- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-298-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02947-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3429-470/2013 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir atsakovo D. P. priešieškinį ieškovei A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, išspręsti šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus, priteisti nepilnamečiams vaikams G. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 550 Lt, o D. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt išlaikymą kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės.
Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš jo nepilnamečių sūnų išlaikymui po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą ir nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams D. – po 500 Lt, o G. – po 550 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki bus priimtas galutinis teismo sprendimo. Nurodė, kad atsakovas per 7 gyvenimo skyrium mėnesius nereguliariai yra pervedęs vaikų išlaikymui tam tikras pinigų sumas, vidutiniškai 286 Lt per mėn., kurių neužtenka išlaikyti vaikus, ir šios sumos neužtikrina vaikų poreikių patenkinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš dalies, 2013 m. spalio 29 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo D. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. , gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo dienos 2013-10-25 iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną ieškovę A. P.. Teismas laikiną išlaikymą priteisė, remdamasis faktu, kad ieškovė pateikė reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kas patvirtina galimą vaikų išlaikymo teisės pažeidimą. Kadangi materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai, todėl teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas nurodė, kad išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikams sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį, o jei apeliacinės instancijos teismas pripažins, kad laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra būtinas – sumažinti laikino išlaikymo dydį kiekvienam vaikui iki 200 Lt. Nurodo, jog nutartis nepagrįsta, todėl naikintina dėl šių argumentų:
1) Nebuvo būtinybės ir tikslingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi apeliantas šalims pradėjus gyventi skyrium gera valia moka po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, be to, beveik kiekvieną savaitgalį vaikus pasiima pas save, juos prižiūri, perka vaistus, juos slaugo susirgus, būtinais atvejais sutinka papildomai juos prižiūrėti, t. y. jis yra suinteresuotas prisidėti prie vaikų išlaikymo ir šios pareigos nevengia. Todėl ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, prieštaraujantis apelianto geranoriškai vykdomiems veiksmams, siekiant išlaikyti vaikus, ir yra teisiškai nepagrįsti.
2) Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovo vaikų išlaikymui skiriamų lėšų dydis neužtikrina net būtiniausiųjų vaikų poreikių. Atsakovo nuomone, 800 Lt suma yra pakankama patenkinti abiejų vaikų minimalius poreikius, įvertinant jų amžių, užimtumą ir poreikius. Apeliantas teigia, kad jis šiuo metu nėra finansiškai pajėgus mokėti po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, kadangi jis dirba stogdengiu pagal verslo liudijimą ir jo gaunamas darbo užmokestis 2 000 Lt per mėnesį nėra pastovus, o šaltuoju metų laiku nesant užsakymų, atsakovas nedirba ir įsiregistruoja darbo biržoje, negaudamas jokių išmokų.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog skundo argumentai dėl atsakovo geranoriško išlaikymo vaikams teikimo yra nepagrįsti, kadangi atsakovas tik prasidėjus santuokos nutraukimo procesui pradėjo pervesti pingines įmokas. Teigia, kad atsakovas per visą vasarą nebuvo išreiškęs noro pasiimti vaikus, jis tik trumpam užeidavo juos aplankyti, paprašius prižiūrėti vaikus, jiems susirgus, atsakovas atsisakė tai daryti, ir tik prasidėjus teismo procesui atsakovo tėvai pradėjo teikti pagalbą vaikams prižiūrėti. Ieškovė nesutinka su skundo argumentu, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesant būtinybės, kadangi atsakovo teikiamas išlaikymas yra nereguliarus ir pernelyg mažo dydžio, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai, jomis užtikrinta nepilnamečių vaikų pačių minimaliausių interesų ir poreikių apsauga. Atsakovas nededa pastangų, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai. Nepagrįsti ir skundo argumentai dėl CK 3.192 str. numatyto proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų galimybės teikti išlaikymą pažeidimo, kadangi atsakovas teikia tik 20 proc. vaikams reikalingų lėšų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį. Teismas, CPK 144 – 148 straipsnių pagrindu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. šioje proceso stadijoje nesprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Nagrinėjamu atveju ieškovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį – sūnui D., gim. (duomenys neskelbtini), – po 500 Lt, o sūnui G., gim. (duomenys neskelbtini) – po 550 Lt iki jų pilnametystės. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti atsakovą teikti sūnui D. – 500 Lt, o sūnui G. – 550 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį. Atsakovas atskiruoju skundu ginčija teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą, jų būtinumą ir tikslingumą, teigdamas, jog jis gera valia teikia išlaikymą sūnums ir šios pareigos nevengia. Skundo argumentams pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas teikė nepilnamečiams sūnums tam tikro dydžio išlaikymą. Tačiau, kaip nurodė ieškovė, atsakovo teikiamas išlaikymas nėra pastovus, jis teikiamas nereguliariai ir nepakankamo dydžio, todėl atsakovo teikiamo išlaikymo pakankamumas (ar nepakankamumas) vaikų poreikiams patenkinti ir toliau lieka ginčo dalyku. Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes prioritetas šiuo atveju teikiamas vaikų interesų apsaugai. Atsakovo atskirojo skundo teiginiai, kad jis tam tikrą išlaikymo dalį teikia natūra, pasiimdamas vaikus pas save ir jų buvimo pas jį laikotarpiu juos visapusiškai aprūpindamas, įrodymais nėra patvirtinti (CPK 178 straipsnis), o ieškovė šias aplinkybes neigia.
