- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- 1-1657-674/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10288-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- N. P.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Advokatai
- Stanislovas Jankauskas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, dirbantis, turintis pradinį išsilavinimą, registruotas užimtumo tarnyboje, teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. N. P. kaltinamas tuo, kad jis grasino nužudyti žmones ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, būtent: 2021 m. balandžio 3 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,26 prom. girtumas), užsidaręs gyvenamojo namo virtuvėje, kartu su savo artimaisiais giminaičiais - mažamečiais vaikais O. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ginkluotas peiliu ir sakydamas žodžius "atsuksiu virtuvės kambaryje esantį dujų balioną, padegsiu gyvenamąjį namą ir susisprogdinsiu", tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai ir kartu su juo uždarytų mažamečių vaikų O. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminei atstovei R. P. davė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais N. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to jis, kaltinamas tuo, kad grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y. 2021 m. balandžio 3 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,26 prom. girtumas), užsidaręs gyvenamojo namo virtuvėje, kartu su savo artimaisiais giminaičiais - mažamečiais vaikais O. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų, savo tarnybines pareigas ėjusių pareigūnų Šiaulių apsk. VPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių N. T. ir J. N., Šiaulių apsk. VPK Raseinių r. PK viršininko A. K. bei Šiaulių apsk. VPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus viršininko A. R. reikalavimų, elgėsi įžūliai ir agresyviai, pareigūnams pareikalavus paleisti vaikus ir pranešus apie jo sulaikymą, pradėjo aktyviai priešintis – mėtė peilius į pareigūnus ir tokiu būdu pasipriešino viešas administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – policijos pareigūnams. Šiais veiksmai N. P. kaltinamas padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.
3. Kaltinamasis N. P. dėl padarytų nusikaltimų kaltu prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galvos traumų yra turėjęs, jos buvo senai, dar vaikystėje. Jų buvo mažiausiai 10. Buvo smegenų sutrenkimai. Gydėsi Kėdainiuose. Psichinėmis ligomis serga, ligoninėje buvo prieš maždaug 2-3 metus. Ką diagnozavo nežino, gulėjo apie 5 dienas. Narkologinėje įskaitoje įrašytas nėra. Prisimena, kad 2020 m. balandžio 2 d. apie 10:00 val. nuėjo pas savo draugą, ten gėrė alkoholį. Dviese vartojo alkoholį – degtinę, išgėrė apie 1,5 l degtinės. Vakare, galėjo būti po 20 val., grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo apsipyko su žmona R. P.. Ji ant jo supyko, kad grįžo išgėręs. Prisimena, kad jai patempė už plaukų vieną kartą. Jų bendri vaikai O. ir G. buvo kitame kambaryje, nieko nematė. Kai patempė jai už plaukų, ji išbėgo kviesti policijos pareigūnų. Tai buvo pirmas kartas kai smurtavo prieš žmoną, anksčiau smurto artimoje aplinkoje nebuvo. Jis bėgo paskui ją, šaukė, kad nekviestų pareigūnų, kad gali susitaikyti. Kol ji skambino, jis grįžo namo, užrakino prieangio duris, kad niekas negalėtų įeiti. Užrakino, nes išsigando, kad atvyks pareigūnai. Vaikai buvo kambaryje, bet jis juos pasiėmė pas save į virtuvę, nes galvojo, kad pareigūnai gali atimti vaikus. Daugiau neprisimena kas toliau įvyko. Kol buvo virtuvėje jis negėrė. Jautėsi smarkiai išgėręs. Daugiau nieko neprisimena, neprisimena ar jis įleido pareigūnus, ar jie patys įsiveržė, prisimena, kad gavo elektrošoko. Netiki, kad pasakė žodžius, minimus pranešime apie įtarimą. Neprisimena, kad būtų metęs peilius į pareigūnus. Neturi niekur kur apsistoti, be (duomenys neskelbtini), nes ten gyvena ir jo mama. Gailisi patempęs žmoną už plaukų. Po įvykio nustojo visiškai vartoti alkoholį, pradėjo vartoti vaistus, mano, kad gali visiškai pasikeisti, sugrįžti į šeimą ir daugiau tokie įvykiai nebepasikartos. (1 t., b. l. 94-96, 112-113)
