- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1760-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11461-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- E. P., V. P.
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovams E. P. ir V. P. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovams E. P. ir V. P. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.
Šalies argumentai
2. Į teismo posėdį, paskirtą 2020 m. spalio 7 d. 9 val., neatvyko ieškovas bei jo atstovas. Prieš teismo posėdį ieškovas pateikė teismui prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo bei bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovo atsakovų naudai 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad į teismo posėdį neatvyko nei ieškovas, nei ieškovų atstovas, kuris apie posėdį buvo informuotas tinkamai. 2020 m. spalio 6 d. teisme buvo gautas ieškovo prašymas dėl posėdžio atidėjimo, tačiau 2020 m. spalio 6 d. teisėjos rezoliucija šis prašymas buvo netenkintas, nes ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių. Ieškovas yra prisijungęs prie EPP, todėl turi galimybę sekti bylos eigą ir nuotoliniu būdu. Todėl turėjo žinoti, kad jo prašymas netenkintas bei turėjo pareigą ir teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu. CPK nuostatos reglamentuoja, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, iš anksto nurodyti priežastis ir pateikti įrodymus bei informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 7 str. 2 d.).
Šalies argumentai
5. Ieškovo atstovui neatvykus į posėdį, atsakovų atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas ieškinį paliko nenagrinėtą nurodydamas, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu neatima ieškovo teisės pakartotinai kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. Teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovas iki teismo posėdžio pradžios pateikė pareikšimą, kuriame nurodė nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis ir prašė nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant ir skirti kitą posėdžio datą (jeigu byla nebus išnagrinėta per 2020-10-07 teismo posėdį, kadangi nebuvo išspręstas klausimas dėl liudytojos apklausos).
6.2. CPK 246 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Vadinasi, teismas palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtų gali tik tuo atveju, kai negautas prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant. Šiuo atveju ieškovas pateikė prašymą, todėl palikdamas ieškovo ieškinį nenagrinėtu, pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CPK 246 straipsnio 4 dalį.
6.3. Ginčijama teismo nutartis dėl neigiamų procesinių padarinių taikymo ieškovo atžvilgiu neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą iniciavusiai šaliai (ieškovui) galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys. Šiuo atveju ieškovas nevilkino bylos. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, nepakeitus ginčijamos nutarties, būtų pažeisti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principai, nes ieškovas turėtų pakartotinai turėtų inicijuoti teisminį procesą.
Atsiliepimas
2. Atsakovai padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Teismui buvo visos teisinės prielaidos ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto, nustatyto CPK 246 straipsnio 4 dalyje, taikymui. Ieškovas neginčija, kad jo atstovas neatvyko į 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdį. Ieškovas 2020 m. spalio 6 d. padavė teismui prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo priežastimi nurodydamas, jog atstovas tuo metu dalyvaus kitoje byloje mediacijos procese, tačiau tai akivaizdžiai nepakankamas pagrindas teismo posėdžiui atidėti, nes: ieškovas nepateikė įrodymų mediacijos sesijos laikui pagrįsti; mediacijos laiką ieškovas galėjo lengvai pakoreguoti; ieškovas yra stambi draudimo bendrovė, dėl ko galėjo paskirti kitą atstovą. Pažymėjo ir tai, kad ieškovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant buvo pateiktas jau po 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio pradžios.
7.2. Ieškovo elgesys viso proceso metu nebuvo tinkamas. Ieškovas vilkino bylos nagrinėjimą, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu. Prie ieškinio nepateikė žalos nuotraukų, žalos dydžio paskaičiavimo, dubliką bei atskirąjį skundą padavė praleidęs jiems teikti nustatytą laiką.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
4. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 246 straipsnio 4 dalies pagrindu, ieškovui neatvykus į teismo posėdį, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, nepripažinęs ieškovo atstovo nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbiomis. Ieškovo tvirtinimu, jis nebuvo pasyvus, nevilkino proceso, todėl nebuvo pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsakovai, priešingai, tvirtina ieškovo elgesį buvus netinkamą viso proceso metu bei įžvelgė jo veiksmuose vilkinimo požymius.
5. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
6. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutu siekiama užkirsti ieškovui galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).
Atsiliepimas
7. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka apylinkės teisme priimtas teisėjos 2020 m. balandžio 22 d. rezoliucija. Ieškovui nebuvo taikytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, dėl ko atsakovų atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytas argumentas dėl netinkamai ieškovo paruošto ieškinio laikytinas nepagrįstu. Bylos nagrinėjimui buvo ruošiamasi paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovui teikiant dubliką, o atsakovams – tripliką. Teisėjos 2020 m. liepos 14 d. nutartimi teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2020 m. rugsėjo 30 d. 13 val. Teismo posėdis buvo atidėtas atsakovų atstovo iniciatyva, pastarajam 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikus teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje tuo pagrindu, kad atstovas turėjo dalyvauti kitame teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje. Kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2020 m. spalio 7 d. 2020 m. spalio 6 d. ieškovo atstovas pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant, kad ieškovo atstovas negalės dalyvauti teismo posėdyje, nes pastarojo atstovas tuo metu dalyvaus mediacijoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3716-934/2020. Prašyme nurodė, kad prašymas teikiamas likus vienai dienai iki teismo posėdžio datos, nes medijuojamoje byloje buvo tariamasi ir tikimasi bylą užbaigti taikiai dar iki teismo posėdžio. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3716-934/2020 teismo mediatorius buvo paskirtas 2020 m. spalio 5 d., mediacija baigta 2020 m. spalio 15 d., o byla baigta taikiai. Teisėja rezoliucija ieškovo atstovo prašymas dėl posėdžio atidėjimo nebuvo tenkintas. Taigi, aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad teismo posėdžiai neįvyko dėl abiejų ginčo šalių kaltės, joms iš esmės nurodžius analogiškas priežastis posėdžiams atidėti.
Šalies argumentai
8. Nesutiktina su atsakovų argumentais, kad ieškovas teismo posėdžio dieną nebuvo aktyvus. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovo atstovas 2020 m. spalio 7 d. 8.32 val., t. y. iki teismo posėdžio (teismo posėdis paskirtas 9 val.), pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant ar teismo posėdžio atidėjimo bei nurodė, kad dar likęs neišspręstas jo prašymas dėl liudytojos apklausimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atsakovų tvirtinimu, ieškovas netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis - praleido terminą dublikui bei atskirajam skundui paduoti. Nors teismas nurodytas aplinkybes ir pripažįsta pagrįstomis, tačiau jos neleidžia tvirtinti, kad procesas užsitęsė akivaizdžiai dėl ieškovo kaltės, pastarajam sąmoningai vilkinant procesą, nusišalinant nuo bylos nagrinėjimo.
10. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
11. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, pereita į teismo posėdį, todėl šiuo atveju nenustačius aplinkybių, kad ieškovas ir jo atstovas sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą, ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų.
12. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėjimui.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.