Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundo pareiškėjui M. T., jo įgaliotajam atstovui advokatui Martynui Duksai (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-26786-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25284825905.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-26786-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25284825905 M. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2025 m. rugsėjo 8 d. 16.37 val. adresu Mokslininkų g., Vilnius, vairavo motociklą įžūliai ir pavojingai, nes vairuodamas motociklą HONDA CB600, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę per greičio mažinimo kalnelį, taip pat kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, kuri paženklintame kelio ruože draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta ir skiria priešingų krypčių transporto srautus (Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1.). Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 140.7 punkto reikalavimus. Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta 180 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, paliekant galioti institucijos priimtą nutarimą nepakeistą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje, Mokslininkų gatvėje, vairuodamas motociklą, atliko du lenkimo manevrus draudžiamoje vietoje, t. y. kirto ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją 1.1 ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.7 punkto reikalavimus. Šios faktinės aplinkybės nustatytos administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo medžiaga ir kitais bylos duomenimis bei objektyviais įrodymais nepaneigtos. Tokie pareiškėjo veiksmai pagal savo pobūdį ir pavojingumą pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes buvo atliktas aktyvus ir pavojingas lenkimo manevras draudžiamoje vietoje, susijęs su išvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalus, todėl nereikalauja realių neigiamų pasekmių ar pavojingos situacijos kilimo fakto nustatymo – pakanka konstatuoti patį draudžiamo ir pavojingo manevro atlikimą. Dėl to pareiškėjo teiginiai, jog neva nebuvo sukelta pavojinga situacija, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo. Nepagrįstas ir pareiškėjo prašymas veiką perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, kadangi nustatyti veiksmai neapsiribojo formaliu ar atsitiktiniu eismo taisyklių pažeidimu, bet pasireiškė sąmoningu lenkimu draudžiamoje vietoje, kas atitinka būtent ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėtį. Vertinant pareiškėjo teiginius dėl jo gailėjimosi ir prašymą taikyti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pažymi, kad ši lengvinanti aplinkybė gali būti pripažinta tik tuo atveju, kai nustatomi abu būtini elementai – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis arba pagalba išaiškinant nusižengimą. Kaip yra išaiškinęs Panevėžio apygardos teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartyje byloje Nr. eAN2-143-768/2025, vien deklaratyvus teiginys, kad asmuo „gailisi dėl susidariusios situacijos“, nesudaro pagrindo taikyti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai asmuo ginčija esmines veikos aplinkybes ar neigia jos pavojingumą. Toje pačioje nutartyje teismas konstatavo, kad asmuo, kuris savo elgesį bando pateisinti subjektyviais motyvais ir siekia ne prisiimti atsakomybę, o ją sušvelninti, nėra laikytinas nuoširdžiai besigailinčiu. Ši teismų praktikoje suformuota pozicija visiškai atitinka ir nagrinėjamą situaciją – pareiškėjas nepripažįsta veikos pavojingumo, ginčija jos kvalifikavimą ir pateikia subjektyvius pasiteisinimus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą lengvinančią aplinkybę. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, taip pat 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje Nr. 2AT-47-976/2022 yra nuosekliai išaiškinęs, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama ar apskritai neskiriama tik išimtiniais atvejais, kai veikos pavojingumas yra išskirtinai mažas arba asmens reputacija, elgesys ir atsakomybė leidžia jį vertinti kaip išskirtinai teigiamą. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis pareiškėjas per pastaruosius kelerius metus ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant leistino važiavimo greičio viršijimus, sustojimo ir stovėjimo taisyklių nesilaikymą bei kitus su dalyvavimu viešajame eisme susijusius nusižengimus. Šių pažeidimų pobūdis ir pasikartojimas patvirtina, kad pareiškėjo elgesys kelyje nėra atsitiktinis ar vienkartinis, todėl nėra pagrindo jo laikyti pavyzdingu vairuotoju, o tai papildomai paneigia galimybę taikyti išimtines ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skunde pateikti argumentai nepagrindžia nutarimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, o institucijos sprendimas buvo priimtas laikantis Administracinių nusižengimų kodekso ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Remiantis išdėstytais argumentais, prašoma M. T. skundą netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26786-2025 nepakeistą.

