Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2022 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. R. 2024 m. kovo 13 d., apie 13:43 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose, L. J. darbo kabinete, jos darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą seniūnijos specialistei L. J. į kairį petį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. R. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos patalpose nukentėjusiajai nesudavė, tik ranka norėjo pastumti eidamas pro šalį, bet ji nuėjo prie lango ir jis jokio nusikaltimo nepadarė. Kaltinime nurodytą dieną atvyko į (duomenys neskelbtini) seniūniją pasiaiškinti dėl pašalpos, nes svetimas asmuo neturi teisės jos nuiminėti, o jis pagalvojo, kad ją nuėmė. Jis nuėjo pas L. J. į kabinetą atsiimti pašalpos. Neigia, kad jis vieną kartą kumščiu sudavė specialistei L. J. į kairį petį. Jis tik ranka norėjo užsimoti, bet prie jos net neprisilietė, užsimojo, bet netrenkė. Po to, kai užsimojo, nieko nedarė, nes L. prie lango atsitraukė ir viskas pasibaigė. Negalėjo taip būti, kad netyčia praeidamas pro šalį ją palietė. Dėl ko nukentėjusiosios rankos petyje galėjo atsirasti paraudimas jis nežino. Ikiteisminio tyrimo metu akistatos su nukentėjusiąją atsisakė, nes nepadarė jokio nusikaltimo.

Teismas konstatuoja:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais.

Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006). Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.), t. y. turi kilti realūs padariniai - būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėti taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010,

Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad šis BK straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, tačiau teismas sprendžia, kad jo kaltė byloje yra įrodyta. Kaltinamasis pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo su nukentėjusiąją, kad ant jos pyko ir užsimojo jai trenkti, neprisipažino tik dėl savo ketinimo įgyvenimo – trenkimo. Pažymėtina, kad kaltinamasis nebuvo nuoseklus duodamas parodymus: iš pradžių nurodė, jog jis tik ranka norėjo pastumti nukentėjusiąją eidamas pro šalį, o po to paaiškino, kad užsimojo jai trenkti supykęs. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusios parodymais (kad kaltinamasis užsimojo prieš ją ir jai besitraukiant nuo jo sudavė kumščiu jai į kairį petį), jos parodymus patvirtinančiais rašytinais įrodymais (2024 m. kovo 13 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, 2024 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta bendrojo pagalbos centro pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, kurio ID (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-46), bendrojo pagalbos centro pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, kuri aprašyta 2024 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole) nustatyta, kad kaltinamasis P. R. 2024 m. kovo 13 d., apie 13:43 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose, L. J. darbo kabinete, jos darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą seniūnijos specialistei L. J. į kairį petį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Iš byloje nustatytų faktinių įvykio aplinkybių matyti, kad įvykio vieta ((duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpos) yra viešoji vieta, tai atitinka ir pirmiau minėtą teismų praktiką; P. R. veiksmai – fizinio smurto naudojimas viešojoje vietoje – laikytini įžūliu elgesiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-445/2013); dėl tokių jo veiksmų kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Kilusius realius padarinius patvirtina šios aplinkybės: po smūgio darbo metu sudavimo nukentėjusioji šaukė seniūną, iškvietė policijos pareigūnus, nubėgo į seniūno kabinetą pasakyti, kas įvyko, kitas sutiktas seniūnas R. K. paklausė išeinančio kaltinamojo, ko jis šaukia, nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, sutrikusi, kad jai darbo vietoje įvyko toks įvykis, po įvykio ji negalėjo dirbti savo tiesioginio darbo, vyko į policijos komisariatą, kur buvo apžiūrėta medikų, todėl buvo akivaizdžiai sutrikdyta normali įstaigos veikla, Tai, kad konfliktas kilo nukentėjusiajai esant vienai kabinete, P. R. uždarius kabineto duris ir pašaliniams asmenims paties konflikto numatant, nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto, nes kaip minėta, buvo sutrikdyta normali įstaigos veikla. Tokie P. R. veiksmai vertinti kaip įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme, nes jie neatitinka visuomenėje priimtinų elgesio normų, moralės požiūriu yra nepriimtini, neadekvatūs ir aplinkinius šokiruojantys, nukreipti į visuomenės rimties trikdymą ir žmogaus sveikatą, t. y. pažeidžia nustatytas elgesio normas viešoje vietoje ir kartu demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams. P. R. suvokė, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose prieš seniūnijos darbuotoją imdamasis fizinio smurto, net ir jam manant, kad ši elgiasi nepagrįstai jam išmokėdama pašalpą, ėmėsi konfliktuoti ir naudoti smurtą viešoje vietoje, kur aptarnaujami žmonės, nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, nes P. R. suvokė, kad smurtauja viešoje vietoje, nors ir nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta.

Kaltinamojo P. R. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, požymius.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

BK 284 straipsnis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Teismas, skirdamas P. R. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padaryto nusikalstamo veikos pobūdį, pavojingumą ir jo baigtumą, kaltės formą – jis tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą visuomenės tvarkai ir žmogaus sveikatai, nusikaltimas yra baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis laikomas teistu vieną kartą už tyčinį nusikaltimą (ankstesni teistumai yra išnykę) (b. l. 74-78). Kaltinamasis nebaustas už administracinius nusižengimus (b.l. 79), nedirba (b. l. 81), nurodo, kad registruotas Užimtumo tarnyboje, išsituokęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į tai, kad į tai, kad praeityje kaltinamasis ne kartą buvo teistas, taip pat atlikęs laisvės atėmimo bausmę, praeityje yra teistas ir už analogiškas nusikalstas veikas, toliau daro nusikalstamas veikas, teismas daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nebepakanka, kaltinamajam P. R. už nusikaltimą skirtiną arešto bausmė, jos terminą nustatant artimą sankcijoje nustatytam šios bausmės vidurkiui (BPK 61 straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytinas P. R. kardomojo kalinimo laikas (skaičiuojant nuo jo faktinio sulaikymo laiko) nuo 2024 m. birželio 11 d. 13:15 val. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Teismas, vertindamas tai, kad kaltinamajam paskirtos bausmės neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, jis ir toliau jas daro, nedirba, nevykdo pareigūnų nurodymų (nevykdė paskyrus atvesdinimą), daro išvadą, kad manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo nėra pagrindo, todėl kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias arešto bausmės vykdymo atidėjimą, nėra pagrindo.

Arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi, 2024 m. birželio 11 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. 2024 m. birželio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam, išlaidų suma sudaro 187,50 Eur.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad jis buvo suimtas, jo galimybė pačiam pasirinkti gynėją buvo apsunkinta. Taigi, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Kadangi būdamas suimtas kaltinamasis neturi galimybės pats pasikviesti gynėjo, kaltinamojo turtinė padėtis yra bloga (nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, liko keli metai iki pensijos, turi įsikalinimų už socialinį bustą), išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybės naudai nepriteistinos ir prašymas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 2024 m. birželio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą. 2024 m. birželio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti, nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas, skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 11 d. Kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus arba P. R. atlikus visą bausmę iki nuosprendžio įsiteisėjimo, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti P. R. kardomojo kalinimo laiką nuo 2024 m. birželio 11 d. 13:15 val. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus arba P. R. atlikus visą bausmę iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomąją priemonę (suėmimą) panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.