- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- 1-31-749/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33349-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Kaltinamasis
- T. M.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Evelinai Urbonaitei, Irmai Žemaitei, Jolantai Žižiūnienei, Vitalijai Kliukienei, Ingai Madeikienei, Viktorijai Misevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Juozainiui, kaltinamajam T. M., jo gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje, teistas:
1) 2006 m. sausio 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir skirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
Žemesnės instancijos teismas
2) 2007 m. liepos 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2007 m. spalio 22 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi) pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
3) 2010 m. kovo 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir skirta 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
4) 2011 m. balandžio 6 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 8 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010 m. kovo 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.;
5) 2011m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 m. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta 1 m. 7 mėn. bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 m. 7 mėn. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius jo kaltės dalyvaujant nusikaltimo padaryme;
6) 2011 m. gegužės 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su 2010 m. kovo 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 3 mėn. 2011 m. lapkričio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2011 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi subendrinta bausme pagal 2011 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismo, 2011 m. balandžio 6 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo, 2010 m. kovo 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžius ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams (Šią bausmę nuteistasis atliko ir 2017 m. spalio 20 d. buvo paleistas iš Vilniaus pataisos namų, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas buvo neišnykęs);
8) 2020 m. liepos 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu (pakeistu 2020 m. spalio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu) pagal BK 284 straipsnį (2 veikos), 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 233 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 138 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
9) 2020 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. liepos 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu (pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu) ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. Bausmę pradėjo atlikti 2020 m. gruodžio 14 d. 2022 m. balandžio 14 d. pagal BVK 157 str. 3 d. paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra, neatlikęs 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės. 2022 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Sulaikytas dėl bausmės dalies atlikimo 2022 m. rugsėjo 14 d. Bausmės pabaiga 2023 m. kovo 13 d., -
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 242 straipsnyje, BK 309 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
T. M., būdamas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį bei žinodamas, kad bausmė 2020 m. spalio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeista ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn. ir kad nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. spalio 30 d., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnų įpareigotas atvykti 2020 m. lapkričio 19 d. 9 val. į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK budėtojų dalį, iš kur bus pristatytas į bausmės vykdymo vietą, laiku neatvyko bei pažeisdamas 2018 m. sausio 20 d. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), slapstėsi adresu (duomenys neskelbtini), kur policijos pareigūnų buvo sulaikytas 2020 m. gruodžio 14 d.
Be to, T. M. buvo kaltinamas, kad jis savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip laikotarpyje nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. kovo 19 d. savo mobilaus ryšio telefone „Samsung S7 EDGE“ SN: (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) ir jame esančioje mikro SD kortelėje „SanDisk 2GB“ įgijo ir laikė vaizdo dokumentus: 3 vnt. failų pavadinimais: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kur atvirai ir detaliai rodomi lytiniai aktai, masturbacija, oralinis aktas, tikras lytinis aktas ir kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai iki 14 metų amžiaus, 132 vnt. failų pavadinimais: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kur atvirai ir detaliai rodomi lytiniai aktai, masturbacija, oralinis aktas, tikras lytinis aktas, ir kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus, ir juos laikė iki 2018-03-19, kai jie kratos metu buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų, tokiu būdu įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas ir asmuo pateikiamas kaip vaikas, todėl T. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalį.
I. Įrodymai, jų vertinimas
Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, t. y. teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu, atliekant pilną įrodymų tyrimą.
Dėl BK 242 straipsnyje numatytos veikos
Kaltinamasis T. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo atžvilgiu priimtą nuosprendį apskundė advokatas. Jam buvo skirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jam sakė, kad kol nuosprendis neįsiteisėjęs, tikrai niekas nevykdys, jis buvo įsitikinęs, kad taip ir bus. Panevėžio apygardos teismo nuosprendį skundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, skunde prašė sustabdyti nuosprendžio vykdymą. Laukė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties. Jam advokatas sakė, ir jis pats buvo įsitikinęs, kad kol nuosprendis apskųstas, niekas jo nevykdys. Žino, kad Panevėžio apygardos teismas vienoje dalyje jį išteisino ir paliko 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Žinojo apie Panevėžio apygardos teismo skirtą bausmę. Tikėjosi iš Aukščiausiojo Teismo, kad gaus „lygtinumą“. T. M. teigimu, jis nežino tų teisinių dalykų ir jų nesupranta. Apie tai, kad po apygardos sprendimo nuosprendis įsiteisėja iš karto, su advokatu nekalbėjo. Su gynėju bendravo tik tiek, kad reikėjo apygardos teismo nuosprendį apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, kaltinamasis nurodė, jog žinojo, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė neišvykti iš nurodytos gyvenamosios vietos, bet jis ir nebuvo išvykęs. Jis visą laiką ten gyveno. Kaltinamajam nebuvo skirtas įpareigojimas tam tikromis valandomis būti namuose, tad jis ten tik miegojo – tai yra, tik gyveno. Savo gyvenamosios vietos nekeitė. Nesutinka, kad pagal kaltinimą su juo buvo susiekta ir nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 19 d. 9.00 val. turi prisistatyti į Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK, (duomenys neskelbtini), iš kur jis bus pristatytas atlikti bausmę, jis tokio telefoninio skambučio neprisimena. Kas galėjo jo telefonu atsiliepti, jis nežino, galėjo ir taip būti. Jis nuvykdavo į L. M. butą, nes jie artimai draugavo. Kai atvyko policijos pareigūnai į L. M. (dabar M.) butą, kaltinamasis matė, kad trys vyriškiai stovi, bet kad policijos pareigūnai - jis negalėjo žinoti. Niekas nesakė, kad jie policijos pareigūnai. Durys šarvuotos, garso izoliacija gera, jei ir sakė, galėjo negirdėti. Trys vyriškiai buvo civiliniais rūbais, be uniformų. Jie ten galbūt, kažką ir sakė, bet nieko per duris nesigirdi. Nežino, pas ką jie atėjo, nežino, kokiu klausimu atėjo, gal jie atėjo pas L.. Tuos 3 vyriškius matė per skambučio kamerą, o jų neįsileido todėl, kad jų nepažįsta, nes jie buvo be skiriamųjų ženklų. Kai būna su uniforma, matosi, kad policininkai, o dabar pasirodo, kad iš Organizuotų nusikaltimų skyriaus. Kai buvo viduje, jam niekas į telefoną neskambino. Jis išgirdo garsą, kad už durų gaisrininkai „Družba“ įsijungė, todėl juos pats įsileido, atrakino duris. Kaltinamojo teigimu, jis bausmę atlikti savo iniciatyvos nerodė, nes jam nebuvo išaiškinta niekur, kaip elgtis tokiu atveju. Kupiškio teismas nieko neišaiškino, Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio skelbime nedalyvavo. Su tuo, kad savo noru nenuvyko atlikti laisvės atėmimo bausmės, susiję tai, kad padavė kasacinį skundą ir tikėjosi, kad tas nuosprendis bus nevykdomas.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. O. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gavęs įsiteisėjusį nuosprendį, jis gavo užduotį ir pradėjo ją vykdyti – pradėjo nurodyto asmens paiešką. Susirinko kontaktinius duomenis ir ieškojo, bandė skambinti. Nepamena asmens telefono numerio. Skambino iš savo tarnybinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Prisiskambinęs prisistatė ir paklausė, ar kalba su M., jis atsakė, kad jis yra tas asmuo. Asmenį informavo, kad turi vykdyti nuosprendį ir jis turi atvykti į VPK dėl bausmės atlikimo. Pokalbio metu asmuo žinojo, kad nuosprendis įsiteisėjęs. Buvo sutarta diena, vieta, kada nuteistasis turėjo atvykti atlikti bausmę. Policijos komisariate yra visi dokumentai, buvo įformintas sulaikymas. Gali būti, kad 2020 m. lapkričio 19 d. M. pažadėjo atvykti sutartu laiku. Liudytojui nuvykus sutartu laiku, nuteistasis neatvyko, jo telefonas buvo išjungtas. Tada V. O. važiavo pagal adresą, kuris nurodytas teismo dokumentuose – (duomenys neskelbtini), buto neprisiminė. Nustatė, kad nurodytu adresu gyvena nuteistojo mama. Liudytojas nusistatė moters telefono numerį, kuri prisistatė, kad yra M. mama. Ji pasakė, kad sūnus kartu negyvena tuo adresu, tik ji yra kažkur girdėjusi, kad gyvena Panevėžyje, pas draugę, tikslaus adreso nežino. Pasakė tą patį telefono numerį, kuriuo liudytojas skambino M.. Sakė, kad bendravo su juo prieš dieną. Motina patvirtino, kad vėliau tas telefonas buvo išjungtas. Kai neprisiskambino, tai ir nebeskambino daugiau. Tada V. O. užpildė nustatytą dokumento formą ir visus dokumentus perdavė tokių asmenų paieškai. Bandė asmens ieškoti per darbovietę, žino, kad darbovietė susijusi su sportu. Atsiliepė vadovas, prisistatė, bet liudytojas teisiamojo posėdžio metu negalėjo pasakyti jo vardo ir pavardės, nes neprisiminė. Sutvarkė formalumus dėl paieškos ir perdavė dokumentus dėl paieškos paskelbimo. Daugiau nesiuntė šaukimų nuteistam asmeniui, nes nėra nustatytos tokios tvarkos. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, liudytojas parodė, kad kai pirmą kartą paskambino nuteistajam, jam nekilo abejonių, kad telefonu atsiliepė ne M.. Bet anksčiau neteko su juo bendrauti. Asmuo, atsiliepęs telefonu, patvirtino, kad žino, jog yra nuteistas ir sutiko atvykti. Nekilo abejonių, kad jis neatvyks, jis nebandė derėtis.
