Kauno apygardos teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

Nutraukė 2006 m. liepos 1 d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. 190 sudarytą santuoką tarp D. P. ir A. P., nustatant abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, palikti buvusiems sutuoktiniams pavardes P., P..

Padalino santuokoje įgytą autotransporto priemonę automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ją asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovui D. P.. Priteisti iš atsakovo D. P. ieškovei A. P. 2000,00 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui priteistą autotransporto priemonę.

Priteisė iš D. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 450,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2013-08-23 iki sūnų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Įskaičiuoti į išlaikymo mokėjimą lėšas, faktiškai gautas iš atsakovo pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-10-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3429-470/2013, dėl laikino išlaikymo. Priteistų vaikams išlaikyti lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. P..

Nustatė nepilnamečių vaikų D. P. ir G. P. gyvenamąją vietą su ieškove A. P. pagal jos gyvenamąją vietą.

Nustatė tokią atsakovo D. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1. Kas antrą savaitgalį, kai atsakovas nedirba, D. P. paima sūnus D. P. ir G. P. iš jų gyvenamosios vietos ar, suderinus su jų motina A. P., iš kitos vaikų buvimo vietos penktadienį 18.00-19.00 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 15.00-16.00 val.

2. Kasmetinių ir asmeninių švenčių metu, jei atsakovas nedirba, sūnus D. P. ir G. P. paima iš jų gyvenamosios vietos šventės dieną 10.00 val. ir parveža į jų gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20 val., sekančiai:

kiekvienais metais per Tėvo dieną - birželio pirmą sekmadienį;

kiekvienais metais per D. P. gimtadienį -lapkričio 23 d.;

poriniais metais sekančią dieną po sūnaus D. gimtadienio - spalio 20 d., po sūnaus G. gimtadienio - gruodžio 16 d.

neporiniais metais per sūnaus D. gimtadienį - spalio 19 d., per sūnaus G. gimtadienį - gruodžio 15 d.

poriniais metais - Šv. Velykų antrą dieną;

neporiniais metais - Šv. Velykų pirmą dieną;

poriniais metais - Šv. Kalėdų antrą dieną;

neporiniais metais - Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną;

neporiniais metais per Naujųjų metų šventę: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.

3. Dalyvavimas rugsėjo 1-osios dienos šventėje kiekvienais metais bus sprendžiamas bendru ieškovės ir atsakovo susitarimu.

4. Atostogų metu (bet kuriuo metų laiku) D. P. turi teisę praleisti su sūnumis šešias savaites. Šis laikas gali būti padalintas į keletą laikotarpių. Apie konkretų atostogų laiką D. P. praneša ne vėliau kaip prieš mėnesį laiko. D. P. atostogų laiką derina taip, kad jos nesutaptų su A. P. atostogomis.

5. Esant svarbioms priežastims (vaikų ar vieno iš vaikų liga, taip pat atsakovo liga, nenumatyta komandiruotė, iš anksto suplanuota kelionė ir kt.), D. P. bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitgalį, atitinkamai ieškovei su atsakovu apie tai pranešus vienas kitam iš anksto.

Priėmė atsakovo D. P. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimų dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine jo nuosavybe bei dėl D. P. įpareigojimo teikti informaciją ieškovei apie jo pasikeitusią turtinę padėtį ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.

Priteisė iš atsakovo D. P. 324,00 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Priteisė iš atsakovo D. P. 1232,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. P..

Priteisė iš ieškovės A. P. 105,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. P..

Teismas nustatė, kad šalys susituokė 2006 m. liepos 1 d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, ką patvirtina pateiktas į bylą A. P. ir D. P. santuokos liudijimas (2 t., b. l. 10). Santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) sūnus D. (2 t., b. l. 12), (duomenys neskelbtini) sūnus G. (2 t., b. l. 13). Pradžioje sutuoktinių santuokinis gyvenimas klostėsi normaliai, jie abu rūpinosi vaikais, vienas kitu, bendru sutarimu sprendė šeimos reikalus, vedė bendrą šeimos ūkį, kūrė ateities planus. Vėliau sutuoktinių santykiai pašlijo, atsirado nesutarimai ir šiuo metu sutuoktiniai daugiau nei metus gyvena skyrium. Atsakovas liko gyventi trijų kambarių jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ieškovė su vaikais persikraustė į dviejų kambarių tėvams priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įgijo automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4000 Lt.

