Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-02-10 · Civilinė byla Nr. e2-3409-937/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-10
Bylos Nr.
e2-3409-937/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36665-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Ieškovas
UAB „Bendras finansavimas“
Atsakovas
I. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3409-937/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36665-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.3.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui I. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5 015,25 Eur negrąžintos paskolos, 1 995,15 Eur palūkanų arba teismui netenkinus šio reikalavimo alternatyviai šiam reikalavimui priteisti 755,05 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas iki 2019-12-15 ir 18 proc. sutartinių palūkanų nuo 2019-12-15 iki kredito visiško grąžinimo dienos, 605,36 Eur tarpininkavimo mokesčio, 32,18 Eur mokėjimo palūkanų, 52,22 Eur delspinigių, 18 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas administruoja tarpusavio skolinimo platformą SAVY www.gosavy.com (toliau – platforma), kurioje vieni asmenys, kuriems reikalinga paskola (kredito gavėjai), gali elektroniniu būdu teikti paraiškas gauti vartojimo kreditą, o platformoje registruoti fiziniai asmenys investuotojai – skolintojai – dalyvauti aukcione, ir investuoti į tokias paskolas. Atsakovas, kaip kredito gavėjas, elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_(„duomenys neskelbtini“), sudarytą (_(„duomenys neskelbtini“)) platformoje. Po atsakovo pateiktos vartojimo kredito paraiškos (ofertos) Nr. oferta__(„duomenys neskelbtini“) įvyko asmenų, norinčių skolinti pinigus (toliau – skolintojai) aukcionas, kurio pagrindu buvo sudaryta paskolos sutartis bei suformuotas vartojimo kredito mokėjimų grafikas, taip pat įskaityti pinigai iš skolintojų sąskaitų į atsakovo sąskaitą, t. y. tarp atsakovo ir skolintojų buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. („duomenys neskelbtini“), kurios pagrindu atsakovui skolintojai suteikė 6 000 Eur dydžio paskolą refinansavimui, 60 mėnesių terminui, už 18 proc. metines palūkanas, kurią atsakovas privalėjo skolintojams grąžinti vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai neįvykdė, t. y. pažeidė sutartį, skolintojams laiku nepervedė lėšų pagal vartojimo kredito mokėjimų grafiką ir ieškovas, įgijęs skolintojų vardu teisę nutraukti sutartį, 2019-09-11 pateikė atsakovui pranešimą „Dėl 2017-11-14 paskolos sutarties oferta_(„duomenys neskelbtini“) nutraukimo“ ir pareikalavo grąžinti gautas sumas. Teigia, kad pagal sutarties 2.8 punktą kredito gavėjas įsipareigojo mokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą, o remiantis 2.9 punktu vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutiko organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 9.2 punktą ieškovas paskaičiavo 52,22 Eur delspinigių, taikant 0,05 proc. dydį ne ilgiau nei už 180 dienų laikotarpį.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straisnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos.

Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_(„duomenys neskelbtini“), platformoje www.gosavy.com (toliau – platforma), kuri yra administruojama ieškovo UAB „Bendras finansavimas“. Po atsakovo pateiktos vartojimo kredito paraiškos Nr. oferta_(„duomenys neskelbtini“)įvyko skolintojų aukcionas. 2017-11-06 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. („duomenys neskelbtini“), kurios pagrindu atsakovui skolintojai suteikė 6 000 Eur dydžio tikslinį kreditą (paskolą refinansavimui), 60 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma 18 proc., o atsakovas įsipareigojo skolintojams grąžinti kreditą vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka (e. b. l. 9-13, 56-67). Atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu ir sutarties specialiųjų sąlygų 2.9, 2.11, 2.12, 2.14, 2.17, 2.19, 2.20 punktais, ieškovas 2019-09-11 nutraukė sutartį su atsakovu (e. b. l. 14). Atsakovas negrąžino 5 015,25 Eur kredito dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 015,25 Eur negrąžinto kredito ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti 1 995,15 Eur palūkanų arba teismui netenkinus šio reikalavimo alternatyviai šiam reikalavimui priteisti 755,05 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas iki 2019-12-15 ir 18 proc. sutartinių palūkanų nuo 2019-12-15 iki kredito visiško grąžinimo dienos. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Sutarties bendrųjų sąlygų 2.19 punkte šalys susitarė, jog sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Atsiželgiant į tai, jog nėra tiksliai žinoma, kada atsakovas grąžins ieškovui skolą, todėl prašymas priteisti 1 995,15 Eur palūkanų sumą negali būti tenkintinas. Ieškovo nurodytas alternatyvus prašymas šiuo konkrečiu atveju nagrinėtinas ir dėl jo pasisakoma plačiau.

