Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-4727-1033/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-10
Bylos Nr.
A15.-4727-1033/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03982-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Pažeidėjas
E. D.
Advokatai
Adomas Liutvinskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-4727-1033/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03982-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 19.10; 19.11; 21.3.3; 21.9.10; 21.11.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gruodžio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. D.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Adomui Liutvinskui,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. D. 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 18.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo policijos pareigūną A. T. necenzūriniais žodžiais, į aiškius reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką nereagavo, t. y. šiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje.

Taip pat E. D. 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 18.25 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas transporto priemonę „Lamborghini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stabdomas nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui stabdyti transporto priemonę, reikalavimą išreiškiant specialiu garsiniu signalu bei žodžiu per tarnybinio automobilio garsiakalbį, kaip pažeidusiam Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus bei padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. D. teismo posėdyje nusižengimų nepripažino ir paaiškino, kad nuo policijos pareigūnų jis nebėgo ir neturėjo tikslo bėgti. Kai jis įvažiavo į savo kiemą iš gatvės, vaizdo kamera užfiksavo laiką 18:47:20 val. Pareigūnai rašo, kad nuo tada, kai jį pastebėjo ir važiavo paskui iki jo namų, praėjo 5 minutės. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve buvo daug mašinų, jo automobilio aukštis nuo žemės iki bamperio yra tik 12 cm, kelyje iki jo namų yra 5 greičio ribotuvai, kelias vingiuotas, matomumas blogas, avaringas ruožas, kur būna daug avarijų, todėl neįmanoma greitai važiuoti ar nuo kažko bėgti. Pateikia teismui USB laikmeną su nuo jo namų vaizdo kamera nufilmuotais vaizdais, iš kurių matosi, kokiu greičiu važiuoja gatve mašinos, kiek jų pravažiuoja ir kaip jis atvažiuoja į kiemą. Jis tik įvažiuodamas į kiemą pamatė paskui jį atvažiuojantį policijos automobilį. Prieš tai matė policijos mašiną (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kai jie sustojo viena prie kitos. Jam užsidegus žaliai šviesoforo šviesai, jis nuvažiavo. Per visą (duomenys neskelbtini) kelią yra sudėti apsaugos bordiūrai, todėl net jeigu būtų matęs policijos ekipažą, ten nėra kur saugiai sustoti. Automobiliu jis važiavo vienas, buvo prisisegęs saugos diržą, turėjo vairuotojo pažymėjimą, kurį neseniai atgavo po kelių metų pertraukos, vairavo mašiną, kurią sudėtinga vairuoti ir žiūrėjo, kad nepadaryti avarijos, todėl buvo susikaupęs į vairavimą ir važiuojančio policijos ekipažo nematė iki pat įvažiuojant į kiemą. Vaizdo medžiagoje matosi, kad pareigūnai ramiai išlipa iš mašinos, jie nebėga, nėra jokio nervingumo, koks galėtų būti, jeigu jis būtų bėgęs. Prie jo pareigūnas priėjo ramiai, o pareigūnė išlipo spaudinėdma telefoną, paprašė jo dokumentų. Jis padavė techninį pasą, vairuotojo pažymėjimą ir draudimą. Pareigūnai įlipo atgal į automobilį, o jis tiesiog vaikščiojo aplink mašiną laukdamas kol jie patikrins kompiuteryje ar viskas gerai. Praėjus gal 10 minučių, priėjo prie pareigūnų automobilio ir paklausė, gal kažkas netvarkoje. Tuomet pareigūnas pasakė, kad rašo protokolą, nes jis nuo jų pabėgo. Tai jam sukėlė nuostabą, jis pasakė, kad tikrai nebėgo, o sustojo kieme, kai tik pamatė ekipažą. Tada jis buvo paprašytas pasitikrinti blaivumą ir sutiko, pripūtė 0.0 promilių. Jį suerzino tokia situacija, pasakė, kad važiuodamas nieko nepažeidė, dokumentai tvarkingi, buvo blaivus, važiavo ramiai namo. Tarp jų prasidėjo konfliktas, žodis po žodžio policininkas T. pasakė, kad jam atrodo, jog jis vartojo narkotikų ir pasiūlė važiuoti pasitikrinti. Jis atsakė, kad pareigūnas pats neadekvačiai elgiasi. Jis nenorėjo važiuoti tikrintis su šiuo pareigūnu, nes baiminosi, kad nepakištų jam narkotikų. Vaizdo įraše matosi, kad jis prašė iškviesti kitus pareigūnus, kurie prižiūrės situaciją, nes minėti pareigūnai reaguoja neadekvačiai, rašo protokolą, nori vežti tikrintis narkotikų testą. Ten buvo ir žurnalistai, kuriems jis pasakė, kad sutinka tikrintis, jeigu važiuos kiti pareigūnai. 18.56 val. įraše matyti, kad jis prašo iškviesti kitus pareigūnus, o 18.58 val. įraše matosi, kad pareigūnas T. iššoka iš tarnybinės mašinos, griebia jį už rankų ir sako, kad turi važiuoti su jais, tempia jį jėga. Po šio įvykio jam ant rankų atsirado didelės mėlynės, kurios buvo užfiksuotos telefonu tą pačią dieną -rugsėjo 6 d. 20.16 val., o konfliktas nufilmuotas vaizdo įraše. Po įvykio jis nesidarė abdukcijos, nes nepagalvojo, kad reikia. Kilus konfliktui, nubėgo į namą, gali būti, kad tuo metu vartojo necenzūrinius žodžius, kažką negražiai pasakė, nes visa situacija jam atrodė neadekvati, buvo susierzinęs. Pasakė, kad neišeis iš namo ir, kad pats kviesis policiją. Tada išgirdo, kaip pareigūnai per raciją išvietė kitus pareigūnus. Atvažiavę kiti pareigūnai pasakė, kad nėra reikalo vežti jį tikrintis. Jis pasakė, kad neprieštarauja pasitikrinti, tačiau jie atsisakė vežti. Policijos pareigūnų elgesys iš karto pasikeitė, kai atvažiavo kiti pareigūnai. Tada jis išėjo į lauką ir viską pasirašė, jam išrašė antrą nuobaudą. Toks elgesys buvo tik pareigūno T., o policininkė šypsojosi šalia jo sėdėdama. Pažymi, kad vairuotojo teisės jam labai reikalingos, tik neseniai jas išsilaikė, todėl neturėjo jokių priežasčių bėgti, slėptis, nestoti, žinodamas, kas už tai gresia. Tai būtų buvę visiškai kvaila. Jis vairavo blaivus, turėjo visus dokumentus, todėl neturėjo pagrindo dėl ko nestoti. Tiesiog pamatė policijos pareigūnus paskutinėmis sekundėmis prie namų, kai užkilo ant kalno. Mano, kad tai buvo vien tik pareigūnų principai, daugiau nieko kito. Jie žinojo jo automobilį ir norėjo prisikabinti, gal pagalvojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Tačiau jis neseniai buvo išsilaikęs vairuotojo pažymėjimą ir žinojo, kur galima stoti ir kaip stoti, todėl iš jo pusės buvo viskas teisėtai padaryta. Ateityje stengsis daugiau žiūrėti per galinį stiklą, kad taip neatsitiktų.