Pareiškėjas M. T. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko savo skundą, pripažįsta padaręs pažeidimą. Dėl pažeidimo tikrai gailisi. Vairavimo stažas yra didelis. Yra įsitikinęs, kad savo pažeidimu nesukėlė pavojaus kitiems žmonėms. Teisė vairuoti yra būtina, turi tris nepilnamečius vaikus, gyvena už miesto, vaikus kasdien veža į mokyklą, būrelius. Tėtis yra pirmos grupės neįgalus asmuo, jis turi tik 20 procentų darbingumą, dėl turimos fizinės jėgos jis yra vienintelis asmuo, kuris gali jį vežti į gydymo įstaigas, o tų važinėjimų yra daug. Tėvas turi vizitą pas odontologą sausio gale. Tėvas gyvena už miesto, tai susisiekimas yra itin svarbus. Dėl finansinės baudos nesiginčija, yra pasiryžęs sumokėti baudą, dėl to pretenzijų tikrai neturi. Pripažįsta, kad per kalnelį lenkė automobilį ir kirto minėtą liniją. Neįžvelgė, kad kažkokiam vairuotojui reikėjo keisti važiavimo kryptį ar kažkam sukėlė pavojų. Kitų vairuotojų kelyje buvo. Negali prisiminti, ar darydamas lenkimą tikrai matė tą kalnelį, gali būti, kad jo ir nematė.

Pareiškėjas įgaliotasis atstovas advokatas Martynas Duksa teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė perkvalifikuoti M. T. veiką į ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą skunde nurodytais argumentais. Iš vaizdo medžiagos matyti keletas lenkimų, kuriuos darė motociklo vairuotojas. Automobilyje sėdintis vairuotojas vienaip vertina situaciją, o motociklo vairuotojas su šalmu ją gali matyti kitaip. Tam tikri dalykai gali būti nepastebėti. Protokole pažymima, kad vyko lenkimas per greičio mažinimo kalnelį. Lenkimo vietoje motociklas važiavo paskui sunkiasvorę transporto priemonę, kelias sukosi, tai vairuotojas natūraliai galėjo nepastebėti to kalnelio. Be to, joks teisės aktas nenumato kelių eismo pažeidimo, kai yra lenkiama per greičio mažinimo kalnelį. Netgi protokole nėra įvardijamas punktas, kuris aprašytų tokį pažeidimą. Pirmojo lenkimo pradžia buvo ne per ištisinę eismo juostą, jis pasibaigė tik ištisinės juostos atkarpoje. M. T. prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, dėl to gailisi, tai yra lengvinanti aplinkybė. Pagal faktines pažeidimo aplinkybes yra pritaikytas ne tas straipsnis, teismas turi teisę perkvalifikuoti nusižengimą į kitą straipsnį. Visi ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardinti alternatyvūs pažeidimai turi priversti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Vaizdo įraše tokių aplinkybių nėra. Nei viena transporto priemonė nekeitė krypties, jos nesumažino greičio, tad nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikoma ANK 420 straipsnio 1 dalis. M. T. atžvilgiu turėtų būti taikoma ANK 417 straipsnio 3 dalis, kuri numato tik privalomą baudą bei galimybę skirti specialiosios teisės atėmimą. Prašo vadovautis LAT praktika ir kvalifikuoti M. T. pažeidimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bei neskirti jam draudimo vairuoti transporto priemones, nes ši teisė jam yra būtina, jis turi prižiūrėti neįgalų asmenį, vežioti nepilnamečius vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Įstatymų leidėjas už šį administracinį nusižengimą numato baudą nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Teisės norma yra blanketinė, tad ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas objektyviai pasireiškia atitinkamais Kelių eismo taisyklių pažeidimais.

