Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. B. ir G. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6646-841/2017 sprendžiant I. B. ir G. B. prašymo dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų prašymui dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Pareiškėjai pagal CK 3.73 straipsnio nuostatas kreipėsi į teismą dėl separacijos patvirtinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu pateikė sutartį dėl separacijos pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai turi kreditorių ir jų atžvilgiu vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai, nustatė terminą trūkumams pašalinti sutartyje nurodant kreditorius ir pateikiant įrodymus, kad apie kreipimąsi į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo pranešta kreditoriams ir antstoliui. Atskirajame skunde pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pateiktam prašymui nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tvirtindami, kad esami kreditoriai ir antstoliai negali turėti jokios įtakos dėl gyvenimo skyrium nustatymo, be to, CK 3.73 straipsnio 2 dalis nenumato reikalavimo apie tai informuoti kreditorius ir antstolį.

7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pateiktas prašymas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) turi atitikti ne tik CPK 111-114, 135 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 382 straipsnyje nustatytus specialiuosius reikalavimus. Jeigu paduotas prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

8. CK 3.76 straipsnio, reglamentuojančio klausimus, išsprendžiamus priimant sprendimą dėl gyvenimo skyriumi, 4 dalyje numatyta, jog, kai sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių (CK 3.73 straipsnio 2 dalis), teismas šią sutartį patvirtina, jeigu sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Patvirtinęs sutartį, teismas jos turinį įrašo į sprendimą. Taigi separacijos patvirtinimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra toks pareiškėjų santuokinių santykių modifikavimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria įforminti gyvenimą skyriumi supaprastintu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl separacijos patvirtinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar separacija tokiu būdu gali būti patvirtinta. Teismas turi ne tik formaliai patikrinti, ar sutartyje dėl separacijos pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.73 straipsnio 2 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.76 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

9. Sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) reiškia, kad dalis sutuoktinių šeimos teisinių santykių baigiasi, tačiau dalis išlieka. Patvirtinus gyvenimą skyrium baigiasi bendras šeimos gyvenimas kaip šeimos funkcionavimo pagrindas – sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio, nebeprisiima bendrų prievolių, baigiasi sutuoktinių pareigos, kurios būdingos tik jiems gyvenant kartu: lojalumo, moralinės paramos pareiga (CK 3.27 straipsnio 1 dalis); pergyvenęs sutuoktinis netenka paveldėjimo teisės, mirus kitam sutuoktiniui (CK 5.7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Gyvenimo skyrium, kaip ir santuokos nutraukimo byloje, privalo būti nuspręsta ne tik dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, bet ir dėl jo teisinių padarinių (CK 3.76 straipsnio 1 dalis). Taigi, gyvenimo skyrium byloje teismas privalo išspręsti visus klausimus, susijusius su sutuoktinių gyvenimo skyrium patvirtinimu: padalyti jų bendrą turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nuspręsti dėl sutuoktinių tarpusavio ir jų nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.59 straipsnis).

10. Turtas, esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalijamas pagal CK 3.116–3.129 straipsnių taisykles. Taigi, dalijant bendrą sutuoktinių turtą teisme, laikomasi tos pačios turto padalijimo eilės tvarkos, kaip ir santuokos nutraukimo byloje. Bendro turto padalijimo procesas susideda iš keleto etapų. Visų pirma, teismas turi nustatyti, kuris turtas yra bendras sutuoktinių turtas, kuris – asmeninė kiekvieno nuosavybė (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Atribojus bendrą ir asmeninį sutuoktinių turtą, paaiškėja dalytinas bendras sutuoktinių turtas. Taigi, dalijant sutuoktinių turtą, pirmiausia reikia sudaryti jo balansą. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje vartoja bendrąją sąvoką „turtas“. Turtas kaip civilinių teisių objektas – tai visos turtinės vertybės, į kurias asmenys (civilinės teisės subjektai) įgyja teises ir (arba) dėl kurių šiems subjektams atsiranda pareigų. Turtas gali būti tiek materialus (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai), tiek nematerialus (turtinės teisės). Balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir t. t.), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2013). Taigi, separacijos byloje sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus, yra aktualus ir sutuoktinių (vieno iš jų ar jų abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas, nes nuo šių prievolių kvalifikavimo (asmeninė ar bendroji sutuoktinių prievolė) priklauso tiek sutuoktinių santykiai su kreditoriais, tiek ir pačių sutuoktinių tarpusavio santykiai.

11. Šeimos bylų, tarp jų ir dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, nagrinėjimo ypatumus reglamentuoja CPK XIX skyrius. Prašymai dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjami šio skyriaus pirmajame ir antrajame skirsniuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į CK nustatytus ypatumus (CPK 386 str.). Byla dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka (CK 3.75 str. 1 d.). CK 3.77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, priimant sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, visais atvejais privaloma išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. CPK 382 straipsnio 5 dalis numato, kad, be bendrų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacija) turi būti nurodomi duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovai yra pranešę jiems žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjų prašymui dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, yra teisėta ir pagrįsta.

12. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines ir civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, pareiškėjams I. B. ir G. B. nustatytinas naujas terminas iki 2017 m. birželio 23 d. skundžiamojoje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjams I. B. ir G. B. terminą iki 2017 m. birželio 23 d. prašymo dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo trūkumams, nurodytiems Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje, pašalinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.