Liudytoja K. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavus teismo nutartį ar nuosprendį, buvo pradėta asmens paieška. Situacijos neprisiminė, prašė pagarsinti jos parodymus.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaitytas liudytojos K. R. 2021 m. vasario 11 d. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2020 m. lapkričio 20 d. iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK gavus medžiagą dėl nuteistojo T. M., gim. (duomenys neskelbtini) paieškos, buvo paskelbta paieška, paieškos bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškomas pasislėpęs nuo bausmės atlikimo T. M., kurio deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Pagal 2020 gruodžio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjo Vytauto Krikščiūno nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su 2020 m. liepos 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 138 str. 1 d., 284 str., 233 str. 1 d., 233 str. 1 d., 140 str. 1 d., 284 str. skirta T. M. galutinė subendrinta bausme, kuri buvo pakeista Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu (skirta laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn.) ir paskirta T. M. galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją visą atliekant pataisos namuose. 2020 m. lapkričio 24 d. ji važiavo ieškoti T. M. pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Nurodytu adresu buvo mama V. M., kuri nurodė, kad sūnų T. M. matė prieš savaitę, o į telefono skambučius jis neatsako. Kokiais telefono numeriais skambino sūnui, V. M. nenurodė. Norėjo motinai V. M. palikti pranešimą dėl T. M. paskirto nuosprendžio vykdymo, tačiau mama atsisakė jį priimti ir pasakė, kad sūnus T. M. turi raktus nuo buto pašto dėžutės ir jam skirtą korespondenciją pasiima. Tada pašto dėžutėje liudytoja paliko pranešimą dėl T. M. paskirto nuosprendžio vykdymo, kuriame buvo nurodyta data, t. y. 2020 m. lapkričio 30 d. savarankiškai atvykti į Panevėžio apskrities VPK nuosprendžio vykdymui, o neatvykus bus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 242 straipsnį, t. y. vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Iki pranešime nurodytos datos T. M. neatvyko, ji skambino T. M. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo tarnybinio mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau T. M. telefonas buvo išjungtas. 2020 m. gruodžio 8 d. į Bendrąjį pagalbos centro telefoną 112 buvo gautas anoniminis pranešimas, kad ieškomas T. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pagal gautą pranešimą patruliai patikrino nurodytą adresą, tačiau niekas durų neatidarė. 2020 m. gruodžio 14 d. Panevėžio apskrities VPK KP SNTV 1-ojo skyriaus viršininko M. J. nurodymu, kad ieškomas T. M. yra adresu (duomenys neskelbtini), 13 val. 40 min. Panevėžio apskrities VPK KP SNTV 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. M. ir vyresnysis tyrėjas A. S. važiavo tikrinti informacijos tikslu sulaikyti ieškomą T. M.. Liudytoja pati informacijos patikrinime nedalyvavo. T. M. buvo sulaikytas nurodytu adresu ir grįžę kolegos pasakė, kad atvykus į minėtą adresą, pro buto duris nesigirdėjo, kad kažkas yra bute. Jiems pabeldus ir paskambinus į duris, niekas buto durų neatidarė, jie garsiai žodžiu prisistatė, kad yra policijos pareigūnai ir pareikalavo atidaryti duris. Sakė, kad T. M. atsisakė vykdyti nurodymus. Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo buto savininkę L. M., kad jėga bus patekta į butą, bet ji atsisakė vykti į namus. Kadangi T. M. durų nedarė, atsisakė vykdyti teisėtus policijos nurodymus, todėl kolegos nusprendė jėga patekti į butą. Apie jėga patekimą į butą ne kartą žodžiu buvo informuotas ir T. M.. Sakė, kad jis ilgą laiką buto durų neatidarė, todėl jie iškvietė Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus. Atvykus Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnams, jie dar kartą žodžiu per uždarytas duris pranešė T. M., kad bus jėga patekta į butą. Po kurio laiko vis tik T. M. atrakino duris ir buvo sulaikytas. Panevėžio apskrities VPK Viešosios policijos Patrulių kuopos pareigūnai pristatė T. M. į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK laikino sulaikymo patalpą, o Panevėžio apskrities VPK Viešosios policijos areštinės ir konvojaus skyriaus pareigūnai sulaikytąjį T. M. pristatė į (duomenys neskelbtini). T. M. paieška ir paieškos byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. (2 tomas, 13-16 lapai)
Liudytoja K. R. tęsdama parodymus bei atsakydama į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad buvo į pašto dėžutę įdėtas pranešimas, jog gauta teismo nutartis ir nuteistasis turi atvykti į komisariatą, buvo nurodyta data, laikas ir kas jam gresia jei neatvyks. Asmuo neatvyko. Pati skambino nurodytu nuteistojo telefono numeriu. Daugiau apie šį įvykį liudytoja neprisiminė ir tvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo ieškomas asmuo, vykdomi jo sulaikymo veiksmai. Buvo renkama informacija apie asmenį, jo buvimo vietą. Šiuo atveju liudytojas nebuvo tiesioginis vykdytojas, jis dalyvavo nuteistojo sulaikymo momentu. Paieškos vykdytojas buvo R.. Liudytojas nuvyko su M. ir Š. į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kažkelintą namą. Nuvykus nurodytu adresu, durų niekas neatidarė. Buvo antras aukštas, per vidurį durys. A. S. perėjo į kitą namo pusę stebėti balkono. Ieškomas asmuo neįsileido į patalpas. Buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) pas buto valdytoją, tai buvo nuteistojo giminaitė, ji nurodė niekuo negalinti padėti. Tada buvo priimtas sprendimas patekti į patalpas su Priešgaisrinės tarnybos pagalba. Liudytojo veiksmai buvo – kontaktavimas su asmenimis, kurie tą butą galėtų atrakinti ir stebėjimas iš lauko pusės, kad asmuo nepasišalintų per balkoną. A. S. nežino, kas buvo daroma prie nuteistojo gyvenamosios vietos durų, jis to nematė. Buvo priėję prie durų, beldė garsiai, prisistatė, tačiau niekas neatsiliepė. Buvo apsirengę civiliniais rūbais. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, liudytojas nurodė, kad paieškos vykdytojas nurodė nuvykti į (duomenys neskelbtini). Nuvykus pas nuteistojo giminaitę, vyko įtikinėjimas, kad gražiuoju atrakintų duris. A. S. išgirdo neigiamą atsakymą, pranešė ir pats nuvyko atgal.
Liudytojas I. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) galą. Su juo vyko A. M. ir A. S.. Aukštas 2 ar 3, durys tiesiai, duryse buvo įmontuota kamera. Prie durų buvo liudytojas ir M., S. nuėjo prie balkono. Pareigūnai beldė ar skambino į duris, tačiau niekas jų neatidarė. Prisistatė garsiai „policija“, asmuo, viduje turėjo girdėti. Liudytojas su kolegomis beldė ir šnekėjo. Liudytojas buvo apsirengęs civiliais rūbais. Per durų akutę parodė pažymėjimą. Ar nuteistasis matė ar nematė, liudytojas negalėjo pasakyti. Jokio atsakymo ir jokio garso iš buto nebuvo. Nieko nesulaukę, išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini). Liudytojui paskambino, kad vėl atvažiuotų, nes atvažiuoja priešgaisrinė, tad jis vėl nuvažiavo. Užvedus pjūklo variklį kad nupjauti durų spynas, atsidarė durys ir policijos pareigūnai sulaikė M.. Pats asmuo atidarė duris. Antrankius uždėjo, tačiau teisiamojo posėdžio metu neprisiminė kas ir kaip vyko, neprisiminė, ar nuteistasis asmuo priešinosi. Kažkam M. skambino. Bute buvo katinas, daugiau asmenų bute nebuvo. Neprisiminė, ar klausė nuteistojo, kodėl jis iš karto neatidarė durų. Antrankiai nuteistajam uždėti buvo, nes jis buvo paieškomas. Sulaikymo metu naudoja antrankius. Liudytojas su kolegomis sulaikyto asmens nevežė, vežė patruliai.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaitytas liudytojo I. Š. 2021 m. birželio 2 d. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2020 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslios dienos neatsimena, dienos metu kolega -Panevėžio apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos pirmojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. M. paprašė padėti sulaikyti paieškomą asmenį T. M., kurio paiešką vykdė K. R.. Su kolegomis A. M. ir A. S. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio neatsimena. Liudytojas su A. M. nuėjo prie buto, esančio antrame aukšte, durų, o A. S. nuėjo prie namo, kur yra buto langai ir balkonas, kad paieškomas nepabėgtų. Su A. M. skambino į duris, beldė, garsiai sakė, kad jie yra policijos pareigūnai, tačiau buto durų niekas nedarė, nors gautais duomenimis žinojo, kad T. M. yra buto viduje. Buto savininkės namuose nebuvo, kiek žino, buto savininkė gulėjo ligoninėje ir tą dieną ji turėjo grįžti į namus. A. M. skambino buto savininkei, prašė grįžti į namus, atrakinti buto duris, kad jei neatrakins, buto duris išpjaus, bus iškviesti Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai. Buto savininkė, kaip suprato liudytojas, melavo, lyg tai sakė, kad jos neišleidžia iš ligoninės ir į namus nevažiavo. Kiek atsimena, kolega A. S. važiavo pas buto savininkės tėvus į namus, nes pas juos buvo buto savininkės vaikas. Važiavo, nes tikėjosi, kad gaus buto raktus ir bus galima atrakinti buto duris, kad jų nereikėtų pjauti. A. S. grįžo ir pasakė, kad jam raktų niekas nedavė ir kartu nevažiavo, kad atrakinti butą. Kadangi pareigūnai prie durų buvo apie dvi valandas, durų niekas nedarė, nors tikrai turėjo girdėti, kad skambino į duris, beldė ir prisistatė daug kartų, kad yra policijos pareigūnai. Kadangi durų niekas nedarė, į vidų patekti negalėjo, ir kol nepriėmė sprendimo ką daryti, liudytoją kažkuris iš kolegų parvežė atgal į darbo vietą. Praėjus kažkuriam laikui, gal iki pusvalandžio, vėl paskambino A. M. ir paprašė, kad kuo greičiau atvažiuotų padėti sulaikyti paieškomą. Liudytojas jau su kolega A. L. nuvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini), kur abu su A. L. nuėjo iki buto durų. A. M. pasakė, kad buvo priimtas sprendimas pjauti duris ir taip patekti į buto vidų, kad jau yra iškviesti priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai. Jiems atvažiavus, gal už 10 min. atvyko ugniagesiai ir jiems tik pajungus benzininį pjūklą, kad pjauti duris, T. M. atrakino buto duris. Bute jis buvo vienas. Kai pateko į butą, pamatė, kad kitoje durų pusėje ant durų yra sumontuotas vaizdo stebėjimo monitorius. T. M. pasakė, kad per šitą vaizdo stebėjimo įrenginį jis būdamas ir ne bute, gali bendrauti su asmenimis, kurie yra prie to buto durų. T. M. sakė, kad pareigūnus matė ir viską girdėjo, ką jie kalbėjo, tačiau dėl ko neatidarė buto durų, jis nepasakė. T. M. buvo sulaikytas ir kai jį išsivedė į kiemą, ten jau buvo patrulių ekipažas ir jau buvo grįžusi buto savininkė. T. M. perdavė patrulių ekipažui, kad jį pristatytų į laikino sulaikymo patalpas, o patys važiavo atgal į darbą. (2 tomas 31-34 lapai)
Liudytojas I. Š. atsakydamas į tikslinamuosius klausimus parodė, kad neteistasis sakė, jog per kamerą, įmontuotą duryse, net ir nebūdamas bute gali bendrauti su asmenimis, kurie yra prie jo buto durų, tai yra, teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pagrindas buvo nutartis dėl minėto asmens paieškos. Byla buvo pas jo kolegę R.. R. jo paprašė nuvykti kur galimai galėjo būti M.. Adresas (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisiminė, antras aukštas, tiesiai durys. Paskambinus į duris niekas neatidarė. Išgirdo, kad kažkas yra viduje, kad kažkas vaikšto. Paskambino, beldė į duris, matė kamerą buto duryse ir suprato, kad juos tikrai stebi. Paprašė S., kad nuvyktų pas M. sugyventinės tėvus, kad duotų raktą ir atrakintų buto duris. Draugė buvo ligoninėje ir pati nesutiko atvykti ir atrakinti durų. Sugyventinės motina taip pat nesutiko atvykti ir atrakinti durų. Asmuo, esantis bute buvo perspėtas, kad bus kviečiama priešgaisrinė tarnyba ir panaudotos priemonės patekti į butą. Išsikvietė pagalbą, sulaukus priešgaisrinės tarnybos darbuotojų, užkūrus pjūklą, M. atidarė duris ir policijos pareigūnai pateko į vidų. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus A. M. nurodė, kad M. pasakė, kad stebėjo juos per planšetę ir tikėjosi, kad jie išeisime. Su buto savininke kalbėjosi telefonu, ji sakė, kad buvo sumušta M., buvo registruotas įvykis keletą dienų prieš jo sulaikymą. M. iš pradžių nesutiko, kad būtų sulaikomas, pareigūnai perspėjo, kad bus uždėti antrankiai ir jie buvo panaudoti. Leido jam paskambinti buto savininkei, kad atvyktų užsirakinti buto duris, bet jis pats turėjo raktus, užrakino. Jiems išeinant, grįžo sugyventinė su savo motina. Buvo iškviestas policijos automobilis ir M. pristatytas į VPK. Jis pasakė, kad tikėjosi, kad jie nebegrįš, kai išėjo iš laiptinės. Planšetę matė bute ant stalo, juodos spalvos. Buvo išėję į pirmą aukštą, kad galėtų paskambinti. Stebėjo tarp pirmo ir antro aukšto, M. negalėjo nepastebėtas išeiti iš buto.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaitytas liudytojos L. M. (dabar M.) 2021 m. kovo 31 d. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad T. M. pažįsta apie 1-2 metus, su juo draugauja nuo 2021 m. liepos mėn., tačiau per tą laikotarpį T. M. tai gyveno pas ją namuose adresu (duomenys neskelbtini), tai grįždavo pas mamą V. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kai jie susipykdavo, T. M. grįždavo pas mamą. T. M. vadinti sugyventiniu negali, nes tai buvo daugiau draugystę, nei gyvenimas kartu. Apie tai, kad T. M. yra teistas ir jam buvo teismo paskirta atlikti laisvės atėmimo bausmę, tą liudytoja žinojo, nes buvo sakęs, kad bausmę jis atliks. Apie tai, kad jam buvo iš teismo siųsti dokumentai, to nežinojo, nes nei vienas dokumentas nebuvo atsiųstas jos adresu. Kadangi T. M. buvo registruotas pas mamą, tai galbūt dokumentai buvo siunčiami T. M. registracijos adresu. T. M. pas liudytoją nebuvo atsinešęs jokių dokumentų. Žino, kad jis ne kartą ėjo pas advokatą dėl kažkurio nuosprendžio apskundimo. Apie tai, kad T. M. buvo ieškomas, to nežinojo, sužinojo tą dieną, kai T. M. buvo sulaikytas jos bute. Tuo metu T. M. turėjo gyventi bute pas mamą, nes liudytoja apie savaitę laiko gulėjo ligoninėje, jos nepilnametė dukra buvo pas jos tėvus (duomenys neskelbtini), o kadangi laiko katiną, tai T. M. buvo davusi buto raktą, kad ateitų pašerti katiną ir sutvarkyti. Ar kol ji gulėjo ligoninėje, T. M. gyveno liudytojos bute, ar tik ateidavo, to nežino. Tą dieną, kai T. M. buvo sulaikytas jos bute, liudytojai skambino iš jai nežinomų telefono numerių, kaip suprato iš policijos pareigūnų, jai pasakė, kad jos bute yra ieškomas asmuo t. y. T. M., prašė, kad grįžtų į namus, nes tą dieną ją paleido iš ligoninės, prašė, kad atrakintų duris, nes kitu atveju kvies priešgaisrinės tarnybos gelbėtojus ir bus išlaužtos liudytojos buto durys. Moteris paaiškino, kad raktai yra pas T. M., kad nežino kuriuo metu bus išleista iš ligoninės ir taip dėl buto atrakinimo nieko nesutarė. Kadangi nežinojo, kas vyksta bute, viena bijojo važiuoti į namus, todėl nuvažiavo pas T. M. mamą, kad kartu su ja važiuoti į savo namus. Būnant pas V. M., jai vėl paskambino iš policijos ir pasakė, kad jie pateko į butą ir kad T. M. yra sulaikytas. Moteris paprašė, kad palauktų, kad pasiimti buto raktus ir kai nuvažiavo T. M. jau buvo kieme, tarnybiniame automobilyje. Iš jo pasiėmė raktus. Dėl ko buvo ieškomas T. M. nežinojo. Liudytojai girdint, T. M. su niekuo, išskyrus advokatą Vaitekūną, nekalbėjo, apie tai, kad jam jau reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, apie tai, kad yra ieškomas, o ir su advokatu kalbėjo tiek, kad yra parašytas skundas dėl nuosprendžio ir reikia jį išsiųsti. Liudytojai T. M. buvo sakęs, kad dėl nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra parašytas skundas, kad viskas bus gerai, kad jam tos bausmės nereikės atlikti, nes turėtų „duoti“ lygtinumą. Koks buvo T. M. telefono numeris, to nežino, neatsimena, nes jau kuris laikas jis yra bausmės atlikimo vietoje ir tuo telefonu, kuriuo naudojosi, jau nebesinaudoja. Kokiu elektroniniu paštu naudojosi T. M., to nežinojo ir nežino. Jos bute ant įėjimo durų yra sumontuotas durų vaizdo skambutis, kuris veikia tokiu principu, kad paskambinus į duris, paspaudus mygtuką, įsijungia ekranas ir matosi, kas yra už durų. Tą skambutį nusipirko, jau tada, kai draugavo su T. M. ir per jį gavo įsigyti tą skambutį, nes jai buvo aktualu dėl savo nepilnametės dukros (2 t., b. l. 25-28). Taip pat buvo perskaityta, jog liudytojai L. M. buvo išaiškintos teisės ir pareigos. Moteris su teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolu susipažino ir jį pasirašė. (2 t., b. l. 23-24)
