- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- T-56-610/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43274-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
nuotolinėmis vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis-platformos ZOOM pagalba, dalyvaujant A. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolio Artūro Auglio teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė bei 22 minimalių gyvenimo lygių – 828,52 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Antstolio teikimu prašoma paskirtą baudą pakeisti laisvės apribojimu. Teikime nurodoma, jog nuteistasis per pranešime nustatytą terminą baudos nesumokėjo. Sodros duomenimis skolininkas nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta. Nuteistojo vardu registruotos transporto priemonių nėra, nuteistasis vykdymo eiga nesidomi, antstolio kontoroje nesilanko.
Antstolis teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas teikimą nagrinėti antstoliui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu nuteistasis paaiškino, kad pataisos namuose darbu neaprūpintas, neturi pajamų, galimybių sumokėti baudą. Bausmės pabaiga 2023 metų blandį.
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.
BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Analogiškos nuostatos nustatytos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 bei 2 dalyse. Taigi įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme.
Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).
Antstolio priimtame išieškojimo negalimumo akte nurodyta, jog šiuo metu pajamų ir turto, į kuriuos gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, nuteistasis neturi. Nustatyta, kad nuteistasis atlieka ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės pabaiga 2023 metų balandį.
Spręstina, kad baudos keitimas, šiuo atveju nepasieks bausmės tikslų, nes bus tiesiog neįmanomas įvykdyti. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais ar laisvės apribojimu, būtina įvertinti ar toks pakeitimas yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius negalėjimo ar vengimo mokėti požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą. Pastebėtina ir tai, kad antstoliui yra suteikti itin platūs įgaliojimai, kuriais jis gali tikrinti skolininko finansinę padėtį, kurios nustatymas yra esminis, keičiant baudos bausmę. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolio veiksmai, kreipiantis į kitas institucijas, turi būti proporcingi išieškomos baudos dydžio kontekste, kai iš jų nustatoma galimybė išieškoti baudą, kita vertus, jie yra atliekami kiekvienu atveju ir gali suteikti tik minimalią informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kai nerandama informacijos apie galimybę išieškoti baudą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėta nuostata suteikia antstoliui teisę kreiptis ne tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį ar nuteistojo buvimo vietą, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis. Taigi subjektų, galinčių suteikti informaciją, ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne visus minimalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkretaus nuteistojo galimybės sumokėti baudą.
Pažymėtina, kad vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, nustatytas BK 65 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dvigubo bausmių keitimo draudimas.
Atsižvelgus į tai, kad skolininko finansinė padėtis šiuo metu dėl objektyvių aplinkybių yra sunki, teismas neturi pagrindo vertinti, jog jis tikslingai vengia sumokėti jam skirtą baudą. Tačiau ši finansinė padėtis gali pasikeisti, nuteistajam atlikus laisvės atėmimo bausmę ir dėl to antstolio teikimas gali prarasti prasmę, pažymėjus ir tai, kad baudos pakeitimas, šiuo atveju laisvės apribojimu, nepasieks bausmės tikslų, nes bus tiesiog objektyviai neįmanomas įvykdyti, antstolio teikimas netenkinamas ir priverstinio vykdymo veiksmai tęstini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, teismas
nutaria:
Antstolio Artūro Auglio teikimą atmesti.
Ir grąžinti vykdomuosius dokumentus priverstiniam bausmės vykdymui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarties nuorašą siųsti prokurorui, antstoliui.