Administracinio nusižengimo protokole, surašytame pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, E. D. paaiškino, kad automobilyje labai mažas langas ir nepastebėjo toli važiuojančios mašinos. Labai atsiprašo ir gailisi. Kitame administracinio nusižengimo protokole, surašytame pagal ANK 506, 508 straipsnius, nurodė, kad viską paaiškins teisme (b. l. 2, 38).

Atstovas advokatas A. L. palaikė E. D. poziciją ir nurodė, kad policijos automobiliu važinėjo ne patrulinės tarnybos pareigūnai, o tyrėjai, todėl neaišku koks buvo jų reikalas aiškintis, ar turėjo E. D. tuo metu teisę važinėti, ar ne. E. D. kelių eismo taisyklių nepažeidė, važiavo prisisegęs saugos diržą, buvo blaivus, važiavo normaliai, sankryžoje sustojo šalia policijos mašinos ir nuvažiavo užsidegus žaliai šviesai, taip pat vėliau sustojo savo kieme. Jeigu pareigūnams kilo abejonių ar E. D. turi teisę vairuoti, galėjo šią informaciją pasitikrinti duomenų bazėje, o ne stabdyti, policininkė turėjo mobilųjį telefoną. Todėl pareigūnai pasielgė neatsakingai ir netinkamai, vargu ar teisėtai. Jie nesugebėjo logiškai paaiškinti, kodėl nepatikrino informacijos duomenų bazėje. E. D. vairuotojo pažymėjimas buvo grąžintas rugsėjo 2 d. Pareigūnai neturėjo jokių techninių priemonių, kad būtų užfiksavę įvykį ir pridėję vaizdo medžiagą, kuri būtų objektyvus įrodymas šioje byloje. Nėra įrodymų, kad buvo sugedusi vaizdo įranga ir abejoja, kad tuo metu įranga, kaip tyčia, sugedo. Vaizdo įranga būtų galėjusi padėti nustatyti ne tik galimą kelių eismo taisyklių pažeidimą, bet ir kitus galimus nusižengimus (pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą). Savo tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai rašo, kad eismas buvo intensyvus, kad E. D. padidino greitį ir greitai nulėkė. Tačiau ten nenulėksi greitai, nes kelyje yra 5 greičio ribotuvai, automobilis žemas ir jeigu E. D. būtų lėkęs, tai viskas būtų išlakstę, bamperis tai jau tikrai. Pareigūnai nurodo, kad nusprendė stabdyti tik po 5 minučių, įjungė švyturėlius ir garsinį signalą. Tačiau jis pats važiavo tuo keliu su E. D. ir šį kelią įveikė per nepilnas 5 minutes. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos iki E. D. namų yra 2,5 km, o koks atstumas buvo likęs iki E. D. namo, nuo stabdymo pradžios iki vietos, kur sustojo – neaišku. Jeigu pravažiavo 100 metrų ir sustojo, tai negalima bausti, kad nestojo. Protokole nurodyta, kad E. D. nesustojo, tačiau faktiškai jis sustojo. Pareigūnams nereikėjo imtis kažkokių ekstremalių veiksmų. Neatmestina ir tai, kad E. D. galėjo nepastebėti švyturėlių ir garsinio signalo dėl automobilio variklio skleidžiamo triukšmo ir muzikos salone, kas galėjo būti objektyviomis kliūtimis laiku išgirsti garsinį signalą. Byloje nėra duomenų kada apie nesustojimą buvo informuotas budėtojas ir, kad iš viso jis buvo informuotas. Didžiausias nesusipratimas yra tai, kad atėję pareigūnai, patikrino ir jeigu viskas gerai, turėjo atsiprašyti ir nuvažiuoti, bet prasidėjo protokolų pildymas, vežimas pas narkologą, rankų užlaužimas. Todėl kyla klausimas - ar pareigūnai turėjo teisę ir pagrindą laužyti ranką? Jie sako, kad buvo pažeminta jų garbė ir orumas, tačiau labai keista – vyras pasižemino savo garbę, o mergina policininkė – ne, nors buvo kartu. Kokiais žodžiais buvo pažemintas jų orumas jie teisme nenurodė. Mano, kad tai buvo tik bandymas atsverti savo neteisėtus veiksmus, nes vaizdai buvo įkelti į internetą. Pareigūnai patys pamatė, ką padarė, kad elgėsi neteisėtai. Protokolą dėl pažeminimo surašė pareigūnas, vyriausiasis patrulis, kuris net nematė įvykio, nors tokį protokolą galėjo surašyti policijos pareigūnė, kuri buvo įvykio vietoje ir kurios orumas nebuvo pažemintas. Atvažiavus kitiems pareigūnams, E. D. stovėjo ramiai, jie pasišnekėjo, pasirašė vieną protokolą, paskui kitą. Pažeidimą turi įrodyti pareigūnai, tačiau jie neįrodė, ne visi pareigūnų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl prašo bylos teiseną nutraukti.

Institucijos atstovas L. P. administracinių nusižengimų protokolus palaikė ir prašė skirti E. D. administracinių nuobaudų vidurkius, neskiriant transporto priemonės konfiskavimo. Nurodė, kad E. D. nusižengimus patvirtina liudytojų parodymai, jų tarnybiniai pranešimai, kurių teisingumu nėra pagrindo netikėti. Vaizdo ir garso įrašai nėra vieninteliai įrodymai, kuriais galima vadovautis. Jeigu vaizdo įrašo nėra, dar nereiškia, kad nieko nebuvo ir nieko negalima įrodyti. Įstatymas neišskiria vaizdo įrašo, kaip vienintelio galimo įrodymo. Policijos tarnybinis automobilis atitiko techninius reikalavimus, buvo techniškai tvarkingas ir galėjo dalyvauti eisme, o kodėl neveikė vaizdo įranga, jis nežino, nėra už tai atsakingas. Vaizdo įrašų nebuvimas pareigūno teisių nepanaikina ir neapriboja. Policijos pareigūno reikalavimai ir teisėti bei pagrįsti nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant, jie privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Policijos pareigūnai turėjo teisėtą pagrindą stabdyti ir patikrinti E. D. dokumentus, nes pagal viešai žiniasklaidoje skelbtą informaciją žinojo, jog E. D. galimai neturi teisės vairuoti. Taip pat jie turėjo teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Apie nepaklususį reikalavimui sustabdyti automobilį nedelsiant buvo pranešta Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui. Automobilis buvo persekiojamas tol, kol įvažiavo į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kiemą ir sustojo. Pokalbio su pareigūnais metu E. D. neneigė matęs policijos tarnybinį automobilį su įjungtais švyturėliais, tačiau nesustojimo priežasties rišliai nepaaiškino. E. D. nurodžius sustabdymo priežastį ir pažeistus KET punktus, jis pradėjo įžeidinėti policijos pareigūną A. T. užgauliais ir necenzūriniais žodžiais. Nors šios aplinkybės nebuvo užfiksuotos vaizdo ar garso įrašais, tačiau policijos pareigūnų nuosekliais parodymais nėra pagrindo abejoti. Tokie E. D. veiksmai trukdė tinkamai fiksuoti administracinio nusižengimo aplinkybes, todėl E. D. buvo nurodyta nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau jis nereagavo, pradėjo dar labiau konfliktuoti ir triukšmauti, dėl ko buvo įspėtas, kad bus panaudota fizinė prievarta. Asmeniui į įspėjimus nereaguojant, jis buvo suimtas už rankos, ketinant sulaikyti, tačiau ištrūko ir užsirakino namuose. Išnykus aplinkybėms, trukdžiusioms surašyti administracinio nusižengimo protokolą, asmens sulaikyti vėliau nebuvo bandoma. Siekiant išvengti konfliktinės situacijos eskalavimo, į pagalbą buvo iškviestas papildomas policijos ekipažas, kurio vyriausias patrulis E. K. surašė E. D. protokolą pagal ANK 506, 508 straipsnius. Šis pareigūnas turėjo teisę surašyti protokolą, vadovaujantis ANK 589 straipsnio 1 dalies 49 punktu, nes turi policijos pareigūno statusą. Nedalyvavę įvykyje pareigūnai praktikoje surašo didžiąją dalį protokolų: triukšmai, vagystės, santykiai tarp kaimynų ir t. t. Tokiu atveju remiamasi liudytojų apklausomis ir kitais byloje surinktais duomenimis, todėl jų pačių dalyvavimas įvykyje nėra būtinas, kad surašytų protokolą. Šioje byloje liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sutampa, atitinka kitą bylos medžiagą, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, todėl teismas turėtų jais vadovautis priimdamas sprendimą. Surašant administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 426 straipsnį buvo suklysta nurodant ne tą straipsnio dalį – vietoje 5 dalies protokole nurodyta 4 dalis, tačiau E. D. veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal 5 dalį, todėl prašo pakeisti nuorodą iš 4 dalies į 5 dalį.

