- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- e2S-1198-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32514-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB "Julianus Inkaso", UAB "Turto lizingas", IĮ "Aujama-credit", BUAB "Vilkvėja", OÜ Aktiva Finants, UAB "S. IMPERIJA Creditor.lt", AB SEB bankas, Uždaroji akcinė bendrovė "GELVORA", LPB Capital, UAB, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB "Sergel"
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Gintautas Puodžiukas, antstolis Vytautas Mitkus, antstolis Irmantas Gaidelis, antstolis Vitalis Milevičius, antstolis Arminas Naujokaitis, antstolis Dainius Šidlauskas, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolė Inga Karalienė, antstolis Donatas Kisielius, antstolė Irena Beliačic, uždaroji akcinė bendrovė „Vilkvėja“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Turto lizingas“, individuali įmonė „Aujama-credit“, užsienio bendrovė „Aktiva Finants“, OU, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „LPB Capital“, uždaroji akcinė bendrovė „S. IMPERIJA Creditor.lt“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, M. M. K. ir P. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas N. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą; nemokumo administratoriumi paskirti Audito, turto, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos administratorių; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti teismo pasirinkto bankroto administratoriaus prašomą administruoti lėšų sumą pagal tai pagrindžiančius įrodymus; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiškėjo išlaidų, reikalingai pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti, sąmatą bendrai 950 Eur per mėnesį sumai; nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo plano atkūrimo projektui parengti ir pateikti teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas nurodė, jog:
1.1. buvo sudaręs santuoką su P. K., santuokos metu pareiškėjui gimė dukra M. M. K., kuri šiuo metu yra pilnametė. Susilaukus dukros, šeimos biudžetas pasikeitė, kadangi atsirado išlaikomas asmuo. Pareiškėjas, pritrūkęs pinigų savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, imdavo paskolas. Pareiškėjas 2013 metais pateko į eismo įvykį. Po eismo įvykio pablogėjo pareiškėjo santykiai su sutuoktine, pareiškėjo santuoka iširo. Skyrybos, darbo netekimas ir eismo įvykio metu patirta trauma nulėmė, kad pareiškėjas nebesugebėjo mokėti skolinių įsipareigojimų, jo kreditoriai nutraukė su pareiškėju sudarytas sutartis ir kreipėsi į antstolius dėl priverstinio skolų išieškojimo. Pareiškėjas bandė ieškoti geriau apmokamo darbo, tačiau darbo paieškoms trukdė neįgalumas – po patirtos traumos pareiškėjas gali dirbti ne visus darbus. Šiuo metu pareiškėjas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos yra apie 800 Eur atskaičius mokesčius. Pareiškėjas taip pat gauna netekto darbingumo išmoką, kurios dydis yra apie 230 Eur. Per mėnesį pareiškėjas disponuoja 1 030 Eur suma, tačiau didžiąją šios sumos dalį išieško antstoliai, todėl pragyvenimui pareiškėjui lieka 400 Eur. Šios sumos vos užtenka pragyventi, todėl pareiškėjas neturi galimybių didesne dalimi vykdyti skolinius įsipareigojimus savo kreditoriams;