Atsakovas nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu – po 300 Lt kiekvienam vaikui, kadangi, jo nuomone, abiejų vaikų išlaikymui pakanka 800 Lt per mėnesį, o jis dėl savo sunkios finansinės padėties neturi galimybių teikti priteisto dydžio išlaikymą. Tačiau atsakovas, teigdamas, kad vieno vaiko poreikiams patenkinti pakanka 400 Lt sumos per mėnesį, t. y. po 200 Lt iš kiekvieno tėvo (motinos), tokio teiginio nepagrindė jokiais konkrečiais argumentais ir įrodymais (CPK 178 straipsnis). Prioritetinė nepilnamečių vaikų interesų apsauga (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) ir įstatyme įtvirtintas būtinumas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad jau šiuo metu, t. y. bylos nagrinėjimo metu būtų bent minimaliai užtikrintas nepilnamečių vaikų būtinų poreikių patenkinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstamas ir taikomas orientacinis priteistino išlaikymo dydžio kriterijus, kuris nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v M. S., bylos Nr. 3K-3–259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v D. V., bylos Nr. 3K-3–495/2009). Skundžiamos nutarties priėmimo metu minimali mėnesio alga buvo ir yra 1 000 Lt, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, dar nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos išlaikymo dydžiui, buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams tam, kad būtų užtikrintas jų būtinųjų poreikių patenkinimas bylos nagrinėjimo metu.
Pažymėtina, kad visos esminės turinčios reikšmės priteistino išlaikymo dydžiui aplinkybės (vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui ir pan., tėvų turtinė padėtis, jų turimi kiti išlaikytiniai ir kt.) bus nustatytos tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, o nepilnamečių vaikų interesų apsauga reikalauja, kad jau šiuo metu būtų bent minimaliai užtikrintas jų būtinų poreikių patenkinimas, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra tik laikinai situaciją sureguliuojanti priemonė. Tiek ieškovės nurodytų vaikų poreikių pagrįstumas, tiek kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie jų išlaikymo, atsižvelgiant į kiekvieno jų turtinę padėtį ir turimus išlaikytinius, bus nustatyti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 300 Lt dydžio išlaikymo suma kiekvienam vaikui šiuo atveju yra pagrįsta ir atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti nepertraukiamą išlaikymą iš abiejų tėvų ir tokio dydžio, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Išsprendus šalių ginčą išlaikymas gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą. Nustačius, jog sūnums teiktinas mažesnis išlaikymas, negu taikytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sumokėtos išlaikymo sumos vykdymo procese galės būti įskaitytos.
Ieškovas skunde teigia, kad jo materialinė padėtis šiuo metu yra sunki, nes, atsižvelgiant į jo darbo sezoniškumą, šaltuoju metų laiku jis nedirba, yra užsiregistravęs darbo biržoje, todėl išlaikymas nėra proporcingas jo turtinei padėčiai. Atsakovo sunki turtinė padėtis šiame bylos nagrinėjimo etape, nesurinkus visų tai patvirtinančių įrodymų ir jų neįvertinus, nėra nustatyta, tačiau net jei ji ir būtų nustatyta išnagrinėjus ginčą, tai neatleidžia atsakovą nuo imperatyvios įstatyme įtvirtintos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus ir imtis visų įmanomų priemonių užsitikrinti tokias pajams, kad galėtų vykdyti šią imperatyvią pareigą.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.