Liudytojas A. G. paaiškino, kad jam, patruliuojant su vyriausiuoju patruliu E. K., gavo pranešimą iš OVS nuvykti į pagalbą kitiems pareigūnams. Nuvykus pareigūnai paaiškino, kad stabdė E. D. automobilį ties (duomenys neskelbtini), bet šis nestojo, nuvažiavo toliau ir įvažiavo į kiemą. Vėliau įvyko konfliktas ir E. D. įžeidinėjo pareigūnus, buvo pasišalinęs į namą, bet kai jie atvyko, šis pilietis stovėjo šalia tarnybinio automobilio. 1 PK pareigūnai surašė protokolą už nesustojimą ir tarnybinį pranešimą dėl įžeidimo bei reikalavimų nevykdymo. Jo porininkas E. K. surašė protokolą už policijos pareigūno įžeidinėjimą. Kai jie buvo, E. D. pasakė, kad nesustojo, nes automobilio mažas galinis langas ir nematė policijos automobilio, o dėl įžeidinėjimų pasakė, kad viską paaiškins teisme. Prie jų E. D. nieko neįžeidinėjo. Daugiau konflikto detalių nežino. Dėl E. D. vežimo į narkologinį centrą kalba buvo, tačiau kas ir ką pasakė tiksliai neatsimena. Dėl vairuotojo pažymėjimo kalbos nebuvo. Pamena, kad E. D. prie jų pūtė į alkotesterį ir jam buvo nustatytas 0.0 promilių blaivumas. Jis yra vyriausias patrulis ir pavaldus Vilniaus apskrities VPK , o ne 1 PK. Pagal rangą tyrėjas yra aukščiau už vyriausiąjį patrulį. Kolega E. K. surašė protokolą, kaip nesuinteresuotas asmuo. Nei jis, nei kolega įžeidimų nematė, protokolą surašė remiantis pareigūno įvykio vietoje surašytu tarnybiniu pranešimu. Tuo metu E. D. stovėjo šalia tarnybinio automobilio. Sulaikyti asmenį galima, jeigu yra pažeidimas.

Liudytojas E. K. paaiškino, kad patruliuojant su A. G. gavo pranešimą iš OVS, kad 1 PK pareigūnams reikalinga pagalba. Atvažiavę į vietą pagal kolegų surašytą tarnybinį pranešimą vietoje surašė protokolą. Neturėjo pagrindo netikėti tarnybiniu pranešimu, jis turėjo teisę surašyti protokolą. Tyrėjas rašė už vieną administracinį nusižengimą, o jie surašė už kitą. Mašinoje buvo vienas kompiuteris. Tyrėjo prašymu surašė protokolą. Jis nematė, kaip buvo daromi nusižengimai, įžeidinėjimai. E. D. paaiškinimų negirdėjo, su juo tiesiogiai nebendravo. E. D. jų neįžeidinėjo. Jie neturėjo įtarimų, kad E. D. kažką vartojo. Jeigu kiti pareigūnai turėjo įtarimų, tai jie turėjo teisę vežti į narkologinį, tačiau jis negirdėjo dialogo dėl narkologinio, neatsimena, girdėjo tik žodį „narkologinis“. E. D. jo neprašė vežti į narkologijos centrą, gali būti, kad prašė kitų pareigūnų.

