Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025 m. sausio 20 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. T. (Š. T.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos pareigos pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo padaryta neteisėtais LKT veiksmais. Neteisėtumą pareiškėjas grindė tuo, kad laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. buvo pažeistos jo teisės apsipirkti ir įsigyti tiek asmeninių, tiek higienos ir kanceliarinių prekių LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistųjų parduotuvėje, kadangi jo piniginės lėšos buvo adresuojamos klaidingai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistieji, atsižvelgiant į bausmės atlikimo vietos tipą ir grupę, kurioje yra laikomi, turi teisę bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, kurių jie gali įsigyti arba gauti perduodamų. Bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašus, daiktų kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras. Pagal šio kodekso 38 straipsnio 2 dalį atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji asmeninius daiktus perkasi savarankiškai. Uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekančių nuteistųjų apsipirkimą organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaiga.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamus įsigyti ir turėti asmeninius daiktus, jų bendrą masę reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių VII skyrius.

Administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas iki 2024 m. liepos 18 d. atliko bausmę LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime, 18 būryje.

2024 m. liepos 18 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-22-3735 „Dėl leidimo nuteistajam Š. T. savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje ir gyventi bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų“ pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių l-ojo kalėjimo 21 būrį 2 patalpą 4 vietą, esančią už bausmės atlikimo vielos teritorijos ribų (b. l. 45).

Iš byloje esančio 2024 m. rugsėjo 2 d. patvirtinto Saugumo valdymo skyriaus Nr. SV-22-16763 grafiko matyti, kad LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pirkimosi parduotuvėje 17, 18, 19 būriai apsiperka 2 kartus į savaitę (antradieniais nuo 8:40 val. iki 10:00 val.; nuo 14:00 val. iki 17:00; ir ketvirtadieniais nuo 08:40 val. iki 10:00 val., nuo 14:00 iki 17:00 val.).

Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 5 d. skundu (reg. Nr. NPS-22-23824) kreipėsi į LKT, prašydamas paaiškinti situaciją dėl dingusių asmeninių pinigų. Taip pat skunde pareiškėjas pažymėjo, kad jo būrio kontaktinė pareigūnė teigia, jog pareiškėjui priklausantys pinigai yra pervesti į be sargybos laisvės atėmimo vietų įstaigos banko sąskaitą, nors pareiškėjas atlieka bausmę ne be sargyboje ir nėra į ja perkeliamas jau daugiau kaip du mėnesius (b. l. 40).

LKT Finansų skyrius 2024 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2S-4991 „Dėl atsakymo į nuteistojo skundą pateikimo“ informavo pareiškėją, kad LKT Finansų skyrius, pagal kompetenciją išnagrinėjęs Pravieniškių 1-o kalėjimo pateiktą dokumentinę medžiagą, nustatė, jog 2024 m. liepos 18 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-22-3735 pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių l-ojo kalėjimo 21 būrį. Pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje yra 371,75 eurai ir teiginys, jog yra dingę pinigai yra neteisingas. Pravieniškių l-ojo kalėjimo nuteistųjų asmeninės lėšos apskaitomos vienoje depozitinių lėšų sąskaitoje, todėl pareiškėjo teiginys, kad jo asmeninės lėšos ir darbo užmokestis pervedamos į kitą banko sąskaitą, taip pat neatitinka tikrovės. Apsipirkti įstaigoje esančioje parduotuvėje pareiškėjas negali nes nuteistųjų apsipirkimas vykdomas pagal Pravieniškių l-ojo kalėjimo pirkimosi parduotuvėje grafiką, patvirtintą Pravieniškių l-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininko pavaduotojos A. T. 2024 m. rugsėjo 2 d. Nr. SV-22-16763. Pareiškėjas yra perkeltas į 21 būrį. Šio būrio nuteistieji apsiperka patys, nes bausmę atlieka už bausmės atlikimo vietos teritorijų ribų ir nepatenka į uždaroje zonoje esančios parduotuvės apsipirkimo sąrašus. 21 būrys į pirkimosi parduotuvėje grafiką nėra įtrauktas ir šio būrio sąrašai parduotuvei neteikiami. Dėl kokių priežasčių pareiškėjas nuo 2024 m. liepos 18 d. nėra perkeltas už bausmės atlikimo vietos teritorijų ribų, kaip nurodyta aukščiau nurodytame sprendime, Finansų skyriaus darbuotojai duomenų neturi. Šio klausimo sprendimas yra Resocializacijos skyriaus kompetencijų ribose (b. l. 42-44).

