Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žemės sklypo bei jame esančių statinių naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovės N. J. patikslintą ieškinį atsakovei N. K. ir dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo pagal atsakovės N. K. patikslintą priešieškinį ieškovei N. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2021-08-17 galutinai suformuluotu ieškinio reikalavimu prašo: nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal J. J. parengtą planą į bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei N. J. ir atsakovei N. K. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame esančius pastatus tokiu būdu ir tvarka:

1.1. Ieškovei N. J. naudojimuisi priskirti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu ,,A“, žemės sklypo plotas – 1026 m² ;

1.2. Atsakovei N. K. priskirti naudojimuisi žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu ,,B“, žemės sklypo plotas – 1025 m², su šioje dalyje esančiais statiniais – 28,27 m² iš 68,71 m² gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. patalpas namo techninės apskaitos byloje-plane pažymėtas indeksais 1-7 (9,36 m² ploto), 1-8 (13,34 m² ploto), 1-9 (5,57 m² ploto), o taip pat viraline, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2. Priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad jai kartu su atsakove N. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2051 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), sklype esantis gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 68,71 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti statiniai – viralinė, ūkinis pastatas, kiemo rūsys.

Ieškinyje nurodoma, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija 2016-05-26 raštu ,,Dėl apleisto statinio“ Nr. PSD-2028-(24.4.) nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ir bendrai valdomas namas yra apleistas, stogo konstrukcija įlinkusi, pastato būklė kelia pavojų žmonių saugumui. Todėl ieškovė ir atsakovė buvo įpareigotos iki 2016 m. liepos 29 d. atlikti namo kapitalinį remontą arba jį nugriauti. Taip pat buvo nurodytas įspėjimas, kad neįvykdžius nurodymo bus taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 189³ straipsnio 2 punkte numatyta nuobauda: įspėjimas arba bauda nuo 57 iki 289 Eur.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad po šio rašto ji 2016-06-27 bendraturtei N. K. išsiuntė raginimą dėl rašytinio sutikimo nugriauti namą pateikimo. Raginime nurodė, jog užsakė namo vertinimą, kurį atlikęs statybos ekspertas dr. D. K. vertinimo akte vienareikšmiškai nurodė, kad namas ,,netenkina esminių statinio reikalavimų ir turi avarinės būklės požymių. Statinio konstrukcijos yra fiziškai ir morališkai susidėvėjusios, todėl būtina kuo skubiau imtis priemonių, kad pašalinti esamą situaciją. Ekonominiu požiūriu pastato nėra tikslinga rekonstruoti, o naudingiau yra jį nugriauti ir pastatyti naują“.

Atsakovė N. K. 2016-07-11 pateikė paaiškinimą į Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2016-05-26 raštą ,,Dėl apleisto statinio“ bei prie jo pridėjo UAB ,,Varbitas“ parengtą namo remonto darbų lokalinę sąmatą. Paaiškinime atsakovė nurodė, jog 2016-07-29 pradės pusės gyvenamojo namo stogo atnaujinimo darbus.

2016 m. rugsėjo 28 d. Varėnos rajono savivaldybės administracija atliko statinio būklės apžiūrą ir surašė patikrinimo aktą Nr. PA-12, kuriame konstatavo, kad pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė ,,bloga, gyvenamojo namo stogo danga įlinkusi, gegnės supuvę. Rąstai sienų labai blogos būklės. Matomos pavojingos statinio deformacijos. Gyvenamas namas neprižiūrimas“. Todėl buvo surašytas reikalavimas iki 2016 m. gruodžio 30 d. atlikti pastato kapitalinį remontą arba jį nugriauti. Neatlikus šių veiksmų gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Bendraturtė neatliko jokių veiksmų ir sutikimo atlikti veiksmus nedavė. Todėl 2019 m. spalio 4 d. buvo išsiųstas oficialus pasiūlymas nustatyti žemės sklypo bei gyvenamojo namo naudojimosi tvarką. Atsakovė su pasiūlyta tvarka nesutiko.