Liudytoja V. A. paaiškino, kad ji dirbo su tyrėju A. T. pagal patvirtintą prevencijos planą Vilniaus miesto 1 PK teritorijoje ir fiksavo KET pažeidimus. Pastebėjo (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) sankryža automobilį, kurio vairuotojas buvo E. D.. Jis privažiavo iš paskos, kitoje eismo juostoje sustojo, išlaikė atstumą. Buvo žinoma, kad jis gali neturėti teisės vairuoti, nes iš jo ši teisė buvo atimta, todėl nusprendė patikrinti. Važiavo E. D. iš paskos ir ieškojo saugios vietos sustabdymui. Ties (duomenys neskelbtini) sankryža, tarp ketinamo stabdyti automobilio ir jų ties stabdymo vieta buvo vienas automobilis. Nepradėjo stabdyti, nes buvo intensyvus eismas. Pravažiavus paskutinę pėsčiųjų perėją ties mokykla, įjungė švyturėlius ir garsinius signalus, tačiau automobilio vairuotojas nuvažiavo padidinęs greitį. Jie pradėjo vytis, buvo įjungę garsinius signalus ir švyturėlius, kiti automobiliai traukėsi į šalį. Negali tiksliai pasakyti, ar buvo dar vienas automobilis prieš juos, kai norėjo stabdyti. Jie pranešė per radijo ryšį, kad nestoja automobilis. (duomenys neskelbtini) gatvėje pavyko pasivyti, vairuotojas sulėtino greitį, tačiau jiems prisivijus, vėl padidino greitį ir nuvažiavo. Paskui jis įsuko į kiemą, o jie nuvažiavo iš paskos. Tyrėjas priėjo prie vairuotojo, ji taip pat išlipo, norėdama iš bagažinės paimti alkotesterį, vairuotojas irgi išlipo. Paklausė E. D. ar vartojo alkoholį, jis atsakė, kad jai pačiai reikėtų pasitikrinti. Ji patikrino alkotesteriu, vairuotojas buvo blaivus. E. D. pradėjo aiškintis stabdymo priežastį ir tyrėjas jam paaiškino, taip pat pasakė, kad jis nepakluso teisėtam policijos reikalavimui stabdyti transporto priemonę. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą. Kodėl stabdomas nestojo, E. D. paaiškino, jog norėjo pasitraukti į šalį, galvojo, kad kažkur jie skuba, paskui sakė, kad negirdėjo garsinių signalų, vėliau - jų nematė. Jie pasakė, kad bus surašytas protokolas dėl KET pažeidimo. Tuomet E. D. pradėjo įžeidinėti tyrėją A. T. necenzūriniais žodžiais, sakė „tu“, o ne „jūs“, įžeidinėjo. Prašė E. D. nutraukti šiuos veiksmus, bet jis neklausė reikalavimų. Tuomet jie norėjo pasodinti asmenį į tarnybinį automobilį, kad pristatytų į policijos įstaigą, tačiau E. D. vaikščiojo savo kieme. Tyrėjas išlipo iš automobilio ir norėjo sulaikyti E. D., suėmė jam už rankos, tačiau jis išsprūdo, įbėgo į namus, ant laiptų vėl įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, o tyrėjui einant arčiau, užsidarė namuose. Kai T. bandė prieiti prie automobilio, vėl jį įžeidinėjo. E. D. pasakė, kad uždarys vartus ir jų neišleis. Tuo metu jie nežinojo, kad vartai automatiškai užsidaro. Pamena, kad dėl narkologinio kalba buvo, nes E. D. elgesys buvo permainingas, kėlė konfliktą, vėl nurimo, dėl to kilo įtarimas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Teisėtas reikalavimas dėl pasitikrinimo nebuvo išsakytas, tačiau retorinis klausimas buvo užduotas dėl psichotropinių medžiagų pasitikrinimo, tačiau E. D. tyrėjui pasakė, kad jam pačiam reikia pasitikrinti. Jų pokalbio ji neįrašinėjo. Griežtos rankos kontrolė - tai taktinis veiksmas, kurį galima atlikti, siekiant sulaikyti asmenį. Dėl didelio greičio gali paaiškinti, kad važiavimo leistinas greitis mieste yra 50 km/h, o E. D. nuvažiavo dideliu greičiu, tarsi jie stovėtų vietoje. Kokiu greičiu jie važiavo nežino, nes ne ji vairavo tarnybinį automobilį, į spidometrą nežiūrėjo. Buvo intensyvus eismas nuo kalno į miestą link (duomenys neskelbtini). Jų tarnybiniame automobilyje vaizdo įranga neveikė, ji žinojo, kad registratorius prieš patruliuojant neveikė. Stabdyti transporto priemonę už perėjos pradėjo turbūt, kur baigėsi kalneliai. Nuo mokyklos iki pasukimo į kiemo nebuvo greičio kalnelių. Nežino koks atstumas yra nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos iki namų (duomenys neskelbtini), taip pat nežino kiek laiko užtruktų, nuvažiuoti nuo sankryžos iki namų, tik gali pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra vingiuota. Kai jie persirikiavo važiuojant paskui E. D., tarp jų atsirado kitų automobilių. Kai sulaukė, kada saugu stabdyti, pradėjo aktyvų stabdymą, įjungė švyturėlius, garsinius signalus. Toje atkarpoje, kur stabdė automobilį greičio kalnelių nebuvo. Nepamena, kiek tada buvo automobilių tarp jų automobilio ir E. D. ir neteigia, ar buvo automobilis, ar ne. Iš paskos E. D. važiavo su švyturėliais ir garsiniais signalais, per garsiakalbį tyrėjas pasakė transporto priemonę. Kai sustojo, E. D. pasakė, kad galvojo, jog jie kažkur skuba. Kas priėmė sprendimą dėl protokolo surašymo dėl nesustojimo, neatsimena. Kompiuteris yra kiekviename tarnybiniame automobilyje, yra ir internetas, tačiau tai skirtingi dalykai. Tam, kad patikrinti duomenų bazėje ar vairuotojas turi teisę vairuoti reikalingi duomenys - gimimo metai, vardas, pavardė. Jie visų duomenų neturėjo, todėl važiuojant nebuvo galimybių patikrinti E. D. dėl vairavimo teisės. Į įvykio vietą kvietė kitą policijos ekipažą, nes E. D. atsisakė bendrauti su A. T., įžeidinėjo jį. Gali būti, kad E. D. prašė kito ekipažo. Ji nerašė protokolo dėl pareigūno vardo pažeminimo, siekiant išvengti interesų konflikto ir šališkumo, nors turėjo teisę surašyti protokolą. Kitiems pareigūnams užteko detalių, kurias jie išdėstė tarnybiniame pranešime, kad būtų surašytas protokolas. Savo tarnybinį pranešimą patvirtina.

