Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio (toliau – prokuroras), nuteistojo T. M., nukentėjusiosios R. P. ir jos atstovės advokatės dr. Eglės Latauskienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu, BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas J. K. 2018 m. rugpjūčio 4 d.) 40 parų areštu, BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimu, BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas 2018 m. rugpjūčio 4 d.) 40 parų areštu, BK 233 straipsnio 1 dalį (poveikio nukentėjusiajam Ž. K. darymas) 50 parų areštu, BK 233 straipsnio 1 dalį (poveikio liudytojai J. K. darymas) 50 parų areštu, BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas J. K. 2018 m. rugsėjo 6 d.) 40 parų areštu, BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas 2018 m. rugsėjo 14 d.) 30 parų areštu;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas 2018 m. rugpjūčio 4 d.) paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir T. M. skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su kitomis nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, bausmes iš dalies sudedant, ir T. M. skirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas T. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (iš viso 61 para);

vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant T. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra;

T. M. išteisintas iš kaltinimo pagal: BK 181 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, BK 309 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;

iš T. M. priteista: 3 000 Eur – nukentėjusiajam Ž. K., 2 000 Eur – nukentėjusiajai R. P. jų patirtai neturtinei žalai atlyginti, 144,79 Eur – Panevėžio teritorinei ligonių kasai, 1 835,14 Eur – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius), 1 500 Eur – Ž. K. už išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. kovo 14 d., naudodamas psichinę prievartą, siekdamas sukelti baimę ir nerimą, sistemingai baugino nukentėjusiąją R. P.: 1) 2018 m. sausio 31 d., apie 16.54 val., į nukentėjusiosios paskyrą „R. K.“ per pokalbių ir susirašinėjimo programėlę „MESSENGER“ iš paskyros „T. V.“ atsiuntė vaizdo įrašą apie numirėlius bei dvasias; 2) 2018 m. vasario 1 d., apie 19.13 val., į nukentėjusiosios paskyrą „R. K.“ per pokalbių ir susirašinėjimo programėlę „MESSENGER“ iš paskyros „T. V.“ atsiuntė straipsnį rusų kalboje apie pareigūnams mokamus pinigus, taip grasinant, kad jis gali sumokėti pinigus pareigūnams ir jis išvengs atsakomybės už nusikalstamas veikas, dėl ko nukentėjusioji neturėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas; 3) 2018 m. vasario 2 d., apie 21.15 val., į nukentėjusiosios paskyrą „R. K.“ per pokalbių ir susirašinėjimo programėlę „MESSENGER“ iš paskyros „T. V.“ atsiuntė straipsnį apie asmenis, sergančius psichinėmis ligomis, „kurie neatsako už savo veiksmus ir gali padaryti bet ką, o paskui nieko neprisiminti“; 4) 2018 m. vasario 6 d. kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS), pranešdamas, kad nukentėjusioji moko savo mažametes dvynes dukras pakartoti necenzūrinius žodžius, jas filmuoja ir įrašus rodo socialiniame tinklalapyje „Facebook“, siekdamas, kad R. P. būtų apribotos vaikų teisės; 5) 2018 m. vasario 20 d., apie 15 val., sekė nukentėjusiąją Panevėžio autobusų stotyje, adresu Savanorių a. 5, Panevėžys, vadino įžeidžiančiai bei, sugriebęs nukentėjusiajai už palto, tempė ją; 6) 2018 m. kovo 8 d., apie 9.16 val., parašė į nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) SMS žinutę: „ligone, melskis, nes tau jo pagalbos prireiks“; 7) 2018 m. kovo 14 d., laikotarpiu nuo 18.47 val. iki 22.51 val., paskambinęs nukentėjusiajai į mobilaus ryšio telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo telefono, įjungęs numerio nerodymo funkciją, grasino nukentėjusiajai nuskusti plaukus, pasamdyti žmones, kurie ją sektų ir pagavę papjautų, klausė, kur ji tuo metu yra, nes jis tuoj atvažiuos, o ji mirs, toliau, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nuvyko prie nukentėjusiosios namų, adresu (duomenys neskelbtini), apgadino buto duris.

2. Be to, T. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d., apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, žodinio konflikto metu sugriebė nukentėjusiajai J. K. už rankos riešų, ją tempė, sudavė vieną kartą į veido sritį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą.