M. T. kaltinamas KET 140.7 punkto, numatančio, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15, pažeidimu. Byloje nėra ginčo, kad vairuodamas motociklą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, M. T. du kartus atliko lenkimo manevrus kirsdamas siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta (KET 3 priedo 1.1 punktas). Esminis ginčas byloje ne dėl faktinių nusižengimo aplinkybių, kurias iš esmės pareiškėjas pripažįsta, o dėl teisinės jo veiksmų kvalifikacijos. M. T. ir jo gynėjo įsitikinimu, jo veika turi būti kvalifikuojama ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Nuo 2017 m. spalio 3 d. įsigaliojo ANK 417 straipsnio ir ANK 420 straipsnio 1 dalies pakeitimai, po kurių pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį taikoma administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį – už pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus. Neleistinas įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą savaime yra laikomas pavojingu ir draudžiamu veiksmu, nes ištisinė siaura linija paprastai kelyje įrengiama ten, kur dėl kelio ypatumų ir jų nulemto blogo matomumo yra pavojinga įvažiuoti į priešpriešinę juostą, todėl už šį pažeidimą vairuotojas bet kuriuo atveju yra baudžiamas. Tačiau atsakomybė už šį manevrą yra diferencijuojama priklausomai nuo to, ar vairuotojo įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus sukėlė papildomas pasekmes – pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Būtent šio būtinojo požymio atsakomybei pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį taikyti nagrinėjamoje situacijoje neįžvelgia pareiškėjas, teigdamas, kad dėl jo manevro jokiam eismo dalyviui neteko atlikti ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų – staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Nekilus minėtomis pasekmėmis, jo veika turi būti kvalifikuojama tik pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Su šia pareiškėjo pozicija teismas nesutinka. Visų pirma ANK 420 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę ne tik už pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, tačiau ir už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. M. T. savo manevrais vienu metu realizavo abu šiuos objektyviuosius požymius. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jis siaurą ištisinę liniją kirto ir į priešpriešinę eismo juostą neleistinai įvažiavo atlikdamas jo kryptimi judančių transporto priemonių lenkimo manevrus. Jis kaltinamas KET 140.7 punkto, numatančio būtent draudžiamo lenkimo atvejį, pažeidimu. Pareiškėjo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-693/2019, taip pat pabrėžta, kad šis veikos (draudžiamo lenkimo) požymis iš ANK 420 straipsnio 1 dalies nebuvo perkeltas į ANK 417 straipsnio 3 dalį. Be to, teismo vertinimu, M. T. realizavo ir dar vieną ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymį – paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Vaizdo įraše užfiksuoti mažiausiai du ištisinės juostos kirtimo atvejai (du kartus padarytas KET 140.7 punkto pažeidimas). Tai, kad šie KET pažeidimai vienarūšiai, esminės reikšmės neturi.

Pareiškėjo motyvas, kad pirmasis lenkimas buvo pradėtas leistinoje vietoje – per punktyrinę liniją, nešalina jo veikos neteisėtumo. Vaizdo įrašas patvirtina, kad pradedant lenkimo manevrą priekyje buvo aiškiai matyti, kad punktyrinė linija apima įvažiavimą/išvažiavimą tik ties šalutiniu keliu, tuoj baigiasi ir prasideda ištisinė, tad aplenkus transporto priemonę grįžti jos nekertant galimybės nebus, ką pareiškėjas privalėjo įvertinti. Prieš pradėdamas lenkimą, vairuotojas privalo įsitikinti, kad galės saugiai grįžti į savo eismo juostą nekirsdamas draudžiamų linijų. Galimybė tai padaryti akivaizdžiai buvo, bet faktas, jog pirmasis lenkimo manevras bus baigtas kertant ištisinę liniją, buvo akivaizdžiai ignoruojamas. Lenkimas, baigiamas kertant ištisinę liniją, rodo mažiausiai neatsakingą manevro planavimą. Antrasis lenkimas atliktas jau akivaizdžiai ir tikslingai kertant ištisinę liniją. Pareiškėjo argumentai, kad jis norėjo aplenkti sunkiasvorę didelių gabaritų transporto priemonę, nepateisina šių pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad argumentai, jog motociklo vairuotojui kelio matomumas kitoks, nelemia taisyklių pažeidimo pateisinimo; visiems eismo dalyviams taisyklės galioja vienodai. Jei motociklo vairuotojui matomumas apsunkintas, reiškia, kad jis turi tai įvertinti ir imtis papildomų atsargumo priemonių.