Liudytojas A. T. paaiškino, kad jis su kolege V. A. vykdė prevencinę priemonę dėl eismo saugumo. (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš jiems darant posūkį į kairę, pastebėjo, kad prie šviesoforo privažiavo automobilis dviejų automobilių tarpe. Vėliau, kai įsijungė šviesoforo signalas važiuoti tiesiai, pamatė, kad vairuoja asmuo (E. D.) neturintis vairuotojo pažymėjimo, todėl buvo priimtas sprendimas patikrinti asmenį sustabdžius, netrukdant kitiems eismo dalyviams. Kolegė jam pasakė, kad E. D. galimai neturi teisės vairuoti, nes viešai buvo žinoma, kad teisė vairuoti jam atimta. Nuotoliniu būdu jie netikrina asmens duomenų, nes nėra pagrindo. Kai asmuo sustabdomas ir kyla įtarimas arba asmuo negali pateikti vairuotojo pažymėjimo, tada jie pasitikrina duomenų bazėje. Paskui automobilius jie nevažinėja ir netikrina asmens duomenų. E. D. patikrinimui buvo pasirinkta vieta, įjungti švyturėliai, nurodyta sustoti. Stabdymui pasirinko saugią vietą, o vairuotojas padidino greitį ir nuvažiavo. Tuomet jie pranešė OVS budėtojui apie nesustojusią transporto priemonę ir pradėjo persekioti. Vairuotojas įvažiavo į kiemą (duomenys neskelbtini). Išlipus iš automobilio, vairuotojui buvo nurodyta stabdymo priežastis ir pasakyta, kad bus surašytas protokolas. E. D. paaiškino, kad matė policijos mašiną, paskui sakė, jog galvojo, kad jie kažkur skuba, todėl padidino greitį ir nuvažiavo, kad netrukdytų. Taip pat buvo paaiškinimai, kad jo langas mažas ir jų nematė. Jis (liudytojas) negali pasakyti kokiu greičiu važiavo tarnybiniu automobiliu, nes buvo susikoncentravęs į kelią, reikėjo įsiminti kuo daugiau detalių, aplinkybių. E. D. buvo stabdomas už paskutinės perėjos prieš mišką, nes ten buvo galimybė sustabdyti priemonę ir netrukdyti kitiems, dešinėje pusėje buvo aikštelė. Gal ir anksčiau jis įjungė švyturėlius, bet vairuotojas padidino greitį. Vaizdo įranga tuo metu neveikė. Mano, kad E. D. suprato, kad jo automobilis stabdomas, kai buvo įjungti švyturėliai ir garsinis signalas, buvo reikalavimas sustoti, bet jis padidino greitį. Vėliau leido prisivyti ir vėl padidino greitį. OVS budėtojui pranešė, kai suprato, kad automobilis nestoja. Jis nežino, koks atstumas nuo sankryžos iki E. D. namų. Taip pat negali pasakyti per kokį laiką ir kokiu greičiu galima nuvažiuoti tą atstumą. Stabdymą pasirenka taip, kad nereikėtų išvažiuoti į priešpriešinę juostą, lenkti kitas priemones. Buvo pasirinkta tinkamiausias metas sustabdyti, kad nesukeltų pavojaus. Kokia stabdymo vieta pasirinkta pagal adresą neatsimena, bet buvo prieš mišką. Stabdymo vietą pasirenka policijos pareigūnai, o ne stabdomas vairuotojas. Reikalavimas sustoti buvo aiškiai išreikštas - per garsiakalbį buvo nurodyta sustabdyti transporto priemonę, įvardintas automobilis ir valstybinis numeris. Vairuotojas turėjo paklusti, tačiau padidinęs greitį nuvažiavo, sukėlė kitiems eismo dalyviams pavojingas situacijas. Koks buvo atstumas iki E. D. namų nuo tos vietos kur stabdė jis nežino. Kai jie važiavo paskui E. D., prieš juos buvo vienas automobilis, bet jis pasitraukė, kai jie įjungė švyturėlius ir garsinius signalus. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra vingių. Jie stabdė automobilį pravažiavę visas nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas, o ne prieš kalnelius. Į jų teisėtus nurodymus sustoti E. D. nesustojo, kaip tai numatyta KET, pamatęs jų automobilį su švyturėliais, padidino greitį. Reikalavimas sustoti buvo išreikštas garsiniu signalu, švyturėliais, tiksliai neatsimena, nurodyta markė mašinos ir numeris. Prieš stabdymą, kai įjungtas signalas, buvo pasitraukusi mašina, paskui buvo nurodymas žodinis, tiksliai neatsimena. E. D. sustojus kieme, jis nepradėjo aiškintis, o pradėjo jį vadinti įžeidžiančiais žodžiais, buvo daug necenzūrinių žodžių. Jis (liudytojas) iš karto paaiškino, kad bus surašytas ANK protokolas už nesustojimą. Dėl narkologijos centro buvo kalba, nes E. D. elgėsi neadekvačiai, vaikščiojo ir tuo metu pasirodė, kad gali būti pavartojęs narkotikų, todėl pasakė, kad jeigu kils įtarimų, tai nuveš į narkologinį. Tačiau vėliau asmuo nurimo, bendravo, todėl jo nevežė. Jis panaudojo griežtą rankos kontrolę – paėmė E. D. už rankos, norėdamas sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą, kad galėtų surašyti protokolą, nes tuo metu asmuo trukdė jam tinkamai užfiksuoti ANK protokolą. Jis turėjo teisę sulaikyti asmenį ir pristatyti į įstaigą. E. D. nevykdė teisėtų jo reikalavimų neįžeidinėti ir trukdė užfiksuoti pažeidimus. Jeigu būtų kilę įtarimų, jis būtų pristatęs asmenį į narkologinį. Jis surašė tarnybinį pranešimą dėl garbės ir orumo pažeminimo ir perdavė atvykusiems kitiems policijos pareigūnams, kurie surašė kitą protokolą. Nežino ar atvykę pareigūnai matė pažeidimą dėl pareigūno vardo pažeminimo, nes buvo daug įžeidimų, sunku dabar pasakyti.

Įvykio registracijos kortelės duomenys iš policijos duomenų bazės patvirtina, kad 2019-09-06 18.33 val. buvo gautas pranešimas, kad V1103 ekipažui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesustojo „Lamborghini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas „Lamborghini“ automobilis, kurį vairavo E. D.. Siekiant nustatyti ar vairuotojas turi teisę vairuoti, nes buvo žinoma, kad jam ši teisė atimta, įjungę tarnybinio automobilio švyturėlius ir garsinius signalus, reikalavimą sustoti išreiškiant žodžiu, nurodant automobilio markę ir valstybinį numerį, jie ėmė stabdyti transporto priemonę, tačiau tai pamatęs, automobilio vairuotojas padidino greitį, nevykdė reikalavimo stabdyti transporto priemonę. Pradėjo vytis minėtą automobilį ir jį pasivijo, kai jis įvažiavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą. Paaiškėjo, kad vairuotojas yra E. D. , kuris turi teisę vairuoti, tačiau nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti ir už tai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį. Aiškinant vairuotojui pažeidimo esmę, jis necenzūriniais žodžiais ėmė įžeidinėti policijos pareigūnus (nurodomi necenzūriniai žodžiai). Įspėjus asmenį, kad už policijos pareigūno įžeidinėjimą jis bus sulaikytas, pareigūnas, siekdamas sulaikyti asmenį, suėmė už rankos, bet šis ištrūkęs užsirakino namuose. Į reikalavimą prieiti prie tarnybinio automobilio nereagavo, vėl atsakinėjo necenzūriniais žodžiais, uždarė kiemo vartus, sakydamas, kad jų neišleis. Dėl to AP 1710 surašė jam protokolą. Taip pat įvykio registracijos kortelėje apie išsiųstas pajėgas nurodyta, kad ekipažas V1103 išsiųstas 18:34:11 val., atvyko 18:36:21 val., o kitas ekipažas V1710 išsiųstas 18:45:19 val., atvyko 19:01:39 val. Abiejų ekipažų baigimo laikas - 19.52 val. (b. l. 4-5).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos V. A. 2019-09-06 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-09-06, dirbant kartu su tyrėju A. T. Vilniaus mieste pagal atskirą planą, automobiliu V1103, kuris pažymėtas specialiaisiais policijos ženklais, apie 18.20 val. stovint prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, trečioje eismo juostoje ir laukiant kol užsidegs šviesoforo signalas, leidžianti pasukti į kairę, ji pastebėjo, kad antroje eismo juostoje stovi ir tiesiai (duomenys neskelbtini) didėjančia namų numerių skaičių tvarka, ruošiasi važiuoti automobilis „Lamborghini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. D.. Buvo žinoma, kad minėtam asmeniui teisė vairuoti yra atimta, todėl kilus įtarimui, kad asmuo vairuoja automobilį neturėdamas teisės, nusprendė transporto priemonę sustabdyti ir patikrinti. Pasivijus šį automobilį (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), važiavo iš jam paskos, nes eismas (duomenys neskelbtini) buvo intensyvus, ieškojo tinkamos vietos sustabdyti ir patikrinti, kad nekiltų pavojus nei jiems, nei kitiems eismo dalyviams. Važiuojant iš paskos minėtam automobiliui, apie 18.25 val. tyrėjui A. T. priėmus sprendimą stabdyti automobilį „Lamborghini“, įjungus švyturėlius ir garsinį signalą, ėmė stabdyti transporto priemonę, reikalavimą sustoti išreiškiant žodžiu per garsiakalbį, nurodant stabdomo automobilio markę ir valstybinį numerį, tačiau tai pamatęs ar išgirdęs automobilio vairuotojas stipriai padidino greitį ir dideliu greičiu nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Vejantis automobilį ir važiuojant jam iš paskos apie nesustojusią transporto priemonę buvo informuotas Vilniaus VPK OVS budėtojas. Kitos transporto priemonės, važiuojančios tiek viena, tiek kita eismo juosta, davė jiems kelią, pasitraukdamos į šalį. Važiuojant iš paskos, per tarnybinio automobilio garsiakalbį nuolat buvo reiškiamas reikalavimas stabdyti transporto priemonę, tačiau automobilio vairuotojas įsuko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Įvažiavus į kiemą A. T. išlipęs priėjo prie automobilio. Paaiškėjo, kad stabdomą nesustojusį automobilį vairavo E. D., kuris pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą. Paklausus vairuotojo, kodėl jis stabdomas nesustojo, šis atsakė, kad manė, jog jie važiuoja su švyturėliais ir garsiniu signalu į įvykį. Tyrėjui A. T. pasiteiravus, kodėl tuomet jis nepasitraukė į dešinį važiuojamosios dalies kraštą, kaip numato KET, vairuotojas atsakyti negalėjo. Kol A. T. tarnybiniame automobilyje tikrino duomenis ar E. D. turi teisę vairuoti, ji alkotesteriu atliko asmens blaivumo testą ir nustatė, kad E. D. blaivus. E. D. nesustodamas klausinėjo stabdymo priežasties, o tyrėjui A. T. vėl pasiteiravus, kodėl jis nesustojo, E. D. nurodė, kad jo sportiniame automobilyje joks stabdymas nesigirdėjo, vėliau - kad stabdymo nematė per mažą automobilio galinį langą. Nurodžius asmeniui, kad bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl KET 16 punkto pažeidimą, E. D. apie 18.40 val. ėmė šūkauti, reikšti neaiškias pretenzijas ir įžeidinėti tyrėją A. T., kaip policijos pareigūną (nurodomi necenzūriniai žodžiai), vykdantį jam pavestas funkcijas. Asmenį įspėjus, kad už pareigūno įžeidimą jis bus sulaikytas, jis kėlė dar didesnį konfliktą, ėmė šaukti, kad jie tyčia jį atsivijo, nors sankryžoje jie norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). E. D. ėmė mosikuotis rankomis, todėl tyrėjas A. T. suėmė jį už rankos - griežtos rankos kontrolė, tačiau E. D. ištrūko ir nubėgęs į namus, užsirakino. Tyrėjui A. T. grįžus prie tarnybinio automobilio, E. D. išeidavo pro namų duris ant laiptų ir vėl įžeidinėdavo A. T. (nurodomi necenzūriniai žodžiai). Taip pat E. D. šaukė, kad jis yra savo kieme ir uždaręs kiemo vartus, neleis jiems išvažiuoti. Vėliau jis reikalavo kito policijos ekipažo, nes atsisako su jais bendrauti. Dėl KET 16 punkto pažeidimo E. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, o kitas atvykęs ekipažas AP 1710 surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 508 straipsnį (b. l. 6-7).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo A. T. 2019-09-06 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kaip ir tyrėjos V. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 8-9).

