Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovui R. B., ieškovo atstovei - advokatei Rasai Malinauskienei, atsakovei M. P., jos atstovei - advokatei V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei M. P., trečiajam asmeniui Prienų rajono 2-ajam notarų biurui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja E. B. apie testamentą pasakyti nieko negali, nes apie jį nieko nežino. Paaiškino, kad A. su R. gyveno vienuose namuose, o ji su savo vyru gyveno už 50 metrų. R. kolūkio laikais gyveno tėviškėje, o kai kolūkiai iširo, jis pradėjo gyventi pas ūkininkę. Tada dar buvo gyva motina. A. su R. namuose turėjo atskirus kambarius. A. labai mylėjo sesers vaikus atsakovę M., R. ir V., nes jo sesuo anksti mirė. Jis geriausiai sutarė su M. P.. M. pradžioje gyveno (duomenys neskelbtini), o kai brolis išvažiavo į užsienį, ji grįžo į (duomenys neskelbtini). R. namo ir pareidavo, ir nepareidavo. Buvo kad visą mėnesį gyvena namuose, o paskui vėl gyvena pas V.. A. maždaug pusę metų iki mirties jau nieko nepajėgė. Testamento surašymo metu jis dar buvo sveikas, pats tvarkėsi namuose. Malkas atveždavo P., o susikapodavo, susiveždavo jis pats. Paaiškino, kad A. B. buvo mokytas, jis mokėjo skaityti ir rašyti. Matydavo, kad pas A. dažnai atvažiuodavo socialinės darbuotojos, kas savaitę ar dvi jos lankėsi. Kai M. rūpinosi A., tada ir atvažiuodavo socialinė darbuotoja.

Liudytoja G. P., kuri yra V. sesuo, apie testamento surašymą nieko nežino, apie socialines darbuotojas, kurios lankėsi pas A., nieko nežino taip pat. Žino tik tiek, kad R. B. lankydavosi savo namuose, kai jam buvo gerai su akimis, o kai pasidarė blogai su akimis, tai tada jis jau likdavo pas Vasiliauskienę, jam buvo skirtas kambarys. Žinau, kad V. prieš mirtį paprašė Barkausko, kad padėtų Vasiliauskienei ūkininkauti. Anksčiau R. prieš kokius 4-5 metus dirbo su technika, o dabar šeria pas ūkininkę gyvulius, kartais su traktoriumi pavažiuoja. 2010 m. matė A. B. vaikščiojantį, tada dar jis pats susitvarkydavo malkas. A. B. buvo lėtas ir uždaras žmogus.

Liudytoja Janina A. Ž. paaiškino, kad nuo 2010 sausio iki 2011 m. lapkričio dirbo socialine darbuotoja. Pradėjusi dirbti aplankė visus invalidus ir senelius. Nuvykus pas A. B. ir su juo pakalbėjusi sužinojo, kad jis yra vienišas, jį prižiūri giminaitė M.. Tada jis gaudavo 315 Lt pašalpą ir paklausus ar jam pakanka lėšų, pasakė, kad už viską sumoka M.. Ji su seniūne aplankė ir M., kuri paaiškino, kad prižiūri dėdę, nuperka jam maisto. Ji siūlė A. B. važiuoti į senelių namus, bet A. kategoriškai atsisakė, kadangi jį prižiūri M.. A. B. buvo tinkamai prižiūrėtas. Ji jo klausė apie gimines, jis papasakojo apie savo brolius, sakė, kad juo rūpinasi M.. A. pasakė, kad jis nenori į senelių namus, nenori į slaugos ligoninę, nes yra žmogus, kuris juo rūpinasi juo ir viską paliks M.. Jis pasakė, kad yra broliai, bet jie jo neprižiūri. Liudytoja norėjo iš R. sužinoti gal jis sutiktų rūpintis broliu. Nurodė, kad brolį R. rado pas ūkininkę. Paklausus ar jis ketina prižiūrėti brolį, pastarasis pasakė, kad pats yra ligonis, į nieką nepretenduoja ir brolio nežiūrės. Tada ji visa tai užrašė ir parašė pasirašyti. Kartą nuvykus pas A., jis paprašė į namus atvežti notarę. Ji paaiškino A. B., kad atvežti į namus notarę yra brangu, būtų paprasčiau