Iš 2020 m. liepos 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-649/2020 (proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad T. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas: pagal LR BK 145 str. 2 d.- paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė; pagal 140 str. 1 d. (2018-08-04 fizinio skausmo sukėlimas) - paskirta 40 parų arešto bausmė; pagal LR BK 138 str. 1 d. - paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė; pagal LR BK 284 str. (2018-08-04 viešosios tvarkos pažeidimas) - paskirta 40 parų arešto bausmė; pagal LR BK 233 str. 1 d. (poveikio nukentėjusiajam darymas) - paskirta 50 parų arešto bausmė; pagal LR BK 233 str. 1 d. (poveikio liudytojui darymas) - paskirta 50 parų arešto bausmė; pagal LR BK 140 str. 1 d. (2018-09-06 fizinio skausmo sukėlimas) - paskirta 40 parų arešto bausmė; pagal LR BK 284 str. (2018-09-14 viešosios tvarkos pažeidimas) - paskirta 30 parų arešto bausmė. Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šiuo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir LR BK 284 str. (2018-08-04 įvykis) paskirtas bausmes subendrinti apimant ir paskirti subendrintą bausmę - 1 m. laisvės atėmimo bausmę. Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., apėmimo būdu paskirtą bausmę ir kitas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 75 str. 3 d., 4 d., 5 d., nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį - 7 mėn. laisvės atėmimo, likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 m. laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val. kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra. Nedelsiant atliktinos 7 mėn. trukmės laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Išteisinti pagal LR BK 181 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išteisinti pagal LR BK 309 str. 2 d., nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Kardomąsias priemones T. M. - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti. (2 t., b. l. 66)
Žemesnės instancijos teismas
Iš Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 24 d. rašto Nr. 1-20-649/2020 matyti, kad T. M. adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstas neįsiteisėjusio 2020-07-24 nuosprendžio nuorašas baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-649/2020. Mažoji korespondencija (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 67, 68 )
Iš 2021 m. balandžio 13 d. AB „Lietuvos paštas“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad AB „Lietuvos paštas“ informacinių sistemų duomenimis siunta (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 28 d., 10:03 val. Panevėžio (duomenys neskelbtini) pašte, esančiame (duomenys neskelbtini), įteikta ant siuntos nurodytam gavėjui T. M.. Minimos siuntos gavėjo gavimas patvirtintas pasirašant bendrovės planšetėje. (2 t., b. l. 71, 72-73)
Iš spaudo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuteistojo T. M. apeliacinis skundas 2020 m. rugpjūčio 14 d. gautas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 81-82)
Iš 2020 m. spalio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-165-350/2020 matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020-07-24 nuosprendžio dalis, kuria T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 145 str. 2 d., panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: T. M. pagal LR BK 145 str. 2 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., apėmimo būdu subendrinta bausmė, paskirta pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 284 str. (2018-08-14 įvykis), subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal LR BK 140 str.1 d. (skausmo sukėlimas 2018-08-04), LR BK 233 str. 1 d. (poveikio nukentėjusiajam darymas), LR BK 233 str. 1 d. (poveikio liudytojai darymas), LR BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas 2018-09-06), LR BK 284 str. (viešosios tvarkos pažeidimas 2018-09-14), šias bausmes iš dalies sudedant ir T. M. skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. (2 t., b. l. 83)
Iš 2020 m. spalio 30 d. Panevėžio apygardos teismo rašto Nr. 1A-165-350/2020 matyti, kad T. M., adresu (duomenys neskelbtini), išsiųsta Panevėžio apygardos teismo 2020-10-30 nuosprendžio kopija. (2 t., b. l. 84)
Iš 2021 m. liepos 9 d. Panevėžio apygardos teismo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio kopija baudžiamojoje byloje Nr. 1A-165-350/2020, el. paštu 2020 m. spalio 30 d. išsiųsta advokatui R. Vaitekūnui, o paprastu paštu adresu (duomenys neskelbtini) - T. M.. Jei Kupiškio rūmų (pirmos instancijos) baudžiamojoje byloje nėra pridėto sugrąžinto laiško su minėto nuosprendžio kopija, tai daroma prielaida, kad T. M. siųstą laišką gavo. (2 t., b. l. 87)
Iš lydimojo dokumento nuorašo matyti, kad 2020 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai išsiuntė Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui Patvarkymą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo T. M.. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK Patvarkymas dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo T. M. registruotas 2020-11-10 ir perduotas vykdymui. (2 t., b. l. 88, 89, 90, 91-94)
Iš 2020 m. lapkričio 19 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo postinio V. O. tarnybinio pranešimo dėl asmens paieškos matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate gautas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020-11-05 patvarkymas dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo T. M. paskirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vykdymo metu 2020-11-18 paskambinus telefono numeriu (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su T. M., kuris buvo informuotas apie teismo nuosprendį, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir su juo buvo sutarta, kad 2020-11-19, 9 val., atvyks į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK, iš kur jis bus pristatytas į bausmės vykdymo vietą, tačiau sutartu laiku T. M. neatvyko. Skambinant jam telefono numeriu (duomenys neskelbtini), autoatsakiklis nurodė, kad adresatas nepasiekiamas. Patikrinus adresą (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas teismo dokumentuose, nustatyta, kad šiuo adresu gyvena jo motina V. M., su kuria 2020-11-19 buvo bendrauta ir ji nurodė, kad sūnus kartu negyvena gal apie du metus. Kur jis gyvena, ji nežinanti, bet yra girdėjusi, kad gali gyventi (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad su sūnumi bendrauja labai retai telefonu. Paskutinį kartą 2020 m. lapkričio 18 d., po pietų skambino sūnui telefono numeriu (duomenys neskelbtini), bet sūnaus telefonas buvo išjungtas. Nustatyta, kad T. M. dirba VšĮ (duomenys neskelbtini). 2020-11-19 telefonu buvo bendrauta su VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovu R. K., kuris nurodė, kad T. M. yra parašęs atleidimo iš darbo prašymą jį atleisti nuo 2020-11-20, o paskutiniu metu jis realiai nedirbo, buvo prastovose. Dabartinė T. M. buvimo vieta nenustatyta, todėl tikslinga pradėti šio asmens paiešką. (2 t., b. l. 96-97)
2020 m. lapkričio 20 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus viršininko R. K. tarnybiniu pranešimu, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-03-23 įsakymu Nr. 5-V(S)-13(RN) “Dėl Asmenų paieškos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo” 5.1. punktu, persiuntė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Pirmajam skyriui teismo dokumentus dėl T. M. paieškos atlikimo pagal 1 lygį. (2 t., b. l. 95)
Iš Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio matyti, kad teismas nusprendė T. M. pripažinti kaltu, jam padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, skirtą šioje byloje pagal BK 140 str. 1 d. bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. liepos 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 233 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį skirta T. M. galutine subendrinta bausme, kuri pakeista Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu (skirtas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams), ir paskirti T. M. galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją visą atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo ar suėmimo vykdant teismo nuosprendį dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, T. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, šią priemonę taikant nedelsiant po nuosprendžio paskelbimo ir iki bausmės vykdymo pradžios. Į atliktos bausmės laiką įskaityti laikotarpius: - jau įskaitytą laiką Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu (61 parą); - visą atliktos bausmės dalį pagal Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendį; - šioje byloje T. M. laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 6 d., 19:50 val. iki 2019 m. balandžio 7 d., 15:51 val. – 1 parą. Pripažinti proceso išlaidomis ir iš nuteistojo T. M. valstybei priteisti dalį pašto išlaidų – 40 eurų. (2 t., b. l. 102-114)
Iš informacijos byloje matyti, kad 2020 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas kasatoriaus T. M. kasacinis skundas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžių pakeitimo. (2 t., b. l. 115-117)
Iš 2021 m. liepos 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2020 m. gruodžio 7 d. atsisakė priimti T. M. kasacinį skundą. Nutarties kopija ir kasacinis skundas buvo išsiųsti 2020 m. gruodžio 9 d. kasatoriui T. M. pagal gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)). Nutarties įteikimą patvirtinančių dokumentų pateikti negali, nes duomenys pašte apie siuntos įteikimą saugomi 6 mėnesius, o vokas su neįteikimo atžyma Lietuvos Aukščiausiajam Teismui negrąžintas. (2 t., b. l. 120, 121)
Žemesnės instancijos teismas
Iš Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties matyti, kad nuteistojo T. M. gynėjos advokatės K. Rutkauskienės skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio buvo atmestas (2 t., b. l. 184-192)
Iš 2021 m. vasario 12 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 242 str., prijungtoje prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-01-27 gauta T. M., naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių ir SMS žinučių išklotinė laikotarpiu nuo 2020-10-30 iki 2020-12-15. Atlikus telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK NVRS vyriausias postinis V. O. iš savo tarnybinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino T. M. 2020-11-18, 12:31:14 val., pokalbio trukmė 32 s., T. M. telefono numeris pokalbio metu jungėsi prie UAB "Tele 2" bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). V. O. siuntė T. M. tris SMS žinutes 2020-11-21, 21:09:01 val.; 21:09:02 val. ir 21:09:14 val. T. M. telefono numeris SMS žinučių gavimo metu jungėsi prie UAB "Tele 2" bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja K. R. iš savo tarnybinio telefono (duomenys neskelbtini) siuntė T. M. SMS žinutes 2020-11-21, 21:09:02 val. ir 2020-11-24, 11:27:01 val. T. M. telefono numeris SMS žinučių gavimo metu jungėsi prie UAB "Tele 2" bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad T. M. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo atjungtas laikotarpiais nuo 2020-11-18, 14:02:13 iki 2020-11-21, 21:08:53 val.; nuo 2020-11-22, 00:31:45 val. iki 2020-11-24, 11:26:24 val.; nuo 2020-11-24, 20:45:13 val. iki 2020-11-26, 13:26:49 val.; nuo 2020-12-06, 12:22:03 val. iki 2020-12-06, 23:39:08 val.; nuo 2020-12-07, 11:59:13 val. iki 2020-12-09, 02:33:29 val.; nuo 2020-12-09, 14:27:34 val. iki 2020-12-13, 17:22:09 val., nuo 2020-12-13, 18:30:46 val. iki 2020-12-13, 19:01:18 val.; nuo 2020-12-14, 11:26:54 val. iki 2020-12-15, 03:53:43 val. t. y. iki gautos išklotinėje nurodytos dienos. (3 t., b. l. 3-4, 5-6)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
BK 242 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę, kai asmuo dar nėra suimtas. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvioji minėto nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš teismo posėdžiuose ištirtų duomenų matyti, jog pats kaltinamasis T. M. teisme pripažino, jog žinojo apie 2020 m. spalio 30 dienos posėdį, kuriame buvo skelbiamas Panevėžio apygardos teismo nuosprendis pagal jo pateiktą apeliacinį skundą, nes posėdžio data buvo paskelbta teismo posėdyje, kuriame jis dalyvavo. Jis taip pat žinojo Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio esmę, tai yra tai, kad teismas tik iš dalies tenkino skundą, tačiau paskyrė 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę, kurią jis turi atlikti pataisos namuose. Jis tik pasiteisino, kad su gynėju aptarė bausmės klausimus ir nusprendė pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuriame taip pat prašė sustabdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kasacinį skundą pasirašė pats T. M. (2 t., b.l. 115-117).