Kadangi tarp bendraturčių nėra sutarimo kaip bendrai naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, tai ieškovė prašo šią tvarką nustatyti teismui. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo kokiomis gyvenamojo namo patalpomis jos naudojosi. Ieškovė N. J. valdė ir naudojosi šiomis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis plane ženklais: 1-1 (3,43 m²), 1-2 (5,44 m²), 1-3 (10,95 m²), 1-4 (11,29 m²), 1-5 (3,76 m²), 1-6 (5,57 m²), iš viso 40,44 m² . Atsakovė N. K. naudojo patalpas: namo techninės apskaitos byloje – plane pažymėtas indeksais: 1-7 (9,36 m²), 1-8 (13,34 m²), 1-9 (5,57 m²), iš viso 28,27 m² .

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad naudojimosi tvarka turėtų būti nustatyta pagal jos pateiktą patikslintą 2021-08-16 J. J. planą, kadangi jis yra racionaliausias, nes labiausiai atitinka šalių valią, ieškovė visus išlikusius statinius sutinka atiduoti naudojimuisi atsakovei ir formuojant sklypus atsižvelgta į statinių priežiūrai reikalingą žemės plotą, todėl apie kiekvieną statinį yra palikta jo naudojimuisi reikalinga žemės juosta. Ieškinyje taip pat buvo nurodyta, jog yra galimybė į abu žemės sklypus patekti atskirais įvažiavimais, todėl mano, kad toks naudojimosi tvarkos nustatymas yra labiausiai racionalus, nes bendraturčiai galės savo turtu naudotis atskirai, neturės bendro naudojimo objektų dėl to tikėtina, nebegalės kilti ginčai ateityje.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškovės reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Atstovas paaiškino, kad ilgo šio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovė savo gyvenamojo namo dalį jau yra nugriovusi, atsižvelgiant į avarinę pastato būklę, tad šios namo dalies jau nėra. Ieškovė įvertinusi atsakovės siekį naudotis esamais pastatais parengė paskutinįjį 2021-08-16 matininko J. J. planą, kur ir nustatyta naudojimosi žemės sklypu naudojimosi tvarka, kai visi statiniai yra atsakovei N. K. suformuotame žemės sklype. Ieškovės atstovas nurodė, kad per ilgą procesą ieškovė siūlė įvairius naudojimosi tvarkos nustatymo variantus, tačiau atsakovė nesutiko nei su vienu iš jų. Todėl nemato jokios kitos galimybės kaip tik šį ginčą išspręsti teismui, tenkinant ieškovės patikslintą ieškinį, o atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti.

Atsakovė N. K. su patikslintu ieškiniu nesutinka. Ji pripažįsta, kad šalims reikia nusistatyti naudojimosi turtu tvarką, tačiau nesutinka su ieškovės siūlomais variantais, kadangi jie netinkamai parengti ir neužtikrina visų bendraturčių interesų. Prašo nustatyti naudojimosi turtu tvarką pagal jos patikslintame priešieškinyje išdėstytą reikalavimą.

1. Nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką:

28,27 m² iš 68,71 m² ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2370.00 Eur, patalpų techninės apskaitos byloje – plane pažymėtų indeksais: 1-7 (9,36 m²) gyv. virtuvė, 1-8 (13,34 m²) kambarys, 1-9 (5,57 m²) veranda, dalies vertė 971,7 (eurai);

Pastatą - viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2I1m, užstatytas plotas 31,00 m² , vidutinė rinkos vertė 215.00 Eur;

Pastatą – kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4I1m, užstatytas plotas 8,00 m² , vidutinė rinkos vertė 80.00 Eur;

Pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5I1m, užstatytas plotas 5,00 m² , vidutinė rinkos vertė 23.00 Eur;

esančius (duomenys neskelbtini).

1.2. Pripažinti, kad ieškovė N. J. naudojosi ir valdė šias patalpas gyvenamajame name (neišlikę dėl nugriovimo) – 40,44 m² iš 68,71 m² ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2370.00 Eur, patalpų techninės apskaitos byloje – plane pažymėtų indeksais: 1-1 (3,43 m²) veranda, 1-2 (5,44 m²) koridoriumi, 1-3 (10,95 m²) kambariu, 1-4 (11,29 m²) kambariu, 1-5 (3,76 m²) veranda, 1-6 (5,57 m²) virtuve, buvusius (duomenys neskelbtini) (dalies vertė 1398 Eur).

