- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-707-370/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16172-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- „HHDR SYSTEMS LIMITED“
- Atsakovas
- UAB „Saukupa“
Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-707-370/2013
Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-16172-2010-1)
2013 m. balandžio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-11005-792/2012 pagal ieškovės „HHDR SYSTEMS LIMITED“ Klaipėdos filialo ieškinį atsakovei UAB „Saukupa“ ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl žalos atlyginimo bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė jai priteisti iš atsakovės 5 413,99 Lt žalos atlyginimo, 10 634,62 Lt negautų pajamų, 146,19 Lt delspinigių ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą priteistos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, jog su atsakove 2010-09-13 sudarė transporto paslaugų užsakymo sutartį, pagal kurį atsakovė privalėjo atvežti krovinį – 28 paletes 24 t svorio malkų iš Latvijos Jekabpils miesto SIA „Sepp A“ į Klaipėdą, Perkėlos g. 10 „Mukranas“. Teigia, jog Latvijos įmonei už krovinį sumokėjo 5 413,99 Lt, o už krovinio pervežimą įsipareigojo sumokėti atsakovei 863,20 Lt. Atsakovė krovinio nustatytu terminu iki 2010-09-14 nepristatė.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 7 887,02 Lt žalos ir nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo prievolių vykdymą, atlyginimą. Nurodė, jog su ieškove buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis. Su ieškove buvo susitarta pervežti užsakytą 24 t malkų krovinį iš Latvijos į Klaipėdos uostą. Už krovinio pervežimą ieškovė įsipareigojo sumokėti 250 EUR, t. y. 863,20 Lt. Vežant krovinį į Lietuvą sprogo sunkvežimio oro pagalvės. Atsakovės teigimu automobilis sugedo dėl to, kad buvo perkrautas, t. y. krovinio svoris buvo 28 t, t. y. ženkliai didesnis nei nurodyta transporto paslaugų užsakyme. Techninio gedimo pašalinimas kainavo 759,62 Lt. Ieškovė buvo informuota apie atsiradusias problemas ir jai buvo pasiūlyti sprendimo būdai. Malkų krovinys 15 dienų buvo laikomas puspriekabėje ir dėl negalėjimo jos panaudoti pagal paskirtį, susidarė prastovos, dėl kurių atsakovė patyrė 1 500 EUR nuostolių, t. y. 5 179,20 Lt (skaičiuojant už dieną 100 EUR). Ieškovei buvo siunčiamos kelios pretenzijos, o 2010-11-17 pasirašytas tarpusavio suderinimo aktas, pagal kurį ieškovė įsipareigojo pateikti transporto priemonę viršsvoriui nukrauti ir jį pervežti į Klaipėdą bei apmokėti už krovinio pervežimą ir transporto priemonės remontą, tačiau vėliau susitarimą įvykdyti atsisakė. Krovinys atsakovės buvo daug kartų iškraunamas bei pakraunamas, visi šie pakrovimo ir iškrovimo darbai, įskaitant darbo užmokestį ir technikos panaudojimą, kainavo 480 Lt. Iškrautos malkos 11 mėnesių buvo sandėliuojamos ir saugomas įmonės teritorijoje, krovinio apsauga kainavo 605 Lt (11 mėn. x 55 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-28 sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės priteisė 6 145,98 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 2010-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 713,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 21 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš ieškovės priteisė 891 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir 35 Lt išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad šalys buvo sudariusios žodinę krovinio vežimo sutartį, tarp šalių susiklostę santykiai atitinka CMR 1 str. 1 p. nustatytas sąlygas. Nagrinėjamoje byloje vežimo sutarties sudarymo faktą įrodo važtaraštis. Teismas pažymėjo, kad byloje ieškovė pateikė ir transporto paslaugų užsakymo sutartį, tačiau ji nepasirašyta atsakovės, todėl nevertinama kaip įrodymas. Teismas sutiko, kad atsakovė neprivalėjo tikrinti krovinio svorio pakrovimo metu, tačiau konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad automobilis sugedo būtent dėl perkrovos, nes byloje nėra duomenų, įrodančių krovinį gabenusios transporto priemonės gedimą, gedimo priežastį, t. y. ar būtent dėl tariamai per didelio krovinio svorio sugedo transporto priemonė, nepateikti transporto priemonės techniniai duomenys, t. y. visiškai neaišku, kokio svorio krovinius galėjo gabenti transporto priemonė, nepateikti duomenys apie gabento krovinio svorį, vienos malkų paletės svorį. Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodo, jog gabento krovinio svoris buvo 28 t, o ne 22,5 t, kaip nurodyta važtaraštyje. Tačiau pateikti duomenys nepatvirtina minėtos atsakovės aplinkybės – atsakovė pateikė 2010-09-15 svėrimo aktą, tačiau jame nurodyta, jog krovinio svoris 42,09 t (o ne 28 t, kaip teigė atsakovė), be to, nenurodyta koks tai krovinys, nurodytas krovinio siuntėjas neatitinka nagrinėjamos bylos siuntėjui. Teismas pažymėjo, kad vieninteliai duomenys, kuriuose nurodyta, jog sugedo transporto priemonė yra atsakovės pretenzijos bei tarpusavio suderinimas Nr. SKP3, tačiau minėti dokumentai negali būti duomenimis neginčijamai įrodančiais transporto priemonės gedimą bei gedimo priežastis, kadangi pretenzijose išdėstyta tik atsakovės nuomonė, o tarpusavio suderinimo akte tik nurodyti šalių susitarimai siekiant išspręsti ginčą. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovės teiginys, jog dėl transporto priemonės gedimo kalta ieškovė, yra nepagrįstas. Atsakovė nepaneigė CMR konvencijos 17 str. 1 d. prezumpcijos dėl jo kaltės laiku nepristačius krovinio, sugedus transporto priemonei nederino veiksmų su ieškove, o priešingai net nepristačiusi krovinio ieškovei, 2010-09-15 pranešimu Nr. 241/10 pareikalavo apmokėti patirtas išlaidas. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė CMR konvencijos 15 str., kuriame numatyta, kad susidarius aplinkybėms, kurios apsunkina krovinio perdavimą, jį atvežęs į paskirties vietą, vežėjas turi prašyti siuntėjo tolesnių instrukcijų. Nesant sąlygų, numatytų CMR konvencijos 14 str. 1 d. ir 15 str. vežėjas neturėjo teisės sulaikyti krovinio CK 4.229 str. ir 6.813 str. 4 d. pagrindu.
Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 5 413,99 Lt nuostolių priteisimo, kadangi krovinys yra visiškai sugadintas. Teismas tik iš dalies tenkino reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, t. y. priteisė tik ieškovės negautą grynąjį pelną – 731,99 Lt. Ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo teismas atmetė, kadangi byloje nepateiktas rašytinis susitarimas dėl netesybų.
Dėl atsakovės priešieškinio teismas nurodė, jog priteisti užmokestį už krovinio vežimą nėra pagrindo, kadangi atsakovė krovinio į paskirties vietą nepristatė. Atsakovės reikalavimą priteisti nuostolius teismas atmetė, konstatavęs, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių ieškovės neteisėtus veiksmus bei kaltę, taip pat priežastinį ryšį tarp atliktų/neatliktų veiksmų ir žalos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovės priešieškinį. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, byla išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, nes teismas iš esmės vadovavosi tik ieškovės pateiktais įrodymais. Apeliantė atkartoja priešieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes apie krovinio vežimą, transporto priemonės gedimą, šalių tarpusavio pretenzijas, krovinio perkrovimą, saugojimą, bei pateikia tą patį šių aplinkybių savo teisinį įvertinimą. Papildomai nurodo, kad priteisdamas ieškovei viso krovinio vertę, teismas neįvertino fakto, kad 2 malkų paletes, kurių kaina yra 386,71 Lt, ieškovas išsivežė. Taip pat šis faktas turėjo įtakos ir negauto grynojo pelno apskaičiavimui. Teismui buvo pateikti dokumentai apie krovinio viršsvorį, todėl neaišku, kodėl sprendime teigiama, kad ir ši aplinkybė neįrodyta. Teismas nesuprato, iš kur atsirado jų nurodomas viršsvoris. Bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmos instancijos teisme buvo išsiaiškinta, kad automobilio su priekaba svoris sudarė 14 090 kg, todėl atėmus šį svorį ir susidaro 28 000 kg. Apeliantės nuomone, šalių pasirašytas suderinimo aktas patvirtina, kad ieškovė savo skolinius įsipareigojimus atsakovei pripažino. Kad ieškovė pripažino viršsvorį, patvirtina ir ta aplinkybė, kad jie išsivežė 2 malkų paletes ir žadėjo išsivežti dar 2 malkų paletes. Teismas ginčo nagrinėjimui taikydamas CMR konvenciją, kažkodėl netaiko konvencijos 17 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Šiuo atveju tai reiškia, kad ieškovai nenukrovę ir neišsivežę dalies viršsvorio, arba nepasiėmę iš Plungės viso krovinio, patys tapo atsakingi už krovinio buvimą atsakovės įmonės teritorijoje. Teismo teiginys, kad atsakovė savavališkai sulaikė krovinį, neatitinka tikrovės. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog 15 d. laukė ieškovės nurodymų ir instrukcijų, laikydami krovinį įmonės teritorijoje, nes dėl viršsvorio jo gabenti į Klaipėdą negalėjo. Jį gabendama, atsakovė būtų pažeidusi Susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymą Nr.3-66 dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių bendrosios masės svorių patvirtinimo, kuris šiuo atveju sudaro ne daugiau, kaip 24 t. Pagal ATPK 145 str. 2 d. toks pažeidimas užtraukia baudą vairuotojui nuo 500 iki 1 000 Lt, o vadovui nuo 1 000 iki 2 000 Lt. Įvažiuoti į Klaipėdos uostą nepatikrintam nėra jokios galimybės.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad šalys 2010-09-13 sudarė tarptautinio vežimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iš Kraslavos geležinkelio stoties, Latvijoje, pervežti 22 500 kg bendro svorio 28 paletes malkų į Klaipėdos uostą (t. 1, b. l. 9). Krovinio atsakovė nepristatė, šalys apsikeitė pretenzijomis (t. 1, b. l. 17–24), 2010-11-17 pasirašė suderinimo aktą Nr. SKP3 (t. 1, b. l. 10), kuriame ieškovė įsipareigojo 2010-11-18/19 pateikti transporto priemonę nukrauti 2 pales malkų, apmokėti už transporto paslaugas iškrovime bei techninės gedimo problemos (atsiradusios vežant krovinį) pašalinimą – 760 Lt, o atsakovė įsipareigojo sudaryti sąlygas perkrauti 2 paletes malkų į pateiktą transporto priemonę, pristatyti krovinį, t. y. likusias 26 paletes malkų, adresu Perkėlos g. 10 „Mukranas“, Klaipėda, iki 2010-11-21 11.00 val.
Byloje iš esmės kilo ginčas dėl kurios šalies kaltės krovinys nebuvo pristatytas į paskirties vietą. Apeliantės teigimu, kalta yra ieškovė, kadangi ieškovės krovinys viršijo ieškovės deklaruotą svorį, o dėl perkrovos sugedo atsakovės automobilis (sprogo oro pagalvė). Šiuo klausimu teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Visų pirma, apeliantė nepateikė jokių paaiškinimų apie pirmosios instancijos teismo motyvuojamoje dalyje konstatuotų aplinkybių, kad atsakovės pateiktame 2010-09-15 svėrimo akte (t. 1, b. l. 14) nenurodyta, koks tai krovinys, nurodytas krovinio siuntėjas neatitinka nagrinėjamos bylos siuntėjui. Apeliantė nurodo, kad iš akte nurodyto svorio reikia atimti automobilio su priekaba svorį, tačiau akte tiek „bruto“ tiek „neto“ svoris nurodytas tas pats, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą automobilio su priekaba svorį, nepateikta jokių duomenų apie automobilyje buvusio kuro svorį, akte nenurodytas krovinio drėgnumas. Šalių 2010-11-17 tarpusavio suderinimo aktas neįrodo, jog ieškovė pripažino, kad krovinys faktiškai neatitiko deklaruoto svorio, o tik kad ieškovė bandė išspręsti susidariusią situaciją.
Antra, pirmosios instancijos teismas sprendime motyvavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog transporto priemonė tikrai sugedo, tačiau netgi laikant gedimo ir perkrovos faktus įrodytais, atsakovė neįrodė, jog gedimas pakankamu priežastiniu ryšiu susijęs su perkrova. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, jog nėra duomenų, įrodančių transporto priemonės gedimo priežastį, t. y. ar būtent dėl tariamai per didelio krovinio svorio sugedo transporto priemonė, nepateikti transporto priemonės techniniai duomenys, t. y. visiškai neaišku, kokio svorio krovinius galėjo gabenti transporto priemonė. Apeliantės nurodyta, aplinkybė, kad susisiekimo ministro įsakymu ribojama maksimali leidžiama transporto priemonių bendroji masė, nereiškia, kad automobilis viršijus šią masę privalo sugesti. Be to, minėtu įsakymu nustatytos ir didesnės nei 24 t maksimalios leistinos reikšmės priklausomai nuo transporto priemonės, o, kaip minėta, atsakovė įrodymų apie pervežimui naudotos transporto priemonės techninius duomenis nepateikė. Pareiga įrodyti, jog transporto priemonė sugedo dėl ieškovės kaltės ar dėl aplinkybių, kurių pasekmių atsakovas negalėjo išvengti, tenka atsakovui (CMR 17 str. 2, 3 d., 18 str. 1 d.). Apeliantės motyvavimas baudomis, numatytomis dėl krovinio maksimalaus leistino svorio pažeidimo, yra nepagrįstas, nes šias baudas, laiku pristačiusi krovinį, atsakovė būtų galėjusi iš ieškovės išsireikalauti CMR 6 str. 1 d. h) p., 7 str. 1 d. a) p. pagrindu.
Vadovaudamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė neįrodė, kad ieškovė pateikė didesnio svorio, nei deklaravo, krovinį, bei kad tai buvo atsakovės automobilio gedimo priežastimi, yra pagrįsta, o apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimų bei CMR materialinių teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovei neįrodžius ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų dėl automobilio gedimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės reikalavimą priteisti automobilio remonto išlaidas atmetė.
Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio su ieškovės nuostoliais vertinimo klausimais. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad būtent ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal 2010-11-17 tarpusavio suderinimo aktą. Pati apeliantė skunde motyvuodama ieškovei priteistų sumų nepagrįstumą nurodo, jog ieškovė 2 paletes išsivežė pati, t. y. akto a) punkto 1 papunkčio sąlygą įvykdė. Ieškovė nebuvo įsipareigojusi įvykdyti akto a) punkto 2) ir 3) papunkčių sąlygas kokiu nors konkrečiu terminu ar avansu sumokėti už krovinio pristatymą į paskirties vietą bei sumokėti atsakovės automobilio gedimo pašalinimo išlaidas. Tokiomis aplinkybėmis, be savo teiginių, apeliantė nepateikė įrodymų, galinčių pateisinti jos neveikimą nevykdant savo įsipareigojimo, numatyto b) punkto 2) papunktyje, t. y. pristatyti likusias 26 paletes malkų į paskirties vietą iki nustatyto termino – 2010-11-21. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė nenukrovė ir neišsivežė dalies viršsvorio ir nepasiėmė iš Plungės viso krovinio, todėl neva yra atsakinga už krovinio buvimą įmonės teritorijoje. Apeliantė neturi teisėto pagrindo reikalauti dėl savo neveikimo patirtų išlaidų už krovinio saugojimą ir perkrovimus. Be to, atsakovė nepateisinamai ilgą laiką nesiėmė CMR 16 str. 3 dalyje nustatytų veiksmų, dėl ko atsakovės saugojamas krovinys visiškai prarado vertę.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė visą krovinio vertę ir visą negautą pelną kaip nuostolius. Byloje nustatyta, kad 2011-10-25 krovinys nebeturėjo vertės (t. 1, b. l. 139). Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė 2 paletes malkų išsivežė, todėl ieškovei turėjo būti priteista kompensacija tik dėl dalies krovinio (26 palečių) praradimo bei su šiuo susiję kiti nuostoliai (CMR 23 str. 1, 4, 5 d.). Todėl iš ieškovei priteistinos krovinio vertės (5 413,99 Lt) minusuotina 2 palečių krovinio vertė 386,71 Lt (t. 1, b. l. 11, 12), bei proporcingai 2/28 dalimis, t. y. iki 679,71 Lt, mažintinas ieškovei priteista kompensacija dėl negauto grynojo pelno (t. 2, b. l. 62). Iš viso ieškovei priteistina 5 706,99 Lt už prarastą krovinio dalį ir negautų pajamų kompensacijos.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 331 str. 6 d.).
Atsižvelgiant į pakeitimus, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas – jas paskirstė atsižvelgęs tik į bylos rezultatą pagal ieškovės ieškinį, t. y. pagal ieškinio piniginių reikalavimų patenkinimo procentą, visiškai neįvertinęs atsakovės priešieškinio atmetimo aplinkybės. Ieškovės ieškinio suma sudarė 16 255,30 Lt (t. 1, b. l. 40, 41) atsakovės priešieškinio – 7 887,02 Lt (t. 1, b. l. 115, 116). Taigi ieškovė laimėjo 56 proc. viso ginčo (5 706,99+7 887,02)/(16 255,30+7 887,02). Ieškovė byloje patyrė 5 241,53 Lt išlaidų (t. 1, b. l. 3, 5, 42, 43, 134, 147, t. 2, b. l. 41). Atsakovė patyrė 2 346 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 117, 118, 133, t. 2, b. l. 5, 41a, 84, 85). Ieškovė privalo atsakovei atlyginti 44 proc. atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 032,24 Lt, o atsakovė ieškovei – 56 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2 935,56 Lt (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str.). Šias sumas įskaičius, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 903,36 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų daliai iš šalių priteistinos išlaidos valstybei: iš ieškovės – 25 Lt, iš atsakovės – 31 Lt (CPK 96 str. 1–3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir išdėstyti taip:
Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.
Ieškovui „HHDR SYSTEMS LIMITED“ Klaipėdos filialui priteisti iš atsakovės UAB „Saukupa“ 5 706,99 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2010-12-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 903,36 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovės priešieškinį atmesti.
Iš ieškovės „HHDR SYSTEMS LIMITED“ Klaipėdos filialo priteisti valstybei 25 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovės UAB „Saukupa“ priteisti valstybei 31 Lt bylinėjimosi išlaidų.