Teismas nurodė, kad šalys prašė nutraukti santuoką ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji iširo dėl abipusės kaltės, todėl esant abipusiam prašymui nutraukti santuoką, atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai daugiau nei metus gyvena skyrium, nepalaiko šeimai būdingų santykių, teismas sprendė, jog santuoka iširo dėl abipusės sutuoktinių kaltės ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu šalys dėl automobilio T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vertės pasiekė bendrą susitarimą ir nurodė, kad jis vertas 4000 Lt. Teismas automobilį laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes įgytas santuokos metu. Nurodė, kadangi automobilis nėra dalus turtas, o juo faktiškai naudojasi atsakovas D. P., automobilis paskyrė atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisiant piniginę kompensaciją, lygią pusei automobilio vertės.

Teismas nurodė, kad šalys prašė nustatyti nepilnamečių sūnų D. ir G. gyvenamąją vietą su motina. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, jų nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su motina, kur vaikams užtikrintos geros buities, ugdymo, vystymosi, laisvalaikio sąlygos, nepilnamečių D. P. ir G. P. teismas gyvenamąją vietą nustatė su ieškove A. P..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovė A. P. nuosavybės teise valdo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kas patvirtinama Nekilnojamo turto registro išduota pažyma ( t.2, b.l. 15). Ieškovės paaiškinimu, apsigyvenusi skyrium nuo atsakovo, ji nuosavybėn iš skolintų lėšų, kurias pasiskolino iš savo tėvų, įsigijo automobilį. Skolos grąžinimo terminas nėra apibrėžtas. Ji dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis sudaro apie 2500 Lt per mėnesį, kas patvirtinama į bylą pateikta pažyma (t.2, b.l. 77). Kitokių pajamų ieškovė negauna. A. D. P. nuosavybės teise valdo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). Atsakovas dirba stogdengiu pagal verslo liudijimą ir yra deklaravęs VMI savo pajamas (2 t., b.l. 52). Iš pateiktų 2012 metų, 2013 metų metinių pajamų deklaracijų teismas nustatė, kad atsakovo individualios veiklos pajamas 2012 metais sudarė 6000 Lt, 2013 metais sudarė 7500 Lt per metus ( t.2, b.l. 53, 54, t.3, b.l. 44, 45). Atsakovas paaiškino, kad jo darbas nepastovus, sąlygojamas sezoniškumo, todėl šaltuoju metų laiku jis nedirba, registruojasi Alytaus teritorinės darbo biržos Alytaus skyriuje. Teismas nurodė, kad toks paaiškinimas iš dalies patvirtintas teismui pateikta Darbo biržos Alytaus skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovas registravosi laikotarpiu iki 2012-11-05, vėliau darbo paieška buvo nutraukta dėl registravimosi pažeidimų be teisės registruotis 6 mėnesius (t.2, b.l. 38). Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad vidutinės jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 650 L. T. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis ne visas gaunamas pajamas deklaruoja, kadangi didžioji jų dalis gaunama grynais pinigais ir jis turi galimybę deklaruoti pajamas pagal savo sprendimą, todėl nurodė, kad jo gaunamos pajamos faktiškai sudaro apie 1000 Lt per mėnesį. Ieškovė tokius atsakovo paaiškinimus ginčijo ir nurodė, kad atsakovas gauna žymiai didesnes pajamas ir tai jai yra žinoma, nes dar gyvenant kartu su atsakovu, nors jis dirbo tą patį stogdengio darbą, jo pajamos visada viršydavo jos gaunamas pajamas ir šeima niekada nejautė lėšų stygiaus. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nurodė dirbantis vidutiniškai tik dvi savaites per mėnesį, o kitas jo laikas yra laisvas, tariamai jis neturįs pakankamo užimtumo dėl darbo pasiūlymų stygiaus. Teismas nurodė, kad tokios atsakovo nurodytos aplinkybės tik patvirtina, jog jis turi realią galimybę dirbti papildomai ir taip užsidirbti užtikrindamas tiek savo, tiek savo vaikų materialinius poreikius, juolab, kad pasibaigus ekonominei krizei statybų sektorius siūlo pakankamą darbo rinką, kurioje vyrauja palyginus aukštas statybininkų darbo užmokestis. Ne mažiau svarbu ir tai, kad atsakovas turi visas galimybes kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti, jis yra sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, be to, kaip pats paaiškino, be stogdengio darbo yra dirbęs ir apdailininko darbą. Teismas, išanalizavęs aplinkybės sprendė, kad šalių turtinė padėtis ir galimybė pasirūpinti vaikų išlaikymu yra lygi. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Šiuo metu viena minimali mėnesinė alga sudaro 1000 litų (LR Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543), tėvai turėtų teikti nepilnamečiams vaikams D. ir G. po 500 litų išlaikymą kas mėnesį, tačiau vertinant, kad šalys susitarė dėl palyginus plataus atsakovo bendravimo su vaikais laiko, bendravimo metu su vaikais atsakovas, suprantama, patirs materialių išlaidų, išlaikymo dydį teismas nustatė pagal ieškovės patikslintą reikalavimą. Iš atsakovo kiekvienam vaikui priteisė po 450 Lt kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai išaiškino ir pritaikė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota bei suvienodinta teismų praktika šios kategorijos bylose. Su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei išvadomis sutikti negali ir mano, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir/arba netinkamai taikė LR Konstitucijos 23 str., LR CK 1.5 str., 6.210 str., LR CPK 163 str. 3 d, LR CPK 177,185 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, LR CPK 263 str. reikalavimus teismo sprendimui, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir pateiktus įrodymus vertino vienpusiškai, nepilnai, neobjektyviai. Iš ieškovės pateiktų vieno mėnesio poreikių lentelės matyti, kad vienam vaikui išlaikyti ieškovės nuomone, sudaro 940 Lt. Įrodymams patvirtinti ieškovė pateikė du komplektus mokėjimo kvitų apie mokėjimus maisto prekybos centruose, vaistinėse, degalinėse ir pan. Proceso metu užduodant klausimus apie atliktus pirkimus, produktus, kurie vaikų mitybai nėra labai tinkami, apie apsipirkimus savaitgaliais, kada vaikai dažniausia būna pas atsakovą, ieškovė tinkamai paaiškinti negalėjo. Kvituose nurodytos datos ir valandos kartais yra tos pačios dienos data, pirkimai daryti vos kelių valandų skirtumu ir skirtinguose miesto galuose esančiuose prekybos centruose. Be to, praktiškai beveik kiekvieną savaitgalį vaikai praleidžia pas tėvą ir yra visiškai jo išlaikomi. Teismo sprendime nurodyti argumentai dėl jo gaunamų pajamų ir išlaidų neatitinka teismui teiktų įrodymų, iškreiptai atspindi atsakovo paaiškinimų prasmę ir išimtini įvertinti tik ieškovės naudai, pvz.: dėl remonto, kompiuterio, išlaidų buto išlaikymui. Ieškovė nutyli ir apie tai, kad anksčiau jie galėję gyventi laisviau, tačiau nenurodo, kad susituokus apsigyveno atsakovo tėvų padovanotam bute, kuriame buvo viskas, net indai. Todėl taupyti pinigų tokiems poreikiams nereikėjo. Posėdžio metu ieškovė neginčijo, kad išėjus gyventi atskirai, jos vardu nupirktas vieno kambario butas ir automobilis, o ji pati su vaikais gyvena dviejų kambarių bute, registruotam jos tėvo vardu. Paaiškino, kad vieno kambario butui pinigų davė tėvai, jame gyvena sesuo, mašinai pinigų paskolino tėvai neterminuotam laikotarpiui, o dviejų kambarių butą tėvas nupirko pardavus sodą. Tokie paaiškinimai prieštarauja šioje byloje ieškovės teiginiui, jog jos tėvai gyvena vargingai. Mažesnysis sūnus neturi ketverių metų, lanko darželį darbo dienomis. Aštuonerių vyresnysis lanko mokyklą. Abu vaikai savaitgalius dažniausiai leidžia su tėvu. Mažesnįjį visada kerpa tėvas, gydymas ir stomatologo paslaugos nemokamos, beveik visi drabužėliai lieka nuo vyresniojo sūnaus. Akivaizdu, kad išlaidos abiejų vaikų atžvilgiu niekaip negali būti vienodos. Priimtas teismo sprendimas faktiškai visą išlaikymo naštą perkelia ant atsakovo pečių. Ieškovės pateikti įrodymai parodo ją esant pakankamai vargingą, gaunančią nedideles pajamas, o atsakovą kaip blogą tėvą, bet kokia kaina vengiantį išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau atsakovas prašo priteistas išmokas sumažinti tik iki tol, kol pagerės turtinė padėtis. Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi LR Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat minėto straipsnio 3 d. nustatytu imperatyvu, kad materialini išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti LR Civilinio kodekso 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė - visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR Civilinio kodekso 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.