- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- e2FB-9222-862/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45405-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- R. G., I. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B., G. J. F., V. N., D. B., N. B., A. B., L. B., R. Č., A. D., M. G., V. G., A. J., V. K., N. M., S. P., J. S., S. S., L. V., B. Ž., L. Ž., AB „Šiaulių bankas“, Advokatų profesinė bendrija Legal Solution Lietuva, BUAB „Neapolis“, Kredito Unija Mėmėlio
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui R. G., pareiškėjai I. G., bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“ įgaliotai atstovei J. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. G., I. G. bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“ pareiškimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo; suinteresuoti asmenys: V. B., G. J. F., V. N., D. B., N. B., A. B., V. B., L. B., R. Č., A. D., M. G., V. G., M. G., A. J., V. K., N. M., S. P., J. S., S. S., L. V., B. Ž., L. Ž., AB „Šiaulių bankas“, Advokatų profesinė bendrija Legal Solution Lietuva, BUAB „Neapolis“, Kredito Unija Mėmėlio taupomoji kasa, UAB „Sergel“, UAB „Kalmaras“, UAB „EU-RUS law service“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, V. D., L. P., B. T., M. T., G. J., G. K., J. P., A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018-02-23 (registracijos Nr. DOK-47742) gautas bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“ 2018-02-22 prašymas dėl pareiškėjų mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Kartu su šiuo prašymu teismui pateikti: 2018-02-14 kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 5; 2018-02-15 pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 6; bankrutuojančių R. ir I. G. mokumo atkūrimo planas, sudarytas 2018-01-23.
Bankroto administratorius prašo teismo patvirtinti mokumo atkūrimo planą; panaikinti 2018-02-15 pakartotino kreditorių susirinkimo darbotvarkės nutarimus Nr. 4,5,6,7. Panaikinus nutarimus patvirtinti administratoriui 100 EUR per mėnesį atlyginimą iš bankrutuojančių asmenų gaunamo darbo užmokesčio bei maksimalią 800 EUR per mėnesį sumą, kurią bankroto administratorius galės naudoti bankroto procedūros administravimui. Iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti administratoriui atlyginimą 3 MMA. Nustatyti 4 proc. administratoriaus atlyginimo nuo parduoto turto pardavimo kainos, nuo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos. Patvirtinti turto pardavimo terminus ir eiliškumą: nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo įsiteisėjimo dienos pradėti pardavinėti visą turtą t.y. žemės sklypus ir žemės sklypą su statiniais, pagal FABĮ bei mokumo atkūrimo plane nustatytą tvarką.
Bankroto administratorius nurodė, kad pareiškėjai, atsižvelgę į kreditorių pastabas bei teismo 2017-12-13 nutartį, patikslino mokumo atkūrimo planą, kuris buvo pateiktas 2018-02-14 ir 2018-02-15 kreditorių susirinkimui, tačiau nebuvo patvirtintas. Bankroto administratorius nesutinka su kreditorių susirinkimo nutarimais, nes mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, kreditorių pastabos nesusiję su FABĮ 7 straipsniu. Kreditoriaus pateikta pastaba dėl einamųjų mokesčių mokėjimo yra visiškai nepagrista bei nesusijusi su FABĮ 7 straipsniu, nes einamąsias įmokas, atsirandančias tenkinant būtinuosius poreikius, dengs patys fiziniai asmenys, o žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai taip pat bus dengiami administruojant bankrutuojančius asmenis. Kreditorių pastaba dėl numos sutarties neįtraukimo į sutarčių sąrašą nėra esminė, nes tam yra numatytos lėšos, reikalingos būtinųjų poreikių tenkinimui. Pareiškėjų būtinųjų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 660 EUR suma, nes pareiškėjai