3. Be to, T. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d., apie 23.45 val., viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, kieme, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: sudavė ranka ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį nukentėjusiajam Ž. K., kuris, pamatęs smurtinius veiksmus prieš J. K., norėdamas apginti ją, išėjo į namo laiptinę, susistumdė su nukentėjusiuoju, dėl ko abiem asmenims nugriuvus ant šaligatvio, tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisijungus prie daromos nusikalstamos veikos ir sudavus ne mažiau kaip tris smūgius su buteliu nukentėjusiajam Ž. K. į galvą, įspyrė ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam Ž. K. į galvos sritį, taip bendrais veiksmais su tyrimo nenustatytu asmeniu sukėlė nukentėjusiajam Ž. K. fizinį skausmą, padarė kairės akiduobės dugno lūžį, muštines žaizdas kairės akies apatiniame voke, dešiniame smilkinyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešiniame smilkinyje, kraujosruvą kairės akies junginėje, taškines kraujosruvas odoje kakle, odos nubrozdinimus dešiniame petyje, dešinėje alkūnėje, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta Ž. K. sveikata.

4. Be to, T. M. nuteistas už tai, kad 2018 m., laikotarpiu nuo rugpjūčio 5 d. iki rugpjūčio 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžio mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, prašydamas, siūlydamas pinigus, žadėdamas atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą dėl 2018 m. rugpjūčio 4 d. padarytų kūno sužalojimų, jei bus nutraukta byla, jam nebus pateikti įtarimai ir kaltinimai, taip pat grasindamas panaudoti smurtą prieš nukentėjusiojo sutuoktinę J. K., siekė paveikti nukentėjusįjį Ž. K., kad šis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37410-18 apklausos metu duotų melagingus parodymus apie 2018 m. rugpjūčio 4 d. jį sužalojusius asmenis, t. y. kad jų nepažįsta ir neatpažintų, kad nepageidauja, jog būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jam padarytų sužalojimų.

5. Be to, T. M. nuteistas už tai, kad 2018 m., laikotarpiu nuo rugpjūčio 5 d. iki rugsėjo 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžio mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, prašydamas, siūlydamas pinigus, žadėdamas palikti ją ramybėje, nebepersekioti, grasindamas, kad nukentės jos vaikas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą datą ir nenustatytu laiku rašydamas į J. K. telefoną žinutes: „tu mirusi jau“, „atsigulsi ir mirsi“, siekė paveikti liudytoją J. K., kad ši ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37410-18 apklausos bei asmens parodymo atpažinti metu duotų melagingus parodymus apie 2018 m. rugpjūčio 4 d. Ž. K. sužalojusius asmenis, t. y. kad T. M. nesužalojo Ž. K., ji apsiriko, kad Ž. K. sužalojusio asmens neatpažintų, nes jo neįsidėmėjo.

6. Be to, T. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 6 d., apie 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu abejomis rankomis pagriebė nukentėjusiajai J. K. už kaklo ir taip laikydamas prispaudė prie sienos, smaugė, sudavė smūgį ranka į kairį skruostą, taip sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą.

7. Be to, T. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 23.10 val., viešoje vietoje – Panevėžyje, prie UAB (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: kitų asmenų akivaizdoje žodinio konflikto metu sugriebė nukentėjusiajai J. K. už rankų ties alkūnėmis, jas tempė, taip sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą, padarė kraujosruvas žastuose ir dešiniame dilbyje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata.

8. T. M. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. sausio 10 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), tikslu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, reikalavo iš nukentėjusiosios R. P. perduoti jam 5 000 Eur, sakydamas, kad „už ramybę reikia mokėti“, kad turi kompromituojančios medžiagos apie nukentėjusiąją ir jos mažametes dukras, apie galimą vaikų išnaudojimą – pedofiliją, o nukentėjusiajai jį išprašius iš namų, jis, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, apie dvi valandas laikė užrėmęs R. P. namų duris ir taip jos neišleido iš namų, reikalavo perduoti jam 2 500 Eur, o taip pat jis, nukentėjusiajai R. P. kieme laukiant atvažiuojančio taksi automobilio, grasino, kad nukentėjusiosios mamai, kvėpuojančiai aparatų pagalba, „nukirps šlangelę“ ir „šlangelė nutrūks“, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną, tiksliai nenustatytu laiku, kalbėdamas telefonu su nukentėjusiąja, reikalavo gauti ir jam perduoti 5 000 Eur, taip jis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė nukentėjusiąją R. P. perduoti jam 5 000 Eur, grasindamas nukentėjusiajai prieš jos motiną panaudoti fizinį smurtą, paskelbti nukentėjusiąją kompromituojančią informaciją bei informaciją, kurios atskleidimas nukentėjusiajai yra nepageidaujamas.