1.2. pareiškimo pateikimo metu pareiškėjas turi 5,68 Eur žemės mokesčio skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija, VMI), 4 546,39 Eur skolą bankrutuojančiai UAB (toliau – BUAB) „Vilkvėja“, 433,58 Eur skolą akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui, 2 985,31 Eur skolą UAB „Turto lizingas“ (pradinis kreditorius – T. S.), 2 136,23 Eur skolą individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Aujama-credit“, 1 457,94 Eur skolą užsienio bendrovei OU „Aktiva Finants“ (skola susidarė pareiškėjui siekiant apmokėti prievolę nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir sumokėti komunalinius mokesčius), 3 715,72 Eur skolą UAB „Julianus Inkaso“, 3 045,45 Eur skolą UAB „LPB Capital“ (buvusi UAB „Lateko lizingas“) (vartojimo poreikiai, kelionės išlaidos), 1 108,11 Eur skolą UAB „S.IMPERIJA Creditor.lt“, 157,38 Eur ir 3 110,04 Eur skolą UAB „Gelvora“, 413,83 Eur skolą UAB „Sergel“, nežinomo dydžio skolą „Luminor Bank“ AS, 352,80 Eur skolą antstoliui Arminui Naujokaičiui, 264,55 Eur skolą antstoliui Dainiui Šidlauskui, 222,26 Eur skolą antstolei Brigitai Palavinskienei, 444,53 Eur skolą antstolei Ingai Karalienei. Iš viso pareiškėjas yra skolingas 24 836,36 Eur įvairiems kreditoriams. Pareiškėjas siekia grąžinti šias skolas, tačiau didelė dalis iš jo išieškotų lėšų yra skiriama palūkanoms ir vykdymo išlaidoms dengti, o pagrindinių įsiskolinimų sumos nemažėja, be to, pareiškėjo atlyginimo dydis neleidžia jam atsiskaityti su kreditoriais;
1.3. pareiškėjas neturi žalingų įpročių, nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, pareiškėjui nėra iškelta civilinių, darbo ar baudžiamųjų bylų, nėra iškelta ar nutraukta fizinio asmens bankroto byla, nėra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra pareiškėjas, bankroto byla. Pareiškėjas neturi transporto priemonių ir nekilnojamojo turto, taip pat kito turto, iš kurio galėtų atiduoti skolas kreditoriams. Pareiškėjas turi kaupiamąsias sąskaitas AB „Medicinos bankas“ ir AB „Swedbank“, tačiau šiose sąskaitose lėšų neturi. Skolininkų pareiškėjas neturi;
1.4. pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga 950 Eur. Iš jų 200 Eur reikia maistui ir gėrimams, 120 Eur – sveikatos priežiūrai (dėl patirtos traumos pareiškėjas turi vartoti medikamentus), 40 Eur – higienos priemonėms, 180 Eur – būsto išlaidoms, 40 Eur – drabužiams, 40 Eur – avalynei, 20 Eur – kirpyklai, 80 Eur – transporto išlaidoms (pareiškėjas dirba pamaininį darbą, todėl kartais tenka grįžti namo taksi), 230 Eur – pilnametės dukros išlaikymui.
2. Užsienio bendrovė OU „Aktiva Finants“ nurodė, jog su pareiškimu sutinka.
7. UAB „Turto lizingas“ prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad priverstinio išieškojimo procese antstolis Arminas Naujokaitis išieškodavo iš pareiškėjo mažas sumas, todėl pareiškėjo skola suinteresuotam asmeniui mažėjo. Pareiškėjas nedėjo jokių pastangų atsiskaityti su suinteresuotu asmeniu ar susitarti dėl skolos mokėjimo dalimis arba skolos atidėjimo. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad į eismo įvykį pareiškėjas pateko būdamas neblaivus, dėl ko jis buvo atleistas iš darbo (neteko (duomenys neskelbtini) pareigų). Taigi, pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių, t. y. piktnaudžiavimo alkoholiu.
8. UAB „Gelvora“ prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo skolos susidarė dėl paimtų vartojimo kreditų. Pareiškėjas nepagrindė, ar pinigines lėšas būsto įsigijimui, remontui, kitiems pirkiniams buvo būtina skolintis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas nedalyvauja azartiniuose lošimuose.