gyvena Vilniuje, kur pragyvenimo lygis aukštesnis, didesnės išlaidos būsto nuomai. Mokumo atkūrimo plano pateikimo tvirtinti momentui pareiškėjų pajamos sudaro apie 975,45 EUR. Iš likusios pareiškėjų pajamų sumos, būtų tenkinami kreditorių reikalavimai bei dengiamos bankroto proceso administravimo išlaidos. Būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 660 EUR suma paskaičiuota dviem asmenims, ji nėra per didelė nes yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Iš bendrų pareiškėjų pajamų sumos (975,45 EUR) per mėnesį bus skiriama 660 EUR pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti, 215,45 EUR kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti bei 100 EUR administratoriaus atlyginimui. Bankroto administratorius plačiai išdėstė poziciją dėl administravimo išlaidų, akcentuodamas, kad tik skiriant pakankamai lėšų bankroto procedūros administravimui galima pasiekti reikiamus tikslus. Bankroto administratoriaus nuomone, svarbiausia bankrutuojančių asmenų, iš kurių turto bus dengiamos išlaidos, pasitikėjimas pasirinktu administratoriumi. Paaiškino, kad visuose planuose išlaidos bankroto administratoriui buvo ir yra 100 EUR per mėnesį atlyginimas, išskaitomas iš pareiškėjų darbo užmokesčio bei 800 EUR per mėnesį, kurią bankroto administratorius galės padengti gavęs lėšas iš nuginčytų sandorių arba išieškojus debitorines skolas taip pat iš parduoto turto. Pažymėjo, kad kiekvieną mėnesį mokėtina 800 EUR suma, bus padengta gavus lėšų iš nuginčytų sandorių arba išieškojus debitorines skolas taip pat iš parduoto turto. Paaiškino, kad administravimo išlaidų dydį sąlygoja duomenų iš registrų gavimas, civilinių bylų peržiūra ir pan. Atkreipė dėmesį, kad bankroto proceso administravime patiriamos telefoninių pokalbių, transporto išlaidos, konsultuojami pareiškėjai ir kreditoriai, bendraujama su turto pirkėjais. Atkreipė dėmesį, kad administratorius yra juridinis asmuo, kurio komandą sudaro profesionalūs teisininkai, aukštos kvalifikacijos finansininkai, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo bei kiti pagal būtinybę procese dalyvaujantys asmenys. Varžytynių skelbimas kainuoja apie 30 EUR, o turto apsauga, vertinimas, kitos procedūros administratoriui kainuos daugiau nei 500 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjai ir bankroto administratoriaus atstovė prašė patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Palaikė prašyme išdėstytus argumentus: kreditoriai nepatvirtino plano dėl administravimo išlaidų, yra priešiški pareiškėjams, neteisingai supranta ir aiškina mokėjimo atkūrimo planą, nesuteikė pareiškėjams pagalbos. Pažymėjo, kad ši bankroto byla neeilinė, nes bankrutuojantys asmenys yra šeima, verslininkai. Ši bankroto byla labai sudėtinga, nes iki bankroto bylos iškėlimo buvo 150 bylų, kuriose pareiškėjai bylinėjosi. Ši bankroto byla – iššūkis bankroto administratoriui, nes jam teks peržiūrėti apie 150 bylų.
Kreditorius AB Šiaulių bankas 2018-03-16 pateikė paaiškinimus (DOK -68549), kur prašo pareiškėjų bankroto administratoriaus 2018-02-22 prašymo dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo netenkinti. Nurodė, kad palaiko argumentus ir reikalavimus, išdėstytus suinteresuoto asmens pateiktuose dokumentuose: 2018-02-14 priede prie balsavimo biuletenio - bankroto administratoriui. Paaiškino, kad 2018-02-14 kreditorių susirinkime balsavo „prieš“ siūlomą patvirtinti mokumo atkūrimo planą, kadangi jis neužtikrina kreditorių reikalavimų tenkinimo įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, dėl ko teikiamas tvirtinti mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio imperatyvių reikalavimų. Pareiškėjų bankroto procesas yra iš esmės paprastas, bankroto administratorius neatlieka specifinių užduočių: nenumato, kad