9. Be to, T. M. buvo kaltinamas tuo, kad disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai arba asmenys, pateikiami kaip vaikai: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 19 d., iš nenustatyto šaltinio, turėdamas tikslą platinti, tyčia įgijo pornografinio turinio dalykus – 6 failus (nuotraukas): 068361 (Standart 90 PHP), 068670 (Standart 90 PHP), 0128370 (Standart 90 PHP), 068361 (Standart 90 PHP), 128659 (Standart 90 PHP), 128679 (Standart 90 PHP), kuriose vaizduojami vaikai arba asmenys, pateikiami kaip vaikai, šiuos pornografinio turinio dalykus laikė jam priklausančio nešiojamo kompiuterio (duomenys neskelbtini), o taip pat jis, naudodamasis elektroninių bylų keitimosi programomis „µTorrent“, „eMule“ ir internetiniu ryšiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 19 d., pornografinio turinio dalykus (6 failus (nuotraukas), kuriuose vaizduojami vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai, platino iš savo nešiojamojo kompiuterio standžiojo disko, kol 2018 m. sausio 19 d. kompiuteris buvo paimtas kratos metu policijos pareigūnų.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

20. Prokuroro ir nukentėjusiosios bei jos atstovės apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

25. Nors prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. P. parodymus, klydo, neatsižvelgė į įvykių seką ir šiuos parodymus vertino atsietai nuo kitų bylos duomenų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Šiuo atveju, išanalizavus aptartus nukentėjusiosios parodymus bei sugretinusi juos su kitais byloje surinktais įrodymais, darytina išvada, kad šių parodymų nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, todėl jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.

30. Vertinant tokio nukentėjusiosios elgesio siūlant nuteistajam pinigus motyvus ir chronologiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, palyginus ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme duotus liudytojų, nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus bei rašytinę bylos medžiagą, matyti, kad 2018 m. sausio mėn. R. P. ir T. M. santykiai pašlijo, nes nuteistasis sužinojo apie nukentėjusiosios melą ir grasino apie judviejų santykius papasakoti nukentėjusiosios tuometiniam vyrui Ž. K., o R. P., bijodama, kad šis tokiu būdu sužinos apie jos santuokinę neištikimybę, siūlė T. M. pinigus mainais už tokios informacijos nepaviešinimą.

31. Darant šią išvadą atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškimą dėl turto prievartavimo nukentėjusioji policijos įstaigai pateikė tik 2018 m. sausio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei savaitei po T. M. apsilankymo jos namuose. Nors prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad R. P. bijojo pranešti teisėsaugos institucijoms apie jos turto prievartavimą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamų įvykių kontekste toks nukentėjusiosios elgesys tik rodo, kad iki 2018 m. sausio 18 d. R. P. tikėjosi išspręsti konfliktą su T. M. sumokėdama jam pinigus už tai, kad jis nepaskleistų informacijos apie judviejų santykius. Šią išvadą patvirtina ir liudytojų policijos pareigūnių J. Š. ir R. Š. parodymai, kuriuos kartu su kitais bylos įrodymais įvertino apylinkės teismas, kad 2018 m. sausio 12 d. R. P. atėjo į policiją pasikonsultuoti dėl esamos situacijos ir pareigūnams pasakojo, jog palaiko santykius su keliais vyrais, nenori, kad vienas iš vyrų sužinotų apie jos santykius su vyriškiu, kuris neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos, sakė, kad duos tam vyrui pinigų, prašė juos sužymėti, tačiau kategoriškai atsisakė rašyti pareiškimą. Be to, iš nuteistojo T. M. parodymų matyti, kad R. P. kreipėsi į policiją tik po to, kai sužinojo, jog kitą dieną į Lietuvą grįžta jos vyras ir nori susitikti su T. M.. Tai rodo, jog nukentėjusioji, žinodama apie nuteistojo kriminalinę praeitį, parašydama pareiškimą policijos įstaigai, po ko T. M. tą pačią dieną, t. y. 2018 m. sausio 18 d., buvo laikinai sulaikytas, siekė užkirsti kelią nuteistojo susitikimui su Ž. K.. T. M. patvirtino, jog būtent dėl to, kad jis buvo laikinai sulaikytas, šis susitikimas ir neįvyko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo įvertinti liudytojo A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. kovo mėn. pradžioje eidami su T. M. sutiko moterį, į kurią nuteistasis kreipėsi vardu „R.“, jie abu kalbėjosi gražiai, nesipyko, paskui jie kalbėjo apie pinigus ir ji pasakė „reikėjo paimti tuos 2 500 ir nepaviešinti, tada ji nebūtų rašiusi pareiškimo“ (t. 1, b. l. 145-146), kas dar kartą patvirtina, jog nukentėjusioji pati siūlė nuteistajam pinigus už informacijos apie santuokinę neištikimybę nepaviešinimo.

33. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria T. M. išteisintas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį pagrindo nėra, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl T. M. nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

34. Skundžiamu nuosprendžiu T. M. nuteistas už tai, kad sistemingai baugino R. P., naudodamas psichinę prievartą ir siekdamas sukelti jai baimę bei nerimą. Nuosprendyje išvardinti iš viso septyni tokio bauginimo atvejai, padaryti 2018 m. sausio 31 d. – 2018 m. kovo 14 d. laikotarpiu. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, kadangi pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei yra grindžiamos tik prielaidomis, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą. Tokie apelianto argumentai laikytini pagrįstais.

35. Analizuojant atskirus kaltinimą sudarančius epizodus matyti, kad trys iš šių epizodų yra susijęs su tuo, kad T. M. per programėlę „MESSENGER“ nukentėjusiajai atsiuntė vaizdo įrašą apie dvasias, taip pat straipsnius rusų kalba apie pareigūnams mokamus pinigus bei asmenis, sergančius psichinėmis ligomis. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasti ir teismui kartu su baudžiamąja byla pateikti nei vaizdo įrašas ir straipsniai, T. M. siųsti R. P., nei kaltinimui aktualiu laikotarpiu vykusio susirašinėjimo tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios duomenys. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme vaizdo įrašo kopiją pateikė ne prokuroras, o T. M. gynėjas. Nukentėjusioji patvirtino, kad tai yra tas pats vaizdo įrašas, kurį jai siuntė T. M. (t. 13, b. l. 75). Nors šio vaizdo įrašo pobūdis iš tiesų yra bauginantis (filmuojamame kambaryje matyti kaip savaime nuo stalo atsitraukia kėdė, vėliau nuo gulinčio žmogaus nutraukiama antklodė, o po kambarį vaikšto asmuo, kuris dingsta iš filmavimo zonos ir tuomet ekrane pasirodo gąsdinantis objektas) ir nukentėjusioji nurodė, kad peržiūrėjusi šį įrašą išsigando, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įprastai tokio pobūdžio vaizdo įrašai yra siunčiami pokštaujant, todėl vien tokio vaizdo įrašo atsiuntimas R. P., juo labiau atsižvelgiant į įrašo atsiradimo byloje aplinkybes bei nesant jokių įrodymų, paneigiančių T. M. parodymus, kad jis šį vaizdo įrašą tuo pačiu metu siuntė ir visiems kitiems jo „MESSENGER“ programėlėje esamiems kontaktams kaip juoką, negali būti pagrindu išvadai, kad taip elgdamasis T. M. siekė įbauginti R. P. ir kad pastaroji turėjo pagrindą šį T. M. poelgį vertinti kaip jos bauginimą. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, jog tuo konkrečiu metu, kai T. M. šį vaizdo įrašą R. P. atsiuntė, jų santykiai buvo priešiški, dėl ko T. M. būtų turėjęs pagrindą nukentėjusiąją bauginti, nes kaip matyti iš liudytojos V. M. parodymų, jie ir pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, t. y. ir po 2018 m. sausio 18 d. ne kartą draugiškai bendravo telefonu.

37. Kaip sistemingo R. P. bauginimo epizodas nuosprendyje nurodyta ir tai, kad T. M. vaiko teisių apsaugos tarnybai pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota kaip R. P. dukros mokomos pakartoti necenzūrinius žodžius. Apylinkės teismas tokį T. M. poelgį taip pat įvertino kaip R. P. terorizavimą, kartu nurodydamas kad tokio vaizdo įrašo pateikimas kompetentingoms institucijos įprastai būtų laikomas pilietiniu poelgiu, jei T. M. tai būtų padaręs ne susipykęs su R. P..