važiuoti pačiam pas notarę ir pasisiūlė pakalbėti su seniūne dėl mašinos. Maždaug už savaitės nuvyko pas A. B., tada jis pats dar vaikščiojo. Jis sakė, kad turi nusiprausti, apsirengti ir tik tada galės važiuoti. Sutarė, kad kitą dieną važiuos, paklausė ar jis tikrai tvirtai pasisprendęs. Vežė pas notarę į Prienus A. su seniūnijos mašina. Nurodė, kad A. buvo uždaro būdo, su juo po truputį pradėjo bendrauti, ji asmeniškai neįkalbinėjo A. B. sudaryti testamento. Kabinete notarė sėdėjo priekyje, šone sėdėjo A. B., kitoje pusėje ji, o seniūnė stovėjo. Tada notarė viską išaiškino B., jis pasakė, kad M. yra pakrikštijęs, apie savo brolį jis nieko nesakė. Pats B. buvo normalaus proto, prašė ją su seniūne pasirašyti. Jis pats skaitė, lygtai bandė pasirašyti po testamentu, jam notarė davė ant lapuko pabandyti pasirašyti. A. B. pasakė, kad jo ranka dreba ir jis negali pasirašyti. Pamena, kad po testamentu pasirašė ji, seniūnė, notarė pakvietė dar vieną moterį iš laukiamojo. Liepos mėnesį pablogėjo A. sveikata, jis gulėjo lovoje. tada vėl seniūnijos mašina vežė jį pas daktarus. Seniūnijoje lankydama žmones kiekvieną apsilankymą aprašydavo aktu.

Liudytoja V. V., Ašmintos seniūnė, paaiškino, kad kaip seniūnė ji dažnai lankydavosi pas A. B.. Jis buvo vienišas, savo šeimos neturėjo. Seniūnijos pareiga aplankyti vienišus senelius. A. B. gavo tik šalpos pensiją 315 Lt sumoje. Pradžioje socialine darbuotoja dirbo Ž., paskui ją pakeitė Ž.. A. B. kaip kaimo siuvėjas buvo visiems žinomas. 2010 m. pavasarį nuvykusi pas A. B., rado jį nusilpusį, perbalusį, pasisiūlė nuvežti pas gydytojus, klausė kas jį prižiūri, tada jis ir pasakė, kad jį prižiūri giminaitė M. P.. Nuvykusios pas P. pasikeitė telefonais, paprašė dažniau pasižiūrėti senuką. M. P. joms pasakė, kad yra dar A. broliai gyvi. Buvo nuvykusios pas K. B. į (duomenys neskelbtini) ir pas R. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini), klausė ar jie nenori žiūrėti savo brolio A.. K. ir R. atsisakė prižiūrėti brolį. A. B. 2010 m. pavasarį vežė į žemėtvarkos skyrių, išsiaiškino, kad trūksta jo parašo, padėjo sutvarkyti namų dokumentus, vežė pas daktarus. 2010-05-07 kalbėjo su R. B. dėl brolio priežiūros, jis pasakė, kad testamentas parašytas ir tegul brolį prižiūri giminaitė. Testamentas buvo surašytas 2010-05-11, ji ir socialinė darbuotoja dar pasirašė po testamentu. A. B. buvo nuvežtas pas notarę seniūnijos mašina, jis buvo šviesaus proto, viską pasakojo. Jis papasakojo, kad M. jam atneša maisto, juo rūpinasi, užkaičia vandens išprausti. A. norėjo, kad jį ir toliau prižiūrėtų P.. Pas notarę B. I-ajame notarų biure važiavo keturiese, ji, Ž., B. ir P.. Ji ir Ž. pasirašė po testamentu kaip liudytojos. Atrodo, kad B. rankos drebėjo, dėl ko jis pats negalėjo pasirašyti po testamentu. Notarė viską išaiškino B., B. viską suvokė, jeigu būtų nesuvokęs, tai nebūtų jis niekur važiavęs. A. B. buvo susirūpinęs dėl savo ateities. R. ir K. pas A. namuose ji nėra mačiusi. Dažnai važiuodavo pas B., yra surašyti aktai, B. yra vežusi ir pas gydytoją, ir į žemėtvarką. Socialinė darbuotoja Ž. jam sutvarkė nuolatinę slaugą, Kadangi B. fiziškai nusilpo, reikėjo žmogaus, kuris jį pamaitintų ir prižiūrėtų. Nors tuo metu P. vyras sirgo, tačiau ji ir dėdę prižiūrėjo, kadangi broliai atsisakė rūpintis A..