Nepaisant kaltinamojo teigimo, jog jis neskaitė skundo, o tik pasirašė skundą jo neskaitęs, ši aplinkybė akivaizdžiai įrodo kaltinamojo žinojimą, jog nuosprendis įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Be to, pats kaltinamasis teigė, kad nuosprendžio nevykdė, nes tikėjosi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tikrai sustabdys nuosprendžio vykdymą, reiškia, jis žinojo tiek nuosprendžio ypatumus, tiek skundo motyvus bei reikalavimus. Nors kaltinamasis susidariusioje situacijoje bandė teigti, jog gal būt jį netinkamai informavo gynėjas, tačiau ir šią bylą nagrinėjant teisme, jį gynė tas pats advokatas R. Vaitekūnas, prokuroras reiškė nušalinimą gynėjui tuo pagrindu, kad jį nori apklausti liudytoju dėl paminėtų aplinkybių. Teismas prokuroro prašymą nutartimi atmetė. Į teismo klausimą, ar iš tiesų advokatas R. Vaitekūnas neteisingai konsultavo T. M., kaltinamasis T. M. pakeitė parodymus, kad gal būt jis pats netinkamai suprato advokato patarimus.
Be to, iš liudytojo V. O. parodymų matyti, kad vykdydamas teismo nuosprendį, susirinko kontaktinius duomenis ir ieškojo, skambino iš savo tarnybinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Prisiskambinęs prisistatė ir paklausė, ar kalba su M., jis atsakė, kad jis yra tas asmuo. Asmenį informavo, kad turi vykdyti nuosprendį ir jis turi atvykti į VPK dėl bausmės atlikimo. Pokalbio metu asmuo teigė, kad žino, jog nuosprendis įsiteisėjęs, bet kažką kalbėjo apie advokato skundą Aukščiausiajam Teismui. Buvo sutarta diena, vieta, kada nuteistasis turėjo atvykti atlikti bausmę. Gali būti, kad sutarta buvo 2020 m. lapkričio 19 d. Nuteistasis neatvyko, jo telefonas buvo išjungtas. Tada V. O. važiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena T. M. mama, kuri pasakė, kad sūnus kartu negyvena tuo adresu, tik ji yra kažkur girdėjusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pas draugę, tikslaus adreso nežino. Pasakė tą patį telefono numerį, kuriuo liudytojas skambino T. M.. Sakė, kad bendravo su juo prieš dieną. Motina patvirtino, kad vėliau tas telefonas buvo išjungtas. Kai neprisiskambino, tai ir nebeskambino daugiau. Tada V. O. užpildė nustatytą dokumento formą ir visus dokumentus perdavė tokių asmenų paieškai. Bandė asmens ieškoti per darbovietę, žino, kad darbovietė susijusi su sportu.
Tokius liudytojo parodymus patvirtina 2021 m. vasario 12 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. T. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad atlikus telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK NVRS vyriausias postinis V. O. iš savo tarnybinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino T. M. 2020-11-18, 12:31:14 val., pokalbio trukmė 32 s., T. M. telefono numeris pokalbio metu jungėsi prie UAB "Tele 2" bokšto, esančio(duomenys neskelbtini). V. O. siuntė T. M. tris SMS žinutes 2020-11-21, 21:09:01 val.; 21:09:02 val. ir 21:09:14 val. T. M. telefono numeris SMS žinučių gavimo metu jungėsi prie UAB "Tele 2" bokšto, esančio(duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja K. R. iš savo tarnybinio telefono (duomenys neskelbtini) siuntė T. M. SMS žinutes 2020-11-21, 21:09:02 val. ir 2020-11-24, 11:27:01 val. T. M. telefono numeris SMS žinučių gavimo metu jungėsi prie UAB "Tele 2" bokšto, esančio(duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad T. M. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo atjungtas laikotarpiais nuo 2020-11-18, 14:02:13 iki 2020-11-21, 21:08:53 val.; nuo 2020-11-22, 00:31:45 val. iki 2020-11-24, 11:26:24 val.; nuo 2020-11-24, 20:45:13 val. iki 2020-11-26, 13:26:49 val.; nuo 2020-12-06, 12:22:03 val. iki 2020-12-06, 23:39:08 val.; nuo 2020-12-07, 11:59:13 val. iki 2020-12-09, 02:33:29 val.; nuo 2020-12-09, 14:27:34 val. iki 2020-12-13, 17:22:09 val., nuo 2020-12-13, 18:30:46 val. iki 2020-12-13, 19:01:18 val.; nuo 2020-12-14, 11:26:54 val. iki 2020-12-15, 03:53:43 val. t. y. iki gautos išklotinėje nurodytos dienos. (3 t., b. l. 3-4, 5-6)
Apie tai, kad kaltinamasis T. M. žinojo apie nuosprendžio vykdymą, patvirtino ir L. M. (dabar M.) 2021 m. kovo 31 d. apklauso metu, kurioje ji patvirtino, kad T. M. dėl nuosprendžio apskundimo bendravo su advokatu, derino skundą surašymą, padavimą, sakė, kad Aukščiausiasis Teismas turėtų „duoti“ lygtinę bausmę.
Be to, piktybišką T. M. vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį įrodo ir liudytojų K. R., I. Š., A. S. ir A. M. parodymai, kai, K. R. paskelbus T. M. paiešką, jie ieškojo nuteistojo, ir gavę anonimo skambutį apie T. M. tikrąją gyvenamąją vietą, A. S., A. M., I. Š. ir A. L. 2020 m. gruodžio 14 d. nuvykę nurodytu adresu į L. M. (M.) butą, adresu (duomenys neskelbtini), po ilgų įkalbinėjimų, tik atvykus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams su motopjūklu metalui pjauti ir dėl to T. M. atidarius duris, pateko į butą ir sulaikė T. M., kuris sulaikomas nesipriešino.
Be to, piktybišką teismo nuosprendžio nevykdymą, dėl ko ir atsiranda baudžiamoji atsakomybė, įrodo ir gausūs baudžiamosios bylos rašytiniai duomenys: tarnybiniai pranešimai, informaciniai pranešimai, nuosprendžių bei nutarčių kopijos ir kiti duomenys, išvardinti aukščiau.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, teismas remdamasis bylos duomenimis, daro neabejotiną išvadą, jog T. M., būdamas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį bei žinodamas, kad 2020 m. spalio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu bausmė pakeista ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn. ir kad nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. spalio 30 d. (nuosprendžio paskelbimo dieną), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnų įpareigotas atvykti 2020 m. lapkričio 19 d. 9 val. į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK budėtojų dalį, iš kur bus pristatytas į bausmės vykdymo vietą, laiku neatvyko bei pažeisdamas 2018 m. sausio 20 d. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), slapstėsi adresu (duomenys neskelbtini), kur policijos pareigūnų buvo sulaikytas 2020 m. gruodžio 14 d., todėl teismas daro išvadą, jog T. M. vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, jo padarytas nusikaltimas kvalifikuotas teisingai.
Dėl BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos
T. M. buvo kaltinamas, kad jis savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip laikotarpyje nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. kovo 19 d. savo mobilaus ryšio telefone „Samsung S7 EDGE“ SN: (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) ir jame esančioje mikro SD kortelėje „SanDisk 2GB“ įgijo ir laikė vaizdo dokumentus: 3 vnt. failų pavadinimais: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kur atvirai ir detaliai rodomi lytiniai aktai, masturbacija, oralinis aktas, tikras lytinis aktas ir kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai iki 14 metų amžiaus, 132 vnt. failų pavadinimais, kur atvirai ir detaliai rodomi lytiniai aktai, masturbacija, oralinis aktas, tikras lytinis aktas, ir kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus, ir juos laikė iki 2018-03-19, kai jie kratos metu buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų, tokiu būdu įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas ir asmuo pateikiamas kaip vaikas, todėl T. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis T. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltės nepripažįsta dėl šio nusikaltimo visiškai. 2018 metais jį kaltino lygiai tais pačiais dalykais R. K.. Tas telefonas buvo paimtas 2018 metais. Paimtas jis kratos metu. Telefonas „eina“ prie tos pačios bylos, todėl nesupranta, kodėl dabar po kelių metų ir vėl nagrinėja tokį klausimą, kuris Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo išspręstas, tai yra, jis buvo išteisintas, pakeičiant Kupiškio teismo rūmų nuosprendį. Kaltinamojo teigimu, jis tą telefoną buvo parsivežęs iš Norvegijos, kai išvyko prokuroro leidimu gydytis. Jį rado. Kadangi jis bus užblokuotas, todėl atblokuoti pridavė į taisyklą Panevėžyje. Negalėjo pasakyti, kiek laiko taisykloje laikė minėtą telefoną, gal savaitę, gal pusantros, bet kaltinamasis atsimena tiksliai vieną datą - 2018 m. kovo 14 d., tą dieną jis važiavo „atsižymėti“. Ir tą dieną buvo sulaikytas. Tenai su R. K. buvo tokia pati byla, kad jis įtariamas laikęs pornografinius dalykus. 14 - tą dieną jis važiavo „atsižymėti“ su amžinatilsiu M. J., nes ir jam tą pačią dieną atsižymėti reikėjo, todėl susitarė važiuoti kartu. Jis R. K. brolis. Kaltinamojo teigimu, tą telefoną iš jo buvo paėmusi G. K.. Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė, tačiau jį apylinkės prokuratūra buvo išleidusi išvykti į Norvegiją, nes buvo iš ankščiau nusipirkęs bilietus dėl regėjimo konsultacijos. Tą telefoną rado Norvegijoje ten, kur gyveno, ten toks ligoninės kompleksas, toks kaip bendrabučių tipo, tai ten turbūt gyvenamosios patalpos. Nežiūrėjo radęs, kas ten telefone yra, nes įsijungus prašė kodo. Tai jis tiesiog išjungė ir parsivežė į Lietuvą. Telefonas taisykloje buvo gal kokią savaitę laiko, jį iškodavo taisyklos darbuotojas ir kaltinamasis naudojosi tuo telefonu. Pareigūnai gal nemeluos, kad rado tuos vaizdo įrašus micro SD kortelėje. Kaltinamojo teigimu, jis kai naudojosi telefonu, tai tokių dalykų nematė. Su tuo telefonu elgtis normaliai nemokėjo. Telefoną, kai rado, jis buvo auksinės spalvos, bet buvo tarp atsidarančio įdėklo. Jis buvo įdėtas į apsauginį įdėklą ir kaip knygutė atsiverčia. Kur telefone dedasi SD kortelė - dabar jau viską žino, kur kas dedasi. O tada nematė, matė, kad kodo prašo. 2017 metais spalio mėnesį į laisvę išėjęs nemokėjo su tuo telefonu elgtis. Kaltinamojo teigimu, jis tikrai mokėdavo užsirašyti telefono numerį ir mokėdavo messenger‘iu susirašinėti. Dėdamas SIM kortelę, matė, kad yra įdėta atminties kortelė. Tos kortelės išėmęs nebuvo. Matė, kad SD kortelė įdėta yra, bet nemokėjo pasitikrinti, kas ten viduje yra. Tas telefonas pas kaltinamąjį buvo iki sulaikymo. Buvo įdėjęs savo SIM kortelę į telefoną ir juo naudojosi. Dėl tų bendrųjų parametrų, tai nežino, kur nuotrauka nueina, gal į telefoną. Su tuo telefonu neteko fotografuoti, filmuoti. Tas telefonas buvo paimtas kovo 19 dieną kratos metu.