38. Toks T. M. veikos vertinimas yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas, kadangi pilietinės pareigos vykdymas jokiomis aplinkybėmis negali būti apribojamas, juo labiau siejamas su asmens, pranešančio apie padarytą teisės pažeidimą tarpusavio santykį su asmeniu, apie kurio padarytą teisės pažeidimą pranešama. Pažymėtina ir tai, kad T. M. pateikta institucijai informacija buvo teisinga ir R. P. buvo žodžiu įspėta dėl netinkamo vaikų auklėjimo, nustatyta, kad šeimai reikalingos socialinės paslaugos, tėvystės įgūdžių kursai (t. 7, b. l. 9-10).

39. Taip pat, kolegijos vertinimu, apylinkės teismo išvada, kad T. M. nukentėjusiąją baugino Panevėžio autobusų stotyje nėra pagrįsta visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu ir byloje surinkti įrodymai visiškai nepatvirtina nukentėjusiosios versijos, jog T. M. ten ją sekė, vadino įžeidžiančiai bei tempė už palto – nuteistasis neigė atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, o T. M. ir R. P. kontaktą ten mačiusi liudytoja R. J. parodė, kad galimai T. M., buvęs stotyje su asmenų grupe, tik kalbėjosi su R. P. ir rodė jai telefoną, tačiau neparodė, jog T. M. ar koks nors kitas tuo metu su juo buvęs asmuo R. P. atžvilgiu būtų atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo išvadai, kad T. M. autobusų stotyje terorizavo R. P..

40. Dar vieną R. P. terorizavimo epizodą apylinkės teismas nurodė tai, kad 2018 m. kovo 8 d. apie 9.16 val. T. M. parašė nukentėjusiajai SMS žinutę su tekstu „ligone, melskis, nes tau jo pagalbos prireiks“. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina ne tik minėtą T. M. išsakytų žodžių citatą, tačiau ir visą byloje fiksuotų SMS žinučių tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo 2018 m. kovo 8 d. visumą. Iš šio susirašinėjimo turinio galima suprasti, kad konfliktas vystėsi ne tik nuteistojo iniciatyva, tačiau jį provokavo ir pati nukentėjusioji, pirma pradėjusi pokalbį, parašydama T. M. SMS pranešimą su tekstu „pamirsk ta nr“, į ką nuteistasis atrašė „Vel gribauji! Kas tau nx yra? Su moters diena”. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji bendravo su T. M. net ir po minėtos jo išsakytos frazės: „:) ech te saugo tave Dievas zmogau, tu nesuvoki savo darbu“, „taip, savas.. te saugo tave Dievas, tavo veiksmuose ir darbuose“. Tokie nukentėjusiosios žodžiai, vertinant juos viso susirašinėjimo kontekste, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad pati R. P. reiškė aktyvų norą bendrauti su T. M., o frazė „ligone, melskis nes tau jo pagalbos dar prireiks“ R. P. neįbaugino, kadangi ji ir toliau tęsė susirašinėjimą su nuteistuoju. Teisėjų kolegijos manymu, išdėstytos aplinkybės nesuteikia pagrindo konflikto SMS žinutėmis metu nuteistojo išsakytą frazę laikyti vienu iš sistemingo bauginimo epizodų, be to, pati nukentėjusioji buvo aktyvi konflikto dalyvė, todėl apylinkės teismo išvada, kad kaltinime nurodyta žinutė laikytina bauginimu BK 145 straipsnio 2 dalies prasme, yra nepagrįsta.