Liudytoja V. M., dirbusi felčere bei lankiusi namuose A. B., paaiškino, jog. pradžioje jis pats apsitarnaudavo, o paskui jau prižiūrėdavo P.. Atvykusi rasdavo pakūrentus namus, paruoštą maistą. Kartais B. gulėdavo, kartais vaikščiodavo. B. lankydavo kas mėnesį. Pradėjo sirgti A. 2010 m. pavasarį, jis pats save apsitarnaudavo, tačiau gulėdavo, kalbėdavo mažai, bet protingai. Kiek ateidavo pas B., visada rasdavo M.. B. buvo problemų su širdimi, vaistų pastoviai B. nevartojo, sukarščiavus išgerdavo tablečių. Ji apie testamentą su B. nekalbėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. B. ir mirusysis A. B. yra to paties tėvo A. B. vaikai (b.l.30-31). A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenęs vienas (duomenys neskelbtini) (b.l.32), mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 22 (b.l.11). A. B. 2010-05-11 surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko M. P., testamentą testatorius perskaitė, suvokė veiksmo reikšmę bei pasekmes, laisva valia be prievartos jį pats pasirašė. Notarė V. B., be paties testatoriaus ranka testamente parašyto parašo, testamentą, jam pačiam prašant, už įskaitomai nepasirašantį A. B., pasirašytą J. A. Ž. ir dviejų liudytojų V. V. ir A. B. akivaizdoje, įsitikusi testatoriaus veiksnumu patvirtino, tai aiškiai matyti iš teismo pareikalauto testamento originalo, patvirtino notarė V. B. (b.l.46). Tą pačią dieną buvo Prienų rajono I-ajame notarų biure buvo patvirtintas ir A. B., negalinčio įskaitomai pasirašyti, jam asmeniškai prašant pasirašius A. Ž. įgaliojimas M. P. sutvarkyti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, atstovauti kitose institucijoje, daryti jo vardu pareiškimus ir t.t. (b.l.139). 2011-08-02 pareiškimu apie palikimo priėmimą M. P. kreipėsi į Prienų rajono 2-ąjį notarų biurą (b.l.10). Tokias aplinkybes patvirtina ir Testamentų registro išrašas (b.l.15). Gyventojų registro tarnybos išrašas asmenį patvirtina, kad A. B. mirė nevedęs ir neturėdamas vaikų (b.l.12). Notarė R. D. 2011-08-02 liudijimu patvirtino, kad mirus testatoriui A. B. jo palikimą priėmė M. P. (b.l.16). VĮ Regitra duomenimis A. B. turėjo nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto (b.l.18-28). Minėti duomenys surinkti ir teismo pareikalautoje notarės R. D. pateiktoje paveldėjimo byloje (b.l.87). Nacionalinė žemės tarnyba 2013-01-11 raštu (b.l.142) nurodė, kad nuosavybės teisių dokumentus pagal įgaliojimą 2011-03-03 atsiėmė M. P.. Ieškovo R. B. 2012-09-04, 2012-10-30 išraše iš medicininių dokumentų pažymėta, kad jis vartoja vaistus nuo gliaukomos, kairė akis operuota dėl kataraktos, sutrikęs regėjimas (b.l.69). Ašmintos seniūnijos buities tyrimo aktuose - 2010-04-06, 2010-05-07, 2010-05-10, 2010-06-10, 2010-07-21, 2010-08-03, 2010-08-25, 2010-09-09, 2011-01-07 (b.l.115-124) nurodyta, kad A. B. vienišas gyvena nuosavame name, pragyvena iš 315 Lt pensijos, su socialinių darbuotojų siūlymu vykti pas gydytojus, būti nukreiptu į slaugos ligoninę atsisako. Sveikatai silpstant A. B. rūpinasi giminaitė kaimynė M. P., kuria jis pasitiki. Pažymėta, kad namuose švaru, šilta, yra maisto, A. B. apskalbtas, švariai aprengtas, nupirkta vaistų, vitaminų organizmo stiprinimui. A. B. nuo 2010-09-07 iki 2011-09-06 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl kitokios kraujagyslinės demencijos (b.l.47, 127). 2010-08-26 raštu patvirtino, kad anksčiau A. B. nėra gydęsis, buvo atvežtas socialinių darbuotojų dėl poreikių nustatymo, prieš pusmetį pradėjo blogėti jo sveikatos būklė, giminių neturi, silpnas kojose, nelaiko išmatų, šlapinasi, paliepimus supranta, pats savęs neapsitarnauja, juo rūpinasi kaimynai ir socialiniai darbuotojai, reikalinga pastovi priežūra ir pagalba (b.l.129, 133-134), jam 2010-09-13 išduotas neįgaliojo pažymėjimas, nustatytas didelių poreikių lygis (b.l.126).Iš A. B. sveikatos istorijos matyti, kad (b.l.48-51, 125-126) jis lankėsi gydymosi įstaigoje 2003, po to įrašas kortelėje darytas tik 2010-08-10, atvežus kaimynei ir socialinei darbuotojai dėl prastėjančios sveikatos būklės. Iš VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centras (b.l.129). sveikatos ligos istorijos matyti, kad jo būklė pagal palaipsniui blogėja, skirtos sauskelnės, eina prilaikomas, pats neatsistoja, skauda sąnarius, vangus, paskutiniuoju metu beveik nieko nevalgo, teikiamos socialinės paslaugo, mirties liudijas išduotas globotinei M. P. (b.l.126).