Kaltinamasis T. M. tęsdamas parodymus bei atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad kaltinamajame akte yra teisingai nurodytas jo naudojamo elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini) ir prisijungimo kodus nurodė, kad darbuotojas galėtų prisijungti prie paskyros.
Norvegijoje buvo sausio ar vasario mėnesį, kai parašė prašymą prokuratūrai, prokuroro buvo išleistas į Norvegiją. Skrido į Norvegiją lėktuvu. Išskrido iš Rygos oro uosto. Bilietai pas mamą el. pašte. 2018 metų byloje viskas yra. Tie vaizdo įrašai yra sukurti 2018 m. kovo 8-13 dienomis, jis žino. Nori pasakyti, kad kovo 14-tą dieną jį sulaikė 2 paroms ir kovo 16-tą dieną jam skyrė suėmimą 3 mėnesiams. Jis daug išgėrinėjo su M. J., ir telefoną buvo palikęs pas jį, tačiau kovo 14-tą dieną, 10 val. ryto, kaltinamasis buvo (duomenys neskelbtini) ir ten išgėrinėjo ir atsimena kaip dabar, ir atsimena, kad tą telefoną iš jo buvo paėmusi G. K.. Jis ieškojo R. apie 6 valandas tą dieną, grįžo prie R. K. namų. Tada apklausė tyrėja M., ir 19-tą dieną ji davė nurodymą, kad pas jį atlikti kratą, tai gal ta R. K. pasakė, kad pas jį kratą padarytų ir telefoną paimtų, nes tą telefoną buvo G. K. paėmusi. Kaltinamajam įdomu, per kiek laiko paėmus telefoną į rankas, galima taip padaryti, nes 2018 metų byloje jį kaltino lygiai dėl to paties straipsnio ir jį išteisino nesurinkus įrodymų.
T. M. teigimu, jis normalus vyras ir jam tokie dalykai nerūpi. Turi sveikatos sutrikimų, bet jie kitos srities: nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, jam psichologai, psichiatrai tokias išvadas davė. Ar tokio tipo sutrikimams būdingi visokie tokie vaizdeliai? Šiai dienai yra vedęs. Priteistas sumas, skolinius įsipareigojimus vykdo. Čia buvo teismo išlaidos, paskui Sodrai, sumokėjo viską. Iš karto sumoka, kai gauna iš antstolių raštus, nes pats nežino, kur kreiptis. Dalį yra susitaręs su antstoliais dėl mokėjimo dalimis ir moka kiekvieną mėnesį. Pagal galimybes savo skolinius įsipareigojimus vykdo.
Telefoną rado toje įstaigoje, kur jo pusbrolis nuomavosi kambarį, nes ten jam buvo pigiau gyventi. Su pusbroliu gyveno tame pačiame kambaryje. Telefoną rado prie išėjimo iš to bendrabučio. Ten atsidaro automatinės durys. Klausti kieno tai telefonas nebuvo pas ką. Bendrabutyje gal ir yra administracija, bet kaltinamasis tiesiog nesidomėjo. Tiesiog rado telefoną ir viskas. Toje įstaigoje gyvena norvegai, indai, amerikonai, trečiame aukšte buvo ir lietuvis. To lietuvio nepažinojo, su pusbroliu stengėsi neišsiduoti, kad jie lietuviai. Kai po dešimties dienų grįžo į Lietuvą su lėktuvu, telefoną nunešė į „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterio taisyklą „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Nunešęs, ten paprašė, kad nuimtų uždėtą el. paštą ir kad „prisirišti“ savo elektroninį paštą. Telefoną padavė specialistui ir paprašė, kad viską „nuimtų“ ir jį „padarytų švarų“. Specialisto neprašė, kad panaikintų visą informaciją, susijusią su telefonu, tik paprašė, kad galėtų savo el. paštą pasijungti. Specialistas jam padavė „švarų“ telefoną. Kai atidavė telefoną, buvo uždėtas el. paštas, kurį buvo nurodęs pats kaltinamasis ir įsidėjęs kortelę, juo naudojausi. Ar telefone buvo kita kortelė - nematė. Jis įsidėjo savo kortelę. Mobiliojo ryšio telefone buvo vienas ar du lizdai. Įkišus adatėlę, atsidarė mažas stalčiukas ir įsidėjo savo „Pildyk” kortelę. Kortelę įsidėjo kitą, o ne tą pačią, kurią turėjo. Kitą kortelę įsigijo gal kioskelyje ir užsakė tai kortelei planą su skambučiais ir internetu. SD atminties mikro kortelės, kurioje buvo rasti šios bylos kaltinime nurodyti draudžiami daiktai, nematė, ji lyg ir buvo. SD kortelė buvo įstatyta ten, kur kišasi SIM kortelės.
Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jau seniai buvo apklaustas tyrėjos, prisiminė, kad atliko kratą (duomenys neskelbtini), kiek suprato - pas T. M. mamą. Ko ieškojo - neprisiminė, bet buvo paimtas telefonas. Pati mama pasakė, kad tai sūnaus T. M. telefonas. Perdavė jį tyrėjai. Kratą atliko pagal tyrėjos žodinį pavedimą. Minėtą telefoną perdavė nuteistojo motina ir pasakė, kad tai sūnaus telefonas. Jis buvo ar išjungtas, ar užrakintas, nepamena. Negalėjo pasakyti ar telefonas buvo su SIM kortele. Viskas buvo suforminama protokole.
Liudytojas S. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po kratos praėję gal 2-3 metai. Dirbdamas gavo pavedimą atlikti kratą pas T. M., adresu (duomenys neskelbtini), nuteistojo motinos namuose. Nuvažiavo atlikti kratos. Rado mobilaus ryšio telefoną. Liudytojas pats surašė kratos protokolą. Telefonas buvo ar išjungtas, ar neveikiantis. Nurašė paimto telefono IMEI, išėmė tą telefoną ir atidavė tyrėjai.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaitytas liudytojo S. K. 2021 m. gegužės 14 d. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2018 m., tiksliai datos nepamena, gavo pavedimą ikiteisminio tyrimo byloje atlikti kratą įtariamojo T. M. gyvenamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buto numerio neatsiminė, ieškant mobilaus ryšio telefonų. Kiek pamena įtariamajam tuo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl krata jo namuose atlikta dalyvaujant jo motinai V. M.. Kiek pamena, kratą minėtu adresu atliko su kolega R. M.. Prieš atliekant kratą V. M. buvo paskelbtas nutarimas daryti kratą. Moteris, susipažinusi su nutarimu, pasakė, kad namuose yra sūnaus telefonas ir nuėjusi į T. M. kambarį, ji pati lyg tai iš komodos paėmusi mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ ir padavė, sakydama, jog tai sūnaus T. M. telefonas. Telefone buvo SIM kortelė. Motinai atidavus sūnaus telefoną su SIM kortele, toliau buvo atliekama krata, tačiau daugiau tyrimui reikšmingų daiktų nerado. Kratos dokumentus ir kratos metu paimtus daiktus atidavė tuo metu tyrimą atlikusiai tyrėjai, tačiau kuriai konkrečiai - nebepamena, nes kiek žino, ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariamasis buvo T. M., atliko ne viena tyrėja. (1 tomas 60-63 lapai)
Liudytojas S. K. atsakydamas į tikslinamuosius klausimus parodė, kad tai kas buvo atlikta kratos metu, buvo ir teisingai užrašyta dokumentuose.
Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo išreikalautas ir apžiūrėtas daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – vokas su V. M. parašu, kuri patvirtina, kad kratos metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas. Teisiamojo posėdžio metu buvo apžiūrimas minėtas mobiliojo ryšio telefonas.
Kaltinamasis T. M., teismui apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną bei atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, nurodė, kad tai „Samsung“ telefonas, kuris yra įdaužtas ir priklauso pačiam kaltinamajam. Patvirtino, kad ištraukus SMS kortelės „stalčiuką“, matosi dvi kortelės: atminties SD kortelė ir SIM kortelė. Jis neneigia, kad dėdamas SMS kortelę, matė atminties kortelę. T. M. patvirtino, kad telefone buvo pajungtas internetas.
Tęsdamas parodymus kaltinamasis paaiškino, kad vienas el. paštas, kuris buvo „pririštas“ prie rasto Norvegijoje telefono, buvo kažkoks „(duomenys neskelbtini)“, o kitas el. paštas jau buvo jo paties, kurį padavė meistrui „pririšti“. Tas el. paštas, kuris buvo, buvo kažkoks lietuviškas ir jis sakė, kad trečiame aukšte gyveno lietuvis, tai galbūt buvo ten ir jo telefonas. Specialistas galės atsakyti, koks el. paštas, kada buvo prijungtas, iki kada, kas, prie kokių celių jungėsi. Jeigu buvo įdėta lietuviška kortelė, vadinasi ir telefonas buvo lietuvio, o tas el. paštas, kuris buvo „pririštas“, juo naudojosi lietuvis. Ten gyveno keli lietuviai. O nuėmus tą el. paštą, uždėjo kaltinamojo el. paštą.
Kaip atsirado telefone tie draudžiami failai tuo laikotarpiu, kai kaltinamasis jau buvo telefoną parsivežęs į Lietuvą (2018 m. kovo 8 – 2018 m. kovo 14 dienomis), jis paaiškinti negalėjo (2 tomas, b.l. 120-139, atidarymo kelias: 2018-4009 – SM-G935F – files – Image ar Video). Jis ne specialistas ir nežino kaip tai atsirado. Tomis dienomis jis girtavo su R. K. amžinatilsiu broliu M. J.. Kaltinamojo teigimu, tai R. K. tiek jam pridarė visokių nesąmonių, tiek „pagalių į ratus“ prikišo. Į klausimą, kaip galėjo būti užfiksuota lietuviška porno reklama telefone pornografiniuose puslapiuose, kaltinamasis spėja, kad turbūt iš to lietuvio, kuris buvo tame viešbutyje ir galbūt jis buvo įkėlęs tų lietuviškų reklamų. T. M. teigė, kad jis normalus vyras, jam tokių nesąmonių nereikia žiūrėti. Jį kaltina kažkokia pedofilija pagal seną bylą. Kai kaltinamasis išgėrinėjo, ji (R. K.) su juo susitikinėdavo, nors jam buvo nustatyti apribojimai su ja nesusitikinėti. Jis tada girtaudavo ir palikdavo telefoną be priežiūros, jos brolis galėdavo paimti telefoną ir naudotis.
Ką R. jo telefone darė, kai kaltinamasis gerdavo, jis to nežino, gal jos brolis paėmė ir pridarė kažką. Kaltinamojo nuomone, iš pat pradžių jos brolis „davė ant jo“ parodymus, o kai tyrėja jiems padarė akistatą, jos brolis davė išsamius parodymus ir jis pasakė, kad jo sesė meluoja. Byloje, kuri buvo nagrinėjama Kupiškio rajono apylinkės teisme ir paskui Panevėžio apygardos teisme, kai buvo įtariamas ir kaltinamas panašia veika, jis buvo išteisintas. Telefonas buvo paimtas Kupiškio byloje. Kupiškio byloje buvo nustatyta, kad duomenis galėjo būti sukelti, kai jis buvo laisvės atėmimo vietoje.
Kad jo kompiuteryje ir telefone buvo vaikiškos pornografijos, tai yra sutapimas. Tuo momentu 2010 m. pas jo mamą gyveno R. K.. Ji pabėgo nuo savo draugo Škotijoje ir grįžusi į Lietuvą pas kaltinamojo mamą gyveno tris savaites.