Analogiškos aplinkybės dėl pareigūnų įžeidinėjimo nurodytos ir kitame A. T. ir V. A. tarnybiniame pranešime dėl policijos pareigūno, atliekančio jam pavestas funkcijas įžeidimo (b. l. 41, 42).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-oios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. K. 2019-09-06 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-09-06 apie 18.50 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. G., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) ekipažui V1103 reikalinga pagalba. Atvykus minėtu adresu, tyrėjas A. T. paaiškino, kad aiškinant pažeidimo esmę, E. D. įžeidė jį kaip policijos pareigūną necenzūriniais žodžiais ir nevykdė jo teisėtų nurodymų bei nurodė minėtą pilietį, kuris stovėjo šalia. E. D. buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas (b. l. 40).

E. D. 2019-09-02 prašymas grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir VĮ „Regitra“ priimtas sprendimas dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo patvirtina, kad 2019-09-02 buvo grąžinta E. D. teisė vairuoti atitinkamų kategorijų transporto priemones (b. l. 49).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų valdybos viršininko Š. G. 2019-10-18 rašte nurodyta, kad policijos tarnybiniame automobilyje V1103 2019-09-06 vaizdo įrašas neišlikęs. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-10-28 įsakymu Nr. 5-V-963, vaizdo įrašai turi būti saugomi 30 dienų (b. l. 77).

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2019-10-28 raštas Nr. 2019-S1-1379 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vaizdo kamerų jie neturi (b. l. 86).

E. D. pateikė USB laikmeną su vaizdo medžiagą iš vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos ant jo pastato sienos, ir iš savo telefono. Iš vaizdo įrašo pavadinimu (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. D. automobiliu „Lamborghini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kiemą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) gatvės 18:47:20 val., paskui jį iškart įvažiuoja policijos tarnybinis automobilis V1103. Vaizdo įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini) matosi, kad nuo 18:57:40 val. iki 18:58:08 val. E. D. stovi šalia policijos tarnybinio automobilio iš vairuotojo pusės ir emocingai kalbasi su pareigūnais, esančiais automobilyje. Ką asmenys kalbasi nesigirdi, garso įrašo nėra. 18:58:08 val. A. T. išlipa iš tarnybinio automobilio vairuotojo vietos, prieina prie E. D. ir paima jį už rankos, tuo pat metu išlipa iš automobilio ir tyrėja V. A.. Tarp A. T. ir E. D. įvyksta susistumdymas ir 18:58:20 val. E. D. ištrūksta A. T. bei kažką jam sakydamas nubėga į namus. A. T. pradeda eiti paskui E. D., tačiau apsisuka ir grįžta prie tarnybinio automobilio. V. A. tuo metu atidaro automobilio bagažinę. Vaizdo ir garso įraše pavadinimu IMG_0601 E. D. sako, kad pareigūnas iš jo reikalauja važiuoti pasitikrinti, o jis reikalauja, kad būtų iškviesta kitas ekipažas, nes pareigūnas yra visiškai neadekvatus (laikmena prisegta voke prie galinio bylos viršelio).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šio kodekso 508 straipsnis numato atsakomybę dėl statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimo, reiškiamo žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. D. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 508 straipsnyje ir ANK 506 straipsnio 4 dalyje, t. y. 2019-09-06 apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo namo kieme įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais policijos pareigūną A. T., kuris vykdė jam pavestas pareigas, bei nevykdė pareigūno teisėto reikalavimo nutraukti šią neteisėtą veiką. E. D. kaltę dėl šių nusižengimų padarymo patvirtina liudytojų - policijos pareigūnų A. T. ir V. A. tarnybiniai pranešimai ir jų parodymai teisme, kad E. D. pasakius, jog bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl KET 16 punkto pažeidimo už nesustojimą jį stabdant, jis pradėjo įžeidinėti tyrėją A. T., pareikalavus nutraukti tokius veiksmus, reikalavimo neklausė, trukdė rašyti protokolą, todėl jie norėjo įsodinti asmenį į tarnybinį automobilį ir nuvežti į policijos įstaigą, bet E. D. ištrūko ir pabėgo į namus, ant laiptų vėl įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Taip pat minėtus E. D. nusižengimus patvirtina ir liudytojo A. G. parodymai teisme, kad jiems atvykus pagal iškvietimą, įvykio vietoje buvę pareigūnai paaiškino, jog E. D. įžeidinėjo juos, buvo pasišalinęs į namą. Liudytojas E. K. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad jiems atvykus, tyrėjas A. T. paaiškino, jog E. D. įžeidė jį kaip policijos pareigūną necenzūriniais žodžiais ir nevykdė jo teisėtų nurodymų bei nurodė E. D., kuriam jis surašė administracinio nusižengimo protokolą. Teismo posėdyje liudytojas E. K. patvirtino tarnybiniame pareiškime nurodytas aplinkybes bei paaiškino, kad surašė protokolą remdamasis kolegų tarnybiniais pranešimais, neturėjo pagrindo jais netikėti. Nors liudytojai E. K. ir A. G. tiesiogiai nematė, kaip buvo įžeidinėjamas A. T. ir jų parodymai yra išvestiniai iš tiesioginių liudytojų parodymų, tačiau jie papildo įvykyje dalyvavusių liudytojų parodymus, jiems neprieštarauja. Iš E. D. pateikto vaizdo įrašo matyti, kad jis elgėsi emocingai, konfliktavo su A. T., vadino jį neadekvačiu, reikalavo kito ekipažo. A. T. norėjo sulaikyti E. D., tačiau jis išsprūdo pareigūnui ir pabėgo į namą kažką sakydamas (garso nėra). Konfliktui nuraminti buvo iškviestas kitas ekipažas. Pats E. D. taip pat neneigė, jog tuo metu vartojo necenzūrinius žodžius, kažką pasakė negražiai, nes jam visa situacija atrodė neadekvati, jis buvo susierzinęs, prašė iškviesti kitą ekipažą.