1.3. Atsakovės N. K. naudojimuisi ir valdymui priskirti naudotis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, kuri naudojimosi tvarkos plane yra pažymėta linijomis: 12-4-5-6-7-8-19-18-17-16-15-14-13-12, dalies indeksu B, kurio plotas 0,1026 ha, pagal UAB,, Dzūkijos matininkai“ matininko V. T. 2021-06-21 ,,Naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo planą“ M 1:500;

1.4. Ieškovei N. J. priskirti naudotis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, kuri naudojimosi tvarkos plane yra pažymėta linijomis: 1-2-3-12-1314-15-16-17-18-19-9-10-11-1, dalies indeksu A, kurio plotas 0,1025 ha, pagal UAB,, Dzūkijos matininkai“ matininko V. T. 2021-06-21 ,,Naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo planą“ M 1:500;

1.5. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad 2016-05-26 Varėnos r. sav. administracijos raštu Nr. PSD-2029-(24.4.) ,,Dėl apleisto statinio“ buvo informuota, kad jai ir ieškovei priklausantis namas ,,yra apleistas, stogo konstrukcija įlinkusi“, o pastato būklė ,,kelia pavojų žmonių saugumui“, todėl įpareigojo iki 2016 m. liepos 29 d. atlikti pastato kapitalinį remontą arba jį nugriauti. Varėnos r. savivaldybės administracija (ar jos atstovai) ekspertizę atliko be atsakovės žinios, jos neįspėję ir jai nedalyvaujant. Po šios ekspertizės atsakovė gavo ieškovės raginimą ,,Dėl Varėnos rajono sav. administracijos nurodymo įvykdymo“. Atsakovė nurodė, kad ieškovė prieš siųsdama šį raginimą su ja nebandė susitikti, pabendrauti ir spręsti situaciją bendru sutarimu, ieškoti alternatyvų kaip būtų galima pastatą išsaugoti. Vėliau ieškovė, neinformavusi atsakovės atliko pastato ekspertizę, kurią atliekant atsakovė nedalyvavo.

Atsakovė nurodė, kad po tokių ieškovės veiksmų, ji taip pat ėmėsi veiksmų ir kreipėsi į UAB ,,Varbitas ir ko“ , kad įvertintų jos faktiškai valdomos gyvenamojo namo dalies remonto darbų kainą. 2016-07-11 UAB ,,Varbitas ir ko“ direktorius J. V. atliko faktiškai naudojamos namo pusės apžiūrą ir informavo, kad statinio pagrindo konstrukcijos (plytų sienos) yra geros būklės. Rekonstruotinas stogas ir jį laikančios stogo konstrukcijos. Atsakovė nurodė, kad ji visą laiką tikėjosi, jog namą buvo galima išsaugoti. Taip pat ji 2016-07-11 raštu informavo Varėnos rajono savivaldybės administraciją, kad planuoja iki 2016-07-29 pradėti jos naudojamos gyvenamojo namo pusės stogo atnaujinimo darbus. Bet šių darbų pradėti nespėjo, nes ieškovė jos neįspėjusi, savavališkai nugriovė dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo namo ir visą stogą.

Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog ji sutinka su žemės sklypo, kurio plotas 0,2051 ha naudojimosi tvarkos nustatymu. Naudojimosi tvarka turi būti nustatoma vadovaujantis 2017 m. vasario 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus patvirtintu planu M 1:500. Ieškovės pridedamas planas ,,žemės sklypo planas teismui M 1:500“ yra negaliojantis, nes yra parengtas remiantis 1998 m. lapkričio mėnesį atliktu geodeziniu planu. Kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės sąžiningumo, nes ieškovė pati dalyvavo matininkui J. J. atliekant 2016-11-03 geodezinius (paskutinius) --matavimus, kurie buvo 2017-05-26 patikrinti, suderinti ir patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus sprendimu Nr. 3SK-316-(14.3.110.). Galiojančiame ir teisėtame plane yra sudėti abiejų bendraturčių, tame tarpe ir pačios ieškovės, N. J., parašai. Todėl atsakovė prašo atmesti ieškovės pateiktą žemės sklypo planą, kaip neatitinkantį realios faktinės situacijos, suderintų ir patvirtintų žemės sklypo planų.

