Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovės „HHDR SYSTEMS LIMITED“ Klaipėdos filialo direktoriui R. I., ieškovės atstovui advokatui Vytautui Griškevičiui, atsakovės UAB „Saukupa“ direktoriui S. K., atsakovės atstovui advokatui Algiui Staškūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės „HHDR SYSTEMS LIMITED“ Klaipėdos filialo ieškinį atsakovei UAB „Saukupa“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės UAB „Saukupa priešieškinį ieškovei „HHDR SYSTEMS LIMITED“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Dėl ieškinio reikalavimų

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo iš krovinio vežimo teisinių santykių. Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 str. 1 d.). Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taikytinos materialinės teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalys buvo sudariusios žodinę krovinio vežimo sutartį. Tarp šalių susiklostę santykiai atitinka CMR 1 str. 1 p. nustatytas sąlygas, t.y., buvo vežama kelių transporto priemone, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijos – Latvija ir Lietuva, krovinio išsiuntimo vietos ir krovinio gavimo vietos valstybės yra konvencijos narės. Nagrinėjamoje byloje vežimo sutarties sudarymo faktą įrodo važtaraštis (t. 1, b.l. 9), kuris, kaip nurodyta CMR 9 str. 1 d., yra vežimo sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas, taip pat įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Pažymėtina, jog byloje ieškovė pateikė ir transporto paslaugų užsakymo sutartį (t. 1, b.l. 8), tačiau ji nepasirašyta atsakovės, todėl nevertinama kaip įrodymas. Atkreiptinas dėmesys, jog taikant CMR turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 str. 1 d. visi susitarimai (išskyrus 40 str. leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria kas kaltas dėl krovinio viršsvorio, t.y. ieškovė teigia, jog vežėjas (atsakovas) privalėjo patikrinti krovinio svorį, atsakovė nurodo, kad dėl automobilio perkrovimo kalta ieškovė. Šalys, kaip minėta, nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, kurioje būtų išdėstytos siuntėjo bei vežėjo pareigos. Pagal CMR konvencijos 8 str. 1 d. vežėjas, priimdamas krovinį, privalo tik patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 32 str. 1 d. nurodyta, jog jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Tai reiškia, kad vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencijos 8 str. numatytos įpareigojančio pobūdžio nuostatos, kurių pažeidimas sukelia ypač neigiamus padarinius vežėjui, negali būti aiškinamos plečiamai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog vežėjas neprivalo tikrinti priimamo krovinio svorio ar jo kiekio, išskyrus atvejus, numatytus CMR konvencijos 8 str. 3 d., t. y. kai to reikalauja pats siuntėjas. Tokia nuostata yra neatsitiktinė ir yra nustatyta, kad išvengti per didelių laiko sąnaudų krovinio priėmimo procese, būtent siuntėjas, kuris labiausiai suinteresuotas krovinio vežimo proceso pagreitinimu, gali būti tokio patikrinimo iniciatoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2004). Byloje esančiame važtaraštyje nurodyta, jog į automobilį IVECO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ( – priekabos numeris), pakrauti 28 vnt., svoris (bruto) – 22500 kg (t. 1, b.l. 9). Iš kitos byloje esančios medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog važtaraštyje nurodyti 28 vnt. yra 28 paletės malkų. Atsakovė teigia, jog dėl automobilio perkrovimo sugedo automobilis, todėl nebuvo pristatytas krovinys. Teismas pažymi, jog byloje atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių atsiliepimo bei priešieškinio teiginius. Byloje nėra duomenų, įrodančių krovinį gabenusios transporto priemonės gedimą, gedimo priežastį, t.y. ar būtent dėl tariamai per didelio krovinio svorio sugedo transporto priemonė, nepateikti transporto priemonės techniniai duomenys, t.y. visiškai neaišku kokio svorio krovinius galėjo gabenti transporto priemonė, nepateikti duomenys apie gabento krovinio svorį, vienos malkų paletės svorį. Pažymėtina, jog procesiniuose dokumentuose (t. 1, b.l. 31, 62-63) atsakovė nurodo, jog gabento krovinio svoris buvo 28000 kg, o ne 22500 kg, kaip nurodyta važtaraštyje. Tačiau pateikti duomenys nepatvirtina minėtos atsakovės aplinkybės. Nors atsakovė pateikė 2010-09-15 svėrimo aktą (t. 1, b.l. 14), tačiau jame nurodyta, jog krovinio svoris 42090 kg (o ne 28000 kg, kaip teigė atsakovė), be to, nenurodyta koks tai krovinys, nurodytas krovinio siuntėjas neatitinka nagrinėjamos bylos siuntėjui. Taip pat pažymėtina, jog vieninteliai duomenys, kuriuose nurodyta, jog sugedo transporto priemonė yra atsakovės pretenzijos (t. 1, b.l. 17, 18, 22, 23, 24) bei tarpusavio suderinimas Nr. SKP3 (t. 1, b.l. 10). Tačiau minėti dokumentai negali būti duomenimis neginčijamai įrodančiais transporto priemonės gedimą bei gedimo priežastis, kadangi pretenzijose išdėstyta tik atsakovės nuomonė, o tarpusavio suderinimo akte tik nurodyti šalių susitarimai siekiant išspręsti ginčą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nepagrįstas atsakovės teiginys, jog dėl transporto priemonės gedimo kalta ieškovė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog krovinys gavėjui, t.y. ieškovei turėjo būti pristatytas iki 2010-09-14, tačiau nepristatytas iki šiol. Procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu šalys pripažino minėtą aplinkybę. CMR konvencijos 17 str. 1 d. numato, jog vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Taigi vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją yra preziumuojama. Tačiau ji gali būti paneigta. CMR konvencijos 17 str. 2 d. numato, kad vežėjas neatsako už krovinio pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Kaip minėta, vežėjas (atsakovas) nepaneigė prezumpcijos, numatytos CMR konvencijos 17 str. 1 d. Konvencijos 14 str. nustatyta, jog jei dėl kokių nors priežasčių vežėjas sutarties negali vykdyti važtaraštyje numatytomis sąlygomis, iki krovinys pasieks paskirties vietą, vežėjas privalo gauti asmens, pagal 12 straipsnį turinčio teisę disponuoti kroviniu, instrukcijas. Jeigu aplinkybės leidžia vežti krovinį nukrypstant nuo važtaraštyje numatytų sąlygų, ir tuo atveju, jei vežėjas negalėjo gauti instrukcijų iš asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu pagal 12 straipsnį, jis turi imtis priemonių, kurios, jo manymu, geriausiai atitiktų kroviniu disponuojančio asmens interesus (CMR konvencijos 14 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje vežėjas, sugedus, kaip teigia atsakovė, transporto priemonei nederino veiksmų su ieškove. Priešingai, vežėjas (atsakovė) net nepristatęs krovinio ieškovei, 2010-09-15 pranešimu Nr. 241/10 (t. 1, b.l. 17) pareikalavo apmokėti patirtas išlaidas. Tokias veiksmais atsakovė pažeidė CMR konvencijos 15 str., kuriame numatyta, kad susidarius aplinkybėms, kurios apsunkina krovinio perdavimą, jį atvežęs į paskirties vietą, vežėjas turi prašyti siuntėjo tolesnių instrukcijų. Nesant sąlygų, numatytų CMR konvencijos 14 str. 1 d. ir 15 str. vežėjas neturėjo teisės sulaikyti krovinio CK 4.229 str. ir 6.813 str. 4 d. pagrindu, nes šalių santykiams iki krovinio iškrovimo taikytinos CMR konvencijos normos, kurios sulaikymo teisės nenumato. Minėti atsakovės veiksmai yra neteisėti, sudarantys pagrindą atlyginti ieškovei padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 3 d. - 6.249 str.).

Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.245 str., 6.249 str.). Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, jie kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realiai patirtus) ir netiesioginius (negautos pajamos, prarastos galimybės vertė). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog krovinys (malkos) nėra prarastas, jis yra pas atsakovę. Iš byloje esančio defektacijos akto (t. 1, b.l. 139) bei fotonuotraukų (t. 1, b.l. 145, t. 2, b.l. 64-67) nustatyta, jog malkos yra sugadintos (supelijusios, padengtos grybeliu). Taip pat teismo posėdžio metu liudytojas R. J. parodė, jog mediena yra netinkama, menkavertė. Atsižvelgiant į tai, kad malkos iš esmės nebetinkamos naudoti pagal tiesioginę paskirtį, t.y. teikiama nauda būtų labai maža, darytina išvada, jog jos bevertės, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą. Nustatyta, jog 28 medienos pakuočių kaina yra 1568 eurai, t.y. 5413,99 Lt (t. 1, b.l. 11), tarptautiniu mokėjimo pavedimu už minėtas malkas yra sumokėta (t. 1, b.l. 13). Todėl ieškovės reikalavimas dėl 5413,99 Lt priteisimo tenkintinas. Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl negautų pajamų – 10634,62 Lt priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-336/2008 ir kt.). Ieškovė teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, jog nuo 10634,62 Lt negautų pajamų grynąjį pelną sudaro 212 eurų, t.y. 731,99 Lt (t. 2, b.l. 62). Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, ieškovės iš atsakovės priteistini 731,99 Lt negautų pajamų (grynojo pelno), viso ieškovei iš atsakovės priteistini 6145,98 Lt (5413,99 Lt +731,99 Lt ? 6145,98 Lt) žalos atlyginimo.

Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl 146,19 Lt delspinigių priteisimo. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Atsižvelgiant į ta, kad byloje nėra pateiktas rašytinis šalių susitarimas dėl netesybų, atmestinas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.

Iš atsakovės taip pat priteistinos ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 6.210 str. 2 d. nurodyta, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovė priešieškiniu prašo iš ieškovės priteisti skolą už krovinio pervežimą ir nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo prievolinių įsipareigojimų vykdymo - viso 7887,02 Lt. Už krovinio pervežimą prašo priteisti 250 eurų, t.y. 863,20 Lt. Pagal krovinio vežimo sutartį atsakovė įsipareigojo krovinį iš Latvijos nugabenti į paskirties punktą – Klaipėdą ir perduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui ieškovei, o ši įsipareigojo už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Kaip minėta, nustatyta, jog atsakovė iki šiol nėra pristačiusi krovinio ieškovei, t.y. atsakovė tinkamai neįvykdė sutarties, neperdavė krovinio gavėjui, todėl darytina išvada, kad ieškovei neatsirado pareiga apmokėti už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas (CK 6.808 str. 1 d.), o atsakovė neįgijo teisės reikalauti apmokėjimo už nesuteiktą paslaugą (CK 6.154 str. 1 d).

Taip pat atsakovė prašo priteisti turėtus nuostolius - už automobilio techninio gedimo pašalinimą 759,62 Lt, už 15 dienų puspriekabės prastovas - 5179,20 Lt, už krovinio pakrovimo ir iškrovimo darbus - 480,00 Lt, už malkų sandėliavimą - 605,00 Lt. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę kuriam nors asmeniui, būtina įrodyti to asmens veiksmų neteisėtumą ir kitas žalos atlyginimui taikyti privalomas sąlygas - jo kaltę, žalos padarymo faktą bei jos dydį, tiesioginį priežastinį ryšį tarp atliktų/neatliktų veiksmų ir pačios žalos (CK 6.246 - 6.249 str.). Nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių duomenų, įrodančių ieškovės neteisėtus veiksmus bei kaltę, taip pat priežastinį ryšį tarp atliktų/neatliktų veiksmų ir žalos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str. numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ir CPK 179 str. 1 d. nustato šalims pareigą pateikti įrodymus. Įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, įrodančių ieškovės neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos, todėl atmestini priešieškinio reikalavimai.

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Laikytina, kad ieškinys patenkintas 38 %, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 38 % žyminio mokesčio – 183 Lt (t. 1, b.l. 3, 42), 38 % Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 2470 Lt (t. 1, b.l. 5, 43, 134, t. 2, b.l. 41) bei 60,50 Lt už dokumentų vertimą (t. 1, b.l. 147), viso ieškovei iš atsakovės priteisti 2713,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei iš ieškovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 62 % žyminio mokesčio – 147 Lt (t. 1, b.l. 117), 62 % Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 744 Lt (t. 1, b.l. 118, 133, t. 2, b.l. 41), viso atsakovei iš ieškovės priteisti 891 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 56,45 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Saukupa“ ieškovės „HHDR SYSTEMS LIMITED“ Klaipėdos filialo naudai 6145,98 Lt (šeši tūkstančiai vienas šimtas keturiasdešimt penki litai 98 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2010-12-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2713,50 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai trylika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės „HHDR SYSTEMS LIMITED“ Klaipėdos filialo atsakovės UAB „Saukupa“ naudai 891 Lt (aštuoni šimtai devyniasdešimt vienas litas 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

UAB „Saukupa“ priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Saukupa“ valstybei 21 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės „HHDR SYSTEMS LIMITED“ Klaipėdos filialo valstybei 35 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.