Pagal teismų praktiką pyktis, susijaudinimas ar susierzinimas nėra argumentai, leidžiantys įžeidinėti pareigūnus, nevykdyti jų teisėtų reikalavimų, pažeidinėti viešą tvarką ir pan. Įvertinus policijos pareigūnų nurodytų necenzūrinių žodžių vartojimo aplinkybes ir kontekstą, žodžių prasmę, akivaizdu, kad E. D., vartodamas necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, siekė parodyti negatyvų požiūrį į pareigūną A. T., atliekantį jam pavestas pareigas, tokiu būdu pažemino jo garbę ir orumą, o tai atitinka ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-159-574/2019). Išanalizavus visas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais, jų tarnybiniais pranešimais, kuriuos patvirtina vaizdo įrašas apie buvusį konfliktą, taip pat iš dalies paties E. D. parodymai. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, jog liudytojai (policijos pareigūnai) būtų suinteresuoti melagingai apkalbėti E. D., nepagrįstai jį apkaltinti nebūtų nusižengimų padarymu ir pan.

E. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, nes jis nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo. Administracinio nusižengimo protokole E. D. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, numatantį administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu, tačiau ANK 508 straipsnis nėra suskirstytas į dalis, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, E. D. veikos kvalifikavimą patikslina iš ANK 508 straipsnio 1 dalies į ANK 508 straipsnį.

E. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę (baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, turi galiojančią nuobaudą už kitos rūšies nusižengimo padarymą), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl E. D. skirtinos baudos, artimesnės sankcijose numatytiems jų vidurkiams.

Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Taip pat E. D. 2019 m. rugsėjo 6 d. tyrėjas A. T. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis 2019-09-06 apie 18.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 18.25 val. vairuodamas transporto priemonę „Lamborghini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stabdomas nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui stabdyti transporto priemonę, reikalavimą išreiškiant specialiu garsiniu signalu bei žodžiu per tarnybinio automobilio garsiakalbį, todėl pažeidė KET 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje.

ANK 426 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, o ANK 426 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad protokolas E. D. buvo surašytas už nepaklusimą sustabdyti transporto priemonę stabdant uniformuotam policijos pareigūnui, todėl akivaizdu, kad surašant protokolą buvo suklysta nurodant ne ANK 426 straipsnio 5 dalį, o 4 dalį, todėl Institucijos atstovo prašymas pakeisti straipsnio dalies nuorodą yra pagrįstas ir teismas analizuoja šį inkriminuotą administracinį nusižengimą ANK 426 straipsnio 5 dalies kontekste.

Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas yra teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytą tvarką, t. y. uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673, 25 punkte nurodyta, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė taip pat gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad pagal KET nustatytą teisinį reguliavimą reikalavimas sustabdyti konkrečią transporto priemonę aiškiai išreiškiamas tuomet, kai specialiojoje transporto priemonėje yra įjungti tiek mėlyni ir raudoni (arba tik mėlyni) švyturėliai, tiek specialieji garso signalai (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-689/2018).