Atsakovė prašo naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti pagal jos pateiktą planą ,,Naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo panas M 1:500 Sklypo plotas: 0,2051 ha“, kurį 2021-06-21 parengė UAB ,,Dzūkijos matininkai“ matininkas V. T.. Vadovaujantis šiuo planu ieškovei N. J. priskirti naudotis dalį, plane pažymėtą linijomis 1-2-3-12-13-14-15-16-17-18-19-9-10-11-1, dalies indeksu A, kurio plotas 0,1025 ha, o atsakovei N. K. paskirti naudotis dalį, plane pažymėtą linijomis: 12-4-5-6-7-8-19-18-17-16-15-14-13-12, dalies indeksu B, kurio plotas 0,1026 ha.

Kadangi nagrinėjant bylą buvo nustatyta, jog ieškovė 2017-2018 metais dalį gyvenamojo namo patalpų: 1-1 (3,43 m²) verandą, 1-2 (5,44 m²) koridorių, 1-3 (10,95 m²) kambarį, 1-4 (11,29 m²) kambarį, iš viso 31,11 m ², nugriovė, o po kurio laiko ieškovė dar nugriovė ir patalpas pažymėtas indeksais 1-5 (3,76 m²) verandą, 1-6 (5,57 m²) virtuvę, tai faktiškai išliko tik patalpos 1-7 (9,36 m²) gyv. virtuvė, 1-8 (13,34 m²) kambarys, 1-9 (5,57 m²) veranda, kuria naudojosi atsakovė. Todėl išlikusios patalpos ir turėtų būti paskirtos naudojimuisi atsakovei bei visi likę ūkio pastatai: viralinė, kiemo rūsys ir ūkio pastatas. Teismo sprendimu pripažinti, kad ieškovė valdė kitas gyvenamojo namo patalpas 1-1 (3,43 m²) verandą, 1-2 (5,44 m²) koridorių, 1-3 (10,95 m²) kambarį, 1-4 (11,29 m²) kambarį, kurias nugriovė ir kurios neišliko.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, o patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovės atstovė paaiškino, kad per šį bylinėjimąsi vis tik paaiškėjo, kad dalies ginčo objekto jau nėra išlikusio, kad šalys niekaip neranda bendro sutarimo kaip naudotis bendra daline nuosavybe, todėl turi būti priimtas sprendimas, kuriuo būtų nustatyta naudojimosi tvarka. Prašo naudojimosi tvarką nustatyti pagal atsakovės patikslintame priešieškinyje išdėstytą tvarką. Patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018).

Byloje nustatyta, kad ieškovė N. J. bei atsakovė N. K. yra 2051 m² žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), ir šitame sklype esančių pastatų: gyvenamojo namo, viralinės, ūkinio pastato, kiemo rūsio, savininkės - bendraturtės, kurioms priklauso po ½ dalį žemės sklypo ir visų statinių. Ginčo dėl dalių nėra.

Ieškovės atstovas nurodė, kad paskutinis jų pateiktas teismui planas, pateiktas kartu su patikslintu ieškiniu yra tinkamiausiai parengtas planas, nes kiekvienas bendraturtis turės ir galės naudotis tik jam priskirtu žemės sklypu, kuris bus visiškai izoliuotas nuo kito bendraturčio žemės sklypo. Atsižvelgus į atsakovės siekius, jai yra palikti visi statiniai: likusi gyvenamojo namo dalis ir ūkio pastatai. Šių pastatų aptarnavimui, tinkamam naudojimui yra palikta priėjimui prie kiekvieno 1,50 m pločio žemės juosta, kad ir ateityje tarp šalių nekiltų jokie nesutarimai. Tiek ieškovė, tiek atsakovė į joms nustatytas naudojimosi žemės dalis turi galimybę patekti per atskirus įvažiavimus , kurie yra pažymėti plane. Mano, kad taip nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką neliktų tarp bendraturčių ginčų ir jos be kliūčių galėtų naudotis joms priskirtais žemės plotais, o atsakovė ir pastatais.