ginčys sandorius (teismas, nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo patvirtinęs 4090 EUR dydžio administravimo išlaidų sumą iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, kurią bankroto administratorius turėjo panaudoti bent preliminariai sutarčių analizei), bankrutuojantys asmenys individualios veiklos nevykdo, turi tik du parduotinus nekilnojamojo turto objektus, debitoriui keliama bankroto byla, todėl bankroto administratorius šiame bankroto procese atliks tik minimalius privalomus veiksmus. Mokumo atkūrimo plane administratoriaus numatytos apie 150 EUR per mėnesį lėšos turto pardavimui iš viso neturėtų būti nurodytos tarp išlaidų, nes sąmatoje už turto pardavimą yra numatytas 4 proc. administratoriaus atlyginimas, iš kurio ir turėtų būti kompensuojamos nurodytos išlaidos. Kanceliarinės, kreditorių susirinkimo aptarnavimo ir kitos 80 EUR per mėnesį išlaidos bei transporto, pašto ir ryšių 100 EUR per mėnesį išlaidos taip pat nepagrįstos, nes didžiąją dalį informacijos administratorius teikia naudodamasis telekomunikacinėmis priemonėmis, tokiomis kaip elektroninis paštas, skambučiai, o teismui informaciją taip pat teikia per EPP. Administratorius mokumo atkūrimo plane nurodė, kad per 1 mėnesį jo atlyginimas ir sąmata sudarys 800 EUR, iš jų 100 EUR suma dengiama iš bankrutuojančių fizinių asmenų darbo užmokesčio, likusi 700 EUR suma - dengiama iš bankroto proceso metu gautų visų rūšių lėšų (tame tarpe ir už parduotą turtą) + 4 proc. atlyginimas už parduotą turtą. Kreditoriaus nuomone, toks administratoriaus atlyginimas ir išlaidos yra nepagrįstai didelės, administratorius nepateikia tokio lėšų poreikio tinkamo pagrindimo, todėl administratoriaus prašymą vertintinas kaip norą pasipelnyti kreditorių sąskaita. Kreditoriaus skaičiavimais, patvirtinus administratoriaus prašomo dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmatą, kreditorių reikalavimams tenkinti lieka tik 75 EUR per mėnesį, o ne plane nurodyti 215,45 EUR. Per visą bankroto procedūrą kreditoriams bus grąžinta tik 2700 EUR, o tai siekia tik 0,13 procentų nuo visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Patvirtinus tokio dydžio bankroto administravimo išlaidas administratoriui tenkanti suma vien iš bankrutuojančių asmenų atlyginimo sudarytų 3600 EUR be iš parduoto turto 4 procentų ir tai ženkliai daugiau nei skiriama kreditoriams. Be to, mokumo atkūrimo plano kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis ir trukmės dalis neatitinka FABĮ 7 straipsnio 12 dalies reikalavimų, nes yra klaidinanti. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima būtinųjų poreikių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA. Nuo 2018-01-01 minimali mėnesinė alga Lietuvoje sudaro 361,00 EUR per mėnesį, atskaičius mokėtinus mokesčius.), todėl neįrodinėtina būtinųjų poreikių suma galėtų būti po 180,50 EUR per mėnesį kiekvienam pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad FABĮ taip pat sudaro sąlygas bankrutuojančiam asmeniui bankroto proceso metu bankrutuoti oriai, kreditoriaus nuomone, protinga būtinųjų poreikių suma yra 500 EUR per mėnesį, o vienam asmeniui skiriant 250 EUR. Bendrai patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai esant 2030088,77 EUR, kreditorių nurodyta būtinųjų poreikių suma atitiktų teisingumo bei protingumo principus bei pačią bankroto proceso esmę.
Šalies argumentai
Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2018-03-21 pateikė prašymą (DOK – 72356), kuriuo prašo pareiškėjų bankroto administratoriaus 2018-02-22 prašymo dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo netenkinti, kadangi, atsižvelgus į FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, kreditorių susirinkimas pagrįstai nepritarė pareiškėjų mokumo atkūrimo planui.
Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-03-21 pateikė paaiškinimus (DOK - 72918), kur prašo pareiškėjų bankroto administratoriaus 2018-02-22 prašymo dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo netenkinti. Nurodė, kad teismui teikiamas tvirtinimui mokumo atkūrimo panas, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, iš esmės nėra pakeistas lyginant su teismo nepatvirtintu mokumo atkūrimo planu, nėra atsižvelgta į kreditorių pastabas. Neatsižvelgta į kreditorių ankstesniuose susirinkimuose išsakytą nuomonę, kad administratoriaus išlaidos yra nepagrįstai didelės, nepateiktas jų realus pagrindimas ir būtinumas. Siūlomas administratoriaus atlyginimas bei išlaidos neatitinka bankroto proceso apimčių. Bankroto procesas yra iš esmės paprastas, kadangi bankrutuojantys asmenys individualios veiklos nevykdo, turi tik du nekilnojamojo turto objektus, debitoriui keliama bankroto byla, numatytų teisminių procedūrų dėl sandorių nuginčijimo nenurodyta. Kadangi kreditorių reikalavimai tenkinami padengus bankroto administratoriaus išlaidas, nurodoma administravimo išlaidų suma nėra adekvati nei bankroto bylos sudėtingumui ir apimčiai, nei skolininko gaunamoms pajamoms, iš kurių atėmus skolininko būtinąsias išlaidas ir administravimo išlaidas, nelieka realių lėšų kreditorių reikalavimų tenkinimui. Reikalavimai keliami planui nustatyti FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje, todėl greta kitų reikalavimų plane turi būti nurodytos kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (šio straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir bankroto administravimo išlaidų suma, jos pagrindimas (šio straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kreditorių susirinkimui nepritariant planui dėl fizinio asmens pragyvenimui ir administratoriaus atlyginimui skiriamų sumų (dėl jų dydžio ir (ar) pagrįstumo), laikytina, kad kreditorių nepritarimo planui priežastys susijusios su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais. Pagrindinės nepritarimo priežastys - bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nurodyta 660 EUR suma nepagrįsta, klaidinančiai nurodytos gaunamos pajamos ir kreditoriams tenkanti 215 EUR suma (realiai yra tik 75 EUR), bankroto administratoriaus atlyginimo dydis yra neadekvatus atliekamų darbų apimčiai ir sudėtingumui. Nurodė, kad pakartotiniam 2018-02-14 kreditorių susirinkimui buvo pateiktas tik formaliai patikslintas mokumo atkūrimo planas: bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nurodyta faktiškai ta pati suma, nurodytas faktiškai tas pats darbų apimties ir sudėtingumo neatitinkantis bankroto administratorės atlyginimo dydis. Dėl to, kad planas iš esmės netikslintas, nebuvo atsižvelgta į kreditorių pastabas, kreditoriai nepritarė ir šiam planui. Situacija, kai kreditorių susirinkimas, nepritardamas mokumo atkūrimo plano projektui, nurodo nepritarimo priežastis, t. y. plano neatitiktį FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimams, o fizinis asmuo nededa jokių pastangų šį planą patikslinti pagal kreditorių susirinkimo nurodytas priežastis, netikslina administravimo išlaidų sąmatos ir iš esmės tą patį plano projektą pateikia pakartotiniams kreditorių susirinkimui, vertintina, kaip pareiškėjų nebendradarbiavimas ir siekis bankroto procedūrų pagrindu nurašyti skolas, o ne atkurti mokumą ir tenkinti kreditorių reikalavimus. Kreditorių susirinkimo nuomone, administratoriaus atlyginimas ir išlaidos yra nepagrįstai didelės, administratorius nepateikia tokio lėšų poreikio tinkamo pagrindimo, todėl administratoriaus prašymas vertinas kaip noras pasipelnyti kreditorių sąskaita. Kadangi fiziniai asmenys gauna tik nedidelį atlyginimą ir mokumo atkūrimo plane nurodė didesnius būtinuosius poreikius nei tvirtino teismas iškeldamas jiems bankroto bylą, tai bankroto administratorei nustatomas atlyginimas turi tiesioginės įtakos kreditorių teisėms ir interesams. Aplinkybė, kad bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savaime nereiškia, kad jam turėtų būti skiriamas tokio dydžio atlyginimas, kuris absoliučiai tenkintų tik administratoriaus, kaip verslininko, interesus ir paneigtų kreditorių interesų ir bankroto administratoriaus interesų pusiausvyrą.
Patikslintą 2018-01-23 mokumo atkūrimo plano projektą atsisakytina tvirtinti, bankroto byla nutrauktina.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-13 nutartimi pareiškėjams iškelta bankroto byla. Teismas 2017-09-13 ir 2017-10-03 nutartimis patvirtino pareiškėjų kreditorių reikalavimų sąrašą.