CK 5.18 straipsnyje nustatyta, kad testamentas turi būti sudaromas laisva testatoriaus valia be prievartos ir suklydimo. Testamente turi būti išreiškiamas laisvas testatoriaus apsisprendimas palikti jam priklausantį turtą konkrečiam asmeniui – įpėdiniui. Testamente išreikštą valią testatorius patvirtina savo parašu. Tik tuo atveju, jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento (CK 5.29 straipsnis, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Galutines išvadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiškai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes. Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo testatorius, yra susijęs su testatoriaus teisės į testamento turinio slaptumą užtikrinimu. Įpėdinių dalyvavimo faktas, kaip toks, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad testatoriaus valiai buvo daromas poveikis. Įpėdinio dalyvavimas sudarant testamentą paprastai rodo, kad įpėdinis yra informuotas apie testamento surašymą ir tai yra suderinti su testatoriumi veiksmai. Jeigu nenustatyta, kad įpėdinio dalyvavimas įvyko prieš testatoriaus valią, nėra pagrindo teigti, jog Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalis buvo pažeista. Testamentas negali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu, kitam asmeniui pasirašant testamentą ir dalyvaujant dviem liudytojams, dalyvavo ir pats testatorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-135/2007). Vertinant, ar testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nėra teisiškai reikšminga, kaip šis procesas buvo organizuotas – testatoriui tiesiogiai paprašius liudytojų ir pasirašančio asmens, ar tai padarant per kitus asmenis. Tokiais atvejais svarbu yra nustatyti, kad testamentas buvo pasirašomas liudytojų bei jį pasirašančio asmens testatoriui dalyvaujant. Nenustačius, kad tokių asmenų dalyvavimas neatitiko testatoriaus valios, nėra pagrindo konstatuoti CK 5.29 straipsnio pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-303/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-05-11 testamentas buvo pasirašytas paties testatoriaus A. B. ir socialinės darbuotojos J. A. Ž., dalyvaujant dviem liudytojoms - seniūnei V. V. ir iš laukiamojo pakviestam asmeniui A. B.. Testamente priežastys, dėl kurių negali pasirašyti pats A. B., nenurodytos, tačiau, kaip teismo posėdyje paaiškino apklausta notarė V. B., pats testatorius prašė, kad pasirašytų kitas asmuo dėl prastos bei drebančios rašysenos, keletą kartų ant atskiro lapo pabandžius tai padaryti pačiam testatoriui, bet gražiai to padaryti nepavykus. Notarė sutinka, kad yra jos klaida dėl to, jog nepažymėjo tokių aplinkybių pačiame testamento tekste, tačiau, vertinant tai, kad testamente yra paties testatoriaus ranka parašytas parašas, teismas sprendžia, jog tai nėra esminis neatitikimas įstatyme numatytoms būtinoms pasirašymo sąlygoms. Analogiškai notarei patvirtino ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos V. ir Ž.. Abejonių dėl testatoriauas psichinės sveikatos būsenos, gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti notarei nekilo. Kaip nustatyta bylos duomenimis atsakovė M. P., kaip testamentinė įpėdinė, notaro kabinete surašant testamentą nedalyvavo, ji pati neįtakojo testatoriaus valios dėl testamento sudarymo. Kad testamentas buvo sudarytas neveiksnaus ar nesuprantančio savo veiksmų reikšmės asmens ieškovas neįrodinėjo, jis testamentą ginčijo kitais pagrindais, kaip neatitinkantį valios ir prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas sprendžia, jog atmestina kaip niekuo nepagrįsta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad testatorius pats į Prienų miestą pats notarą nevažiavo, kad buvo tuo suinteresuotų asmenų pagalba inicijuotas testamento