Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei T. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies.

Teismas, atlikęs formalų ieškovės rašytinių įrodymų vertinimą, nustatė, kad šalys 2019 m. rugsėjo 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 5 304,26 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui. Atsakovė taip pat prisiėmė pareigą mokėti 14,41 procentų dydžio metines palūkanas, 2 024,68 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. rugsėjo 8 d.

Atsakovė sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, nesilaikė kreditų grąžinimo grafiko, todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties 8.4. punktu, 2020 m. birželio 10 d. siųstu raštišku pranešimu vienašališkai nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. birželio 16 d.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai ir tinkamai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 5 015,25 Eur negrąžintas kreditas.

Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).

Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties 1 specialiąsias sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 14,41 procentų dydžio metines palūkanas. Tai yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurias kredito davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį, todėl reikalavimas dėl 14,41 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 015,25 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 8 d.) tenkinamas pilnai.

Pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2024 m. rugsėjo 8 d. Sutartį nutraukus 2020 m. birželio 16 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 277,57 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 2 024,68 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, todėl iš jos ieškovei priteisiamas 2 024,68 Eur tarpininkavimo mokestis (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1059-480/2020).

Šalys gali susitarti dėl pelno palūkanų mokėjimo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis, taip pat susitarti, kad šios palūkanos bus mokamos iki kredito grąžinimo momento. Tokia nuostata įtvirtinta įstatyme (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, Vartojimo kredito įstatymas).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis yra nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) kreditorius gali reikalauti kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis Nr. e3K-3-332-219/2017). Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis Nr. e3K-3-29-248/2016).

Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismo diskrecijos teisę, sprendžiant šalių ginčus konkrečiose bylose, kontroliuoti priteistinų palūkanų ir netesybų dydį, kad nebūtų sudarytos prielaidos asmeniui ar šaliai piktnaudžiauti teise ir taip nepagrįstai praturtėti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.138 straipsnis, 6.242 straipsnis). Kadangi vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis Nr. e3K-3-29-248/2016).

Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teismas sprendžia, kad ieškovės turtinės teisės pakankamai apgintos priteisus iš atsakovės 277,57 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. birželio 16 d. vartojimo kredito sutarčių nutraukimo dienos bei priteisus 0,60 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, tai yra nuo 2020 m. vasario 9 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. birželio 16 d., 14,41 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 015,25 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 8 d.). Papildomai priteisus ieškovei jos reikalaujamas 14,41 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžinto vartojimo kredito sumą 5 015,25 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. rugsėjo 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos būtų pažeisti ne tik sutartį sudariusių šalių interesų pusiausvyros principai, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 0,60 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo nuo 2020 m. vasario 9 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. birželio 16 d., tenkinamas visiškai. Tuo tarpu 14,41 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos šiuo atveju atlieka mokėjimo funkciją, todėl nutraukus sutartį, negali būti priteisiamos ir šioje dalyje ieškovės reikalavimai atmestini.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pareiškė ieškinį 7 318,10 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, tačiau priteisė visą ieškovės ieškiniu prašomą sumą – 7 318,10 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteisia 165,00 Eur žyminį mokestį bei 200,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas, iš viso 365,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 5 015,25 Eur (penkių tūkstančių penkiolikos eurų 25 ct) negrąžintą kreditą, 277,57 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 57 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 16 d.), 14,41 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 015,25 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 8 d.), 2 024,68 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimt keturių eurų 68 ct) tarpininkavimo mokestį, 0,60 Eur (nulį eurų 60 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 318,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 365,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.