Šalies argumentai
Bankroto administratorius UAB „Geraldis“ 2017-10-25 pateikė pareiškimą dėl pareiškėjų mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Prašyme buvo nurodyta, kad 2017-10-12 šauktas pirmasis kreditorių susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo. 2017-10-12 įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame nepatvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas, kadangi kreditoriai pateikė pastabų dėl plano. Bankrutuojantys asmenys patikslino planą ir dar kartą pateikė tvirtinti kreditoriams. Pakartotiniame kreditorių 2017-10-23 susirinkime nutarta nepatvirtinti plano, kreditoriai pateikė pastabų.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-13 nutartimi bankrutuojančių asmenų R. G., I. G. mokumo atkūrimo planas nepatvirtintas, perduotas pareiškėjams keisti, nustačius, kad pateiktas planas neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio 6 punkto reikalavimų, kadangi nėra pagrįstos išlaidos pareiškėjų būtiniems poreikiams kas mėnesį tenkinti. Teismas nustatė, kad planas neatitinka ir 7 straipsnio 7 dalies reikalavimų, nes pažeidžiami kreditorių interesai, neužtikrinus bankrutuojančių asmenų, jų kreditorių ir administratoriaus interesų pusiausvyros. Pareiškėjams ir bankroto administratoriui teismo 2017-12-13 nutartis, naudojant elektronines ryšio priemones, išsisiųsta 2017-12-14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, todėl pareiškėjams ir bankroto administratoriui teismo 2017-12-13 nutartis įteikta 2017-12-20. Iki 2017-12-27 šie asmenys atskirųjų skundų nepateikė, todėl teismo 2017-12-13 nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui kartu su 2018-02-22 prašymu pateikti 2018-02-14 kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 5 patvirtina, kad šis susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo, 2018-02-15 pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 6 patvirtina, kad pareiškėjų patikslintam 2018-01-23 mokumo atkūrimo planui kreditoriai nepritarė dėl to, jog parengtas patikslintas planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų– neužtikrinus skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros. Kreditoriai nesutinka su pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtos sumos dydžiu bei su administravimo išlaidų dydžiu. Mokumo atkūrimo plane nėra įtraukta vykdoma nuomos sutartis.
Pažymėtina, kad pareiškėjai mokumo atkūrimo planą buvo įpareigoti patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-13 nutartimi, todėl jie turėjo pareigą, pateikti patikslintą mokumo atkūrimo planą, atsižvelgdami į minėtoje teismo nutartyje nustatytus 2017-10-24 mokumo atkūrimo plano trūkumus ir juos pašalinti. Nurodytoje teismo nutartyje nustatyta, kad tvirtinimui pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 6 punkto reikalavimų, 7 straipsnio 7 dalies reikalavimų. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų protokolų, kreditorių paaiškinimų kreditoriai nepritarė patikslintam 2018-01-23 mokumo atkūrimo planui, nurodydami iš esmės tas pačias priežastis, - neatitikimą FABĮ 7 straipsnio reikalavimams.
FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane. Pagal šios normos nuostatas greta kitų reikalavimų plane turi būti nurodytos kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (šio straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir bankroto administravimo išlaidų suma, jos pagrindimas (šio straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi mokumo atkūrimo plano projekte turi būti aptarti, pagrįsti ir išsprendžiami fizinio asmens pragyvenimui ir administratoriaus atlyginimui skiriamų lėšų klausimai. Kreditorių susirinkimui nepritariant planui dėl fizinio asmens pragyvenimui ir administratoriaus atlyginimui skiriamų sumų (dėl jų dydžio ir (ar) pagrįstumo), laikytina, kad kreditorių nepritarimo planui priežastys susijusios su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo sutikti su bankroto administratoriaus argumentais, jog kreditoriai nenurodė nepritarimo planui priežasčių, susijusių su FABĮ 7 straipsnio reikalavimas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-13 nutartyje konstatuota, kad 685 EUR išlaidos pareiškėjų būtiniems poreikiams kas mėnesį tenkinti nepagrįstos, todėl pateiktas plano projektas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 6 punkte nustato reikalavimo. Pareiškėjų parengtame patikslintame 2018-01-23 mokumo atkūrimo plane pareiškėjai planuoja savo būtinosioms išlaidoms skirti 660 EUR, t.y. šių išlaidų sumą sumažino 25 EUR suma. Šių išlaidų detalizacijoje nurodyta, jog būsto nuomai kiekvienas pareiškėjas planuoja skirti po 125 EUR per mėnesį, viso 250 EUR, tačiau teismui nėra pateikta būsto nuomos sutartis, kuria būtų grindžiamos šios išlaidos. Pažymėtina ir tai, kad nuomos sutartis taip pat nėra įtraukta į vykdytinų sutarčių sąrašą, o tai reiškia, kad pareiškėjų pateiktas mokumo atkūrimo planas jau vien dėl sutarties neįtraukimo neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimo. Kaip matyti iš 2018-01-23 mokumo atkūrimo plano, pareiškėjai 10 EUR padidino, komunaliniams mokesčiams skirtinas sumas (lyginant su 2017-10-13 mokėjimo plane nurodytomis šios rūšies išlaidomis), tačiau šių išlaidų padidėjimo taip pat nėra pagrindę. Pareiškėjai 10 EUR suma sumažino rūbams per mėnesį skirtinas išlaidas, nurodė, kad kiekvieną mėnesį drabužiams skirs po 45 EUR, per metus tai sudarytų 540 EUR vienam asmeniui, abiem – 900 EUR. Tokio dydžio suma sudaro apie 35 procentus per metus visiems kreditoriams iš pareiškėjų darbo užmokesčio planuojamos skirti sumos, todėl teismo nuomone, yra per didelė. Atsižvelgiant į išdėstytą yra pagrindas sutikti su kreditorių argumentais, kad 25 EUR sumažinus pareiškėjų poreikiams skirtinas išlaidas, nebuvo atsižvelgta į kreditorių ir teismo nurodymus, mokumo atkūrimo planas šioje dalyje patikslintas formaliai, o tai leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai pagrįstai 2018-02-15 susirinkime nepritarė pareiškėjų pateiktam 2018-01-23 mokumo atkūrimo planui, kaip nepagrįstam ir pažeidžiančiam fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-13 nutartyje buvo konstatuota, kad 2017-10-13 mokumo atkūrimo plane nustatyta 1000 EUR per mėnesį suma bankroto administravimo išlaidoms bei bankroto administratoriaus atlyginimas - 4 procentai nuo lėšų, gautų už parduotą turtą – nepagrįstas. Teismui pareiktame patikslintame 2018-01-23 mokumo atkūrimo plane nurodyta, jog planuojamos administravimo išlaidos per mėnesį – 800 EUR, atlyginimas administratoriui - 4 procentai nuo lėšų, gautų už parduotą turtą. Kaip matyti pareiškėjai neatsižvelgė į teismo argumentus ir patikslintame plane paliko administratoriaus atlyginimą 4 procentus nuo lėšų, gautų už parduotą turtą. Suma skirta bankroto administravimo išlaidoms sumažinta 200 EUR, tačiau kaip ir 2017-10-13 mokumo atkūrimo plane, sąmatoje numatytos 150 EUR lėšos darbuotojų atlyginimams. Administratoriaus įmonėje dirbant teisininkams, į sąmatą įtraukta 300 EUR suma skirtina teisinėms paslaugoms. Pažymėtina, kad ši suma yra padidinta 80 EUR, tačiau toks padidinimas nėra niekaip pagrįstas. Sąmatoje nurodyta, kad turto pardavimo, išieškojimo ir kitos susijusios išlaidos sudarytų 150 EUR per mėnesį, transporto, pašto, ryšio paslaugų išlaidos 100 EUR per mėnesį, kanceliarinės, kreditorių susirinkimo aptarnavimo ir kitos išlaidos – 80 EUR. Visų trijų aukščiau nurodytų ir į sąmatą įtrauktų bendra suma lygi 330 EUR ir yra 80 EUR mažesnė nei suma, kuri buvo numatyta 2017-10-13 mokumo atkūrimo plane. Šios išlaidos nėra detalizuotos ir pagrįstos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjai atsižvelgė į teismo 2017-12-13 nutartyje išdėstytus argumentus. Teismo nutartyje taip pat konstatuota, jog nėra pagrįsti bankroto administratoriaus argumentai, kad bankroto procedūra yra sudėtinga, nes abu pareiškėjai yra verslininkai, o tai daro sudėtinga lėšų apskaitą, atsiranda pareiga patikrinti civilines bylas (iš viso jų yra 150) ir sandorius. Pareiškėjai ir bankroto administratorius bankroto administravimo išlaidų dydį tebegrindžia šiais argumentais. Šie argumentai nėra pagrįsti, nes pareiškėjai nėra individualią veiklą vykdantys asmenys, jiems nuosavybės teise priklauso tik du nekilnojamojo turto objektai, pareiškėjų pajamos – darbo užmokestis. Nėra pagrindo sutikti su argumentais, kad bankroto administratorius turės patikrinti daugiau nei 150 civilinių bylų, kuriose dalyvavo pareiškėjai, kadangi, kaip matyti teismų informacinės sistemos Liteko duomenų: 2008 metais pareiškėjas dalyvavo 10 civilinių bylų, iš kurių dviejose buvo sprendžiami vykdymo procese kylantys klausimai, dvejose sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, 2009 metais pareiškėjas dalyvavo 38 civilinėse bylose, iš kurių 24 buvo sprendžiami vykdymo procese kylantys klausimai, 4 sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, iš likusių 10 bylų dvejose bylose ieškinys paliktas nenagrinėtas, vienoje atsisakyta priimti pareiškimą, dvi bylos nutrauktos, 2009 metais kasacinis teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir apmokėjimo (bylos Nr. 3K-3-168/2009); 2010 metais pareiškėjas dalyvavo 17 civilinių bylų, iš kurių 11 buvo sprendžiami vykdymo procese kylantys klausimai, 1 sprendžiamas su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijęs klausimas, vienoje – žyminio mokesčio klausimas; 2011 metais pareiškėjas dalyvavo 19 civilinių bylų, iš kurių 8 buvo sprendžiami vykdymo procese kylantys klausimai, 3 sprendžiami su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susiję klausimai; 2012 metais pareiškėjas dalyvavo 21 civilinėje byloje, iš kurių 5 buvo sprendžiami vykdymo procese kylantys klausimai, 1 sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, dvejose - bylų stabdymo klausimai; 2013 metais pareiškėjas dalyvavo 10 civilinių bylų, iš kurių 3 buvo sprendžiami vykdymo procese kylantys klausimai, 1 sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas; iš likusių bylų kasacinis teismas išnagrinėjo ginčą dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia (bylos Nr. 3K-3-92/2013), o bylą dėl nuostolių atlyginimo perdavė naujam nagrinėjimui (bylos Nr. 3K-7-335/2013); 2014 metais pareiškėjas dalyvavo 14 civilinių bylų, iš kurių 3 buvo sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių klausimai; 2015 metais pareiškėjas dalyvavo 18 civilinių bylų, iš kurių 1 buvo sprendžiami vykdymo procese kylantys klausimai, 4 sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, 2 atsisakyta priimti ieškinį; kasacinis teismas pasisakė trijose bylose: atsisakyta priimti skundą byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (bylos Nr. CIK -1759/2015), priimtas sprendimas byloje dėl nepagrįsto praturtėjimo (bylos Nr. 3K-7-276/2015) bei sprendimas byloje dėl skolos priteisimo (bylos Nr. 3K-3-275/2015); 2016 metais pareiškėjas dalyvavo 20 civilinių bylų, iš kurių 3 buvo sprendžiami vykdymo procese kylantys klausimai, 3 su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susiję klausimai, 6 apeliacine tvarka buvo nagrinėjami bankroto bylose sprendžiami klausimai; 2017 metais pareiškėjas dalyvavo 13 civilinių bylų, iš kurių 3 buvo sprendžiami vykdymo procese kylantys klausimai, 6 sprendžiami su bankroto bylomis iškilę klausimai, kasacinis teismas atsisakė priimti skundą byloje dėl nuostolių atlyginimo (bylos Nr. CIK-1384/2016); 2018 metais pareiškėjas dalyvavo 6 civilinėse bylose, kurių visos bankroto bylos ir kurių dvi yra užbaigtos; kasacinis teismas priėmė sprendimą byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (bylos Nr. e3K-3-109-248/2018). Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų informacinėje sistemoje kaip bylos yra apskaitomos ir tos bylos, kur toje pačioje byloje apeliacine tvarka buvo nagrinėjami atskirieji skundai bei apeliaciniai skundai, todėl nėra pagrindo sutikti su administratoriaus argumentais, jog jis turi peržiūrėti daugiau nei 150 civilinių bylų. Aukščiau nurodyti duomenys bei bankroto administratoriaus paaiškinimai neleidžia daryti išvados, kad bankroto administratorius laikotarpiu iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo tinkamai vykdė savo įsipareigojimą, nurodytą administratoriaus atliktų darbų detalizacijoje iki plano patvirtinimo - susipažinti su civilinėmis bylomis ir neleidžia sutikti su administratoriaus argumentais, jog bylų peržiūrėjimas ženkliai didina bankroto administravimo kaštus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjų prašomos nustatyti bankroto administravimo išlaidos per metus sudarytų 9600 EUR sumą, o tai 3,71 kartus didesnė suma nei numatytoji suma (2585,40 EUR), kurią per metus pareiškėjai planuoja iš darbo užmokesčio grąžinti kreditoriams. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog 2018-01-23 mokumo atkūrimo plano sąmatoje nurodytos bankroto administravimo išlaidos nėra pagrįstos, jomis pažeidžiami kreditorių interesai, neužtikrinama bankrutuojančių asmenų, jų kreditorių ir administratoriaus interesų pusiausvyra, o jų patikslinimas laikytinas formaliu.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjų skolininko V. G. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra priimtas (civilinė byla Nr. eFB-4768-1032/2018), todėl 2018-01-23 patikslintame mokumo atkūrimo plane debitorinio įsiskolinimo preliminarius paskirstymas kreditoriams, vertintinas kaip klaidinantis.
Motyvuojamoji dalis
FABĮ 1 straipsnyje nustatytas fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Bankrutuojantis fizinis asmuo rengia mokumo atkūrimo planą pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-13 nutartimi pareiškėjams buvo sudaryta galimybė dar kartą tikslinti 2017-10-13 mokumo atkūrimo planą. Patikslintam 2018-01-23 mokumo atkūrimo planui kreditoriai nepritarė, nes juo taip pat pažeidžiama bankrutuojančių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, yra pagrindas išvadai, jog kreditoriai planui nepritarta pagrįstai dėl priežasčių, susijusių su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais, pareiškėjų parengtas 2018-01-23 planas patikslintas ne realiai, o formaliai, neatsižvelgus bankrutuojančių asmenų, bankroto administratoriaus ir kreditorių interesų pusiausvyrą.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kai kreditorių susirinkimas, nepritardamas mokumo atkūrimo plano projektui, nurodo nepritarimo priežastis, t. y. plano neatitiktį FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimams, o fizinis asmuo nededa jokių pastangų šį planą patikslinti pagal kreditorių susirinkimo nurodytas priežastis, netikslina administravimo išlaidų sąmatos ir tą patį plano projektą pateikia pakartotiniams kreditorių susirinkimui, reiškia, kad fizinis asmuo nebendradarbiauja ir nesiekia kreditorių reikalavimų tenkinimo. Toks fizinio asmens elgesys gali būti vertinamas kaip siekis bankroto procedūrų pagrindu nurašyti skolas, o ne atkurti mokumą ir tenkinti kreditorių reikalavimus. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. e3K-3-87-219/2018).
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, atsižvelgiant į tai pakartotinis kreditorių susirinkimas patikslintam 2018-01-23 mokumo atkūrimo planui nepritarė dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darytina išvada, kad patikslintas 2018-01-23 planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, pareiškėjai nededa pastangų taisyti planą, todėl patikslintas 2018-01-23 mokumo atkūrimo planas netvirtintinas, bankroto byla nutrauktina (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis FABĮ 7 ir 8 straipsniais, 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,
nutaria:
nepatvirtinti bankrutuojančių asmenų R. G., I. G. patikslinto 2018-01-23 mokumo atkūrimo plano.
Bankroto bylą Nr. e2FB-9222-862/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-45405-16-6) pagal R. G., I. G. pareiškimą nutraukti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.