Nagrinėjamu atveju liudytojai –policijos pareigūnai A. T. ir V. A. nurodė, kad jie važiavo paskui E. D. vairuojamą automobilį „Lamborghini“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve ir pradėjo jį stabdyti, pravažiavę paskutinę nereguliuojamą pėsčiųjų perėją prie mokyklos prieš prasidedant miškui (konkretaus adreso, tikslios vietos nenurodė), įjungė švyturėlius ir garsinį signalą, taip pat per garsiakalbį pareikalavo sustoti, nurodydami automobilį ir jo valstybinį numerį, tačiau E. D. nesustojo ir padidinęs greitį nuvažiavo, o jie pradėjo jį persekioti. Šie liudytojai negalėjo tiksliai pasakyti ar buvo tarp jų automobilio ir E. D. automobilio kitas (kiti) automobiliai, kai jie stabdė, taip pat nurodė, kad eismas (duomenys neskelbtini) gatve buvo intensyvus, gatvė vingiuota. Taip pat liudytojai A. T. ir V. A. nurodė, kad sustojus E. D. kieme, vairuotojas pateikė kelias versijas dėl ko nesustojo: manė, kad pareigūnai skuba į įvykį ir nenorėdamas trukdyti skubėjo pasitraukti į šalį, vėliau aiškino, kad negirdėjo garsinių signalų ir, kad nematė policijos mašinos pro mažą galinį langą. Liudytojas A. G. teisme nurodė, kad jam su E. K. atvykus į įvykio vietą, pareigūnai paaiškino, jog stabdė E. D. automobilį ties (duomenys neskelbtini), bet šis nesustojo, t. y. nurodė kitą stabdymo vietą. Jam (liudytojui) E. D. pasakė, kad nesustojo, nes automobilio mažas galinis langas ir jis nematė automobilio. Duodamas paaiškinimus teisme E. D. teigė, kad policijos mašinos nepastebėjo iki jam įvažiuojant į kiemą. Prieš tai matė policijos automobilį, kai buvo sustojęs (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ir matė, kad pareigūnai ketino sukti į kairę, į (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo protokole E. D. nurodė, kad jis nepastebėjo toli važiuojančios policijos mašinos, nes jo automobilio labai mažas langas. E. D. atstovas A. L. savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad neatmestina ir tai, kad E. D. galėjo nepastebėti švyturėlių ir garsinio signalo dėl automobilio variklio skleidžiamo triukšmo ir muzikos salone. Palyginus šiuos liudytojų ir E. D. paaiškinimus kyla pagrįsta abejonė ar jiems važiuojant paskui E. D. vairuojamą automobilį reikalavimas sustabdyti transporto priemonę tikrai buvo išreikštas laikantis visų teisės aktų reikalavimų, ir ar E. D. galėjo objektyviai matyti ir suprasti, kad būtent jis yra stabdomas. Tokią abejonę sustiprina ir tai, kad E. D. surašytame administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad E. D. buvo stabdomas įjungus šviesos švyturėlius, o tik išreiškiant reikalavimą garsiniu signalu ir žodžiu per automobilio garsiakalbį. Kilus ginčui dėl automobilio stabdymo, byloje būtų objektyvus įrodymas - vaizdo įrašas, tačiau liudytojai A. T. ir V. A. nurodė, kad jie išvažiavo fiksuoti KET pažeidimų neveikiant vaizdo įrašymo įrangai ir vaizdo įrašo nebuvo. Teismui užklausus policijos įstaigą dėl vaizdo įrašo pateikimo iš tarnybinio automobilio, ji nurodė, jog vaizdo įrašas neišlikęs, nes saugomas 30 dienų, todėl kyla pagrįsta abejonė ar tikrai neveikė vaizdo įrašymo įranga, jeigu Institucija nurodo, kad įrašas neišlikęs, kas pagal prasmę reikštų, jog įrašas buvo, bet neišliko. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-10-28 įsakymo Nr. 5-V-963 9 punktą vaizdo įrašai iš policijos tarnybinių automobilių turi būti saugomi 60 dienų. Saugojimo terminas 30 dienų taikomas saugant duomenis užfiksuotus vaizdo kameromis iš policijos patalpų ir joms priklausančių teritorijų. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 6.10 punkte taip pat nustatyta, kad vaizdo ir garso įrašai iš tarnybinių automobilių turi būti saugomi 60 parų. Nesant vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas administracinis nusižengimas, negalima neabejotinai teigti, kad toks nusižengimas buvo padarytas.

Taip pat byloje yra prieštaravimų ir dėl kitų aplinkybių. Liudytojai V. A. ir A. T. savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad jie stovėjo sankryžoje apie 18.20 val. kuomet pastebėjo E. D. vairuojamą automobilį. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad apie 18.25 val. E. D. nepakluso reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, o įvykio registracijos kortelėje iš policijos duomenų bazės užfiksuota, kad pranešimas apie nesustojusį vairuotoją gautas 18.33 val., atvykimo laikas į vietą – 18.36 val. E. D. pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kad į kiemą jis ir policijos automobilis įvažiuoja 18.47 val., tačiau, sugretinus šį laiką su įvykio registracijos laiku iš policijos duomenų bazės (18.36 val.), matyti, kad E. D. vaizdo kameros laikas yra netikslus. Tai patvirtina ir E. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad E. D. įžeidinėjo pareigūną A. T. apie 18.40 val., tai yra jau sustojus automobiliams, todėl teismas vadovaujasi laiko įrašais iš policijos duomenų bazės. E. D. atstovas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos iki E. D. kiemo yra 2,5 km. Šį atstumą jis važiuodamas leistinu greičiu nuvažiuoja per nepilnas 5 minutes. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra 5 greitį ribojantys kalneliai. Taigi, vertinant laiko prasme, kyla abejonė - kada E. D. nepakluso reikalavimui sustoti 18.25 val. ar 18.33 val. Jeigu nepakluso 18.25 val., kaip nurodyta protokole, tai iki sustojimo E. D. kieme 18.36 val. pareigūnai persekiojo E. D. 11 minučių, nors patys nurodo, jog E. D. važiavo padidintu greičiu. Tuo tarpu 2,5 km E. D. atstovas važiuodamas leistinu greičiu nepersekiojamas nuvažiuoja per nepilnas 5 minutes. Susidaręs laiko skirtumas kelia pagrįstų abejonių kaip ir kurioje vietoje E. D. buvo stabdomas. Teismo posėdyje minėti liudytojai – policijos tyrėjai parodė, kad E. D. nepakluso jų reikalavimui sustoti pradėjus jį stabdyti, pravažiavus visas nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas, t. y. ties prasidedančiu mišku. Patikrinus šią versiją pagal viešai prieinamą žemėlapį internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), galima matyti, kad nuo miško pradžios iki E. D. kiemo atstumas yra apie 1,2 km, kuris, važiuojant leistinu greičiu kelyje, kuriame jau nėra greičio ribojimo kalnelių ir sankryžų, įveikiamas maždaug per 2 minutes. Todėl važiuojant padidintu greičiu atstumas iki E. D. namų turėtų būti nuvažiuojamas greičiau nei per 2 minutes. Be to nėra logiška, kad E. D. galėjo važiuoti dideliu greičiu, kai kelias yra vingiuotas ir vyksta intensyvus eismas.

Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Administracinių nusižengimų teisenos procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojamas inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikas, už kurias turi būti skiriama nuobauda. Svarbu ir tai, jog administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, o visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2019-02-19 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-63-574/2019).

Tokiose situacijose, kai yra esminių prieštaravimų tarp policijos pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, nesant byloje kitų objektyviai patvirtinančių ar paneigiančių vienos iš šalies nurodytų aplinkybių, remiantis vien policijos pareigūnų parodymais asmens kaltė negali būti grindžiama. Šioje byloje nesurinkta pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti objektyvią tiesą dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį padarymo. Kaip nurodė E. D. jis neturėjo jokio pagrindo nestoti ar bėgti nuo policijos pareigūnų, važiavo turėdamas teisę vairuoti, buvo blaivus, visi dokumentai buvo tvarkingi, jokio KET pažeidimo nepadarė, nebandė pasislėpti nuo pareigūnų, neskubėdamas atvažiavo į savo namų kiemą. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. D. galėjo nesustoti ne dėl tyčinių veiksmų, o dėl to, kad nebuvo aiškiai išreikštas reikalavimas sustoti ir jis nesuprato (nematė), kad policijos pareigūnų yra stabdomas.

Įvertinus tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog E. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje (patikslinus administracinio nusižengimo protokole neteisingai nurodytą straipsnio dalies nuorodą – ANK 426 straipsnio 5 dalyje), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį straipsnį nutrauktina nesant veikoje administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

E. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

E. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 110 Eur (vieno šimto dešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, E. D. paskirti galutinę nuobaudą – 110 Eur (vieno šimto dešimt eurų) dydžio baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną E. D. pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį (patikslinus administracinio nusižengimo protokole neteisingai nurodytą straipsnio dalies nuorodą – pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį) (ROIK: 19105406136) nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 19105406367. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys).

Teisėjas Rolandas Bužinskas