Atsakovė nesutiko su jokiais ieškovės siūlymais. Atsakovė pateikė į bylą priešieškinį ir taip pat pateikė savo naudojimosi žemės sklypu variantą, kuris užfiksuotas 2021-06-21 UAB „Dzūkijos matininkai“ V. T. parengtame Naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo plane. Minėtas planas savo sprendiniais taip pat yra labai artimas ieškovės pateiktam planui. Šie planai iš esmės skiriasi tik tuo, kad atsakovės pateiktame plane riba atskirianti ieškovės ir atsakovės žemės sklypus sutampa su pastatų sienomis (pagal ieškovės planą yra palikta 1,50 m žemės sklypo dalis prie kiekvieno pastato) ir ieškovei N. J. skirtinas žemės sklypas, kurio dydis 0,1025 ha (pagal ieškovės planą – 0,1026 ha), o atsakovei N. K. – 0,1026 ha (pagal ieškovės planą – 0,1025 ha).

Liudytojas G. P., ieškovės sūnus, paaiškino, kad jis bandė tartis su atsakove gražiuoju, bet ji nesutiko su jokiais jo siūlomais variantais. Kai K. N. buvo atvykęs į vietą ir davė terminą iki 2016 m. gruodžio mėnesio arba nugriauti, arba rekonstruoti, bet iki 2017 metų jokie darbai taip ir nebuvo pradėti. Bet buvo pasiektas sutarimas, kad namą griaus. Namas buvo prastos būklės ir jį išsaugoti jau nebuvo prasmės. Liudytojas nurodė, kad jo motinos dalies gyvenamojo namo būklė buvo labai prasta, rekonstruoti nebeapsimokėjo. Todėl 2017 m. vasarą jis pradėjo griauti jo motinai priklausančią namo dalį, vadovaudamasis K. N. rekomendacijomis. Apie tai, kad bus griaunama informavo atsakovę ir tuo metu nugriovė patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, griuvo ir stogas. Stogas atsakovės dalyje liko. Atsakovės stogo dalį nuardė jos sūnus. Likusias patalpas 1-5 ir 1-6 jis nugriovė 2018 metais.

Liudytojas K. N., Varėnos rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus vyr. specialistas, paaiškino, kad per seniūnijas važiuodavo ir tikrindavo apleistus pastatus. Šalių pastatas buvo apleistas, todėl buvo surašytas aktas ir nustatytas terminas sutvarkyti. Vėliau jis matė, kad viena gyvenamojo namo dalis jau buvo nugriauta, o kitoje niekas nebuvo daryta. Tuomet buvo duotas antras įpareigojimas tos dalies savininkei arba atlikti kapitalinį remontą arba nugriauti. Pats namas buvo prastos būklės: stogo konstrukcijos deformavusios, sienos pažeistos ir dūmtraukis. Pasenusios, pažeistos laiko ir susidėvėjusios visos konstrukcijos.

Į bylą pateiktuose vaizdo įrašuose matyti kaip buvo griaunama ieškovės gyvenamojo namo dalis ir kaip atsakovės sūnus nugriovė savo motinos gyvenamojo namo dalies stogą.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2016-09-28 akte Nr. PA-12 pažymėta, kad apžiūrėjus gyvenamąjį namą jo būklė įvertinta kaip bloga. Gyvenamojo namo stogo danga įlinkusi, gegnės supuvę, sienų rąstai labai blogos būklės, matomos pavojingos statinio deformacijos. Gyvenamas namas neprižiūrimas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad ji, gavusi Savivaldybės raštą, 2016 metų liepos mėnesį, ruošėsi rekonstruoti namą, bet nespėjo, nes ieškovė pradėjo griovimo darbus. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, jog ieškovė griovimo darbus pradėjo tik 2017 metų liepos mėnesį, t. y. tik po metų, o atsakovė per tą laiką nieko nebuvo padariusi, nors UAB ,,Varbitas“ jai dar 2016 m. liepos 11 d. buvo parengęs lokalinę remonto darbų sąmatą.