Atsiliepimas
9. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškimo netenkino bei atsisakė kelti N. K. bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
10.1. pareiškėjo bendra įsiskolinimo suma kreditoriams yra 24 836,36 Eur. Pareiškėjo gaunamos pajamos per mėnesį yra 1 030 Eur. Minimali mėnesinė alga nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur bruto, 518 Eur neto. Vertinant pareiškėjo gaunamas pajamas su minimalios mėnesinės algos suma, darytina išvada, kad pareiškėjas turi realią galimybę turimą skolą padengti per 4 metus (24 836,36 Eur : 48 mėnesiai, kas sudaro 517,42 Eur per mėnesį, jei būtiniausių poreikių tenkinimui būtų skiriama 518 Eur suma (minimalios mėnesinės algos neto suma). Pareiškėjas nurodė, kad jo būtiniausių poreikių tenkinimui reikalinga 950 Eur per mėnesį, tačiau teismas šią sumą vertino kaip deklaratyvią. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam yra reikalinga 120 Eur gydymui, vaistams; 80 Eur išlaidas taksi teismas vertino kritiškai, kaip ir 480 Eur aprangai ir avalynei per metus, 20 Eur kirpyklai teismas vertino kaip nepagrįstai didelę. Teismas sprendė, kad pareiškėjas siekia bankroto procedūros jos nesiedamas su savo poreikių apribojimu, prisitaikymu prie situacijos ir siekiu maksimaliomis pastangomis mažinti susidariusius įsiskolinimus. Vien formali pareiškėjo turima bendra skolų suma nėra pagrindas kelti pareiškėjui bankroto bylą;
10.2. teismo išreikalauta informacija iš Lošimų priežiūros tarnybos patvirtina, jog pareiškėjas yra sudaręs lošimo sutartis su UAB „Top Sport“ (nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. atliko įmokų už 13 019,62 Eur, gavo išmokų 7 064 Eur, bendra statyta suma buvo 135 720,79 Eur, laimėta – 129 722,12 Eur) bei su UAB „Lošimų strateginė grupė“ (paskutinis prisijungimas buvo 2020 m. rugsėjo 19 d, per visą laikotarpį asmuo sąskaitą papildė 7 909,60 Eur, o iš jos išgrynino 6 002,41 Eur), o taip pat lankėsi UAB „VSGA“ valdomuose lošimo namuose (2021 m. lapkričio 9 d., 2021 m. lapkričio 25 d., o 2021 m. lapkričio 26 d. buvo registruota 3 510 Eur grynųjų pinigų suma, keista į žetonus). Teikdamas paaiškinimus dėl dalyvavimo azartiniuose lošimuose, pareiškėjas paaiškino, kad jis pats nelošė, o leido draugams / pažįstamiems naudoti jo asmens duomenis registruojantis lošimuose;
10.3. pareiškėjas neatitinka įstatyme apibrėžto sąžiningo asmens statuso, todėl pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui negali būti tenkinamas. Pareiškėjo į bylą pateikti duomenys nepaneigia kreditorių argumentų dėl pareiškėjo nesąžiningumo bei veiksmų nesiėmimo siekiant bent iš dalies mažinti turimas skolas kreditoriams. Nurodytus duomenis ir aplinkybes nuo teismo pats pareiškėjas nuslėpė, o iš gautų įrodymų matyti, kad pareiškėjas, 2020 m. kovo 30 d. sudaręs sutartį su advokato padėjėja dėl atstovavimo rengiant dokumentus dėl bankroto bylos iškėlimo, 2021 m. gruodžio 1 d. pateikęs teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau dalyvavo azartiniuose lošimuose (iki 2021 m. gruodžio 29 d.). Tai reiškia, kad pareiškėjas, kuriam įstatymas nustato pareigą teikti visus įrodymus apie savo turtinę būklę ir kitus su bankroto kėlimu susijusius įrodymus, visos aktualios informacijos nepateikė. Pareiškėjas buvo / yra nesąžiningas, atskleisdamas tik tą informaciją apie savo turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, kuri yra naudinga jam, ir nuslėpdamas jam nenaudingą, bet būtiną informaciją sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos kėlimo klausimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