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu N. P. parodė, kad labai gailiuosi, jog taip padarė, daugiau nepasikartos. Tą dieną išėjo į miestą, buvo negėręs pusę metų, nes po operacijos buvo, sutiko draugą, kuris pasiūlė išgerti, nes artėja Velykos. Išgėrė apie 1 litrą. Parėjęs namo susipyko su žmona. Žmona norėjo iškviesti policija, jis nenorėjau, kad kviestų ją, netyčia sugriebė už plaukų, nors norėjo sugriebti už megztinio. Bijojo, kad neišvežtų vaikų, tai užsirakino su jais namuose. Pareigūnų neįleido į namą. Paėmė peilį ar šakutę, sakė, kad nepaims jie vaikų ir metė į pareigūnus peilį ar šakutę. Pasakė, kad neįleis į namus ir, kad atsuks balioną ir susisprogdins. Norėjo tik pagąsdinti, būtų taip nedaręs. Po kiek laiko jį sulaikė, uždėjo antrankius ir išvežė. Dėl visko kaltas alkoholis. Dabar negeria. Tai pirmas kartas, kai vaikus gelbėjo policija. Iš pradžių vaikai buvo kambaryje, o kai atvažiavo policija, vaikus pasiėmė su savimi į virtuvę. Jie viską matė, užlindę už šaldytuvo buvo, sūnus sakė, kad jis taip nedarytų, kad nesipriešintų prieš pareigūnus. Supranta, kad blogai pasielgė. Sutinka su sutrupintu įrodymų tyrimu. Negali atlikti viešųjų darbų, nes dirba, nori išlaikyti šeimą, neprarasti darbo. Gauna 600 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
5. N. P. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga:
6. Nukentėjusioji R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su N. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra susituokusi apie 7 metus laiko, jie augina du bendrus vaikus O. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), bei jos dukrą E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Visa šeima gyvena nuomojamame būste, adresu (duomenys neskelbtini). N. po turėtos operacijos nedirbo nuo 2020 m. spalio mėnesio, abu yra registruoti Užimtumo tarnyboje. Šeimoje santykiai yra geri, kaip ir visose šeimose žinoma pasitaiko nesutarimų, daugiausia nesutarimų yra N. esant neblaiviam, jis yra linkęs vartoti alkoholį, bet 6 mėnesiai iki šio įvykio buvo visiškai atsisakęs alkoholio. 2021 m. balandžio 3 d. apie 16.00 val. N. į namus jau sugrįžo išgėręs, nežino kur ir su kuo jis gėrė, neklausė. N. sėdėjo namų virtuvėje ir dėl nepaaiškinamos priežasties pradėjo jai priekaištauti, kad ji rašinėja svetimiems vyrams, pradėjo jos klausinėti su kuo ji nori būti. Ji nesuprato apie ką N. kalba, ji jam nėra suteikusi pagrindo ja nepasitikėti, tačiau ankstesniuose santykiuose jis yra nusivylęs dėl neištikimybės, tad gal jam sukilo nuoskaudos. N. ant jos vis garsiau pradėjo šaukti, tad išgirdusi triukšmą į virtuvę atėjo jo mama R. P., kuri taip pat gyvena su jų šeima, labai jiems padeda. Atėjus uošvienei, jai pavyko iš virtuvės išeiti ir ji stengdamasi išvengti konflikto norėjo išeiti iš namų, tačiau N. spėjo ją pagauti už surištų plaukų ir timptelėjo ją atgal į kambarį, tačiau tas timptelėjimas jai fizinio skausmo nesukėlė, N. dar stumtelėjo ją į kambarį ir netyčia jiems susistumdant ranka brūkštelėjo per veidą, tačiau tai jai fizinio skausmo nesukėlė ir ji nuo N. išsisuko ir išėjo iš namų. Tuo momentu namuose tik buvo jų su N. vaikai O. ir G., kuriems ji liepė būti savo kambaryje, tad jie šio jų konflikto tikrai nematė. Ji išėjusi iš namų paskambino trumpuoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policijos pareigūnus, kad N. sutramdytų, kaip tai turėjo būti padaryta ji nežino, tiesiog nebenorėjo konfliktuoti, o į namus viena pabijojo eiti dėl N. priekaištų, kadangi ilgą laiką buvo nevartojęs alkoholio, pabijojo, kad būdamas išgėręs jis netaptų agresyvus jos ar vaikų atžvilgiu. Atvykus policijos pareigūnams ji su N. motina buvo kieme, vaikai buvo kambaryje, o N. buvo virtuvėje. Nežino kas įvyko tarp N. ir policijos pareigūnų, visko nematė ir negirdėjo, kiek žino jis mėtėsi iš šakučių ar peilių. Policijos ekipažų atvyko net 3, apie 2 valandas truko kol N. buvo sulaikytas, jis triukšmavo, bet ką jis jiems sakė ji nežino, pati jokių grasinimų negirdėjo, kadangi jos arti namo neprileido. Dėl N. tokio neprognozuojamo elgesio ji žinoma išsigando, kadangi jis buvo namuose su vaikais, nors ir yra beveik garantuota, kad jis jų vaikams nebūtų nieko padaręs, bet visuomet lieka menka abejonė, kadangi jis policijos pareigūnų į namus neįsileido. Psichinė liga N. nėra diagnozuota, jis jokių vaistų dėl psichinių sutrikimų negeria, jis prieš daug metų yra gulėjęs Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje, kadangi norėjo prieš save pakelti ranką. Jos nuomone, N. neserga jokia psichine liga, dėl jo kartais neprognozuojamo elgesio yra daugiau kaltas alkoholio vartojimas ir didelis pavydo jausmas. Su N. po įvykio kalbėjosi telefonu, ji pati jam skambino ir ieškojo, manydama, kad jis sugrįš į namus, tačiau jis po sulaikymo gulėjo ligoninėje gastroenterologiniame - lor skyriuje. Paskui sužinojo, kad į namus jis sugrįžti negali, negali bendrauti ir su šeima. N. jos atsiprašė ir pasakė, kad daugiau taip nedarys. Ji N. nori tikėti ir jam atleidžia, jis pažadėjo daugiau nebevartoti alkoholio. Kai pasibaigs tyrimas ji priims N. atgal į šeimą ir jam dar suteiks šansą gyventi kartu. Šiuo metu N. gyvena pas jos mamą (duomenys neskelbtini), mamai padeda, vartoja vaistus nuo skrandžio ir lyg skausmo, kiek jai žinoma susirado darbą. Su vaikais apie patį įvykį ji nekalbėjo, ji mano, kad jie net nesuprato kas įvyko, įvykio metu nemano, kad jie labai išsigando, jiems didesnė trauma buvo, kad tėtį išsivežė policijos pareigūnai, jie labiau išsigando didelio būrio žmonių namuose, vaikai po įvykio miega gerai, jų elgesys nėra pasikeitęs. Ji mano, kad vaikų geriau apie įvykį neapklausti, nenorėtų jų traumuoti, jie tyrimui naudingos informacijos negalėtų suteikti, kadangi jie yra labai mažo amžiaus dukra 4, o sūnus 6 metų, nelabai jie suprato kas įvyko, tad norėtų leisti šiam įvykiui jų atmintyje užsimiršti. (1 t., b. l. 26-28)
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. P. parodė, kad tą dieną vyras parėjo išgėręs, Ji nemėgsta, kai jis būna girtas, liepė padėti telefoną ant stalo ir sakė, kad susirašinėjanti sms su kažkuo, sakė ,,rinkis mane ar kažką‘‘. Ji tada paėmė striukę ir išėjo į lauką ir jai einant jis sugriebė už plaukų. Išėjus lauke ji iškvietė pareigūnus, atėjo uošvienė. Tuo metu vaikai buvo miegamajame, o po to jis vaikus pasiėmė į virtuvę. Ji buvo toliau kai išėjo lauke ir negirdėjo ką pareigūnai su juo kalba. Negirdėjo ką jis kalbėjo. Pareigūnai sakė, kad N. atidarytų duris. Buvo priešgaisrinė, vaikas verkė kodėl atvažiavo gaisrinė. Ji sūnui pasakė, kad tėtis susirgo. Ji galvojo, kad vaikams jis nieko negali padaryti. Ji tokio jo elgesio išsigando. Niekada taip nesielgdavo. Išgeria labai retai. Viskas buvo gerai, turėjo operaciją, blužnį išėmė ir negėrė alkoholio. Prieš save niekada nekėlė rankos. Jis buvo išvežtas į psichiatrinę ir po to jis ten užsikodavo. Jis kai nori tai negeria. Draugų įtaką bloga, siūlo gerti. Po šio įvykio daugiau niekada nevartojo alkoholio. Jis dirba, ji gauna už vaikus pašalpą. Būtų sunku išlaikyti vaikus, jeigu vyras nedirbtų ir negautų išlaikymo. Uošvienė P. R. yra pensininkė. Jis po įvykio pasikeitė labai į gerą pusę. Mano, kad jis galėtų negerti nei smurto, nei pavydo nėra.
8. Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 "Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo" ir siekiant suvaldyti sergamumo COVID-19 liga situaciją, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas taip pat stiprino priemones, kuriomis buvo ribojimas asmenų judėjimas tarp savivaldybių nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. balandžio 5 d. Priemonėje 2021 m. balandžio 3 d. dalyvavo ir jis, pagal iš anksto nustatytą grafiką, dirbo nuo 14.30 val. iki 21.00 val., kartu su Šiaulių apsk. VPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus viršininku A. R.. Baigiant tarnybą, apie 21.00 val., buvo gautas prašymas atvykti padėti kolegoms, Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams N. T. ir J. N., kurie sureagavo į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu ir aiškinantis situaciją sužinojo, kad savo namuose yra užsirakinęs neblaivus ir agresyviai nusiteikęs N. P., o kartu su juo namuose yra ir du mažamečiai jo vaikai. Nuo neblaivaus ir agresyvaus sutuoktinio pabėgusi R. P. vaikščiojo po namų kiemą. Ji atrodė susijaudinusi ir išsigandusi, ant jos vizualiai smurto žymių nesimatė, tačiau ji nurodė, kad ji yra išvyta iš namų, apkaltinta neištikimybe ir išsigandusi neadekvataus vyro elgesio, nes tokio per santuokinį gyvenimą jo nebuvo mačiusi, jo emocinė būklė ją baugina, bijojo, kad jis gali pakelti ranką prieš save ir prieš jų vaikus. N. T. nurodė, kad N. P. ne tik grasina žodžiu, tačiau ir imasi jo grasinimus įrodančių veiksmų, pagrasinęs N. T. peiliu, jei jis toliau bandys įeiti į namus, jis peilį į jį ir metė, kurio N. T. išvengė tik dėl greitos reakcijos ir fizinio pasirengimo, staigiai uždarydamas prieš save duris ir taip išvengdamas sužalojimo. Kadangi N. P. buvo namuose, žinodamas, kad jis stengdamasis išvengti sulaikymo, priešinasi aktyviais veiksmais, mėto peilius, per įėjimo duris bandė su juo užmegzti pokalbį, norėdamas situaciją išspręsti taikiai, kad jis nusiramintų ir iš namų išeitų, siūlė jam, kad į namus jis užeis vienas ir be ginklo, taip nekeldamas jam jokios grėsmės, taikiai spręs situaciją, tiesiog norėjo pasikalbėti. Pokalbio pradžioje bendravimui buvo paliktas durų tarpas. Tačiau N. P. vienoje rankoje laikydamas ramentą, kaip pasipriešinimo įrankį, jei kas prieitų arčiau, ką pavyko pamatyti, per durų tarpą, pradėjo į jį mėtyti peilius, kuriuos jis pamatydavo jau mestus į jį ir jų išvengdavo tik priverdamas duris ir girdėdavo kaip jie atsitrenkę į duris nukrisdavo ant žemės, tuomet jis juos vėl pakeldavo ir situacija kartodavosi. Iš pradžių vaikų nesimatė bei nesigirdėjo, derėjosi su N. P., kad jis bent iš namų išleistų vaikus, tačiau jis atsisakė tai padaryti, pasakydamas, kad vaikai miega, kad vaikai saugūs. Galiausiai N. P. duris visiškai užtrenkė ir užsirakino iš vidaus ir pareikalavo, kad jie iš jo namų "išsinešdintų". Jis pareikalavo, kad N. P. duris atrakintų ir įleistų juos į vidų. N. P. pagrasino, kad atsuks dujas ir padegs namus, kad susisprogdins kartu su vaikais, o tuo pačiu susprogdins ir juos, sakė, kad turi bombą ir jo gyvo nepaims. Jis girdėjo kaip jis su kažkuo kalbėjo telefonu, kad jo gyvo nepaims, tegul jį nušauna. Pasiteiravus R. P. su kuo jis galėtų kalbėtis, ji atsakė, kad su broliu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Viso pokalbio metu N. P. elgesys vizualiai atrodė neadekvatus, jis pats elgėsi priešiškai bet kokiam reikalavimui, vartojami žodžiai ir veiksmai nerodė noro susitarti, jis visą laiką šaukė, jo išvaizda atrodė kaip bet kokiam nenuspėjamam veiksmui pasiruošusio asmens, juo labiau jis buvo neblaivus, susipykęs su žmona, tad vertinant visą situaciją, N. P. padėtis jam galėjo atrodyti tik tokia, kad kito kelio nėra kaip tik priešintis policijos pareigūnams net iki visiško grasinimų įvykdymo, lemti bet kokius jo veiksmus, buvo galima pagrįstai manyti, kad jis savo grasinimus įvykdys, į ką rodė peilio mėtymas į N. T., jo nesutikimas eiti į diskusiją. Situacija atrodė labai sudėtinga ir kėlė pagrįstą nerimą dėl mažamečių vaikų gyvybių, kurių viso įvykio metu jis nematė ir negirdėjo, patikėjo, kad jis gali pasielgti taip, kaip grasina, kadangi žinojo, jog prieš keletą metų jau buvusi panaši situacija, tačiau Šiaulių policijos pareigūnams pavyko su juo susitarti ir taip pat su juo buvusius mažamečius vaikus iškelti per langą. Situacijos metu jis susisiekė su Šiaulių apsk. VPK budėtoju ir pasiteiravo dėl Mobiliosios kuopos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tai gali užtrukti mažiausiai iki 2 valandų. Tuomet jis nusprendė šturmuoti namus ir nedelsiant buvo iškviesti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, kurie išlaužė koridoriaus durų spyną. Patekus į vidų, N. P. išliko agresyvus, priešinosi rankoje turėtu ramentu, todėl teko panaudoti kovinius imtynių veiksmus, specialiąją priemonę "Taser" bei antrankius, N. P. buvo sulaikytas. (1 t., b.l. 50-52)
9. Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr.1226 "Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo" ir siekiant suvaldyti sergamumo COVID-19 liga situaciją, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas taip pat stiprino priemones, kuriomis buvo ribojimas asmenų judėjimas tarp savivaldybių nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. balandžio 5 d. Priemonėje 2021 m. balandžio 3 d. dalyvavo ir jis, pagal iš anksto nustatytą grafiką, dirbo nuo 14.30 val. iki 21.00 val., kartu su Šiaulių apsk. VPK Raseinių r. PK viršininku A. K.. Baigiant tarnybą, apie 21.00 val., buvo gautas prašymas atvykti padėti kolegoms, Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams N. T. ir J. N., kurie sureagavo į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu ir aiškinantis situaciją sužinojo, kad savo namuose yra užsirakinęs neblaivus, neadekvačiai besielgiantis ir agresyviai nusiteikęs N. P., o kartu su juo namuose yra ir du mažamečiai jo vaikai, žmona R. P. buvo išvyta iš namų ir vaikščiojo po kiemą kartu su N. P. motina. Ant R. P. vizualiai jokių smurto žymių nesimatė, tačiau ji atrodė išsigandusi savo vyro neprognozuojamo elgesio, ji vis minėjo vaikus, matėsi, kad labai dėl jų pergyvena. N. T. jiems nurodė, kad N. P. ne tik grasina žodžiu, tačiau ir imasi jo grasinimus įrodančių veiksmų, pagrasinęs N. T. peiliu, jei jis toliau bandys įeiti į namus, jis peilį į jį ir metė, kurio N. T. išvengė tik dėl to, kad staigiai reaguodamas į metamą peilį uždarė prieš save duris ir taip išvengė sužalojimo. Kadangi N. P. buvo namuose, tačiau vengė bet kokio kontakto su pareigūnais, priešinosi net aktyviais veiksmais, per įėjimo duris A. K. bandė su juo užmegzti pokalbį, norėjo situaciją išspręsti taikiai. Buvo iškviesti ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, kadangi R. P. nurodė, kad namas yra nuomojamas ir norinti išvengti durų sulaužymo, nusprendė į namus patekti per langą, atsukus medvaržčius. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vienam iš pareigūnų pradėjus atsukinėti langą laikančius varžtus, N. P. sureagavo į garsą ir pradėjo bėgioti nuo durų, kur stovėjo A. K. ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas, pasiruošęs išlaužti duris, jei bus nukreiptas įtariamojo dėmesys, prie lango esančio kitame kambaryje, kurį norėjo išimti jie. Vaikų nesimatė bei nesigirdėjo. Po kurio laiko N. P. duris visiškai užtrenkė ir užsirakino iš vidaus ir pareikalavo, kad jie iš jo namų "išsinešdintų". A. K. pareikalavo, kad N. P. duris atrakintų ir įleistų juos į vidų, tuomet N. P. pagrasino, kad atsuks dujas ir padegs namus, kad susisprogdins kartu su vaikais, o tuo pačiu susprogdins ir juos, sakė, kad turi granatą ir jo gyvo nepaims, tai pakartojo net keletą kartų. Pabandžius atkreipti jo dėmesį į vaikus, sukelti jiems gailestį, jis tik atsakė, kad tai jo vaikai ir jis susprogs kartu. Viso įvykio metu N. P. elgesys vizualiai atrodė neprognozuojamas, tačiau buvo galima numatyti, kad jis visai būdais vengs sulaikymo, kadangi visi jo veiksmai buvo priešiški bet kokiam reikalavimui, vartojami žodžiai ir veiksmai nerodė noro susitarti, jis visą laiką šaukė, jo išvaizda atrodė kaip bet kokiam nenuspėjamam veiksmui pasiruošusio asmens, juo labiau jis buvo neblaivus, susipykęs su žmona, tad vertinant visą situaciją, buvo galima pagrįstai manyti, kad jis savo grasinimus įvykdys. Įvykis atrodė sudėtingas ir kėlė pagrįstą nerimą dėl mažamečių vaikų gyvybių, kurių viso įvykio metu jis nematė ir negirdėjo, patikėjo, kad jis gali pasielgti taip, kaip grasina. N. P. lakstant prie durų ir lango, stengiantis, kad pro nei vieną iš jų jie nepatektų, jam pribėgus prie lango, jis užkalbino N. P., pasiūlė jam pakalbėti, jis keletą sekundžių užtruko klausdamas kur yra jo žmona ir tuo metu buvo atidarytos durys. Patekus į vidų, dar tarpduryje buvo pastatyta kėdė, kuri turėjo apsunkinti patekimą į vidų ir sulaikymą, N. P. išliko agresyvus, priešinosi rankoje turėtu ramentu, todėl teko panaudoti kovinius imtynių veiksmus, specialiąją priemonę "Taser" bei antrankius, N. P. buvo sulaikytas. (1 t., b.l. 56-58)
10. Liudytojas N. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 3 d. dirbo ekipaže tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiąja patrule J. N.. 20.24 val. gavo pranešimą iš Šiaulių apsk. VPK budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus vyras kaltina žmoną neištikimybe, dėl šios priežasties puolė muštis, tampė už plaukų. Moteris pabėgo į lauką, bet vyras ją vaikosi po kiemą. Namuose yra likę du mažamečiai vaikai ir anyta. 20.46 val. atvyko nurodytu adresu, kur namo kieme juos pasitiko blaivi pranešėja R. P., ji paaiškino, kad jos vyras N. P. yra stipriai neblaivus, ją kaltino neištikimybe ir suėmė už plaukų, tačiau fizinio skausmo nesukėlė, šiuo metu yra agresyvus, užsidaręs namuose su dviem jų mažamečiais vaikais ir jos į namus neįleidžia. R. P. atrodė labai išsigandusi, ji iš karto pasakė, kad bijo dėl su vyru likusių vaikų, nes jis neprognozuojamas, įspėjo, kad jos vyras N. P. yra labai agresyvus, gali turėti peilį ir išvydęs pareigūnus jį panaudoti. Jis pirmas įėjo į namą per lauko duris, pateko į koridorių, pradaręs jo duris pamatė, kad virtuvėje stovi akivaizdžiai neblaivus vyras, kas matėsi iš jo kalbos, judesių bei išvaizdos. Tik jį pamatęs griebė nuo stalo vieną iš kelių ant jo buvusių peilių ir pagrasino, kad jeigu jis eisiu toliau į vidų, jis į jį mes peilį. Tuomet jis garsiai jo pareikalavo mesti ant grindų peilį ir perspėjo, kad bus panaudota jo atžvilgiu specialioji priemonė "Taser", taip pat perspėjo už jo stovinčią J. N., jog vyriškis turi peilį ir grasina jį panaudoti. Vyriškis į jo reikalavimus nesureagavo, jo reikalavimo mesti peilį nevykdė, o peilį metė į jį, tačiau jis staigiai uždarydamas duris peilį nuo savęs numušė. Vėl pradarė duris ir pamatė, kad vyriškis stovi jau rankoje laikydamas kitą peilį, pareikalavo jo mesti peilį ant grindų ir perspėjo, kad panaudos specialiąją priemonę "Taser, tačiau jis į jo reikalavimus ir toliau nekreipė dėmesio. Vyriškis garsiai šaukdamas, jog juos papjaus, jam rankos mostu pagrasino, jog mes rankoje turimą peilį ir jis nieko nelaukdamas panaudojo specialiąją priemonę "Taser", tačiau dėl per didelio atstumo ir vyriškio storų rūbų sluoksnio adatėlės gerai neįsmigo ir priemonė nesuveikė. Vyriškis pagrasino mesti peilį, jeigu jie eis link jo. Jo kolegė perspėjo vyriškį, jog jis vykdytų teisėtus jų reikalavimus ir padėtų peilį, nes kitaip bus dar kartą naudojamas "Taser". Vyriškis užsimojo su peiliu ir J. N. panaudojo "Taser" dar kartą, tačiau priemonė dėl juos skiriančio atstumo nesuveikė. Apie susidariusią įtemptą ir sudėtingą situaciją pranešė Šiaulių apsk. VPK budėtojui ir paprašė laisvų ekipažų pagalbos, kadangi vyriškis atrodė visiškai neadekvatus. R. P. perspėjo, kad ji lauktų lauke, nesiartintų prie namo. Jiems į pagalbą atvyko Šiaulių apsk. VPK Raseinių r. PK viršininkas A. K. ir Reagavimo skyriaus viršininkas A. R.. A. K. žodžiu bandė užmegzti pokalbį su vyriškiu, kad jis nusiramintų ir ramiai išeitų, tačiau vyriškis vienoje rankoje laikydamas peilį, kita ranka mėtė įvairius daiktus. Jis stovėjo šalia. Galiausiai N. P. užsirakino duris ir liepė jiems nešdintis iš namų. N. P. pasikvietė šalia savęs vaikus, girdėjo, kad vaikai atėjo pas jį į virtuvę, vaikų verksmo ar žodžių negirdėjo. Tik pasikvietęs vaikus N. P. per keletą kartų pagrasino, kad atsuks dujas, susisprogdins su vaikais ir tuo pačiu juos susprogdins. Šis grasinimas atrodė visiškai realus, kadangi N. P. elgesys jų atžvilgiu buvo agresyvus ir nenuspėjamas, virtuvėje buvo dujų balionas, jis visiškai nereagavo į pokalbį. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai išlaužė duris ir jie pateko į vidų, tuomet N. P. buvo sulaikytas, sulaikymui jis priešinosi intensyviais veiksmais, muistėsi į šonus, stengėsi neleisti uždėti antrankių. Iš pradžių vaikų nepamatė, tik sulaikius N. P. pamatė vaikus pasislėpusius už šaldytuvo ar spintelės, tiksliai pasakyti negali, vaikai atrodė labai išsigandę. (1 t., b. l. 68-70)
11. Liudytoja J. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 3 d. pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbo ekipaže tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiuoju patruliu N. T.. 20.24 val. gavo pranešimą iš Šiaulių apsk. VPK budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus vyras kaltina žmoną neištikimybe, dėl šios priežasties puolė muštis, tampė už plaukų. Moteris pabėgo į lauką, bet vyras ją vaikosi po kiemą. Namuose yra likę du mažamečiai vaikai ir anyta. 20.46 val. atvyko nurodytu adresu, kur namo kieme juos pasitiko blaivi pranešėja R. P., ji paaiškino, kad jos vyras N. P. yra stipriai neblaivus, ją kaltino neištikimybe ir suėmė už plaukų, tačiau fizinio skausmo nesukėlė, šiuo metu yra agresyvus, užsidaręs namuose su dviem jų mažamečiais vaikais ir jos į namus neįleidžia. R. P. iš karto juos įspėjo, kad jos vyras N. P. yra labai agresyvus, gali turėti peilį ir išvydęs pareigūnus jį panaudoti, pati atrodė labai išsigandusi, pergyveno dėl namuose likusių vaikų. N. T. pirmas įėjo į namą per lauko duris, ji ėjo N. T. iš paskos, pateko į koridorių, o pradarius N. T. jo duris pamatė, kad virtuvėje stovi akivaizdžiai neblaivus vyras, daugiau ji nieko nespėjo pamatyti, kadangi galėjo stebėti vyriškį tik per pravertų durų tarpą. Tuomet N. T. garsiai jo pareikalavo mesti ant grindų peilį ir perspėjo, kad bus panaudota jo atžvilgiu specialioji priemonė "Taser", taip pat perspėjo ją, jog vyriškis turi peilį ir grasina jį panaudoti, ji tuomet taip pat paruošė naudojimui specialiąją priemonę "Taser". Vyriškis į N. T. reikalavimus nesureagavo, reikalavimo mesti peilį nevykdė, o peilį metė, tačiau N. T. staigiai uždarydamas duris peilį nuo savęs numušė. Paties peilio ji nematė tik girdėjo kaip jis nukrito tarp jų su N. T., kadangi jie stovėjo koridoriuje skiriami senos skalbimo mašinos, koridorius buvo tamsus, šviesos nebuvo. Vėl išgirdo kaip N. T. pareikalavo jo mesti peilį ant grindų ir perspėjo, kad panaudos specialiąją priemonę "Taser”, tačiau jis į reikalavimus ir toliau nekreipė dėmesio. Vyriškis garsiai šaukė, jog juos papjaus. N. T. nieko nelaukdamas panaudojo specaliąją priemonę "Taser", tačiau dėl per didelio atstumo ir vyriškio storų rūbų sluoksnio adatėlės gerai neįsmigo ir priemonė nesuveikė. Tuomet vyriškį pamatė geriau, N. P. rankoje pamatė peilį. Vyriškis pagrasino mesti peilį, jeigu jie eis link jo. Ji perspėjo vyriškį, jog jis vykdytų teisėtus jų reikalavimus ir padėtų peilį, nes kitaip bus dar kartą naudojamas "Taser". Vyriškis užsimojo su peiliu ir ji panaudojo "Taser" dar kartą, tačiau priemonė dėl juos skiriančio atstumo nesuveikė. Manytų, kad vyriškis pasistengė "Taser" išvengti pasisukdamas šonu. Apie susidariusią įtemptą ir sudėtingą situaciją pranešė Šiaulių apsk. VPK budėtojui ir paprašė laisvų ekipažų pagalbos. Jiems į pagalbą atvyko Šiaulių apsk. VPK Raseinių r. PK viršininkas A. K. ir Reagavimo skyriaus viršininkas A. R.. A. K. žodžiu bandė užmegzti pokalbį su vyriškiu, kad jis nusiramintų ir ramiai išeitų, tačiau vyriškis vienoje rankoje laikydamas peilį, kita ranka mėtė įvairius daiktus, N. T. stovėjo A. K. už nugaros, o ji už jų, tarpduryje. Tuomet pamatė ir R. P., ji lyg norėjo užeiti į vidų, ji jos neleido, atrodė labai pasimetusi ir išsigandusi, apimta stresinės būsenos, visą laiką minėjo vaikus. Ji pačių vaikų nematė bei jų negirdėjo. Galiausiai N. P. užsirakino duris ir liepė jiems nešdintis iš jo namų. Tuomet nuskambėjo N. P. grasinimas, kad jis pasikvies vaikus, atsuks dujų balioną, susisprogdins kartu su vaikais ir tuo pačiu susprogdins juos. Visa susidariusi situacija bei įvykių eiga neleido abejoti N. P. žodžiais, patikėjo, kad jis tikrai taip pasielgs. Prie įėjimo buvo langas, tad vienas iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų bandė patekti per langą, o kitas laukė momento kada bus nukreiptas N. P. dėmesys ir tuomet galės išlaužti duris. Taip ir įvyko ir tuomet N. P. buvo sulaikytas, viskas vyko labai staiga. Tik po N. P. sulaikymo pamatė vaikus, kurie buvo virtuvėje, pasislėpę kampe tarp šaldytuvo ir spintelės, atrodė išsigandę, neverkė ir nieko nekalbėjo. (1 t., b. l. 62-64)
12. 2021 m. balandžio 4 d. Šiaulių AVPK Raseinių PK vyriausiojo patrulio N. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad N. P. 2021 m. balandžio 3 d. nustatytas 2,26 promilių neblaivumas. (1 t., b. l. 72-74)
13. 2021 m. balandžio 4 d. Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-742361-21, jo priede – fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), sodybos teritorijoje esantis gyvenamasis dviejų aukštų mūrinis namas. Apžiūrėta gyvenamojo namo virtuvė, nieko nepaimta (1 t., b. l. 15-23).
14. 2021 m. liepos 9 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-367/2021 nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu N. P. konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, nusikalstamos veikos padarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (1 t., b. l. 184-186)
15. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Svarbu ir tai, jog šios veikos esmė – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Be to, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).
16. Kaltinamojo N. P. veika pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užsidaręs gyvenamojo namo virtuvėje, kartu su savo artimaisiais giminaičiais - mažamečiais vaikais gimusiais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ginkluotas peiliu ir sakydamas žodžius "atsuksiu virtuvės kambaryje esantį dujų balioną, padegsiu gyvenamąjį namą ir susisprogdinsiu", tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai ir kartu su juo uždarytų mažamečių vaikų įstatyminei atstovei davė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas.
17. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017). BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išsiaiškinant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-525/2011, 2K-229/2014, 2K-118-976/2015, 2K-176-303/2016, 2K-150-648/2017).
18. Kaltinamojo N. P. veika pagal LR BK 286 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užsidaręs gyvenamojo namo virtuvėje, kartu su savo artimaisiais giminaičiais - mažamečiais vaikais gimusiais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų, savo tarnybines pareigas ėjusių pareigūnų Šiaulių apsk. VPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių N. T. ir J. N., Šiaulių apsk. VPK Raseinių r. PK viršininko A. K. bei Šiaulių apsk. VPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus viršininko A. R. reikalavimų, elgėsi įžūliai ir agresyviai, pareigūnams pareikalavus paleisti vaikus ir pranešus apie jo sulaikymą, pradėjo aktyviai priešintis – mėtė peilius į pareigūnus ir tokiu būdu pasipriešino viešas administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – policijos pareigūnams.
19. Kaltinamasis N. P. teistas, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 139-141), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 143-145). N. P. tokiais savo veiksmais grasino nužudyti žmones ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės pareigūnams, tokiais savo veiksmais, tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus. N. P. atstakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkininanti aplinkybė - nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). N. P. dirba (1 t., b. l. 189, 2 t., b. l. 2-4), nori neprarasti darbo ir išlaikyti šeimą. Nukentėjusioji tiki, kad kaltinamasis gali pasikeisti. Kaip parodė, jau ir dabar jo elgesys ženkliai geresnis, nevartoja alkoholio.
20. Atsižvelgiant į tai, kad N. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo nurodytos aplinkybės sutapo su nukentėjusiosios ir kitais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bei surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ str. ir bausmė sumažintina 1/3 dalimi.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančią aplinkybę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
N. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti alkoholio per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. balandžio 3 d. 21.50 val. iki 2021 m. balandžio 4 d. 14.00 val. (vieną parą).
Iki bausmės vykdymo pradžios N. P. palikti galioti kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir gyventi skyrius nuo nukentėjusiosios. Nuosprendiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.