Dėl ieškovo prašymo priteisti 755,05 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas iki 2019-12-15. Kadangi ieškovas ieškinyje nurodo, jog palūkanos yra paskaičiuotos iki apytikslės kreipimosi į teismą dienos (2019-12-15), tačiau į teismą kreipėsi anksčiau, t. y. 2019-12-06, todėl negali būti tenkintinas prašymas priteisti palūkanas iki apytikslės dienos, todėl teismas šioje dalyje sprendžia klausimą dėl palūkanų priteisimo tik iki tikslios kreipimosi į teismą dienos (2019-12-06). Iš į bylą pateikto mokėjimų grafiko (e. b. l. 54-55) matyti, jog atsakovas savo prievolės mokėti grafike numatytas įmokas nebevykdė nuo 2019-02-15. Kadangi ieškinio pateikimas sustabdo palūkanų skaičiavimą, o ieškinį ieškovas pareiškė 2019-12-06, tad už šį laikotarpį teismas tenkina iš dalies ieškovo prašymą ir priteisia palūkanas, kurias atsakovas turėjo mokėti kas mėnesį (74,40 + 73,28 + 72,18 + 71,04 + 69,89 + 68,72 + 67,53 + 66,34 + 65,12 + 63,87 ir 51,44 (62,63 – (30 – 9 x 2,09))), iš viso – 743,81 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2019-02-15 iki 2019-12-06.

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti 18 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo 2019-12-15 iki kredito visiško grąžinimo dienos. Šalys vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2.20 punkte numatė, jog kredito gavėjas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už bet kurią teismo pagal šią sutartį priteistą sumą įsipareigoja mokėti 18 proc. dydžio metines palūkanas. Kaip jau buvo minėta, nėra tiksliai žinoma, kada atsakovas grąžins ieškovui skolą, todėl prašymas priteisti palūkanas, skaičiuojant jas į ateitį, negali būti tenkintinas. Ieškovas alternatyviai prašo priteisti fiksuota procentine išraiška išreišktą palūkanų normą nuo negrąžinto kredito sumos. Nors ieškovas šias palūkanas įvardina kaip sutartines, įvertinus ieškinio priedus, darytina išvada, kad ieškovas prašo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Sutarties specialiųjų sąlygų 2.11 punkte nustatyta, kad mokėjimo palūkanos skaičiuojamos ir imamos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma visą sutarties vykdymo laikotarpį. Taigi, nutraukus sutartį atsakovo prievolė mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus (ieškovo) pinigais neišnyko, tačiau vadovaujantis sutarties nuostatomis negali būti prašoma ilgiau nei iki šalių sulygto termino, t. y. iki 2022-11-15, nuo negrąžintos kredito dalies, todėl pagrįstas ir tenkintinas ieškovo prašymas tokia apimtimi: priteisiama 18 proc. sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos kredito dalies nuo 2019-12-15 iki kredito visiško grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2022-11-15.

