- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-28
- Bylos Nr.
- 2A-1959-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-32413-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teisių pažeidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas padaryti ir pateikti baudžiamosios bylos Nr. 1-338-238/2012 teisiamųjų posėdžių garso įrašo kopijas, tiek Kauno apygardos, tiek Lietuvos apeliaciniame teisme. 2014-08-26 raštu Kauno apygardos teismo teisėja D. Š. garso įrašą pateikti atsisakė, nors iš rašto turinio metyti, kad BPK 261 str. nuostatos teisėjai D. Š. buvo žinomos, todėl teisėja tokius veiksmus atliko tyčia (CK 6.248 str.). Dėl šio rašto ieškovas kreipėsi skundu į Kauno apygardos teismo pirmininką. Kauno apygardos teismo BBS pirmininkas E. G. 2014-09-09 raštu į ieškovo skundą atsakė, kad pagal LR BPK 4 str. 1 d. , proceso tvarką nustato LR BPK galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. LR BPK 4 str. nuostatos teisėjui E. G. buvo žinomos, taigi teisėjas tokius veiksmus atliko tyčia (CK 6.248 str.). Valstybės institucijos ir pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, dėl ko ieškovas patyriau neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, ir dėl to jam buvo padaryta žala (CK 6.271 str. 4 d.). Ieškovo prašymas pateikti garso įrašo kopijas ir jo skundas dėl teisėjos D. Š. juos pateikti buvo pateikti teismui galiojant 2013-07-02 įstatymo Nr. Xll-498 redakcijos BPK. Todėl tiek Kauno apygardos teismo teisėja D. Š., tiek Kauno apygardos teismo BBS pirmininkas E. G. sąmoninga tyčia veikė priešingai įstatymų nuostatoms. Ieškovo teisę gauti teisiamojo posėdžio garso įrašą įtvirtina LR BPK 261 str. 3 d. nuostata, o jo teisę gauti visą su juo susijusią informaciją įtvirtina LR Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 1, 2, 7 straipsniuose. Kauno apygardos teismo raštuose nėra nurodyti įstatymo numatyti atvejai, draudžiantys ieškovui gauti su jo asmeniu susijusią informaciją, nei iškilusi būtinybė neteikti jam informacijos susijusios su jo paties baudžiamąja byla, todėl atsisakymai suteikti ieškovui prašomą garso įrašą yra akivaizdžiai nepagrįsti. Vienintelė suprantama priežastis, dėl kurios teismas galėtų būti suinteresuotas neteikti ieškovui teisiamojo posėdžio garso įrašo, yra teisiamojo posėdžio protokolo klastojimas. Teismas, kurio pareiga vykdyti teisingumą, nepagrįstu ir neteisėtu atsisakymu suteikti ieškovui aktualią informaciją sukėlė jam psichologinį šoką, pažeminimo, iššaukė beteisiškumo, bejėgiškumo jausmus, depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovą atstovaujanti LR teisingumo ministerija ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovo teigimu, teismas turėjo pateikti jam posėdžių garso įrašus bylų, kurios buvo išnagrinėtos 2012-11-23 ir 2013-12-09. Tačiau galimybė susipažinti ir gauti garso posėdžio įrašą atsirado tik nuo 2014-01-01, nes nuo 2013-07-02 buvo pakeistas BPK 261 str., o teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašo, galiojusios iki 2014-02-22 3 dalyje nustatyta, kad garso įrašas baudžiamosiose bylose nėra bylos sudedamoji dalis ir byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti neteikiamas, jo skaitmeninė kopija nedaroma. BPK 4 str. 1 d. nustato, kad proceso tvarką nustato baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu, nes baudžiamosios bylos, kurių garso įrašų kopijas ieškovas prašė pateikti, buvo išnagrinėtos dar iki BPK 261 str. 3 d. nuostatų pakeitimo, teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti garso įrašų kopijas, nes jos nebuvo sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis. Ieškovas neįrodė, kad teismas atliko neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo spręsti dėl ieškovui neva padarytos žalos atlyginimo ir nustatinėti jos dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu atmetė ieškinį.
Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas, kad ieškovas prašė pateikti jam posėdžių garso įrašus bylų, kurios buvo išnagrinėtos iki 2013-12-31. Todėl atsakovas pagrįstai argumentuoja, kad galimybė susipažinti ir gauti garso posėdžio įrašą atsirado tik nuo 2014-01-01, t.y. įsigaliojus 2013-07-02 įstatymo Nr. XII-498 pakeitimams ir papildymams, kuriais pakeistos ir papildytos LR BPK 261 str. nuostatos. Iki tol įstatymas nereglamentavo, kad garso įrašas baudžiamosiose bylose yra bylos sudedamoji dalis ir teikiamas susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims. Taigi tik nuo 2014-01-01 įsigaliojusio BPK 261 str. 3 d. nustatyta, kad kiekviename teisiamajame posėdyje daromas garso įrašas, o apie daromą teisiamojo posėdžio garso įrašą pažymima teisiamojo posėdžio protokole. Teisiamojo posėdžio garso įrašas pridedamas prie teisiamojo posėdžio protokolo ir yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis. Nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas.
BPK 4 str. 1 d. nustato, kad proceso tvarka nustato baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu, o baudžiamosios bylos, kurių garso įrašų kopijas ieškovas prašė pateikti, buvo išnagrinėtos dar iki BPK 261 str. 3 d. nuostatų pakeitimo įsigaliojimo, teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti garso įrašų kopijas, nes jos nebuvo sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis (CPK 178, 179, 185 str.).
Teismas konstatavo, jog ieškovo atžvilgiu nebuvo atlikti neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir neturtinės žalos padarymo (CK 6.250 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą (b.l.29-31), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, jog apelianto teisę gauti teisiamojo posėdžio garso įrašą įtvirtina BPK 261 str. 3 d. bei LR Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 1, 2, 7 str. Atsisakymai suteikti ieškovui prašomą garso įrašą yra akivaizdžiai nepagrįsti. Vienintelė priežastis, dėl kurios teismas galėtų būti suinteresuotas neteikti ieškovui teisiamojo posėdžio garso įrašo, yra teisiamojo posėdžio protokolo klastojimas.
BPK 4 str. 1 d. nustato, kad proceso tvarką nustato BPK, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Taigi galiojęs įstatymas buvo pakeistas, dabar galioja nauja redakcija, leidžianti daryti posėdžio garso įrašo kopijas. Todėl remiantis BPK komentaro išaiškinimu, teismas privalo pateikti teisiamųjų posėdžių garso įrašus, nes įstatymo norma pasikeitė. Teisiamųjų posėdžių garso įrašai egzistuoja, yra saugomi, jie nesunaikinti ir nėra priežasčių nesuteikti ieškovui kopijų. Draudimas suteikti posėdžio garso įrašo kopiją pažeidžia apelianto teises į teisminę gynybą Europos žmogaus teisių teisme. Teisiamųjų posėdžių garso įrašų nepateikimas laikytina priešinga Konstitucijai veika, piliečio teisės gyventi teisinėje valstybėje pažeidimu.
Teismo atsisakymas suteikti aktualią informaciją apeliantui sukėlė psichologinį šoką, pažeminimo, beteisiškumo, bejėgiškumo jausmus, iššaukė depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Apelianto samprotavimai, kad garso įrašai baudžiamųjų bylų, kurios buvo išnagrinėtos iki 2014-01-01 (iki BK 261 str. 3 d. redakcijos pakeitimo), egzistuoja ir yra saugomi, o jam buvo sąmoningai nepateikti, nepagrįsti. Teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašo 3 dalyje, galiojusios iki 2014-02-22, nustatyta, kad garso įrašas baudžiamosiose bylose nėra bylos sudedamoji dalis ir byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti neteikiamas, jo skaitmeninė kopija nedaroma. BPK 4 str. 1 d. nustato, kad proceso tvarka nustato baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 - 3 dalyse. CK 6.272 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Taigi, valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Todėl asmuo, reikalaudamas šiuo pagrindu atlyginti žalą, turi įrodyti, be kita ko, ir neteisėtus veiksmus, ir žalos atsiradimą dėl teismo (teisėjo) kaltės. Nenustačius bent vienos iš paminėtų sąlygų, civilinė atsakomybė nėra galima.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog BPK 4 str. 1 d. numatyta, kad proceso tvarką nustato LR BPK galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu, dabar galioja nauja BPK 261 str. 3 d redakcija, leidžianti daryti posėdžio garso įrašo kopijas, todėl posėdžių garso įrašai, kurie yra saugomi, jam nepateikti nepagrįstai ir todėl valstybės institucija (teismas) pažeidė jo teises ir padarė neturinę žalą.