11. Pareiškėjas N. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą. Teismas vadovavosi vien aplinkybe, jog pareiškėjas dalyvavo azartiniuose lošimuose. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad azartiniuose lošimuose dalyvavo tik todėl, kad jo prašydavo pažįstami, kurie užima aukštas pareigas ir nenori viešinti savo duomenų. Už tai pareiškėjas gaudavo paramą, t. y. jam būdavo nuperkamas maistas, apmokami mokesčiai ir pan. Tokiu būdu pareiškėjas turėjo galimybę pragyventi, tenkinti savo poreikius. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę dėl azartinių lošimų įvertino formaliai, neanalizavo šio fakto pareiškėjo skolų susidarymo kontekste. Pareiškėjo skolos yra susidariusios daug seniau, jų susidarymo niekaip nepaveikė azartiniai lošimai, nes pareiškėjas lošdavo ne iš savo pajamų. Pareiškėjas teismui neteikė duomenų apie lošimus dėl to, kad jis pagrįstai manė, jog, lošiant ne savo naudai ir ne iš savo pajamų, laikoma, jog pareiškėjas nėra pagrindinis lošėjas. Pats pareiškėjas iš savo lėšų nelošia;
11.2. pareiškėjo skolos atsirado ne sąmoningai ir ne jo paties aktyviais veiksmais, skolos atsirado tada, kai pareiškėjas pateko į avariją, dėl ko neteko darbo ir tapo neįgalus. Byloje pateikti įrodymai (paskutinių 3 metų pareiškėjo darbo istorija) patvirtina, kad pareiškėjas visą laiką dirbo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas dėjo nepakankamai pastangų skoloms grąžinti;
11.3. negalima sutikti su teismo išvadomis, kad pareiškėjo poreikių tenkinimui reikia skirti mažesnę nei 950 Eur sumą, nes vien nuoma su mokesčiais sudaro 180 Eur, o dukrai mokamas išlaikymas sudaro 230 Eur. Pareiškėjas dukrai išlaikymą moka grynaisiais pinigais. Išlaikymas dukrai yra priteistas teismo sprendimu. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas nemoka išlaikymo, nėra, pareiškėjo dukra nesikreipė dėl išlaikymo įsiskolinimo, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaikymo dukrai teikimą. Vien šioje dalyje (nuoma ir išlaikymas dukrai) pareiškėjo poreikių suma yra 410 Eur. Pagal teismo skaičiavimus likusių pareiškėjo poreikių tenkinimui (maistui, drabužiams, avalynei, vaistams, higienos priemonėms, kuro vykimui į darbą, kirpimui) lieka tik 100 Eur. Akivaizdu, kad tokia teismo išvada prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Visuotinai žinoma, kad šiuo metu tiek dėl COVID 19, tiek dėl karo Ukrainoje maisto prekių, paslaugų kainos yra kilusios į neregėtas aukštumas ir ekonomistai teigia, kad tai nėra pabaiga, t. y. laukiamas ypač didelis kainų šuolis gamybos ir paslaugų sektoriuose. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas turi galimybę pragyventi už 518 Eur per mėnesį. Teismas be jokio teisinio pagrindo nurodė, kad pareiškėjas turėtų galimybę per 4 metus išmokėti skolą. Teismas, atlikdamas skaičiavimus, neatsižvelgė į aplinkybę, kad skolos kitimo dinamikai turi įtakos delspinigiai / palūkanos, kurias yra prisiteisę visi pareiškėjo kreditoriai, todėl skolų suma kiekvieną dieną didėja.
Atsiliepimas
12. Suinteresuoto asmens OU „Aktiva Finants“ atstovas UAB „Julianus Inkaso“ nurodė, jog su atskiruoju skundu sutinka.
13. Suinteresuotas asmuo Estijos bendrovė „Luminor Bank“ AS, veikianti per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
15. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
18. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apelianto nemokumo (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis), tačiau kilo ginčas dėl jo sąžiningumo, o kartu – dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindo, nustatyto FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo turtinė padėtis atitinka formaliuosius nemokumo požymius, tačiau bankroto bylą atsisakė iškelti, konstatavęs pareiškėjo nesąžiningumą dėl šių aplinkybių: 1) pareiškėjas teismui nepateikė visų duomenų apie savo finansinę padėtį, neatskleidė informacijos, jog yra sudaręs lošimo sutartis; 2) pareiškėjas nesiima veiksmų bent iš dalies mažinti turimas skolas kreditoriams; 3) pareiškėjas siekia bankroto procedūros, jos nesiedamas su savo poreikių apribojimu, prisitaikymu prie situacijos ir siekiu maksimaliomis pastangomis mažinti susidariusius įsiskolinimus.
20. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais
21. Šiuo atveju pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi, todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, yra nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 13 d.
22. Pareiškėjas nurodė, jog pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo parengimo dienai bendra jo skola kreditoriams sudarė 24 836,36 Eur. Įsiskolinimai kreditoriams susidarė 2014 – 2016 metais, paskolos imtos vartojimo reikmėms savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Per mėnesį pareiškėjas disponuoja 1 030 Eur suma, tačiau didžiąją šios sumos dalį išieško antstoliai, todėl pragyvenimui pareiškėjui lieka tik 400 Eur, kurių vos užtenka pragyventi.
23. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo.
24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).
25. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).
26. Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 21 punktas), turto neįregistravimas, turto nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 25 – 27 punktai).
27. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie pareiškėjo nesąžiningų sandorių ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo (2018 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 13 d.). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pagrindas taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto teisės normą yra būtent nesąžiningas pasyvus pareiškėjo elgesys (nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sąlygų jiems didėti sudarymas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
28. Byloje yra Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta informacija (pažyma su priedais), iš kurios matyti, jog: 1) pareiškėjas su UAB „Lošimų strateginė grupė“ yra sudaręs nuotolinio lošimo sutartį ir turi lošimų sąskaitą bendrovės interneto svetainėje nuo 2010 m. birželio 22 d., paskutinis prisijungimas prie lošimų sąskaitos buvo 2020 m. rugsėjo 19 d., per visą laikotarpį nuotolinio lošimo sąskaita buvo papildyta 7 909,60 Eur suma, o iš jos išgryninta 6 002,41 Eur; 2) pareiškėjas UAB „VSGA“ valdomuose lošimo namuose lankėsi 2021 m. lapkričio 9 d., 00:43 val., 2021 m. lapkričio 25 d., 23:17 val., o 2021 m. lapkričio 26 d. buvo registruota 3 510 Eur grynųjų pinigų suma, keista į žetonus; 3) pareiškėjas su UAB „Top Sport“ 2006 m. rugsėjo 4 d. sudarė nuotolinio lošimo sutartį, pagal kurią nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. atliko įmokų už 13 019,62 Eur, gavo išmokų 7 064,00 Eur, bendra statyta suma buvo 135 720,79 Eur, laimėta 129 722,12 Eur. Taigi, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, pareiškėjas dalyvavo azartiniuose lošimuose.
29. Pažymėtina, jog pareiškėjas informacijos apie sudarytas lošimo sutartis pirmosios instancijos teismui nepateikė, teismas šią informaciją surinko savo iniciatyva. Pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kitų aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi, asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis).
30. Apelianto teigimu aplinkybę dėl azartinių lošimų pirmosios instancijos teismas įvertino formaliai, nes pareiškėjo skolos yra susidariusios daug seniau ir jų susidarymo niekaip nepaveikė azartiniai lošimai, nes pareiškėjas lošdavo ne iš savo pajamų (pareiškėjas leido savo draugams / pažįstamiems naudoti jo asmens duomenis registruojantis lošimuose už maistą ir mokesčius). Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto teiginius laiko deklaratyviais, juos patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Neatsižvelgiant į tai, jog apelianto įsiskolinimai kreditoriams susidarė anksčiau, apelianto dalyvavimas azartiniuose lošimuose (turint skolų kreditoriams) laikytinas nerūpestingu ir neatsakingu elgesiu. Šiuo atveju apeliantas paskutinius trejus metus nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau dalyvavo azartiniuose lošimuose, be to, šios informacijos neatskleidė pirmosios instancijos teismui (CPK 8 straipsnis). Tokie apelianto veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme.