Į bylą buvo pateiktas pastato – gyvenamojo namo, esančio Dzūkų g.3, Naujieji Valkininkai vertinimo aktas, kurį surašė ekspertas D. K.. Išvadoje nurodoma, kad ,,pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) netenkina esminio statinio reikalavimų ir turi avarinės būklės požymių. Statinio konstrukcijos yra fiziškai ir morališkai susidėvėjusios, todėl būtina kuo skubiau imti priemonių, pašalinti esamą situaciją. Ekonominiu požiūriu pastato nėra tikslinga rekonstruoti, o naudingiau yra jį nugriauti ir pastatyti naują“.

Kadangi tarp šalių nebeliko ginčo dėl pastatų valdymo ir naudojimosi jais, po patikslinto ieškinio reikalavimų, kai ieškovė visus esamus pastatus ir išlikusią gyvenamojo namo dalį paliko naudojimuisi atsakovei. Priešieškiniu atsakovė kėlė tokį reikalavimą. Tad ieškovei atsisakius savo teisės į pastatus, šie paliktini atsakovei, nes tai atitinka jos siekį ir abiejų bendraturčių valią.

CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo

Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 46 punkte nurodyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nurodyti yra žemės sklypų formavimo principai: žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą; žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams; formuojant ir pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis ir su statinių išdėstymu; formuojant ir pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti keliu besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, arba siūlomi servitutai (32, 33, 36, 42 punktai).

Liudytoja D. T., matininkė, paaiškino, kad į ją kreipėsi užsakovas, ieškovės sūnus ir ji rengė naudojimosi tvarkos planą. Ji paaiškino, kad jeigu Nekilnojamojo turto registre jau būna žemės sklypo planas, tai matininkas į vietą nevažiuoja, o naudojasi tuo planu. Rengiant planą sklypo ribos nebūna perbraižomos, jos paimamos pagal registrų centre esantį įregistruotą planą. Liudytoja nurodė, kad kaip turėtų būti padalijamas žemės sklypas, parodė užsakovas, tačiau kai ji braižė planą, atsižvelgė į šalių įregistruotas nuosavybės dalis, nes jos turi atitikti.

Liudytojas J. J., matininkas, paaiškino, kad jam teko daryti kadastrinius matavimus, padarė atskirus privažiavimus ir jie buvo patvirtini žemėtvarkos skyriuje. Ieškovei ir atsakovei priklauso po ½ dalį žemės sklypo. Pagal užsakovo prašymą, jis parengė pasiūlymą, kaip būtų galima nustatyti naudojimosi tvarką. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje, esančioje lentelėje ,,Naudojamas plotas“ yra nurodyta ne priklausanti dalis, o kvadratiniai metrai. Rengdamas šį planą, įvertino tai, kad pastatus būtina eksploatuoti, todėl sklypo ribą atitraukė per 1,5 m. Jeigu būtų nepaliktas atstumas, tai vėliau galėtų iškilti ginčų. Liudytojas patvirtino, kad byloje esanti schema be jo parašo ir su parašu yra tas pats dokumentas, parengtas 2021-08-16.

Liudytojas V. T. matininkas, paaiškino, kad jis rengė naudojimosi tvarkos projektą atsakovei. Nurodė, kad jam buvo pateiktas D. T. planas, tad jis ir rengė pagal jį. Planas šiemet buvo patikslintas, atsižvelgiant į plotą. Liudytojas nurodė, kad jo kolegos J. J. parengtas planas yra geras, pagal jį duodama dar daugiau, tai racionaliai parengtas planas.

Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 straipsnis). Šiais principais būtina vadovautis taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiamas konkretus ginčas dėl sklypo dalių paskyrimo naudotis bendraturčiams. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Esant skirtingiems šalių pasiūlymams keisti bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, turi būti įvertinamas visų pasiūlymų konstruktyvumas, įgyvendinimo realumas.

Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises. Įvertinus ieškovų pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo planą minėtų kriterijų kontekste, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad juo nepagrįstai suteikiamas prioritetas ieškovams ir nepagrįstai sumenkinami atsakovų interesai (paskiriant jiems naudotis menkesnės konfigūracijos sklypų dalimis, neužtikrinant atsakovei privažiavimo prie jos naudojamos sklypo dalies), ko pasekoje tai savaime objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo ir ateityje, ji pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl ji negali būti teismo patvirtinta.

Išanalizavus ieškovės ir atsakovo pateiktus naudojimosi tvarkos nustatymo planus, teismas daro išvadą, kad su patikslintu ieškiniu pateiktas ieškovės planas parengtas J. J. 2021-08-16 yra racionaliausias, labiausiai atitinkantis abiejų šalių interesus ir labiausiai atribojantis bendraturčius, užtikrinantis tinkamą naudojimąsi pastatais ir žemės sklypų dalimis. Pažymėtina, kad tokia pasiūlyta naudojimosi tvarka teismo vertinimu, yra racionalesnė ir optimalesnė, kadangi labiau atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą – abi bendraturtės naudosis savo žemės sklypo dalimi, o atsakovė ir toje dalyje esančiais pastatais. Tokiu būdu tarp šalių turėtų sumažėti konfliktų, nes jos nebeturėtų bendrų naudojamų objektų, kurių valdymas ir suponuoja ginčus. Būtent toks naudojimosi tvarkos nustatymo principas, teismo vertinimu, minimalizuos ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje ir užtikrins bendraturčių interesų pusiausvyros principą.

Tad naudojimosi tvarka nustatytina pagal J. J. 2021-08-16 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą M 1:500 (sklypo plotas 2051 m²). Šį planą gerai įvertino ir atsakovei naudojimosi tvarkos planą rengęs matininkas V. T..

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012). Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).

Teismas ištyręs visus įrodymus ir šalių paaiškinimus, laiko, kad ieškovės pateiktas planas, parengtas J. J. 2021-08-16 yra labiau atitinkantis abiejų šalių interesus, kadangi jame buvo ne tik nustatyta naudojimosi tvarka nekilnojamuoju turtu, bet ir paliktas atsakovei priėjimas prie pastatų, kuriuos ji siekia valdyti ir tai užtikrins, jog ateityje nebus ginčų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė advokatui sumokėjo 810 Eur už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme, taip pat ji sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį.

Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas, tai nurodytos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai iš atsakovės. Tokia suma nelaikytina per didele, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl Covid-19 infekcijos, dėl to, kad ilgą laiką į posėdį nevyko liudytoja D. T., kurios dalyvavimo siekė atsakovė. Nors byloje nagrinėjami klausimai nėra sudėtingi ir nėra nauji, nes teismų praktika šiuo klausimu yra pakankamai aiškiai suformuluota, tačiau įvertinus rengtų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių, teismas vertina, kad mažinti šios sumos nėra pagrindo, juolab, kad ir atsakovė ją atstovaujančiai advokatei sumokėjo panašią sumą.

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu, kurios sudaro 12,81 Eur, valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal J. J. 2021-08-16 parengtą planą į bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei N. J. ir atsakovei N. K. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame esančius pastatus tokiu būdu ir tvarka:

1.1. Ieškovei N. J. naudojimuisi priskirti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu ,,A“, žemės sklypo plotas – 1026 m² ;

1.2. Atsakovei N. K. priskirti naudojimuisi žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu ,,B“, žemės sklypo plotas – 1025 m², su šioje dalyje esančiais statiniais – 28,27 m² iš 68,71 m² gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. patalpas namo techninės apskaitos byloje-plane pažymėtas indeksais 1-7 (9,36 m² ploto), 1-8 (13,34 m² ploto), 1-9 (5,57 m² ploto), o taip pat viraline, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 885 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų (810 Eur advokato išlaidų ir 75 Eur žyminio mokesčio).

Priteisti iš N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12,81 Eur (dvylika euro 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas su­mo­kant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. (Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismo raštinei).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.