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad pareiškėjas pagal LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimą Nr. NĮ-22-3735 „Dėl leidimo nuteistajam Š. T. savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje ir gyventi bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų“ turėjo būti perkeltas bausmę toliau atlikti į 21 būrį už laisvės atėmimo vietų teritorijos ribų, arba jis turėjo būti paliktas 18 būryje ir jam sudarytos sąlygos įsigyti asmeninių daiktų. Taigi, pareiškėjas realiai nebuvo perkeltas į 21 būrį, kuriame nuteistieji apsiperka patys. Tokiu būdu pareiškėjas neteko galimybės apsipirkti kalėjimo parduotuvėje, nors faktiškai bausmę toliau atliko 18 būryje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad LKT Pravieniškių 1-asis kalėjimas

nesudarė pareiškėjui sąlygų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip du kartus per savaitę, kaip numatyta 2024 m. rugsėjo 2 d. patvirtintame Saugumo valdymo skyriaus grafike Nr. SV-22-16763. Kadangi LKT Pravieniškių l-asis kalėjimas netinkamai organizavo pareiškėjo apsipirkimą parduotuvėje (neįtraukė į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pirkimosi parduotuvėje grafiką, nors pareiškėjas realiai gyveno 18 būryje), todėl yra pagrindas konstatuoti LKT Pravieniškių l-ojo kalėjimo neteisėtus veiksmus. Aplinkybė, kad LKT Pravieniškių 1-asis kalėjimas tinkamai vykdė kontrolės ir priežiūros funkciją, o gavus duomenų apie pareiškėjo negalėjimą apsipirkti, šią problemą operatyviai išsprendė, savaime neeliminuoja LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo neteisėtų veiksmų.

Sprendžiant, ar dėl nustatytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-504-756/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018, 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2247-525-2019).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos veiksmų neteisėtumo bei neveikimo jis patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atlyginti neturtinę žalą iš esmės grindžia bendro pobūdžio argumentais ir visiškai neindividualizuoja, kokį konkretų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichologinei būklei padarė minėtas pažeidimas.

Iš LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m lapkričio 13 d. Pažymos Nr. RV-22-10282 „Dėl nuteistojo T. Š.“ matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių kančių ir dvasinių išgyvenimų, diskomforto, nepilnavertiškumo jausmo, nepatogumų, kuriuos neva galėjo sukelti neužtikrintos sąlygos apsipirkti įstaigos parduotuvėje ir įsigyti asmeninių daiktų, kadangi jo piniginės lėšos buvo adresuojamos klaidingai, pareiškėjas nesikreipė (b. l. 53-54).

Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad LKT Resocializacijos skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. Pažyma Nr. RV-22-10435 „Apie nuteistojo Š. T. laikymo sąlygas“ patvirtina, jog pareiškėjas iki 2024 m. rugsėjo 5 d. į LKT administraciją dėl apsipirkimo nuteistųjų parduotuvėje su prašymu nesikreipė.

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad apsipirkimo neužtikrinimas kalėjimo parduotuvėje pareiškėjui negalėjo lemti reikšmingų ir didelių išgyvenimų, viršijančių Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuoto minimalaus žiaurumo lygio standarto bei viršyti kalinimui neišvengiamai būdingą kentėjimo laipsnį, be to, apsipirkimo neužtikrinimas truko neilgai (nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. ). 2024 m. rugsėjo 10 d. informacinėje sistemoje duomenys pakoreguoti, pareiškėjas jau 2024 m. rugsėjo 12 d. apsipirko kalėjimo parduotuvėje.

Neturtinės žalos atlyginimo būdo aspektu akcentuotina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, tačiau įvertinus tai, kad byloje nenustatyta, jog LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai tyčia siekė veikti priešingai pareiškėjo interesams, šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už nustatytą negrubų ir nesistemingą pažeidimą. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-89-261/2021).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Š. T. (Š. T.) skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo Š. T. (Š. T.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas LKT Pravieniškių 1-jame kalėjime (pareiškėjas neturėjo galimybės apsipirkti kalėjimo parduotuvėje).

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.