surašymas, kadangi tokių aplinkybių ieškovas nepagrindė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, pateikdamas tik jo manomas prielaidas. Priešingai, bylos duomenimis įrodyta, kad mirusysis laisva valia, niekieno neverčiamas, suprasdamas savo veiksmų esmę, nusprendė visą savo turtą palikti jo artimai giminaitei, krikštaduktei M. P., su kuria artimus santykius palaikė pastarajai būnant vaiku, jautė norą padėti vaikystėje likus našlaite, eilę metų iki mirties nuoširdžiai bendravo pastarajai atsikėlus gyventi į tą patį kaimą, kuri, beje rūpinosi testatoriumi iki pat jo mirties, jį palaidojo. Ta aplinkybė, įvertinus vienišo 74 metų amžiaus sėslų bei uždarą gyvenimo būdą, kad seniūnė ir socialinė darbuoja organizavo seno, vienišo žmogaus nugabendinimą pas gydytojus, lankė jį pastoviai namuose, aprašydamos situaciją buities tyrimo aktuose, nuvežė pas notarą į Prienus, nesudaro pagrindo išvadai, jog testatorius buvo įtakotas pašalinių asmenų per prievartą surašyti testamentą M. P. atžvilgiu. Teismas nelaiko pagrįstu ieškovo atstovės teiginius, kad seniūnė V. V. ir/ar socialinė darbuotoja A. Ž. buvo suinteresuota tokio testamento sudarymu, kad galėtų įsigyti minėtą turtą savo nuosavybėn, kadangi duomenys, patvirtinantys nurodytas aplinkybes, pateikti nebuvo. Priešingai, minėtų liudytojų parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs bei įtikinami teismas neturi pagrindo abejoti bei jais netikėti. Liudytoja A. Ž. nuoširdžiai paaiškino senyvo asmens lankymo priežastis, apibūdino jo santykius su broliu, su atsakove, nurodė, kad mirusysis buvo tinkamai prižiūrėtas. Teismo manymu, minėta liudytoja, būdama socialine darbuotoja, savo asmeninių – dalykinių savybių dėka, suėjo į gerus ir atvirus santykius su A. B., todėl natūralu, kad A. B. jai pasipasakojo daugiau nei kitiems asmenims, pvz. felčerei, kuri, teismo manymu, atlikdama savo darbines funkcijas, bendravo su velioniu formaliai. Kaip matyti byloje ištirtais duomenimis, testatoriaus santykiai su broliu, t.y. ieškovu R. B. buvo šalti, jie tarpusavyje praktiškai nebendravo, ieškovas, būdamas ženkliai jaunesnis ir sveikatos atžvilgiu stipresnis, nepaisant regos sutrikimų, broliu nesirūpino, jo nelankydavo, nepadėjo apsitarnauti buityje, pasirūpinti malkomis, neužsukdavo pro šalį kasdien pravažiuodamas pro šiuos namus pas ūkininkę traktoriumi, pas kurią netoliese gyveno, kas duoda pagrindo išvadai, kad atsakovas, nusišalindamas nuo brolio, gyvenusio jo vadinamoje tėviškėje, pats pasirinko tokį bendravimo su artimaisiais bei gyvensenos būdą ir tik sužinojęs, kad brolis turtą paliko testamentu giminaitei, kreipėsi teisminės gynybos, motyvuodamas testatoriaus valios išraiškos nebuvimu ir prieštaravimu imperatyvui. Nors ieškovas mano, kad jo brolis nebuvo išreiškęs valios, jog už jį, pasirašytų J. A. Ž., duomenų, įrodančių priešingai, nepateikė. Kad ieškovas J. A. Ž. nepažįsta, jie nesiejami giminystės ryšiais, nesudaro pagrindo teigti, kad tiek socialinė darbuotoja A. Ž., tiek ir seniūnė V. V. negalėjo dalyvauti pasirašant testamentą bei jame pasirašyti, kas neprieštarauja CK 5.29 straipsnyje nustatytam teisiniam reglamentavimui, kad už testatorių, jeigu jis dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamente, jo prašymu testamentą už jį gali pasirašyti notaro ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą. J. A. Ž. testamente priežasties, dėl ko nepasirašė pats testatorius, neįrašė, to nepažymėjo ir notarė, tačiau atsakovė bei liudytojos išsamiai paaiškino aplinkybes, susijusias su testamento pasirašymu notarinėje kontoroje liudytojų akivaizdoje, kuriomis abejoti pagrindo nėra. Be to jau vien ta aplinkybė, kad testatorius savo ranka parašė testamente parašą, nesudaro pagrindo jo laikyti neatitinkančiu CK 5.29 straipsnio