Iš vaizdo įrašo matyti, kad kelyje, kuriame buvo atliekami lenkimo manevrai, greitis buvo ribojamas iki 40 km/h. Iš filmuojančios transporto priemonės vaizdo registratoriaus įrašo matyti, kad bendras mašinų srautas judėjo ne mažesniu nei 40 km/h greičiu, transporto priemonių kolonos greitis natūraliai sumažėdavo tik prieš kliūtis: paaukštintą pėsčiųjų perėją, greičio ribojimo kalnelį. Nepaisant to, pareiškėjas nuolat nesaugiai manevravo vieną po kitos lenkdamas transporto priemones, nors tam jokios objektyvios būtinybės nebuvo, pavojingai priartėdamas prie ištisinės linijos ar net užvažiuodamas ant jos, galiausiai lenkimų metu ją tiesiog kirsdamas. Leistinu greičiu važiuojančios transporto priemonės nesudarė stacionarios ar itin lėtai judančios kliūties pareiškėjui, dėl ko jo manevras būtų buvęs vertinamas ne kaip lenkimas, o kaip pateisinamas kliūties apvažiavimas. Pažeidimai padaryti ne dėl susiklosčiusių aplinkybių, o sąmoningai, pirmenybę teikiant asmeninei skubai, o ne tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių eismo saugumui. Teismas nesutinka ir su pareiškėjo teiginiais, kad nė vienas iš jo lenkimo manevrų nebuvo pavojingas kitiems eismo dalyviams. Antrojo lenkimo metu jis į savo eismo juostą grįžo būdamas itin arti priešpriešinėje eismo juostoje važiuojančių transporto priemonių. Vaizdo įraše nefiksuota staigaus kitų transporto priemonių stabdymo tik todėl, kad jis lenkimo manevrą baigė kirsdamas greičio mažinimo kalnelį, dėl kurio priešpriešinėje juostoje važiavusios transporto priemonės buvo natūraliai sumažinusios greitį ir joms neteko imtis papildomų stabdymo veiksmų, kas neišvengiamai būtų buvę daroma lygiame kelyje. Lenkimo manevrai buvo atliekami ignoruojant intensyvų srautą priešpriešinėje eismo juostoje, praktiškai ištisai einančią ištisinę juostą (punktyrais pažymėti tik įvažiavimai į šalutinius kelius) bei ganėtinai prastą matomumą dėl kelio ypatumų. KET pažeidimai nebuvo pavienio nesaugaus manevravimo atvejis, bet bendro nesaugaus vairavimo stiliaus apraiška. Pažymėtina, kad apie KET pažeidimą pranešęs asmuo pareiškėjo vairavimą taip pat įvertino kaip agresyvų ir keliantį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad pareiškėjo veiksmais buvo realizuoti net trys ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai, dėl ko jo veiksmų nėra galimybės kvalifikuoti tik kaip ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo. M. T. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas.

Šioje byloje keliamas ir nuobaudos individualizavimo klausimas. M. T. prašo atsižvelgti į jo šeiminę padėtį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba skirti ją ne didesniam nei 1 mėnesio (atsižvelgiant į ANK 417 straipsnio 3 dalies sankciją) terminui. Nurodo, kad rūpinasi neįgaliu savo tėvu, kuris nuo kaklo yra paralyžiuotas, dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės intensyviai vežiojamas į gydymo įstaigas, be to turi užtikrinti savo trijų mažamečių vaikų poreikius. Šeima gyvena užmiestyje ((duomenys neskelbtini)), o vaikai lanko mokyklas ir būrelius (duomenys neskelbtini).

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

Skundžiamu nutarimu, įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą M. T. buvo paskirta nedaug sankcijos minimumą viršijanti ir vidurkio nesiekianti bauda bei teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, taip pat nesiekiantis sankcijos vidurkio. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų KET pažeidimą, neneigia pažeidimo faktinių aplinkybių, tik nesutinka su teisiniu jų įvertinimu, teismas mano, kad administracinio poveikio priemonę galima mažinti iki sankcijos minimumo, t. y. trijų mėnesių specialiosios teisės atėmimo. Jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti administracinio poveikio priemonę išeinant už sankcijos ribų, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

M. T. nurodytos aplinkybės, jog netekęs teisės vairuoti, jis negalės tinkamai pasirūpinti šeima, nelaikytinos aplinkybėmis, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir visiškai jam neskirti administracinio poveikio priemonės ar skirti mažesniam terminui, nei numato įstatymas. Aplinkybės, susijusios su šeimynine padėtimi, pareiškėjui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, už kurį jam skirta nuobauda, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens netinkamo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pažeidėjo nevaržanti ir jam patogi nuobauda neatliktų savo prevencinės paskirties sulaikyti asmenį nuo panašių nusižengimų ateityje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-26786-2025administracinio nusižengimo byloje ROIK 25284825905 pakeisti, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskirti M. T. švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.