįstos, todėl, iš kaltinamojo priteisiama 100 Eur nukentėjusiajam 100 Eur turtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nežymiai, jis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusysis D. Č. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis patyrė skausmą, patyrė emocines problemas, kreipėsi į psichologą, gėrė vaistus, bijo išeiti į gatvę.
Nukentėjusiajam D. Č. tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, jog dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis jautė skausmą, dvasinius ir fizinius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia ir į padarytos turtinės žalos dydį.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, kaltininko veiksmus ir sukeltas pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirto smurto jam skaudėjo, jis išgyveno nerimą, patyrė nepatogumus, tačiau pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos pakenkimais, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo tyčinę kaltę, į jo turtinę padėtį –jis dirba. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu.
Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, nes dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 iki 1500 Eur (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-616/2024 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-339-935/2024). Didesnės sumos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan.
Todėl teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajam nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 700 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo D. Č. civilinis ieškinys kitoje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusiojo atstovas advokatas Vidmantas Žylė prašo iš kaltinamojo priteisti išlaidas atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prašymas priteisti nukentėjusiojo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito (serija LAT Nr. 1150359) matyti, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 500 Eur. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios išlaidos yra pagrįstos.
Kiti klausimai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 DVD laikmenos, esančios byloje, vokuose prie 1 bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi;
nusprendžia:
A. S. ( A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, A. S. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2024-05-24 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Klaipėdos apygardos teismo 2024-05-24 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį, ir A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 3 (trims) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, ir įpareigoti jį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiojo D. Č. naudai priteisti 100 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 800 Eur.
Priteisti iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiajam D. Č. 500 Eur jo turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš kaltinamojo A. S. 229,56 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 DVD laikmenas, esančias byloje vokuose prie 1 bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.