Liudytojas ekspertas A. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra Kriminalinės tyrimų tarnybos objektų skyriaus vyr. specialistas. Negali pasakyti, kokį tyrimą atliko. Prašė patikslinti.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityta (Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų byloje Nr. 1-20-649/2020, 4 t., b. l. 145-147), kad 2018 m. liepos 31 d. yra daiktų apžiūros protokolas, eksperto apžiūrėti daiktai. Primenama, kad buvo atlikta krata pas T. M. ir buvo išimtas nešiojamas kompiuteris, mobiliojo ryšio telefonas su „Tele2“ SIM kortele, supakuotas į voką. Informuojama, kad klausimas dėl kompiuterio ir jame esančių duomenų jau yra išspręstas. Dalyje dėl mobiliojo ryšio telefone rastos informacijos, nepakako išvados, reikėjo pateikti tyrimus kitiems specialistams. Kitų specialistų tyrimas buvo atliekamas ilgai, todėl po kiek laiko, dabar sprendžiamas šis klausimas apie minėtame telefone ir šio telefono atminties kortelėje esančios informacijos. Primenama, kad ekspertas A. B. atliko daiktų apžiūrą.
Pirmininkaujančiajam pagarsinus daiktų apžiūros protokolo išvadą (Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų byloje Nr. 1-20-649/2020, 4 t., 145-147 b. l.), prisiminęs įvykį, ekspertas A. B. nurodė, kad ar buvo išimta SIM kortelė, SD kortelė apžiūrint šį mobiliojo ryšio telefoną, tai ten išvadoje parašyta. Jis pats neatsimena. Neišėmus SIM kortelės, neįmanoma nustatyti, koks SIM kortelės numeris ir koks atminties kortelės pavadinimas, kiek joje talpos. Reiškia – ji buvo išimta. Apžiūros metu buvo nufotografuota. Tada neturėjo telefonui įrangos „FEDU“, su kuria nuskaitomas telefonas, tačiau šiais laikais jau turi šią programinę įrangą. Buvo priimtas sprendimas perduoti šį telefoną Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, nes jie turi tą įrangą, su kuria gali nukopijuoti visą telefoną ir ištraukti ištrintus duomenis ir atkurti. Jie dėl techninių galimybių negalėjo patys įsijungti ir pažiūrėti.
Liudytojas A. B. tęsdamas parodymus ir atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad siuntė kitiems specialistams, kad jie pažiūrėtų ir ištirtų iki galo tą objektą. Yra dirbama su programa, kuri atkuria telefono atmintyje išlikusius failus, loginius failus, iš sistemos ištrintas fizikines kopijas ir visa kita. Ekspertas V. K. turbūt atliko šito telefono tyrimą. Jeigu kažkoks įrenginys turi internetinę prieigą ir ji veikia, tai jei bandoma ieškoti kažkokios informacijos internete (5 tomas, 43 lapas, parodoma ekspertui), tai galima lietuvišką reklamą susieti su to telefono turėjimu Lietuvoje. Negali atsakyti, ar lietuvišką reklamą gali rodyti esant užsienyje. Būna, kad įsijungus bet kokį puslapį, nors ir nustatomi tik būtini slapukai, kitą kartą atsidarius, kartu atsidaro ir reklama, nes išlieka telefono atmintyje duoti slapukams sutikimai.
Pagal reklamą negali atsakyti, kur nuotraukos galėjo būti padarytos. Reikia žiūrėti tinklapį, prie kurio jungtasi. Kai nuvažiuoji į kitas šalis, tai „meta“ reklamas pagal tas šalis, pagal bokštų prisijungimą „meta“ reklamas.
Kaltinamojo T. M. gynėjui R. Vaitiekūnui dar kartą pacitavus išvados fragmentą iš kaltinamojo akto (Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų byloje Nr. 1-20-649/2020, 11 t., 157 b. l.), liudytojas A. B. teigė, kad buvo viskas taip, kaip parašyta išvadoje, kad jis pats tiesiog aprašė užrašą ant to voko, net nepraplėšęs jo. Tai tie duomenys SD ir SIM kortelės gal buvo aprašomojoje dalyje, prieš pateikiant aprašyti, tai gal taip ir buvo, tas pats nurašyta. Liudytojas nepamena gerai to įvykio ir teigė, kad teismui reiktų vadovautis tuo, kas aprašyta.
Liudytojas – specialistas V. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prisimena apie savo surašytą išvadą, nes ruošdamasis bylai pasižiūrėjo. Nurodė, kad buvo užduotyje nurodymas pateikti failus nesiaiškinant kaip jie ten atsirado. Buvo atliktas tyrimas, pasitelkta speciali įranga, buvo nuskaityta telefono atmintis. Kortelė atskirai, bet analizuojama kartu. Failai buvo tik telefono atmintyje ar dubliavosi ir telefono kortelėje, dabar negali pasakyti. Pagal tam tikrus požymius programa atrinko pagrindinius failus ir pateikė išvadą. Galima atrinkti, kurie failai ir iš kur, bet tai buvo tik telefono atmintyje. Visi failai yra iš telefono atminties, kortelėje yra kai kurių failų dublikatai.
Telefonas tyrimo metu nebuvo jungiamas prie interneto, visa tai buvo išlikę telefono atmintyje ir telefono kortelės atmintyje (1 t., b. l. 121-139). Tai nuotraukos ir tai kas liko telefono atmintyje, toliau vaizdiniai kadrai. Duomenys buvo telefono atmintyje. Jei nėra specialios užduoties, telefonų į internetą nejungia, tiria tai, ką pateikia. Atminties kortelėje buvo failai tie, kurie buvo ir telefono atmintyje. Klausimo nebuvo, kaip tie failai atsirado.
Pagal nuorodas, kurios yra pagal failo kelią, matosi, kad visi failai yra interneto kopija telefone. Nuotraukas, filmukus internete peržiūrint, kopijos automatiškai pasidaro telefone. Reiškia, kad vartotojas buvo tame internetiniame puslapyje ir peržiūrėjo tuos vaizdus.
Iš bylos 5 tomo 43-44 b. l. – pagal reklamą, jei asmuo randasi ne Lietuvoje, tai lietuviška reklama neateina. Išvada, kad šie puslapiai buvo aplankyti naudotojui esant Lietuvoje. Turbūt 100 procentų teigti nėra galimybės, bet tikėtina, kad vartotojas naudojosi telefone esančiu internetu Lietuvoje. Taip pat telefonas „meta“ reklamą ir pagal nustatytą kalbą, ne tik pagal buvimo vietą. Reklama rodo, kad galima teigti, jog tai yra lietuviškas pėdsakas.
Viskas turi būti likę telefono atmintyje, specialiai trynimo veiksmai nebuvo atliekami.
Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, specialistas nurodė, kad gali būti, jog nuoroda perkopijuota į kortelės atmintį, tą gali atlikti vartotojas, tačiau gali ir programa tą padaryti, žiūrint kaip sufigūruota. Reklamos pateikiamos naudojant skirtingus algoritmus. Telefono programa gali remtis telefono buvimo vieta, kalbos nustatymu. Jei būnate užsienyje, programa surado, kad buvote Lietuvoje ar jei suprantate lietuvių kalbą, tai gali „išmesti“ lietuvišką reklamą. Nebūtinai telefonas turėjo būti Lietuvoje, kad reklamą išmestų.
Dėl to, kad pats telefonas buvo Lietuvoje, pagal lietuvių kalbos nuorodą, jeigu naršote su lietuvių kalba ar su buvimu Lietuvoje susijusius puslapius, gali pateikti lietuvišką reklamą.
Modifikuotas failas reiškia, kad buvo atidarytas failas, išsaugotas kitu vardu - „screenshot’as“.
Pats yra bandęs išvažiavęs į užsienį naršyti telefonu internete, tada rodė užsienietišką reklamą, bet panaršius prieš išvažiuojant į užsienį, puslapiai rodo lietuviška kalba reklamas kurį laiką. Priklausomai nuo reklamos, vienos prisiderina, kitos tik po kurio laiko pabuvus ir panaršius.
Parodžius bylos 1 tomo 120 lapą, nurodė, kad tai duomenys iš SD kortelės. 2020-08-07 14.30 val. – tai į kompaktinį diską įrašymo (nukopijavimo) data.
Parodžius bylos 5 tomo 48 lapą, nurodė, kad datos 2018-03-13, 2018-08-12, 2018-08-13, 2018-08-07, 2018-08-08 rodo, kada sukurti naujai failai.
Peržiūrėjus kompaktinį diską su nuotraukomis ir vaizdo įrašais (1 t., b. l. 120), liudytojas - specialistas V. K. tęsdamas parodymus ir atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad atsidaro failas, failo pavadinimas, buvo žiūrima interneto naršyklėje, telefone automatiška kopija liko. „Screenshot’as“, kai Android telefone, paieškos laukelyje, atliekate paiešką, telefonas padaro paieškos ekrano kopiją.
Matyti, kad buvo telefonas prijungtas prie paskyros (duomenys neskelbtini) tai nustatyta paskiros nustatymuose, kataloguose yra išsaugota ekrano kopija. Datos yra matyti, kur buvo pateikti „screenshot’ai“. Asmuo telefone atliko paiešką, tą padaryta ekrano kopiją ir užfiksavo. Padarytas „screenshot’as“, bet ar toliau asmuo tęsė paiešką, negali pasakyti. Vartotojas, atsidaręs šias nuorodas, matys tik tą, ką telefonas išsaugojo.
Internetinius filmukus galima pamatyti paspaudus pačias nuorodas, čia tik pateiktas kelias ir laikinieji failai. Šie atrinkti failai rodo, kad tai yra interneto naršymo pėdsakai ir viskas. Tai yra, susidubliavę telefono kortelėje tik keletas įrašų, kurie panašūs į vaikų pornografiją, yra tik telefono atmintyje, tai interneto naršymo pėdsakai. Šie failai buvo likę naudojant telefoną peržiūrėjimui. Tam, kad pamatyti internete, jis nurodytas failas atsisiunčiamas į telefoną tam tikram laikui.
Įprasti telefonų, kompiuterių naudotojai paprastai tokių dalykų nežino, kad įrenginio programos automatiškai visų atsisiųstų nuotraukų, vaizdo įrašų „pėdsakus“ išsaugo specialioje vietoje. Tai gali nustatyti tik geri informacinių technologijų žinovai ar specialistai. Šią situaciją mes ir matome šioje byloje. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad telefono naudotojas buvo atsisiuntęs nurodytus failus, bet juo neišsaugojęs atmintyje. Likę tik „pėdsakai“ ir atidarymo „kelias“.
Teismas pagarsino dalį Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2020 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvados, iš kurios matyti, kad ištyrus mobilaus ryšio telefono „Samsung S7 EDGE“, SN: (duomenys neskelbtini) vidinėje atmintyje, microSD kortelėje „Sandisk“ ir „Pildyk“ SIM kortelėje esančią informaciją, buvo nustatyta, kad telefone yra įdiegta operacinė sistema Android v7.0, telefonas yra prijungtas prie Google ir el. pašto paskyrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat telefone galimai buvo naudojamos Facebook paskyros, kurių ID (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Instagram paskyra ID (duomenys neskelbtini), vartotojo vardas (duomenys neskelbtini) , Viber ir Whatsapp paskyros registruotos tel. Nr. (duomenys neskelbtini) . (1 t., b. l. 117-119)
Kaltinamasis T. M. atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad D. B. girdėtas, nes pats buvo susikūręs tokią anketą, bet paskui išsitrynė. Buvo „WhatsApp“, „Viber“. Teisiamojo posėdžio metu neprisiminė koks numeris buvo.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktuose 150 vaizdo failų vaizduojama:
- mažamečiai asmenys, vaikai iki 14 metų amžiaus imtinai - 3 failuose;
- asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus - 132 failuose;
- asmenų amžiaus nustatyti nėra galimybės - 1 failas. (1 t., b. l. 161-162)
Iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto) teikiančio išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių i (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms, išvadoje Nr, (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikęs tyrimui pateiktos audiovizualinės (garso ir vaizdo) medžiagos - 1 kompaktinio disko turinio analizę, ekspertas nustatė, kad vaizdo dokumentuose: "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini) ", "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini) ", „(duomenys neskelbtini)“, "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)", „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini) ", "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)", „(duomenys neskelbtini)“, "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)", „(duomenys neskelbtini)“, "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)", „(duomenys neskelbtini)“, 10 „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, "(duomenys neskelbtini)", „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija, oralinis lytinis aktas, tikras lytinis aktas, analinis lytinis aktas ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiuose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio. (1 t., b. l. 171-174)
Teismas taip pat dokumentų apžiūrai ir duomenų pasitikslinimui prisijungė Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų baudžiamąją bylą Nr. 1-20-649/2020 (proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) 14 tomų, kurią apžiūrėjo ir atitinkamus dokumentus aptarė teismo posėdžio metu.