41. Pažymėtina, kad vertinant T. M. išsakytas frazes telefoninio pokalbio, vykusio 2018 m. kovo 14 d., metu atitikties BK 145 straipsniui aspektu, didelę reikšmę turi viso pokalbio turinys, todėl svarbu įvertinti šio pokalbio eigą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad T. M. pareikštame kaltinime buvo pateiktos tik kelios, palyginus trumpos, frazės, jo išsakytos telefoninio pokalbio su R. P. metu, kas nesudaro pagrindo kategoriškai teigti, kad nuteistojo susierzinimas nukentėjusiosios atžvilgiu kilo be priežasties. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad pati R. P. T. M. atžvilgiu vartojo įžeidžiančias frazes bei jį provokavo: matyti, kad grasinimą nuskusti plikai („tu, žiurke, aš tave už motiną nuskusiu plikai, tu patikėk manim“) bei kad pasamdys žmones, kurie papjaus nukentėjusiąją („sustatysiu striomą, kur tu čia eisi į miestą ir jo, jie tave pagavę papjaus“) nuteistasis pasakė po to, kai R. P. keletą kartų pavartojo įžeidžiančius žodžius T. M. motinos ir sesers atžvilgiu. Taip pat pokalbio metu R. P. ne kartą pati grasino T. M., jį įžeidinėjo byloje užfiksuotais itin užgaulaus pobūdžio žodžiais ir frazėmis bei provokavo T. M., sakydama „ateik pas mane, ereli, užmušk mane, ateik“, po ko T. M. paklausė kur ji tuo metu yra ir pasakė, kad atvažiuos, o R. P. numirs vien dėl to, ką kalba (t. 5, b. l. 98-105). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nukentėjusios ir nuteistojo pokalbio turinys neleidžia daryti neabejotinos išvados buvus T. M. tyčios kryptingumui bauginti nukentėjusiąją ir nesuteikia pagrindo jo išsakytas frazes, nors ir itin emocionalias, laikyti realiais grasinimais nei BK 145 straipsnio 1 dalies, nei BK 145 straipsnio 2 dalies prasme, kurių nukentėjusioji išsigando.

42. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis baugino R. P. apgadindamas jos buto duris, taip pat yra visiškai nepagrįsta. Pirmiausia pažymėtina, kad nuosprendyje nėra nurodyta, kaip šios durys buvo apgadintos, t. y. kokie sugadinimai buvo padaryti. Taip pat nėra paneigti T. M. parodymai, kad jis kaltinime nurodytu metu prie R. P. buto durų buvo sumuštas ir šias duris krauju galėjo ištepti prie jų prisiliesdamas. Tai reiškia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad T. M. R. P. buto duris savo krauju ištepė tyčia ir, juo labiau, kad taip elgdamasis jis siekė įbauginti nukentėjusiąją.

43. Apibendrinant išdėstytą, kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytu būdu T. M. sistemingai baugino nukentėjusiąją, o pagal nustatytas bylos aplinkybes jo veiksmai laikytini akivaizdžiai peržengiančiais mandagaus bendravimo ribas, tačiau jie neturi nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnyje, požymių, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl T. M. pripažinimo kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį panaikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas), taip pat naikinama nuosprendžio dalis, kuria R. P. iš T. M. priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir nukentėjusios pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

44. Dėl šios priežasties nukentėjusiosios R. P. skundas, kuriuo prašoma T. M. paskirti griežtesnę bausmę ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę, atmestinas.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo

45. Skundžiamu nuosprendžiu T. M. nuteistas ir už 2 veikas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už 2 veikas pagal BK 284 straipsnį, už 2 veikas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas, todėl kolegija šios nuosprendžio dalies nei dėl kaltės, nei dėl bausmių dydžio netikrina, tačiau išteisinus T. M. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį iš naujo turi būti išspręstas nuteistajam skirtinos galutinės subendrintos bausmės klausimas.

46. Visos šios T. M. padarytos nusikalstamos veikos nesiskiria pagal pavojingumą (tyčiniai nesunkūs nusikaltimai). Skundžiamu nuosprendžiu bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimas vieneriems metams) ir 284 straipsnį dėl 2018 m. rugpjūčio 4 d. įvykio (40 parų areštas), kaip padarytos idealiąja sutaptimi, subendrintos jas apimant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Kitos bausmės už aukščiau nurodytas veikas, padarytas realiąja sutaptimi, buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatą, t. y. prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį kitų bausmių. Šis nuteistajam pritaikytas bausmių bendrinimo būdas yra jam palankiausias, nes, nesant sąlygų, numatytų BK 63 straipsnio 5 dalyje (idealios nusikalstamų veikų sutapties, padarytų veikų skirtingumo pagal pavojingumą) bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, galima tik visiškai ar iš dalies sudėti, taikant atitinkamai BK 63 straipsnio 3 ar 4 dalį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, spręsdama galutinės subendrintos bausmės dydžio skyrimo klausimą, taip pat taiko pirmos instancijos teismo pritaikytą nuteistajam palankiausią bausmių bendrinimo būdą ir prie griežčiausios paskirtos bausmės prideda po dalį iš arešto bausmių, kurios T. M. buvo skirtos už jo padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 233 straipsnio 1 dalį ( 2 veikos), bei BK 284 straipsnį (už 2018 m. rugsėjo 14 d. viešosios tvarkos pažeidimą). Kadangi griežčiausia T. M. bausmė šiuo atveju yra vieneri metai laisvės atėmimo, nėra jokio pagrindo paskirti tokio dydžio galutinės subendrintos bausmės, kaip to prašo skunde nuteistasis.

47. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalimi, taip pat iš dalies atidėjo T. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad sutinkamai su BK 75 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą iš dalies, nuostatoms, iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą galima tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu T. M. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršijo ketverių metų, todėl apylinkės teismas, taikydamas BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, aiškiai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes laisvės atėmimo bausmės, neviršijančios ketverių metų už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus vykdymo atidėjimą reglamentuoja BK 75 straipsnio 2 dalis, kuri bausmės vykdymo iš dalies apskritai nenumato.

48. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2 ar 3 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

49. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas iš esmės be jokių motyvų nuosprendyje nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti T. M. atlikus bausmės dalį, nors bausmės skyrimo motyvuose nurodė priešingai – kad atsižvelgiant į jo teistumų istoriją, į tai, kad paskutiniais nuosprendžiais jau buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai nepakeitė jo elgesio, kas reiškia, jog bausmės vykdymo atidėjimas T. M. nagrinėjamu atveju nėra nei teisingas, nei pagrįstas. Su šiais motyvais teisėjų kolegija visiškai sutinka, tačiau, atsižvelgia į (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies nuostatą, kad nuteistojo padėtis negali būti bloginama labiau, nei to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju prokuroras prašė tik nuteisti T. M. papildomai pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir paskirti griežtesnę bausmę, o nuosprendį likusioje dalyje, t. y. ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo palikti nepakeistą. Panaikinti T. M. bausmės vykdymo atidėjimą apeliaciniame skunde prašė tik nukentėjusioji R. P. ir jos atstovė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dėl jos atžvilgiu padarytos veikos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį T. M. yra išteisinamas bei atmetamas prokuroro skundas dėl T. M. nuteisimo už prieš ją padarytą veiką pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, T. M. lieka nuteistas tik už nusikaltimus J. K. ir Ž. K. atžvilgiu. Esant šioms aplinkybėms, R. P. apeliacinio skundo pagrindu sunkinti T. M. teisinės padėties kolegija negali.

50. Apibendrinant išdėstytą, kolegija negali ištaisyti pirmos instancijos teismo padarytos klaidos dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes nagrinėjamu atveju objektyviai nėra pagrindo manyti, kad T. M. atžvilgiu galima pasiekti bausmės tikslus be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti jam bausmės vykdymą, todėl šioje dalyje pirmos instancijos teismo nuosprendis nekeičiamas. Šiuo atveju aplinkybės, nurodomos nuteistojo apeliaciniame skunde – jog jis yra dirbantis, gyvenamojo namo savininkų bendrijos ir futbolo klubo charakterizuojamas tik teigiamai, gyvena su sugyventine ir kartu augina du jos vaikus, turi rimtų sveikatos sutrikimų, jam nustatytas tik 40 procentų darbingumas, atsižvelgiant į tai, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas ir po to, kai realiai atlieka laisvės atėmimo bausmes, nepaneigia šios išvados.

51. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašė neskirti įpareigojimo per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., bei sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo laiką, tačiau, atsižvelgiant į bausmės paskirtį sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir į tai, jog dalį nusikalstamų veikų T. M. įvykdė po 23 val., ir prevenciškai siekiant užkirsti galimybę T. M. ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, toks jo prašymas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį, kuria T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

T. M. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, apėmimo būdu subendrintą bausmę, paskirtą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (2018 m. rugpjūčio 4 d. įvykis), subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (skausmo sukėlimas J. K. 2018 m. rugpjūčio 4 d.), BK 233 straipsnio 1 dalį (poveikio nukentėjusiajam Ž. K. darymas), BK 233 straipsnio 1 dalį (poveikio liudytojai J. K. darymas), BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas J. K. 2018 m. rugsėjo 6 d.), BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas 2018 m. rugsėjo 14 d. ), šias bausmes iš dalies sudedant, ir skirti T. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. P. priteista iš T. M. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – R. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroro bei nukentėjusiosios R. P. ir jos atstovės apeliacinius skundus atmesti.