Pažymėtina, jog nuo 2014-01-01, t.y. įsigaliojus 2013-07-02 įstatymo Nr. XII-498 pakeitimams ir papildymams, pakeistos ir papildytos LR BPK 261 straipsnio nuostatos, LR BK 261 str. 3 d. nustatė, jog kiekviename teisiamajame posėdyje daromas garso įrašas; apie daromą teisiamojo posėdžio garso įrašą pažymima teisiamojo posėdžio protokole; teisiamojo posėdžio garso įrašas pridedamas prie teisiamojo posėdžio protokolo ir yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis; nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas. Iki šio pakeitimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentavo, kad garso įrašas baudžiamosiose bylose yra bylos sudedamoji dalis ir teikiamas susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašo, galiojusio iki 2014 m. vasario 22 d., 3 dalyje nustatyta, kad garso įrašas baudžiamosiose bylose nėra bylos sudedamoji dalis ir byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti neteikiamas, jo skaitmeninė kopija nedaroma.
Apeliantas neginčija, jog jis kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu padaryti visų teismo posėdžių (tiek Kauno apygardos teisme, tiek Lietuvos apeliaciniame teisme), garso įrašų kopijas bylų, kurios buvo išnagrinėtos iki 2013-12-31,t.y. iki BPK 261 str. nuostatų pakeitimo.
Apeliantas neteisingai interpretuoja BPK 4 str. 1 d. įtvirtintą normą. Šiuo metu galioja BPK 261 str. 3 d., suteikianti teisę byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas. Tačiau byloje dalyvaujantys asmenys, pagal šią BPK 261 str. 3 d. redakcija gali susipažinti tik su tokiu teisiamojo posėdžio garso įrašu, kuris yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis. Šioje byloje jau konstatuota, kad garso įrašai, kaip sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis, pradėti fiksuoti tik nuo 2014-01-01, t.y. įsigaliojus 2013-07-02 įstatymo Nr. XII-498 pakeitimams ir papildymams, kuriais pakeistos ir papildytos LR BPK 261 straipsnio nuostatos. Iki šio pakeitimo galiojo BPK 261 str. redakcija, kurioje, vadovaujantis BPK 4 str. 1 d. , nebuvo numatyta, kad privalo būti atliekamas teisiamojo posėdžio garso įrašas, nebuvo numatyta, kad garso įrašas yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis, su kuria turi teisę susipažinti byloje dalyvaujantys asmenys, ir tokios redakcijos norma, buvo taikoma baudžiamosiose bylose, nagrinėtose iki 2013-12-31, taigi ir apelianto atžvilgiu nagrinėtose baudžiamosiose bylose.
Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog baudžiamosios bylos, kurių garso įrašų kopijas ieškovas prašė pateikti, buvo išnagrinėtos dar iki BPK 261 str. 3 d. nuostatų pakeitimo įsigaliojimo, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti garso įrašų kopijas, nes jos nebuvo sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis (CPK 178, 179, 185 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo pareigą įrodyti neteisėtus veiksmus kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygą, tačiau neteisėtų teismo veiksmų neįrodė, todėl ir civilinė atsakomybė atsakovui negali kilti, ir todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
Pažymėtina ir tai, jog apeliantas, atsižvelgiant į BPK 261 str. 6 d., per jame įtvirtintą terminą turėjo teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą, todėl jo argumentai, kad teisiamojo posėdžio protokolas galėjo būti suklastotas , todėl neteikiamas jam susipažinti, taip pat atmestini.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl naikinti ar keisti priimtą skundžiamą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.