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Šioje baudžiamojoje byloje pagal bylos įrodymus teismas aiškinosi kelis momentus:
1. Ar T. M. telefone rasti dalykai yra pornografinio turinio, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas?
2. Ar T. M. telefone rasti draudžiami dalykai įrodo, kad draudžiami daiktai buvo įgyti?
Pagal BK 309 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas.
Pirmas. Dėl draudžiamų daiktų.
Kaltinamasis T. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus bei parodžius daiktą, turintį reikšmės bylai nagrinėti – telefoną „Samsung S7 EDGE“ SN: (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), pripažino, jog telefonas, kurį 2018 m. kovo 19 d. paėmė Panevėžio apskrities VPK pareigūnai jo motinos (ir jo tuo pačiu) namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 100-105) yra jo telefonas, kurį jis įsigijo (surado) būdamas Norvegijoje gydymosi tikslais. Tokias pat aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir liudijimas teisme, kad kaltinamojo motina V. M. pati pateikė sūnaus T. M. telefoną, kuriuo jis naudojosi. Šios aplinkybės užfiksuotos 2018-03-19 kratos protokole.
Iš Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2020 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvados matyti, kad ištyrus mobilaus ryšio telefono „Samsung S7 EDGE“, SN: (duomenys neskelbtini) vidinėje atmintyje, microSD kortelėje „Sandisk“ ir „Pildyk“ SIM kortelėje esančią informaciją, buvo nustatyta, kad telefone yra įdiegta operacinė sistema Android v7.0, telefonas yra prijungtas prie Google ir el. pašto paskyrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . Taip pat telefone galimai buvo naudojamos Facebook paskyros, kurių ID (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Instagram paskyra ID (duomenys neskelbtini), vartotojo vardas (duomenys neskelbtini) , Viber ir WhatsApp paskyros registruotos tel. Nr. (duomenys neskelbtini). (1 tomas, b. l. 117-119)
Kaltinamasis T. M. atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad paskyrą vardu „D. B.“ pats buvo susikūręs, bet paskui išsitrynė. Buvo „WhatsApp“, „Viber“. Teisiamojo posėdžio metu neprisiminė koks numeris buvo.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktuose 150 vaizdo failų vaizduojama:
- mažamečiai asmenys, vaikai iki 14 metų amžiaus imtinai - 3 failuose;
- asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus - 132 failuose;
- asmenų amžiaus nustatyti nėra galimybės - 1 failas. (1 tomas, b. l. 161-162)
Iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto) teikiančio išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių i (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms, išvadoje Nr, (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikęs tyrimui pateiktos audiovizualinės (garso ir vaizdo) medžiagos - 1 kompaktinio disko turinio analizę, ekspertas nustatė, kad vaizdo dokumentuose esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija, oralinis lytinis aktas, tikras lytinis aktas, analinis lytinis aktas ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiuose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio (1 tomas, b. l. 171-174).
Taigi, iš pateiktų duomenų pakanka padaryti nuosprendžiui reikšmingą išvadą, kad T. M. telefone yra rasti draudžiami daiktai, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas.
Antras. Ar T. M. telefone rasti draudžiami dalykai bei kiti įrodymai įrodo, kad draudžiami daiktai buvo įgyti?
BK 309 straipsnio analizės moksliniuose darbuose ir teisminėje praktikoje nėra labai gausu.
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, preambulėje nurodyta, kad seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas, įskaitant vaikų pornografiją, yra sunkūs pagrindinių teisių, pirmiausia – vaikų teisių į apsaugą ir globą, būtinų jų gerovei, kaip nustatyta 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pažeidimai.
Kaip matyti iš BK 309 straipsnio 2 dalies, Lietuvoje yra absoliučiai draudžiama disponuoti pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, įskaitant ir tokių dalykų įgijimą ir laikymą.
Išsamiau veikos objektyvioji pusė paanalizuota 2017 m. M. Romerio universiteto studentės I. I. baigiamajame darbe „Disponavimas pornografinio turinio dalykais viešojoje erdvėje ir šios veikos kvalifikavimo problemos“. Darbe nurodyta, jog pagrindas yra 2001 m. „Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų“. Konvencijos projektą parengė Europos Taryba kartu su JAV, Kanada, Japonija ir kitomis valstybėmis, kurios nėra šios organizacijos narės. Lietuva konvenciją Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2004 m. kovo 18 d. Konvencija Lietuvoje įsigaliojo 2004 m. liepos 1 d.
Konvencijos 9 straipsnyje nustatyta, jog ,,turi būti priimtos teisės normos, nusikalstamomis veikomis įvardijančios tyčines (taip pat neturint tam teisės) veikas:
a) medžiagos su vaikų pornografija gaminimą, siekiant ją platinti per kompiuterinę sistemą;
b) medžiagos, susijusios su vaikų pornografija, padarymą prieinamą (taip pat siūlymą) per
kompiuterinę sistemą;
c) medžiagos, susijusios su vaikų pornografija, platinimą ar siuntimą per kompiuterinę sistemą;
d) medžiagos, susijusios su vaikų pornografija, siuntimą per kompiuterinę sistemą sau ar
kitam;
e) medžiagos, susijusios su vaikų pornografija, turėjimą kompiuterinėje sistemoje ar įrenginyje, galinčiame saugoti kompiuterinę informaciją”.
Aktualioje redakcijoje šiuo metu yra kriminalizuotos tokios alternatyvios veikos, kaip pornografinio turinio dalyko, kuriame vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas pagaminimas, įgijimas, laikymas, demonstravimas, reklamavimas, siūlymas, platinimas, įgijimas pasinaudojant informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis bei prieigos prie pornografinio turinio dalykų suteikimas. Tokiu būdu Lietuvos Respublika perkėlė Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 9 straipsnio nuostatas.
Baigiamajam darbe nurodoma, jog Konvencijos 20 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena šalis turi imtis būtinų teisėkūros ar kitų priemonių siekdama užtikrinti, kad būtų baudžiama už tyčinius veiksmus, padarytus neturint tam teisės, o būtent: vaikų pornografijos gamyba, vaikų pornografijos siūlymas ar pateikimas, vaikų pornografijos platinimas ar perdavimas, vaikų pornografijos įsigijimas sau arba kitam asmeniui, vaikų pornografijos laikymas, sąmoningas prieigos prie vaikų pornografijos įgijimas naudojant informacines ir ryšių technologijas. Tuo tarpu mūsų BK 309 straipsnio aktualioje redakcijoje kriminalizuotos dar ir tokios veikos kaip vaikų pornografijos demonstravimas ir reklamavimas.
Taigi, analizuojant teisės aktus dėl įgijimo sąvokos reikšmės, vertinama 2007 m. spalio 25 d. Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos 20 straipsnis, kuriame iš esmės atkartota vaikų pornografijos samprata, nurodant, kad vaikų pornografija reiškia bet kokią medžiagą, kurioje vaikas vaizduojamas atliekantis realius ar imituojamus atvirus seksualinius veiksmus, arba bet koks vaiko lytinių organų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais.
Plačiau vaikų pornografijos samprata aiškinama 2011/92/ES direktyvoje, kurioje nurodyta, kad vaikų pornografiją sudaro seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdai, dažnai ji apima vaizdus, kuriuose užfiksuota, kaip suaugusieji seksualiai prievartauja vaikus, taip pat ji gali apimti atvirus lytinius veiksmus atliekančių vaikų ar jų lyties organų vaizdus, kai tokie vaizdai naudojami pirmiausia seksualiniais tikslais su vaiko žinia ar be jos.
Be to, vaikų pornografijos sąvoka taip pat apima tikroviškus vaizdus, kuriuose vaikas atlieka arba vaizduojama, kad atlieka atvirus seksualinius veiksmus, pirmiausia seksualiniais tikslais.
Visi šie požymiai, apibendrinti direktyvos 2 straipsnyje, nurodant, kad vaikų pornografija yra:
1) bet kokia vaizdinė medžiaga, kurioje vaizduojami tikri arba apsimestiniai vaiko atviri seksualiniai veiksmai;
2) vaiko lyties organų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais;
3) bet kokia vaizdinė medžiaga, kurioje vaizduojami tikri arba apsimestiniai vaiko išvaizdos asmens atviri seksualiniai veiksmai, arba vaiko išvaizdos asmens lyties organų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais; arba
4) tikroviški lytinius veiksmus atliekančio vaiko vaizdai arba tikroviški vaiko lyties organų vaizdai pirmiausia seksualiniais tikslais.
Tačiau BK 309 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąvoką „įsigijimas“, o 2 dalyje – įgijimas ir tas sukelia atitinkamą neaiškumą teisės taikyme.
Įsigijimas – kaip viena iš alternatyvių veikų yra įtvirtintas BK 309 straipsnio 1 dalyje ir yra
taikomas kalbant apie pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami suaugę asmenys. Tuo tarpu BK 309 straipsnio 2 dalyje įtvirtina alternatyvi veika „įgijimas“ ir taikomas kalbant apie pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai.
Tačiau matome, kad šios sąvokos tarpusavyje yra susijusios ir didelių skirtumų nėra.
Taigi, draudžiamų daiktų įgijimas – tai disponavimo pornografinio turinio dalyku galimybės įgijimas. Ši veika galima nusiperkant, priimant dovaną, pagrobiant, atsisiunčiant iš interneto arba išsaugant kompiuterio standžiajame diske ar USB atmintinėje.
Šioje dalyje yra labai svarbus įrodytas valios momentas (subjektyvioji veikos pusė), tai yra, ar asmuo atsisiuntė internetu draudžiamus dalykus jų tikslinio panaudojimo tikslu, kad gauti iškreiptą seksualinį pasitenkinimą, ar per neatsargumą, ieškodamas atsisiųsti pornografinio turinio medžiagos, kurioje nėra vaizduojamas vaikas (įstatymu nedraudžiama veika).
Objektyvioji pusė nurodo, kad nusikalstama veika yra tada, kai pornografinio turinio dalykai įgijami pasinaudojant informacinėmis ir ryšių technologijų priemonėmis. Todėl siekiant inkriminuoti pornografinio turinio dalyko įgijimą, veika turi būti baigta, t. y. pornografinio turinio dalykai turi būti įgyti bet kokiu būdu.
Iš teisme apklausto liudytojo specialisto V. K. parodymų matyti, jog T. M. mobiliojo ryšio telefone „Samsung“ rasti failai su draudžiamu turiniu yra ne atsiųsti iš interneto draudžiami dalykai ir išsaugoti telefono ar laikmenos SD atmintyje.
Specialistas, kad kaltinime nurodytų failų pavadinimai bei iš jo paties atlikto tyrimo išvados rodo, jog tie failai yra tik likutiniai failai ir paieškos kelias ir atsidarytų puslapių iliustracija, o ne patys draudžiamo turinio failai. Kai žiūrima interneto naršyklėje kažkoks puslapis, telefone automatiška lieka informacijos kopija „Screenshot’as“. Kai Android telefono paieškos laukelyje internete atliekame paiešką, telefonas padaro paieškos ekrano kopiją.
Matyti, kad T. M. telefonas buvo telefonas prijungtas prie paskyros (duomenys neskelbtini), nes tai nustatyta paskiros nustatymuose, o kataloguose yra išsaugota ekrano kopija. Daroma išvada, kad asmuo telefone atliko paiešką, sistema ekrano kopiją ir užfiksavo, tai yra, padarytas „screenshot’as“, bet ar toliau asmuo tęsė paiešką, specialistas negali pasakyti.
Internetinius filmukus galima pamatyti paspaudus pačias nuorodas, o byloje nagrinėjamas tik pateiktas paieškos kelias ir laikinieji failai. Šie atrinkti failai rodo, kad tai yra interneto naršymo pėdsakai ir viskas. Tai yra, susidubliavę telefono kortelėje tik keletas įrašų, kurie panašūs į vaikų pornografiją, yra tik telefono atmintyje, tai interneto naršymo pėdsakai. Šie failai buvo likę naudojant telefoną peržiūrėjimui. Tam, kad pamatyti internete, jis nurodytas failas atsisiunčiamas į telefoną tam tikram laikui.