Ieškovas prašo priteisti 605,36 Eur tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito specialiosios dalies-paraiškos (ofertos_(„duomenys neskelbtini“)) 2.4 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka sumokėti organizatoriui vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestį 510 Eur tarpininkavimo mokestį ir mokėti mėnesinį 13,20 Eur tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike, mokėjimo pranešimuose ir bendrosiose sąlygose. Teismo vertinimu, šalys paskolos sutartyje individualiai aptarė, jog atsakovas turės mokėti tarpininkavimo mokestį. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.9 punkte šalys numatė, jog vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Kadangi atsakovas įsipareigojo 60 mėn. mokėti tarpininkavimo mokestį, be to, sutarties nutraukimo atveju sutiko mokėti tarpininkavimo mokestį, tačiau atsiskaitė tik už 14 mėn., todėl pagrįstas ir tenkintinas ieškovo prašymas priteisti 605,36 Eur (60 mokėjimų pagal grafiką – 14 sumokėtų sumų x 13,16 Eur tarpininkavimo mokesčio per mėnesį) tarpininkavimo mokesčio sumą.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 52,22 Eur delspinigius ir, kaip jis nurodo, 32,18 Eur mokėjimo palūkanas. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1, 5.4 punktuose numatyta, jog už naudojimąsi kreditu mokamos palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki dienos, iki kol visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjams bei sumokami tarpininkavimo mokesčiai. Bendrosiose sąlygose buvo numatyta, kad kredito gavėjui praleidus palūkanų mokėjimo terminą organizatorius gali skaičiuoti padidintas palūkanas pagal portale ar sutarties specialiosiose sąlygose nurodytus dydžius (5.2. punktas). Sutarties bendrosiose sąlygose taip pat numatyta, kad kredito gavėjui laiku nepervedus lėšų pagal kredito grąžinimo grafiką ir mokėjimo pranešimą į atsiskaitomąją sąskaitą, jis papildomai privalo mokėti delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (9.1.1, 9.1.2 punktai). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 2.11 punkte numatyta, jog pavėluotų įmokų mokėjimo atveju, vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti 0,05 proc. vėlavimo palūkanas (delspinigius) už kiekvieną pradelstą dieną, bei mokėjimo palūkanas nuo įmokos dalies, kuri nėra grąžinta laiku (pagal formulę: paskolos dalis x metinė palūkanų norma / 100 / 360 x pradelstų dienų skaičius). Vėlavimo palūkanos mokamos ir nuo pradelsto mokėti mėnesinio tarpininkavimo mokesčio. Mokėjimo palūkanos skaičiuojamos ir imamos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma visą sutarties vykdymo laikotarpį. Pagal sutarties 2.14 punktą kredito gavėjas sutinka ir patvirtina, kad jam praleidus palūkanų mokėjimo terminą bus laikoma, kad jis iš esmės pažeidė šią sutartį, ir organizatorius skaičiuos padidintas palūkanas, kurios nebus laikomos delspinigiais. Pateiktoje mokėjimo lentelėje ieškovas apskaičiavo ne tik palūkanas, kaip mokestį už naudojimąsi paskola, tačiau ir ieškovo įvardijamas mokėjimo palūkanas 32,18 Eur bei 52,22 Eur delspinigius. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos mokėjimo lentelės, palūkanos ir delspinigiai paskaičiuoti atsakovui už pagal grafiką nesumokėtas sumas iš esmės už tą patį laikotarpį. Taigi, darytina išvada, jog apskaičiuotos 32,18 Eur palūkanos yra vėlavimo palūkanos, kurios atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme, kurio 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl 32,18 Eur palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas ir jos įskaitomos į didesnę sumą, t. y. 52,22 Eur delspinigius. Pažymėtina, jog šiuo klausimu jau yra susiformavusi teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1504-565/2018).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties specialiųjų sąlygų 2.11 punkte šalys susitarė dėl 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną skaičiavimo. Įvertinus tai, kad atsakovas laiku neįvykdė prievolės sumokėti pagal sudarytą sutartį, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 52,22 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71, 6.73 straipsnio 1 dalys).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Sutarties 2.20 punktu šalys susitarė, kad kredito gavėjas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už bet kurią teismo pagal šią sutartį priteistą sumą įsipareigoja mokėti 18 procentų dydžio metines palūkanas. Kadangi procesinės palūkanos atlieka kompensacinę funkciją, joms taikytinas Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies ribojimas, t. y. jos negali būti didesnės 0,05 procento per dieną ir atitinkamai – 18,25 procentų per metus. Kadangi prašomos procesines palūkanos atitinka įstatymo reikalavimus šis ieškovo prašymas tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 18 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 416,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas 972 Eur išlaidas, patirtas už advokato teisinę pagalbą rengiant ieškinį. Į bylą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2019-12-02 išankstinės sąskaitos išrašą ir 2019-12-02 mokėjimo nurodymą.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir t. t. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis rekomendacijų 8 punktu už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: <...> 8.2. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5. Iš pateiktos detalizacijos už advokato teisinę pagalbą matyti, jog ieškinys įkainotas 540 Eur, o 270 Eur – už „kitas teisines paslaugas“. Iš 2019-12-02 išankstinės sąskaitos išrašo matyti, jog už „kitas teisines paslaugas“ advokatas įskaičiavo tokias paslaugas, kurių faktiškai neatliko (atstovavimas teismo, vykdymo procese, santykiuose su skolininku, ataskaitų rengimas ir teikimas, vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti, būtinųjų vykdymo išlaidų už klientą sumokėjimas ir kt.). Teismas nenustatė, kad advokatas ėmėsi veiksmų, numatytų ir įvardintų sąraše kaip „kitos teisines paslaugas, todėl prašymas priteisti 972 Eur už teisines paslaugas yra tenkintinas iš dalies, o proporcija skaičiuojama nuo 540 Eur sumos ir 21 proc. PVM, iš viso – 653,40 Eur.

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 83,33 proc. (6 416,64 Eur x 100 proc. / 7 700,16) ieškovo reikalavimų. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 173 Eur žyminio mokesčio ir 653,40 Eur už advokato teisinę pagalbą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 688,64 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Iš šalių valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, nėra didesnė, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur) (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Bendras finansavimas“, j. a. k. 303259527, iš atsakovo I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 015,25 Eur (penkis tūkstančius penkiolika eurų 25 ct) negrąžintos paskolos, 743,81 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 81 ct) sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki 2019-12-06, 18 proc. sutartinių palūkanų, skaičiuojamų negrąžintos kredito dalies nuo 2019-12-15 iki kredito visiško grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2022-11-15, 52,22 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 22 ct) delspinigių, 18 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 416,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 605,36 Eur (šešis šimtus penkis eurus 36 ct) tarpininkavimo mokesčio ir 688,64 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidas. Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja