Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarimo, kuriuo N. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nubaustas galutine 115 eurų dydžio bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. N. K. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 15 d., apie 01.18 val., Vilniuje, Saulėtekio al. 32, po to, kai buvo sulaikytas, įtariama, vairavęs automobilį neblaivus, pareikalavus policijos pareigūnams sėsti į automobilį, ėmė necenzūriniais žodžiais įžeidinėti policijos pareigūnus, į reikalavimus nesikeikti ir sėsti į automobilį nereagavo, tuo savo veiksmais įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, teigdamas, kad administracinių nusižengimų, dėl kurių yra nubaustas, nepadarė.

8. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tar­nau­to­jo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus at­ve­jus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusi­žen­gimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo su­dėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų admi­nis­tra­cinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vyk­dy­ti pa­rei­gas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įs­ta­tymo įgy­vendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įsta­ty­mo) 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duo­ti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vyk­domi nedel­siant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fi­ziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių or­ganizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą as­me­nys atsako įs­ta­tymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims pri­va­lo­mi įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tokių rei­kalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

9. ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo gar­bės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu el­gesiu ar kitokiu elgesiu.

10. Apeliantas teigia, kad jį sulaikyti policijos pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad nekyla jokių abejonių, kad policijos pareigūnai turėjo teisinį pagrindą sulaikyti N. K. dokumentų ir blaivumo patikrinimui kaip asmenį, galimai vairavusį automobilį ir, kuris bėgo nuo policijos pareigūnų. Faktą, kad automobilį vairavo N. K., nurodė liudytojai E. S., R. D. bei D. J., kurie patvirtino ir tai, kad N. K. jie ketino sulaikyti dėl to, kad įtarė, jog jis gali būti neblaivus. Taip pat iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad jie vienodai aiškino įvykio aplinkybes dėl apelianto sulaikymo priežasties, jų parodymai neprieštarauja ne tik tarpusavyje, bet ir faktinėms bylos aplinkybėms.

11. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylos įrodymų, kadangi liudytojo H. A. parodymai apie antrankių naudojimą prieš apeliantą administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-70-276/2019 skiriasi nuo duotų administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-49-1017/2019, kiek tai liečia antrankių prieš jį panaudojimą, todėl tikėti jo parodymais nėra pagrindo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, esminių prieštaravimų liudytojų H. A. ir P. L. parodymuose dėl apelianto atsisakymo sėstis į tarnybinį automobilį aukštesnės instancijos teismas nenustatė. Liudytojas H. A. parodė, kad N. K. stumdėsi ir atsisakė sėstis į tarnybinį automobilį, liudytojas P. L. taip pat nurodė, kad N. K. priešinosi ir nenorėjo sėsti į automobilį. Tokius liudytojų parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo D. J. parodymai, kad N. K. nenoriai sėdosi į automobilį. Tokias pačias aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose iš karto po įvykio, kuriuose nurodyta, kad N. K. atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus sėstis į tarnybinį automobilį.

12. Apelianto skundo argumentas, kad pareigūnai neteisėtai panaudojo antrankius, dėl to jis reiškė nepasitenkinimą, necenzūrinių žodžių nevartojo, atmestinas. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojais policijos pareigūnai H. A. ir P. L. nurodė, kad N. K. juos įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, šiuos žodžius konkrečiai įvardindami, taip patvirtindami savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių ma­­nyti, jog liudytojai policijos pareigūnai yra suinteresuoti melagingai apkalbėti apeliantą ir apkaltinti jį nebūtų administracinių nusižengimų padarymu, todėl teismas neturėjo jokios prie­žas­ties liudytojų paaiškinimais netikėti. Abejoti nuosekliais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių minėtų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose duotais paaiškinimais, nėra jokio pagrindo. Jokių esminių prieštaravimų tarp policijos pareigūnų paaiškinimų teisme ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Lietuvių kalboje žodis necenzūrinis reiškia nepadorus, t. y. nepaisantis doros normų, nemoralus, negero elgesio, nemandagus. Priešingai nei nurodo apeliantas, jo išsakyti necenzūriniai žodžiai pareigas vykdančių policijos pareigūnų atžvilgiu, yra žeminančio, užgaulaus, nemoralaus pobūdžio, todėl, be abejo, įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. Įvertinus policijos pareigūnų nurodytų necenzūrinių žodžių vartojimo aplinkybes ir kontekstą, žodžių prasmę, akivaizdu, jog apeliantas, vartodamas necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius, siekė parodyti negatyvų požiūrį į pareigūnų atliekamas pareigas, tokiu būdu pažemino pa­rei­gūnų garbę ir orumą, o tai atitinka ANK 508 straipsnyje numatyto admi­nis­tra­ci­nio nusižengimo sudėtį.

14. Apeliantas nurodo, kad liudytojas R. D. apklaustas administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-70-276/2019 nurodė, kad jam iš kairės stovėjo jis (N. K.) ir tarp jų nieko nebuvo, o liudytojas D. J. administracinėje byloje Nr. A18.-49-1017/2019 nurodė, kad jis (N. K.) buvo jo pašonėje, tokiu būdu dėl jo vietos picerijoje liudytojai duoda prieštaringus parodymus jie patys buvo neblaivūs, todėl jų parodymus laikyti patikimais nėra pagrindo. Tačiau aplinkybės kurioje vietoje picerijos viduje buvo N. K., nagrinėjamoje byloje reikšmės neturi. Abejoti liudytojų R. D. bei D. J. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jų parodymai apie teismo nustatytas įvykio aplinkybes neprieštarauja ne tik tarpusavyje, bet ir atitinka į įvykį atvykusių pareigūnų parodymams. Be to, apeliantas nenurodo kuri liudytojų parodymų dalis yra prieštaringa, išskyrus parodymus dėl jo buvimo vietos picerijoje. Nors apelianto minimoje administracinio nusižengimo byloje liudytojų parodymai dėl kai kurių neesminių aplinkybių nežymiai skiriasi, tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais ir laikyti juos nepatikimais, kadangi administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-70-276/2019 buvo nagrinėjamas kito administracinio nusižengimo aplinkybės.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

N. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.