31. Pareiškėjas nurodė, jog iš gaunamų 1 030 Eur pajamų per mėnesį (800 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestis ir 230 Eur netekto darbingumo išmoka) ketina skirti 950 Eur būtiniausiems ir minimaliausiems savo poreikiams patenkinti (tame tarpe 230 Eur išlaikymas pilnametei dukrai pagal teismo patvirtintą taikos sutartį ir 180 Eur nuomai su mokesčiais), o likusią 80 Eur sumą pareiškėjas skirtų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 950 Eur sumos asmeniniams poreikiams pareiškėjas nepagrindė rašytiniais įrodymais (CPK 12, 178 straipsnis). Pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl paslaugų ir prekių kainų kilimo pati savaime nepatvirtina, jog pareiškėjo būtiniesiems poreikiams reikalinga 950 Eur / mėn. suma, ypač įvertinus aplinkybę, jog pareiškėjas turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jeigu pareiškėjui būtų keliama bankroto byla, dar ir tam tikras mokestis būtų atskaitomas bankroto administratoriui, tačiau pareiškėjas nenurodė, iš kokių lėšų bus apmokamos bankroto administravimo išlaidos bankroto administratoriui. Be to, pareiškėjas nenurodė, kaip planuoja atkurti savo mokumą. Priešingai, pagal pareiškime ir pirmos instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjo išdėstytą poziciją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas neketina atkurti savo mokumo, kadangi visas gaunamas pajamas siekia išleisti išimtinai savo poreikių tenkinimui bei išlaikymo pilnametei dukrai teikimui. Pareiškėjas nurodė, jog jis neturi galimybių skirti didesnių lėšų nei 80 Eur – 100 Eur skoloms per mėnesį dengti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iškėlus pareiškėjui bankroto bylą ir kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriant 80 Eur per mėnesį ar netgi mažesnę sumą, pareiškėjo mokumas nebūtų atkurtas užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, pasiekus teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, mokumas būtų atkurtas tik nurašant pareiškėjo skolas, kas, neabejotinai, pažeistų kreditorių interesus.
32. Atsižvelgiant į FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Nors pareiškėjas teigia, kad jis nevengia atsiskaityti su kreditoriais, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tai yra byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo, atidėjimo ar modifikavimo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo (CPK 12, 178 straipsniai).
33. Pareiškėjas nurodo, jog jo skolos atsirado tada, kai pareiškėjas 2013 metais pateko į eismo įvykį, po kurio pareiškėjas neteko darbo ir tapo neįgalus. Nors asmens gaunamos pajamos paprastai negali būti tiesiogiai siejamos su jo sąžiningumu, nes jos priklauso nuo objektyvių veiksnių – bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sveikatos būklės, gebėjimų, profesijos ir jos paklausos rinkoje, tačiau aplinkybė, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų, įvertinus tai, kad pareiškėjas dirbdamas nesiėmė jokių veiksmų skoloms grąžinti (tartis dėl skolų išdėstymo ar modifikavimo), negali būti traktuojama kaip pakankamai svari priežastis pripažinti pareiškėjo veiksmus sąžiningais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Apeliantas net ir turėdamas tam tikrų sveikatos problemų, tačiau dirbdamas bei turėdamas pradelstus įsiskolinimus kreditoriams, privalo siekti bent iš dalies atsiskaityti su savo kreditoriais, o neapsiriboti teiginiu, jog jo gaunamų darbinių pajamų nepakanka atsiskaitymui su kreditoriais. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai, tikėdamasis, kad kreditorių reikalavimai bankroto proceso metu bus nurašyti, apeliantas negali būti laikomas sąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.
34. Atskirajame skunde nenurodyti argumentai, kurie patvirtintų faktą, jog apeliantas, siekdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jis ėmėsi visų galimų priemonių, dėjo maksimalias pastangas, siekdamas gauti pajamas, kurios leistų bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus, o teismas šių aplinkybių neįvertino.
35. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra nenurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas apeliantui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą.
37. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenagrinėjant kitų apelianto išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.