reglamentavimui. Jokių kitų duomenų, kad ieškovo brolis A. B. testamento pasirašymo dieną negalėjo suvokti atliekamų su juo notarinių veiksmų, atliekamų be jo prašymo bei valios, jų esmės ir prasmės, o dėl to neišreikšti savo tikrosios valios, į bylą pateikta nebuvo. Duomenų, kad testatorius nenorėjo ar prieštaravo, kad testamente už jį pasirašytų kitas asmuo, o šis pasirašė būdamas pakviestas kito asmens iniciatyva ir ne testatoriaus prašymu, byloje taip pat nėra nustatyta. Kaip nustatyta bylos duomenimis, A. B. ligomis, kurios keltų abejonių testamento surašymo dieną, jo suvokimu, negalėjimu suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nesirgo. Ligos istorijų išrašai patvirtina, kad pastarasis palaipsniui silpo dėl senatvės simptomų, kaulų silpnėjimo, širdies bei kraujagyslių nepakankamumo, ko pasekoje visiškai išseko ir negalėjo savarankiškai savęs apsitarnauti, dėl ko jam buvo būtina pastovi kito asmens pagalba bei priežiūra. Duomenų, kad testamentas akivaizdžiai buvo paruoštas iš anksto, nenustatyta, kad testatorius, dėl jo sėslaus ir uždaro gyvenimo būdo, negalėjo jo pasirašyti pas notarę Prienuose dėl negalėjimo tenai nuvykti, kategoriškai paneigė notarė bei apklausti teismo posėdyje liudytojai. Seniūnės ir socialinės darbuotojos aktyvumus bei dalyvavimas surašant testamentą neprieštarauja įstatymo nuostatoms, o atsakovo argumentas, kad pastarosios pasinaudojo vienišu senyvo amžiaus žmogumi ir pačios turėjo suinteresuotumą dėl šio turto niekuo nepagrįstas, todėl neįrodytas. Tai, kad seniūno funkcijose nėra numatyta, kad jis turėtų rūpintis vienišų žmonių turtu ir ypač testamento sudarymu, kaip, kad nurodė ieškovo atstovė, nenustačius CK 5.18 straipsnyje numatytų pagrindų, neprieštarauja funkcijoms dėl pagalbos ir paramos teikimo to reikalingiems vienišiems senyvo amžiaus seniūnijos teritorijoje žmonėms. Kitiems liudytojams nėra žinomos testamento sudarymo aplinkybės, vienok, tiek E. B., tiek ir G. P. bei V. M. neginčijamai patvirtino, jog atsakovė rūpinosi palikėju, jų tarpusavio santykiai buvo šilti, priešingai nei, kad su ieškovu R. B., kuris tėviškėje paskutiniuoju metu negyveno ir nesirūpino nei namais, nei broliu. Notarė, atsižvelgdama į testatoriaus amžių, leido pabandyti pasirašyti jam pačiam norėdama įsitikinti, jog testatorius gali įskaitomai tai padaryti, po ko testatoriui pasirašius ji paprašė liudytojų, kad šie pavirtintų, jog testatorius savo valią išreiškė palikti turtą jo nurodytam asmeniui. Taigi, darytina išvada, kad testatorius A. B., būdamas sąmoningas bei suprasdamas savo veiksmų reikšmę ir padarinius, savo laisva valia sudarė ginčijamą testamentą, suprato jo turinį, šis atitiko jo valią, buvo jo pasirašytas, todėl ieškinys ieškovo nurodytais pagrindais atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 - 93 str.). Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos (b.l.34-35) 2012-03-27 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre, draudžiantį perleisti nuosavybės teises į A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotą nekilnojamąjį turtą - 2,1000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,300 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančius (duomenys neskelbtini) , 0,300 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), gyvenamąjį namą (unikalus (duomenys neskelbtini) ), ūkinį pastatą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kluoną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), malkinę, unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini) ), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančius (duomenys neskelbtini) , taikytas 2012-03-27 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi - palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.