Įprasti telefonų, kompiuterių naudotojai paprastai tokių dalykų nežino, kad įrenginio programos automatiškai visų atsisiųstų nuotraukų, vaizdo įrašų „pėdsakus“ išsaugo specialioje vietoje. Tai gali nustatyti tik geri informacinių technologijų žinovai ar specialistai. Šią situaciją mes ir matome šioje byloje. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad telefono naudotojas buvo atsisiuntęs nurodytus failus, bet juo neišsaugojęs atmintyje. Likę tik „pėdsakai“ ir atidarymo „kelias“.
Taigi, vertinant šiuos Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto V. K. paaiškinimus, matyti, kad T. M. telefono „Samsung“ naudotojas internetu buvo atsisiuntęs pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas, arba asmuo pateikiamas kaip mažametis vaikas.
Taigi, nagrinėjant klausimą, ar tik žiūrėjimas internete uždrausto turinio dalykus (jų neatsisiunčiant ir neišsaugant įrenginyje) užtraukia baudžiamąją atsakomybę, vertinamas pavojingumas visuomenei, tai yra, jau pats žiūrėjimas savaime yra pavojingas ir nėra didelio skirtumo tarp to, ar žiūrėdamas asmuo išsisaugojo žiūrimą objektą, ar tik pasižiūrėjo internete kiekvienu atveju, kai tik sumano tą daryti. Tokiu atveju daroma išvada, kad asmuo įgytų pornografinio turinio dalyką. Šiuo klausimu vertinga direktyva 2011/92/ES, kurios 2 straipsnyje nurodyta, jog pornografinis renginys – organizuotas tiesioginis žiūrovams skirtas demonstravimas, be kita ko, informacinėmis ir ryšių technologijomis: vaiko tikrų arba apsimestinių atvirų seksualinių veiksmų, arba vaiko lyties organų demonstravimas.
Taigi, vertinant BK 309 straipsnio taikymo pagrįstumą už pornografinės medžiagos žiūrėjimą, pabrėžtina, jog vaiko pornografijos laikymas kelia grėsmę vaikams, yra žalingas visuomenei, iškreipia moralės normas, todėl vien tik tokios pornografijos peržiūra taip pat yra žalingas veiksmas ir iškreipia moralės normas.
Juk galima situacija, kad asmuo pastoviai žiūrės tokio pobūdžio dalykus jų neišsaugodamas, todėl neteisinga nepripažinti įgijimu ir laikymu vien tik tiesioginio žiūrėjimo, tuo labiau, jog specialistas teismo posėdyje paaiškino, kad atitinkamos programinės įrangos ir įrenginio atmintyje išlieka atitinkamo pobūdžio informacija.
Iš aukščiau aprašyto teismas daro išvadą, kad T. M. mobiliojo ryšio telefono „Samsung S7 EDGE“ SN: (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) pagalba buvo įgyti pornografinio turinio dalykai, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas, arba asmuo pateikiamas kaip mažametis vaikas.
Viena iš dažniausiai sutinkamų BK 309 straipsnyje numatytų veikų, yra laikymas. Laikymu
pripažįstamas bet koks disponavimas pornografinio turinio dalyku (tai gali būti turėjimas su savimi,
laikymas namuose ar kitoje vietoje, gabenimas, nešiojimas, turėjimas telefone, kompiuteryje ar USB atmintyje ir t. t.). Baudžiamoji atsakomybė taikoma tik už pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai, laikymą. Teismų praktikoje laikymu pripažįstamas bet koks pornografinio turinio dalykų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (kompiuteryje, vaizdo kasetėse, nuotraukose ar kitose vietose).
Paanalizavus aukščiau nurodytas Direktyvas bei konvencijas, darytina išvada, kad draudžiamų dalykų laikinas atsisiuntimas (žiūrėjimas) internetu, jų neišsaugant įrenginio atmintyje, vertinamas kaip tokių dalykų laikymas, nes laikymo sąvoka nenumato jo trukmės. Jeigu draudžiami daiktai buvo įgijami tiesioginės peržiūros iš interneto būdu ir žiūrimi atitinkamą laiką, reiškia tą visą laiką asmuo laikė tuos draudžiamus daiktus.
Ketvirta. Dėl T. M. kaltės.
T. M. savo kaltę, jog jis turėdamas tikslą įsigyti (atsisiųsti) ir atitinkamą laiko tarpą laikyti (peržiūros metu) tikslu patenkinti iškreiptą seksualinį potraukį, įgijo ir laikė draudžiamus dalykus visiškai nepripažino. Jis ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, teisme tvirtino, kad mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ surado užsienyje (Norvegijoje), kur lankėsi gydymosi tikslais. Jis keitė parodymus, prisitaikydamas prie ištirtų bylos įrodymų, prie teismo papildomai ištirtų įrodymų, tvirtindamas, jog telefoną rado būdamas gydymo įstaigoje užsienyje, šios gydymo įstaigos koridoriuje ir kad gal būt tas buvęs telefono savininkas buvo kažką atsisiuntęs. Paskui pakeitė parodymus, nurodydamas, kad tai buvo kažkokia kita nakvynę suteikianti įstaiga, kurioje gyvena atvykę iš užsienio žmonės, kad kartu gyveno ir jo pusbrolis. Kai teismas pradėjo analizuoti situaciją dėl telefone esančių nuotraukų, kuriose matyti reklama lietuvių kalba (5 tomas, b.l. 43, 44), jis prie to vėl prisitaikė, jau tvirtindamas, kad tas savininkas matyt buvo lietuvis. Kai pradėjo teismas aiškintis, kad pagal esančią informaciją visi duomenys buvo į telefoną atsisiųsti dar būnant T. M. nesulaikytam Lietuvoje (jis buvo sulaikytas 2018 m. kovo 14 d., 5 tomas, b.l. 86, 87), jis tada ėmė tvirtinti, kad neteisėtus dalykus galėjo į telefoną įkelti jo buvusios draugės, su kuria susipyko (R. K.), brolis (kuris jau miręs) arba pati R. K. iš keršto. Tačiau tokie kaltinamojo veiksmai niekaip tiesiogiai neįrodo jo kaltės.
Teismas atliko papildomus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ bei SIM kortelės su lietuvišku numeriu įgijimo aplinkybes, tačiau iš ryšio paslaugų tiekėjo gautas atsakymas, jog telefono numeris ir interneto planas įgytas naudojantis išankstinio mokėjimo paslauga (ne sudaryta sutartimi), kuri neidentifikuoja asmens. Be to, praėjęs per ilgas laiko tarpas, kad būtų galima suteikti teismui tikslią informaciją (5 tomas, b.l. 120-121).
Taigi, vertindamas šią situaciją, teismas, pasiremdamas taisykle, kad kaltinamasis turi teisę duoti parodymus, ką nors aiškintis, tačiau gali jų neduoti, kad kaltinamasis neturi pareigos įrodyti savo nekaltumo, o atvirkščiai – kaltinimą teisme palaiko ir pateikia įrodymus prokuroras, o teismas daro išvadas, pasiremdamas savo vidiniu įsitikinimu, kuris pagrįstas bylos duomenimis, daro išvadą, jog nėra besąlygiškai, be abejonės įrodyta byloje, jog būtent T. M., o ne kitas asmuo, turėdamas tikslą taip veikti, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip laikotarpyje nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. kovo 19 d. savo mobilaus ryšio telefone „Samsung S7 EDGE“ SN: (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) ir jame esančioje mikro SD kortelėje „SanDisk 2GB“ įgijo ir laikė vaizdo dokumentus, kur atvirai ir detaliai rodomi lytiniai aktai, masturbacija, oralinis aktas, tikras lytinis aktas ir kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai iki 14 metų amžiaus, kur atvirai ir detaliai rodomi lytiniai aktai, masturbacija, oralinis aktas, tikras lytinis aktas, ir kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus, ir juos laikė iki 2018-03-19, kai jie kratos metu buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų, tokiu būdu įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas ir asmuo pateikiamas kaip vaikas, todėl T. M. negali būti pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalį.
Tuo labiau, jog neįrodyta, jog draudžiami daiktai buvo kaltinamojo valia išsaugoti telefone, nes tą automatiškai atliko telefono programinė įranga, taip pat vertinant specialisto paaiškinimus teisme, jog nėra duomenų, kiek laiko truko vaizdų peržiūra telefone. Nes visiškai įmanomas atvejis, kai asmuo ieškodamas internete teisėtų vaizdų (pvz., suaugusiųjų asmenų pornografijos), nesant pavadinimuose nuorodų, jog bus vaizduojamas vaikas arba asmuo kaip vaikas, gali atsitiktine tvarka internetu atsisiųsti vaizdą ir pamačius, kad jame yra uždrausti daiktai, jį išjungti, jo toliau nežiūrėti, tačiau telefono sistemoje tokie atlikti veiksmai bus užfiksuoti, kaip kad yra užfiksuoti T. M. telefone „Samsung“. Todėl teismui ypač svarbu išsiaiškinti valios momentą (nusikaltimo subjektyviąją pusę). Tokia kaltinamojo T. M. valia nenustatyta, nes jis kaltės visiškai nepripažino, o liudytojų, tiesiogiai mačiusių veiką, nėra.
Remiantis nurodytu, T. M. išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu (neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką), nes teismas jau anksčiau pasisakė, jog nusikalstama veika buvo padaryta.
II. Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas kaltinamajam T. M. bausmę pagal BK 242 straipsnį, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo T. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. O jo baudžiamąją atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą teisingumui kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu, tai yra, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui.
T. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau teistas ne vieną kartą, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 75-80).
VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro“ rašte nurodyta, kad T. M. VPPC Panevėžio skyriuje du kartus konsultuotas gydytojo psichiatro: 2003-11-04 ir 2011-06-02. Gydytas stacionare nuo 2003-11-05 iki 2003-11-15. Diagnozė: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). 2018-03-26 konsultuotas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, gydytojo psichiatro. Diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 63)
Iš papildomų duomenų matyti, jog T. M. vedęs, viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ir asociacijos (duomenys neskelbtini) apibūdinamas teigiamai, neįgalus (40 proc. darbingumas), gaunantis atlyginimą už darbą (5 tomas, b.l. 163), mokantis administracines nuobaudas (5 tomas, b.l. 122-145). Tuo pačiu vertinama ir kiti duomenys – iš Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2022 m. liepos 29 d. informacijos (5 tomas, b.l. 164-166) bei Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarties (5 tomas, b.l. 172-174) ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties (5 tomas, b.l. 185-192) matyti, jog jis, paleistas lygtinai iš (duomenys neskelbtini) su intensyvia priežiūra, piktybiškai nesilaikė reikalavimų ir draudimų, rėžimo, todėl 2022 m. rugsėjo 14 d. buvo sugrąžintas atgal į (duomenys neskelbtini) sektorių atlikti likusią 6 mėn. bausmės dalį (5 tomas, b.l. 193-194).
Remiantis šiais duomenimis, T. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artimos vidutinei trukmei, kaip numato BK 242 straipsnio sankcija. Nėra pagrindų taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Paskyrus bausmę, ji pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi bausmių dalinio sudėjimo būdu, nes jis padarė naują nusikaltimą, neatlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kadangi T. M. likusią bausmę pradėjo atlikti 2022 m. rugsėjo 14 d., todėl šio nuosprendžio priėmimo dienai T. M. neatliktos bausmės dalis yra 4 mėnesiai 17 dienų. Prie skirtos bausmės pridedama 4 mėnesių neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis.
T. M. nebuvo taikyta jokia kardomoji priemonė, todėl paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo momento.
Daiktų, turinčių reikšmės veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S7 EDGE“ SN: (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) ir jame esanti mikro SD kortelė „SanDisk 2GB“, esantys pakete voke, taip pat baudžiamojoje byloje esančios elektroninės laikmenos CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį ir jam skirti 1 (vienerių) metų trukmės laisvės atėmimo bausmę.
T. M., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalį, išteisinti neįrodžius, jog jis padarė nurodytą nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie pagal BK 242 straipsnį skirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės T. M. pridėti 4 mėnesius teismo nuosprendžio priėmimo metu neatliktos bausmės dalį pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir skirti T. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.
Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S7 EDGE“ SN: (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) ir jame esančią mikro SD kortelę „SanDisk 2GB“, esančius pakete voke, taip pat baudžiamojoje byloje esančias elektronines laikmenas CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos.
Prijungtą apžiūrai baudžiamąją bylą Nr. 1-20-649/2020 (14 tomų) grąžinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams.
Nuosprendis per 20 dienų, o T. M. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.