Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, skundą dėl antstolės V. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. V., uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė V. V. Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu skundo netenkino, skundą kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos miesto rūmams). Patvarkyme, kuriuo pareiškėjos skundo netenkino, nurodė, jog vykdomosiose bylose pakeistas skolininkas teismui atnaujinus terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Pažymėjo, jog skolos suma nėra didelė, todėl skolininko butas negalėjo būti areštuotas, be to, iš šio turto išieškojimas galimas tik jei skola ir vykdymo išlaidos viršija 4 000 Eur. Nurodė, jog palikėjo skolos buvo išviešintos AIS tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties. Papildomi kreditoriaus veiksmai šiuo atveju nebuvo reikalingi. Tačiau kreditorius, siekdamas apginti savo teisėtus interesus, ėmėsi papildomų veiksmų ir kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Antstolė V. V. persiųsdama pareiškėjos skundą teismui nurodė, jog pateiktas skundas neatitinka Civilinio proceso kodekso 111, 113 straipsnių bei Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų. Susipažinus su pareiškėjos skundu turiniu, įvertinus tai, kad teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi priėmus skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka į bylą dalyvaujančiais asmenimis įtraukti antstolė bei vykdymo proceso šalys, darytina išvada, jog antstolės nurodyti skundo trūkumai nesudaro kliūčių jo nagrinėjimui, todėl vadovaujantis proceso koncentracijos, teisingumo, protingumo principais, teismas pasisako dėl skundo esmės (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis, 7, straipsnis, 8 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos skundas netenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės V. V. žinioje yra: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2016 m. liepos 12 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo vykdomąjį raštą Nr. I-1956-609/2016 dėl 20,70 Eur skolos išieškojimo iš skolininko P. A. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (v. b. l. 3); vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2019 m. balandžio 5 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų vykdomąjį raštą Nr. I-6067-342/2018 dėl 23,24 Eur skolos išieškojimo iš skolininko P. A. išieškotojai UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (v. b. l. 3). Skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 31). Po skolininko mirties palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė Lietuvos Respublika (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 34-35, 36). 2020 m. birželio 28 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolė informavo išieškotoją, jog skolininkas mirė, palikimą priėmė valstybė ir pasiūlė išieškotojai spręsti klausimą dėl tolimesnio skolų išieškojimo ir vykdomųjų bylų (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 37). Antstolės kontoroje 2020 m. liepos 3 d. gautas išieškotojos reikalavimas dėl likusios P. A. skolos valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, kuriuo pateikė duomenis, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi kreditorei atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti palikėjo įpėdiniams, prašoma į valstybei perėjusį paveldėjimą įtraukti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro kreditorinį reikalavimą dėl 63,30 Eur vietinės rinkliavos (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 38-42). 2020 m. liepos 23 d. patvarkymu dėl šalies pakeitimo Nr. S-20-162-8540 antstolė vykdomojoje byloje pirminį skolininką P. A. pakeitė naujuoju skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 4).

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. liepos 23 d. patvarkymą dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį yra pažymėjęs jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas pareikštas CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose kasacinis teismas yra nurodęs, jog tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).

Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė vykdo skolų išieškojimą iš palikėjo P. A. išieškotojai UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Po skolininko mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas. Bylos duomenimis nustatyta, jog apie vykdomą išieškojimą iš P. A. yra išviešinta AIS tiek palikėjui esant gyvam, tiek po jo mirties. Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų išviešinimo per AIS reikšmės tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, nurodė, jog valstybei paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujančios Valstybinės mokesčių inspekcijos viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau ir – Taisyklių) 43 punktas). Įgyvendindama šią funkciją valstybės institucija turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos ir valstybės registrai (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 3 straipsnis). AIS yra informacinės sistemos dalis, o Valstybinė mokesčių inspekcija yra AIS duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019). Kadangi valstybei paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja atitinkama valstybės institucija, priklausomai nuo to, koks turtas paveldimas, šiuo atveju – VĮ Turto bankas, šiai institucijai kaip centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojai, taip pat yra numatyta pareiga inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu (Taisyklių 43 punktas, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnis). Todėl šiai funkcijai įgyvendinti VĮ Turto bankas taip pat turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, atitinkamai AIS, bei gauti informaciją apie palikėjo atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 3 straipsnis, 35 straipsnio 1 dalis, Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.) 11.2 punktas, 23 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, jog VĮ Turto bankas turi galimybę naudotis AIS, gauti duomenis, todėl vien ta aplinkybė, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra areštuotas palikėjo turtas, ar antstolės taikytas turto arešto aktas Turto arešto aktų registre, nesudaro pagrindo išvadai, jog palikėjai nebuvo ar negalėjo būti žinoma apie palikėjo skolą kreditorei (CPK 185 straipsnis). Todėl skolos fakto išviešinimas AIS, kai įpėdiniui tokia informacija gali būti žinoma ir prieinama, šiuo atveju laikytina pakankama, pripažinti, jog yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019).

Be to, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto rūmai) 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi c. b. Nr. 2YT-5380-889/2020 kreditorei UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atnaujintas praleistas trijų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti po mirusio P. A. mirties palikimą priėmusiam įpėdiniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas. Vykdomojoje byloje yra pateikti duomenys, jog 2020 m. birželio 4 d. reikalavimu kreditorė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras VĮ Turto banko prašė į Lietuvos Respublikai perėjusį P. A. paveldėjimą įtraukti bendrovės kreditorinį reikalavimą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos 63,30 Eur sumai. Iš kreditoriniame reikalavime nurodytų duomenų apie skolos dydį bei susidarymo laikotarpį matyti, jog palikėjo įpėdinei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (atnaujinus įstatymo nustatytą praleistą terminą) yra pranešta apie palikėjo skolas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kritiškai vertinti pareiškėjos argumentai, jog kreditorinis reikalavimas P. A. įpėdiniui nebuvo pareikštas tinkamai ir laiku (CPK 185 straipsnis).

Esant nustatytoms aplinkybėms (galiojant AIS duomenims apie skolą, po to, kai valstybė priėmė palikimą; kreditorei pareiškus kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniui atnaujinus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą) darytina išvada, jog antstolė galėjo priimti patvarkymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, todėl naikinti skundžiamą patvarkymą skunde nurodytais pagrindais ir motyvais, nėra pagrindo (CPK 596 straipsnio 1 dalis).

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atlikdama vykdymo veiksmus antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, skundo.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei V. V. vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.